Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui M. T. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui M. T. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

Išvadą teikiančios institucijos atstovė V. S. teismo posėdžio metu davė išvadą ir nurodė, kad atsakovas vaikais nesidomi, išlaikymo neteikia, jais nesirūpina. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nėra. Išlaikymo dydis yra pagrįstas, ir galėtų patenkinti būtiniausius vaikų poreikius. Ieškinio tenkinimas atitiktų vaikų poreikius. Vaiko mama savo pareigas atlieka tinkamai, dėl ko ieškinys turėtų būti tenkintinas visiškai. Institucijos vertinimu yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių pricipo. Lyginant tai, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, o ieškovė gyvena Lietuvoje ir gauna minimalias pajamas, ieškovės ir atsakovo gaunamų pajamų skirtumas yra akivaizdus, todėl atsakovas turėtų prie vaikų išlaikymo prisidėti didesne dalimi.

Atsakovui M. T. apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (CPK 130 straipsnis). Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė E. P. ir atsakovas M. T. yra nepilnamečių A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169, 3.174 straipsniai).

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. P. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų A. T. ir I. T. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove galėtų prieštarauti vaikų interesams. Bylos duomenimis, bei ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad nepilnametės dukros nuo gimimo gyvena su ieškove, ieškovė jomis tinkamai rūpinasi, tuo tarpu atsakovas nuo nepilnamečių dukrų auginimo ir priežiūros yra nusišalinęs, nesidomi dukromis, su jomis nebendrauja. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas neteikė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, į institucijos išvadą, ieškovės paaiškinimus, ieškovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas.

Byloje nėra ginčo dėl skyriumi gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis nustatymo. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovui išreiškus norą susitikti ir bendrauti su dukromis, jų bendravimui neprieštaraus, ir bendravimo neribos, todėl konkreti atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarka nenustatoma.

Dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; taip pat visas kitas pajamas, atsižvelgiant ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims.

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Ieškovė nurodo, kad vaikų išlaikymui, atsižvelgiant į vaikų poreikius, per mėnesį reikalingas apie 450 Eur išlaikymas kiekvienai dukrai, tokią sumą kiekvienai dukrai atskirai sudaro: 180 Eur maistas, 20 Eur vaistai, vitaminai, 20 Eur higienos priemonės, 60 Eur apranga, 20 Eur edukacinės priemonės, žaislai, 40 Eur laisvalaikis, 20 Eur komunalinės išlaidos, 25 Eur transporto išlaidos. Jaunesniajai dukrai reikalingos sauskelnės, dėl ko ieškovė patiria apie 60 Eur išlaidų. Vyresniosios dukters ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymas - 65 Eur mėnesiui. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytą vaikų poreikių išlaidų detalizaciją, atsižvelgęs į aplinkybes, kad vaiko gyvenamajai vietai ir buitinėms sąlygoms užtikrinti dėl jo dalies patiriamos išlaidos būstui ir komunaliniams mokesčiams, į tai, kad augančiam vaikui reikalingas didesnis finansinis išlaikymas, taip pat į visuotinai žinomas maisto produktų ir kt. kainas, bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), daro išvadą, kad 450 Eur suma užtikrintų tokio amžiaus vaikų poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis). Atsakovas prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio, reikalingo vaikų poreikių patenkinimui, į bylą neteikė.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Teismui nekyla abejonių, jog ieškovė vaikams perka maistą, rūbus, apavą, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis, be to, vyresnioji dukra lanko darželį, todėl yra būtinos ugdymo priemonės, vaikams taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Pažymėtina, kad visų vaiko išlaikymo išlaidų pagrindimas nėra nei objektyviai būtinas, nei įmanomas. Teismas įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas išlaidas, daro išvadą, kad jos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaikų poreikius (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kiekvienam vaikui mokama 110 Eur šalpos išmoka, pusę minėtos sumos pervedant į UAB „Maxima“ socialinę kortelę. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių dukroms mokamą po 110 Eur išmoką, kuri yra skirta tik vaikų poreikių tenkinimui, nustatant reikalingą vaikui išlaikymo dydį ši suma turi būti atimta iš bendros vaikų poreikiams būtinos sumos. Atsižvelgiant į tai, šalių vaikų poreikių tenkinimui šiuo atveju tėvai turi skirti kiekvienai po 340 Eur (450 Eur – 110 Eur) per mėnesį.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Byloje esančiais įrodymais bei ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose. Jos gaunamas pajamas sudaro 232 Eur nedarbo išmoka. Nekilnojamojo turto ar kilnojamojo registruotino turto neturi. Turi kreditorinių įsipareigojimų kredito įstaigai. Ieškovės paaiškinimais įsiskolinimo dydį sudaro apie 500 Eur.

Ieškovės paaiškinimais, bei byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas gyvena ir dirba Olandijoje. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį į bylą neteikė. Teismo surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas transporto priemonių neturi, Lietuvoje nedirba, turi kreditorinių įsipareigojimų, kurių priverstinį išieškojimą vykdo antstoliai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, Lietuvoje gyveno atsakovo tėvams priklausančiame bute. Šių aplinkybių atsakovas taip pat nepaneigė.

Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, jos negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Pažymėtina, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju, ieškovei gyvenant kartu su vaikais, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaikais, užtikrinant jų poreikių tenkinimą, priežiūrą juos slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis atsakovas neprisideda. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo sveikatą, amžių, profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti ne tik save, bet ir teikti išlaikymą savo vaikams. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas turi sveikatos problemų dėl kurių negalėtų prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės dėstomomis aplinkybėmis, kad šiuo metu jos finansinė padėtis yra sunki. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro tik 232 Eur nedarbo draudimo išmoka, ieškovė neturi galimybės dirbti, kadangi yra vaiko priežiūros atostogose, augina šalių nepilnametes dukras viena, tuo tarpu atsakovas yra laisvas nuo vaikų priežiūros, yra išvykęs į Olandiją ir tikėtina, kad ten dirba bei gauna pajamas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, jis yra jauno amžiaus, todėl teismo vertinimu turi visas galimybes dirbti ir didesne dalimi prisidėti prie savo dukrų išlaikymo. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteikė jokių prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio, apie bylą yra informuotas tinkamai, įvertinus proceso šalių turtinę padėtį ir galimybę užsidirbti, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo tenkintinas visiškai, nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo priteistina po 250 Eur, kas mėnesį mokamų periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo vertinimu priteistas išlaikymo dydis atitiks vaikų interesus ir leis užtikrinti jų poreikius, taip pat nepažeis CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto tėvų materialinės padėties proporcingumo principo.

Ieškovė paskirtina nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185 - 3.186 straipsniai). Ieškovei išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3250 Eur įsiskolinimą, t. y. po 1625 Eur kiekvienai dukrai už 6,5 kalendorinių mėnesių laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d. Nurodė, kad 2020 m. pradžioje atsakovas ieškovei davė 50 Eur ir vyresniajai dukrai nupirko dviratį už 40 Eur. Daugiau prie vaikų išlaikymo neprisidėjo. Atsakovas skolos dydžio ir jo susidarymo laikotarpio neginčijo.

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių Kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Taigi, įvertinus ieškovės paaiškinimus, jog atsakovas išlaikymo neteikė, atsakovas šių aplinkybių neginčijo, ir tai, kad minėtu laikotarpiu ieškovė vaikais rūpinosi viena, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų buvusius ir esamus poreikius, pagal byloje esančią medžiagą, yra pagrindas ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkinti pilna apimti.

Ieškovė paskirtina nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185 - 3.186 straipsniai). Ieškovei išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Kiti klausimai.

2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio reikalavimus byloje turėjo būti sumokėtas 283 Eur žyminis mokestis – 75 Eur už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, 135 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ((250 Eur x 12 mėn.) x 2 x 3 proc. x 75 proc.) ir 73 Eur išlaikymo įsiskolinimo (3250 Eur x 3 proc. x 75 proc.) priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškovės reikalavimus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Ieškovei 2020 m. rugsėjo 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. (8.3)TP-20-T-1068-9857 nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą atleidžiant ją 100 procentų nuo antrinės teisinė pagalbos išlaidų mokėjimo. Ieškovei suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos pagal 2021 m. kovo 17 d. pažymą Nr. (12.34Mr) PT-1954 yra 271 Eur. Patenkinus ieškovės reikalavimus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 99 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270, 282, 293 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienai, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. lapkričio 16 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3250 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. kiekvienai po 1625 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt penkis eurus).

Paskirti ieškovę E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 283 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 271 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt vieno euro) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinėje bendrovėje „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinėje bendrovėje SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždarojoje akcinėje bendrovėje „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-850-1067/2021 (buvęs bylos Nr. e2-12082-1067/2020) taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.