- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- AN2-89-908/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01623-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- G. J.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdyba Raseinių aplinkos apsaugos inspekcija
- Advokatai
- Ema Būtėnienė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam K. K., jo atstovei advokatei Emai Būtėnienei,
Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Leonardui Urbanovičiui (Leonard Urbanovič),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. atstovės advokatės Emos Būtėnienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarimo, kuriuo K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 247 straipsnio 13 dalį ir 247 straipsnio 30 dalį, ir jam paskirta 2 500 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarimu K. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį už tai, kad eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas neužtikrino, jog bendrovės padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau ir – AAĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 p., 6 ir 7 punktų reikalavimai, nes padalinyje susidariusiomis statybinėmis atliekomis (1 803 t) laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. buvo užterštas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini).
2. Taip pat K. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 30 dalį už tai, kad jis, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, neužtikrino, jog bendrovės padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ūkinė veikla būtų vykdoma laikantis Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) specialiojoje dalyje Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento 2.2 punkto, numatančio atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso schemą ir eigos aprašymą, kad priimtos atliekos iškraunamos ir iki apdorojimo laikomos aikštelėje ant kieto pagrindo, 3.1 punkto, numatančio, kad atvira teritorija, kurioje laikomos atliekos, padengta gelžbetoninėmis plokštėmis ir yra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo schema, taip pat 3.3 punkto, numatančio, kad nepavojingos atliekos laikomos ant kieto pagrindo, reikalavimus, kadangi patikrinimo metu bendrovės (duomenys neskelbtini) padalinyje nepavojingų atliekų paruošimas pakartotiniam naudojimui, naudojimui ir perdirbimui vykdytas aikštelėje, kuri nėra padengta vandeniui nepralaidžia danga ir kurioje nėra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema. Tokiais savo veiksmais K. K. taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, 13 – 14 punktų, 16 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau ir – ATĮ) 10 straipsnio 2 dalies, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 70 – 71 punktų, AAĮ 19 straipsnio 2 dalies, 19² straipsnio 2 dalies reikalavimus.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. atstovė advokatė E. Būtėnienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarimą ir nutarimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti K. K. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 13 dalyje, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti. Su skundžiama nutarimo dalimi nesutinkama dėl trijų esminių motyvų.
3.1. Skunde teigiama, kad produktas, kuris buvo išvežtas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas atliekomis. Apelianto atstovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, nepaisydama ATĮ 3² straipsnio 2 dalyje numatyto įpareigojimo nustatyti atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus, 2020 m. gruodžio mėnesį nebuvo priėmusi šiuos kriterijus įtvirtinančio teisės akto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinys turi Taršos leidimą bei Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą (toliau ir – Reglamentas), kuriame yra aprašytas statybinių atliekų perdirbimo procesas, taigi, pagal Reglamentą perdirbtos statybinės atliekos nebelaikomos atliekomis, nes gali būti panaudotos praktikoje. Pagal ATĮ 3² straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus po atliekų perdirbimo gautos atsijos negali būti laikomos atliekomis. Atkreipiamas dėmesys, kad įmonės patikrinimo metu nebuvo nustatyta statybinių atliekų perdirbimo proceso pažeidimų, todėl nėra pagrindo teigti, jog objektas, nuvežtas į (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą, nebuvo perdirbtas ar buvo perdirbtas netinkamai. Be kita ko, skunde nurodoma, kad iš įmonės pateiktų dokumentų galima tiksliai nustatyti, kiek atsijų buvo išvežta, kada vyko vežimai, todėl akivaizdu, kad įmonė neturėjo tikslo užteršti žemės sklypo. Apelianto atstovės teigimu, nepripažinus Taršos leidimo ir Reglamento turėjimo pakankamu pagrindu teigti, kad atsijos nėra atlieka, atliekų perdirbimo įteisinimas Taršos leidime ir Reglamente būtų beprasmis, nes perdirbtos atliekos vis tiek būtų laikomos atliekomis.
3.2. Skunde taip pat teigiama, kad į žemės sklypą išvežtas produktas nėra tapatus statybos produktui Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir – SĮ) prasme. Skunde nurodoma, kad statybos produktu laikomas tik toks produktas, kuris yra a) skirtas nuolat įmontuoti į statinį ar jo dalis, ir b) daro poveikį statinio eksploatacinėms savybėms, susijusioms su esminiais statinių reikalavimais. Kadangi atsijos gali būti naudojamos neįmontuojant jų į statinį ar jo dalis ir nedarant poveikio statinio eksploatacinėms savybėms, susijusiomis su esminiais statinių reikalavimais, jos neturėtų būti laikomos statybos produktais SĮ prasme, todėl sertifikavimas ir eksploatacinių savybių deklaravimas atsijoms nėra reikalingas. Sertifikavimas ir eksploatacinių savybių deklaravimas statybinių atliekų perdirbimo rezultate gautai produkcijai galėtų būti reikalingas tik tuo atvejų, jei būtų pagaminama produkcija, skirta naudoti ne vietoje grunto reljefo keitimui, formavimui ar gerbūvio sutvarkymo darbams, o valstybinės reikšmės keliams ar kitiems statiniams, statomiems pagal statinio projektą.
3.3. Byloje esantys duomenys neįrodo žemės sklypo užteršimo atliekomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama atitikti dviprasmiško ir nesuderinto teisinio reguliavimo nuostatas, parengė „Produkto, pagaminto perdirbus statybos ir griovimo atliekas (statybinį laužą) eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini)“, dėl kurios neatitikimų K. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atkreipiamas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) bei AB „(duomenys neskelbtini)“ jau po patikrinimo akto surašymo, kuriame konstatuota, jog žemės sklypas buvo užterštas nepavojingomis atliekomis. Paklausimas minėtoms įmonėms yra ydingas, nes jame pateiktas klausimas, ar atliekos, turinčios pridėtą deklaraciją, gali būti naudojamos statybos reikmėms, nors akivaizdu, kad atliekos negali būti naudojamos jokioms reikmėms. Skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pati kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios atsakymo turinys parodo, jog tiksliau apibrėžus faktinę situaciją, specialistai pateikia kitokią nuomonę apie statybos atliekų perdirbimo rezultate gautų medžiagų sertifikavimą ir deklaravimą. Teigiama, kad rašytiniuose įrodymuose, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nėra vienareikšmiško patvirtinimo, kad atsijos laikytinos atliekomis. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkos užteršimo faktą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucija) prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Institucija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad į žemės sklypą išvežta medžiaga nelaikytina atliekomis, nurodo, kad darant prielaidą, jog sklype palikta medžiaga yra ne atlieka, tačiau neidentifikuotas produktas, vadovaujantis ATĮ 3² straipsnio 2 dalimi, turėtų būti duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad minėta medžiaga yra visuotinai naudojama konkretiems tikslams; tokiai medžiagai egzistuoja rinka ar paklausa; ji tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus ir standartus; naudojant tokią medžiagą nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai. Institucijos nuomone, šias aplinkybes įrodančių duomenų nėra. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad po perdirbimo statybinės atliekos nėra laikomos atlieka, nes gali būti panaudojamos praktikoje, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė konkrečių duomenų apie rastos medžiagos tolesnį panaudojimą, žemės atsiradimo sklype teisinį pagrindą. Dėl to neįmanoma identifikuoti žemės sklype aptiktos medžiagos ir nustatyti jos atitikimas ATĮ 3² straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad pagal (duomenys neskelbtini) esančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaliniui išduoto Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 2.2.1 punktą, medžiagos/produkto tinkamumas naudoti yra negalimas be įmonėje parengtos ir direktoriaus patvirtintos techninės produkto specifikacijos, įmonės techninių standartų, parengtų atsižvelgiant į teisės aktų ir pirkėjų specifikacijų reikalavimus.
4.3. Atsiliepime tvirtinama, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. asmuo, kuriam neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai perdavė medžiagą, aptiktą žemės sklype, nurodė, jog jam atliekų niekas neperdavė, žemės sklypo savininkas taip pat nežinojo apie medžiagų atvežimą į jo sklypą, o galiausiai tai, kad įmonė išsivežė išpiltas medžiagas, darytina išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandė atsikratyti beverte medžiaga (atliekomis) be sklypo savininko žinios.
4.4. Institucija nurodo, kad iš antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog žemės sklype aptikta medžiaga – tai smulkaus betono, polietileno, popieriaus ir nežinomos birios medžiagos mišinys, kurio tokio didelio tūrio išmetimas gamtinėje aplinkoje laikytinas aplinkos užteršimu. Išpilant tokias atliekas buvo padarytas neigiamas poveikis gamtinei aplinkai, nes dirvožemis buvo užterštas ir paslėptas po atliekomis, nenatūraliai pakito žemės reljefas, naikinama natūrali žemės dirvožemio ir grunto struktūra, sunaikinta augalija. Atsiliepimu nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad žemės sklype laikytina medžiaga galėjo būti panaudota vietoje grunto reljefo keitimui, formavimui ar gerbūvio sutvarkymo darbams, kadangi toji medžiaga negali būti pripažįstama gruntu, todėl minėtiems darbams nenaudotina, o jos panaudojimas tokiems darbams laikytinas akivaizdžiu aplinkos užteršimu. Institucijos teigimu, žemės sklypo užteršimo faktą patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys rašytiniai įrodymai.
III. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai
5. Apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K., suinteresuotas asmuo G. J. ir liudytojas G. T..
6. Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K. paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, įmonė Lietuvoje turi (duomenys neskelbtini) padalinius, Latvijoje – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) esantis padalinys užsiima statybinio laužo rūšiavimu. Šio proceso metu yra gaunami skirtingi produktai, vienas iš jų – atsijos. Jos buvo vežamos į sklypą (past. – sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)). Jam (K. K.) tai buvo žinoma. Įmonė aptarnauja statybos kompanijas ir privačius klientus, kuriems pastatomi konteineriai, ir visos atliekos (plytos, griovimo atliekos, popieriaus, polietileno gabalai, būna ir metalinių daiktų) suvažiuoja į (duomenys neskelbtini) esantį padalinį. Viršdiržinis metalo magnetas išrenka metalą. Įmonė iš Vokietijos yra įsigijusi specialią liniją, kuria perdirbamos atliekos. Iš pradžių atliekamas pirminis rūšiavimas – su technika atidedamos labai stambios atliekos, o paliekamos smulkesnės, kurios kraunamos į transporterį ir kylą į specialų separatorių, kuris atliekas separuoja į tris rūšis – smulkios atsijos, kurios yra nuobiros, sąšlavos nuo plytų, tada gaunasi kitas produktas – skalda (iki 6 cm), nes yra suinstaliuoti sietai. Atsijos gaunamos sijojimo procese. Likusi dalis važiuoja per rūšiavimo namą, kur žmonės išrūšiuoja, išmėto plytas, polietileną, popierių, važiuoja per metalo magnetą ir likusi dalis vežama deginti kaip netinkama naudoti. Atsijos iš esmės yra tai, kas išbyra per skylutes nuo nerūšiuotų statybinių atliekų. Daugelis žmonių atsijas naudoja kelių pagrindui. Įmonė turi aplinkosaugos skyrių ir savo atitikties deklaraciją. Įmonėje vykdomi pardavimai užfiksuojami priėmimo–perdavimo aktais, kvitais, čekiais, pagal bendrą įmonės tvarką. Įmonėje yra gamybos ir logistikos vadovas, pardavimo sandoriuose būna skirtingų atvejų, priklausomai nuo to, kas dalyvauja. Dėl G. J. atvejo tiksliai nežino, kaip buvo „apiformintas“ sandoris, projektą vykdė gamybos vadovas, kuris jam (K. K.) pristatė, kad toks projektas bus vykdomas. Įmonės aplinkosaugos skyriaus ir gamybos vadovo sprendimu buvo priimtas sprendimas iš sklypo atsijas išvežti. Jam (K. K.) nežinoma, iš kur buvo gautos statybinės atliekos aptariamam žemės sklypui. Į klausimą, kur atsijos naudojamos, atsakė, kad naudojamos sklypų formavimui, kelių pagrindams, kur reikia pakelti, naudojamos vietoje karjerinių medžiagų. Jam nežinoma apie dokumentaciją po atliekų perdirbimo. Ne jis (K. K.), o gamybos skyriaus vadovas buvo tiesiogiai susijęs su įvykiu, susijusiu su O. B. (O. B.), G. J.. Nežino, kokiu teisiniu pagrindu atsijos buvo atvežtos į žemės sklypą, tos situacijos negali paaiškinti, nes tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) padalinyje. Iš žemės sklypo parvežtas atsijas išsivežiojo kiti klientai, nežino, ar jos buvo parduotos, ar atiduotos nemokamai. Jeigu įmonė atsijas pristato su savo transportu, tai klientai susimoka už transportą, o kokia dalis mokama už atsijas, jis (K. K.) nežino. Nežino, kokiais atvejais atsijos atiduodamos nemokamai. Negali nurodyti, kurie teisės aktai reglamentuoja atsijų gavimą, šiuos darbus atlieka aplinkosaugos skyrius. Negali atsakyti, ar atsijoms yra patvirtinta direktoriaus techninė produkto specifikacija, nes jis nedirba su reglamentais, nepamena, ar yra parašu tvirtinęs tokį dokumentą (2 t., b. l. 164-166).
7. Teisme apklaustas suinteresuotas asmuo G. J. parodė, kad pagal pirkimo– pardavimo sutartį nuo 2013 m. jam priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sklypas yra žemės ūkio paskirties, tačiau joje veiklos nevykdo. Sklypas yra 7 ha ploto, nelygus, dalyje sklypo auga žolė, dalyje – miškas, kitoje dalyje kažkada buvo tvenkiniai. 2017 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio direktorius – O. B., dėl grunto atvežimo, lyginimo darbų, privažiavimo, įvažiavimo formavimo darbų, laikinųjų aikštelių įrengimo sklype, todėl iki 2020 m. pradžios į sklypą buvo vežamas gruntas. Žemės sklypo paviršius buvo lyginamas, nes pagal Vilniaus savivaldybės bendrąjį planą yra numatyta galimybė keisti sklypo paskirtį. Būdavo atvežamos krūvos ir po to jos lyginamos. Jis prižiūrėjo atliekamus darbus. Sutartis dėl grunto vežimo baigėsi 2020 m. gegužės mėnesį, tačiau gruntas nevežamas nuo 2020 m. kovo mėnesio, nes aplinkosaugininkai gavo skundą dėl atliekų, buvo atliekamas tyrimas. Jis (G. J.) buvo apklaustas, jam parodė nuotraukas, o jis paaiškino, kad pats atliekų nevežė, nurodė operatorių UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarieji aplinkosaugos inspektoriams kaip galimą šaltinį nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tyrimas buvo atliekamas iki liepos mėnesio vidurio, po to, dalyvaujant G. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui ir inspektoriui, buvo apžiūrėtas žemės sklypas, kuriame buvo supiltos krūvos, nes jų neleido liesti. Po tyrimo jam (G. J.) buvo išrašytas privalomas nurodymas, tačiau, sudarius specialų susitarimą prie sutarties, buvo susitarta, kad medžiagas sutvarkys UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie sutvarkė ir buvo gauta pažyma, jog sklypas sutvarkytas. Viskas pasibaigė 2020 m. rugsėjo mėnesio pradžioje. 2021 m. kovo mėnesį inspektorius V. J. jį informavo, jog jam (G. J.) priklausančiame sklype yra atvežta apie 2 000 t grunto iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo per pirmąjį patikrinimą. Jis nebuvo sudaręs sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gavęs pranešimą apie 1 803 t išpiltų statybinių atliekų, informavo Aplinkos apsaugos departamentą, kad neturi sąsajų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriems jis (G. J.) parašė reikalavimą pašalinti nenustatytos kilmės gruntą. Su inspektoriais, kurie užfiksavo sklype buvusias krūvas, buvo nuvykę į žemės sklypą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nedalyvavo. 2021 m. kovo 30 d. gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laišką, kad ji planuoja išvežti supiltas krūvas, jam atsiuntė antstolio ataskaitą apie jų pašalinimą. Į klausimą, ar buvo apibrėžtos ribos grunto stumdymui, atsakė, kad ribos nebuvo tiksliai apibrėžtos, tik pagal Registrų centro planą nebuvo galima grunto pilti miško teritorijoje. Pirminis vežtas gruntas buvo paskleistas kažkokioje teritorijoje, o supiltos krūvos galėjo būti ir kitose vietose, kur buvo ne gruntas, o žolė, krūmai. Nemano, kad jam dėl atvežtų ir po to išvežtų krūvų buvo padaryta žala. Nurodė, kad jo minėtose sutartyse atsijos nebuvo minimos (2 t., b. l. 148-150).
8. Liudytojas G. T. teismo posėdyje parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas. 2021 m. pradžioje Aplinkos apsaugos departamentas gavo skundą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir dėl sklypo teršimo, pasirašytą V. R.. Tirti skundą buvo pavesta Kauno valdybai, kuri nukreipė jo vadovaujamai įstaigai, todėl pagal pavedimą atliko neplaninį įmonės patikrinimą, kurio metu taip pat tikrino (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą. Liudytojas nurodė, kad nuvykęs į sklypą pamatė atliekas su įvairiomis statybinėmis susmulkintomis atliekomis. Žemės sklype buvo matomas plastiko, stiklo ir įvairaus pobūdžio smulkios frakcijos atliekos, susimaišiusios su gruntu, betono trupiniais. Patikrinimo metu įmonė teigė, kad atliekas perdavė O. B., kuris jas supylė į žemės sklypą, tačiau O. B. šį faktą paneigė. Liudytojui žinoma, kad kito padalinio atstovai anksčiau yra atlikę patikrinimus, vykdę tyrimus, nežino, ar asmuo buvo nubaustas. Liudytojo teigimu, tai, kad sklype buvo išpiltos atliekos, matėsi vizualiai – tai nebuvo susmulkinta skalda ar plytos. Pagal įstatymą produktas turi atitikti kokybinius parametrus, turėti atitinkamą savybių deklaraciją, sertifikatą. Įmonė sertifikatą pateikė, tačiau (duomenys neskelbtini) nurodė, kad produkto sertifikatas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Kadangi atliekos buvo pašalintos, žalos klausimas nebuvo sprendžiamas. Sklype buvo nedirbama žemė. Vietoje, kur buvo supiltos atliekos, augmenijos nebuvo, aplinkui augo medžiai, krūmai. Atliekos buvo supiltos ne visame sklype. Kadangi patikrinimas vyko žiemą, žolės nematė. Buvo pastebėta, kad anksčiau panašaus pobūdžio atliekomis sklypas buvo iškeltas. Nurodė, kad perdirbtos atliekos nebelaikomos atliekomis, kai jų savybės atitinka parametrus, pagal kuriuos jos gali būti naudojamos statyboje, šių medžiagų panaudojimas turi būti numatytas konkretaus statinio projekte. Konkrečiu atveju buvo nustatyta, kad nėra suprojektuota statybų, išduotų leidimų tame sklype, kurie suteiktų teisę naudoti tokio tipo medžiagas. Buvo išsiaiškinta, kad įmonė turi taršos leidimą, atliekų naudojimo, šalinimo, techninį reglamentą. Institucija kreipėsi į įstaigas dėl pateiktų statybos produktų deklaracijų, nors vizualiai buvo aišku, kad yra išpiltos atliekos, nes Institucija turi pareigą rinkti įrodymus. Šiuo atveju dokumento teisėtumas sukėlė abejonių. Įstaigoms buvo pateikti dokumentai, mėginiai iš įvykio vietos nebuvo teikiami. Išvada dėl atliekų buvimo sklype padaryta, remiantis tuo, kad sklype niekas nesuprojektuota; vizualiai matomas atliekų mišinys; sertifikatas neatitiko teisės normų. Po to, kai buvo išvežtos atliekos, sklypo nebetikrino (2 t., b. l. 167-169).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktinas nepakeistas ir apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
9. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 25 d. Aplinkos apsaugos departamento specialistams buvo pavesta atlikti neplaninį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą pagal gautą pranešimą dėl galimai netinkamai tvarkomų statybinių atliekų (1 t., b. l. 7-8). 2021 m. vasario 18 d. patikrinimo aktu Nr. PA18-3-21 nustatyta, kad eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas K. K. neužtikrino, jog bendrovės padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), nebūtų pažeisti AAĮ 4 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 6 ir 7 punktų reikalavimai, ir 2020 m. gruodžio 11 d. – 2020 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu padalinyje susidariusiomis statybinėmis atliekomis (1 803 t) buvo užterštas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-21).
11. AAĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga, o AAĮ 9 straipsnis numato, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 6 punktas numato, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, o 7 punkte nurodyta, kad atliekų turėtojas ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti.
12. Dėl nurodytų teisės aktų nuostatų pažeidimų K. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu. Įstatymo leidėjas formuluodamas šiame straipsnyje numatytą veiką išskyrė du aspektus, kurių buvimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, tai yra baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų: asmuo užteršė aplinką ir tai padarė ne bet kaip, o penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu. Kadangi apeliacinis skundas yra paduotas tik dėl K. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą apeliacinio skundo ribose apeliacinės instancijos teismas vertina, ar pagrįstai K. K., kaip atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn jo veiksmuose nustačius minėto administracinio nusižengimo sudėtį.
1. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad esminis nesutikimo su skundžiamo nutarimo išvada, jog medžiagos, aptiktos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), laikytinos atliekomis, argumentas yra tas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į žemės sklypą atvežė statybinių atliekų perdirbimo proceso metu gautą produktą – atsijas, kurios gali būti panaudotos praktikoje, todėl nelaikytinos atliekomis. Šios pozicijos administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K. iš esmės laikėsi pirmosios instancijos teisme, teikdamas rašytinius paaiškinimus su priedais (1 t., b. l. 166-204), duodamas parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje (2 t., b. l. 164-166). Tokias aplinkybes nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas įmonės atstovas T. K. (2 t., b. l. 77-78). Vis tik, apygardos teismo vertinimu, minėtus bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymus, paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, patvirtinanti pirmosios instancijos teismą pagrįstai konstatavus esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje, dalyką.
2. Pažymėtina tai, kad pagal ATĮ 2 straipsnio 6 dalį atliekomis laikytinos medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Vadovaujantis ATĮ 3² straipsnio 2 dalimi, tam tikros konkrečios atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka. ATĮ 3² straipsnio 2 dalyje (2018-12-18 įstatymo Nr. XIII-1794 redakcija) yra įtvirtintos sąlygos, kurias atitinkančios atliekos nebelaikomos atliekomis, t. y. 1) medžiaga ar daiktas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams; 2) tokiai medžiagai ar daiktui egzistuoja rinka ar paklausa; 3) medžiaga ar daiktas tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus ir standartus; 4) naudojant medžiagą ar daiktą nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai. Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus pagrindo spręsti, kad 1 803 t medžiagos, patikrinimo metu rastos žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo ne medžiaga, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ protokole nurodytu metu atsikratė, išpildama žemės ūkio paskirties sklype, t. y. atliekos, o atitiko ATĮ 3² straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas, todėl nebelaikytina atliekomis, nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmiausia, apeliaciniame skunde akcentuojama ta aplinkybė, kad pagal įmonės (duomenys neskelbtini) esančio padalinio turimą Taršos leidimą ir nuo jo pagal ATĮ 10 straipsnio 2 dalį neatsiejama dalimi esantį Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali perdirbti statybines atliekas, kurios po perdirbimo galėtų būti naudojamos praktikoje kitiems tikslams. Be to, pažymima, kad vietoje grunto naudojamai produkcijai – atsijoms, skirtai reljefo keitimui, formavimui ar gerbūvio darbams sertifikavimas ir eksploatacinių savybių deklaravimas, sertifikavimas nereikalingas.
4. Analizuojant prie adminitracinėn atsakomybėn patraukto asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo K. K. pirmosios instancijos teismui 2021 m. rugpjūčio 19 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus (t. 1, b. l. 166-170) ir su jais pateiktus priedus (t. 1, b. l. 171-206), tarp kurių Padalinio atliekų naudojimo ar šalinimo reglamento ištraukos (2.2 punkto) kopija (t. 1, b. l. 180-185), matyti, kad K. K. laikėsi pozicijos, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo supiltos ne atliekos, o iš statybos atliekų atsiradę atsijos, smulki skalda, tinkama nesudėtingiems statiniams, pagrindams ir panašaus pobūdžio darbams atlikti, kurių perdirbimo procesas išsamiai aprašytas Reglamento 2.2 punkte. Jo teigimu, būtent tokį produktą, gautą minėtame Reglamente numatytame procese, padalinys 2020 m. gruodžio mėnesį, laikotarpiu nuo 11 iki 22 d., išvežė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
5. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) esančiame sklype buvo supiltos ne atliekos o UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagos, įvardijamos kaip „atsijos“, kuriomis iš esmės yra laikomos smulkios, po išrūšiuotų statybinių atliekų išsijojimo („išbirimo per skylutes“) likusios medžiagos. Anot K. K., jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) esantis padalinys užsiima statybinio laužo rūšiavimu ir šio proceso metu yra gaunami skirtingi produktai, vienas jų – atsijos, kurios, jo teigimu, nagrinėjamu atveju buvo vežamos į žemės sklypą ir jam, įmonės vadovui, apie tai buvo žinoma. Anot K. K., rūšiuojant atliekas (plytas, griovimo atliekas, popierių, polietileno gabalus, kartais metalinius daiktus) (duomenys neskelbtini) esančiame padalinyje, pirminio atliekų rūšiavimo metu su technika atidedamos labai stambios atliekos, paliekamos smulkesnės, kurios separuojamos į tris rūšis, tarp kurių smulkios atsijos, kurios yra nuobiros, sąšlavos nuo plytų. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, atsijos iš esmės yra tai, kas išbyra per skylutes nuo nerūšiuotų statybinių atliekų. Daugelis žmonių atsijas naudoja kelių pagrindui, sklypų formavimui, vietoje karjerinių medžiagų (2 t., b. l. 164-166).
6. Iš byloje esančio Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų turi teisę perdirbti statybines atliekas, kurioms atitinkant teisės aktuose nustatytus kriterijus, jos nebelaikytinos atliekomis. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens minimo Reglamento 2.2 punkte esančio „Nepavojingų statybinių atliekų tvarkymo technologinio proceso eigos aprašymo“, atliekų tvarkymo technologinės schemos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ detaliai reglamentuotas įmonėje vykdomos veiklos, susijusios su nepavojingų statybinių atliekų paruošimo perdirbimui arba kitokiam naudojimui, paruošimo pakartotiniam naudojimui, procesas. Priklausomai nuo atliekų rūšies, kokybės, gautos statybinės atliekos rūšiuojamos, valomos nuo priemaišų atskiriamos pagal frakcijas rūšiavimo įrenginyje arba rankiniu būdu ir (arba) smulkinamos (atliekų smulkinimo įrenginiuose), siekiant atskirti perdirbimui tinkamas atliekų frakcijas, paruošti jas tolimesniam perdirbimui arba pakartotiniam naudojimui, o taip pat parengti perdirbimui netinkančias atliekų frakcijas panaudojimui energijai gauti. Esant poreikiui inertinės statybinės atliekos, gautos po pradinio apdorojimo operacijų, perdirbamos į teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias statybines medžiagas/produktus. Nagrinėjamu atveju svarbi Reglamento 2.2 punkto nuostata, kad medžiagos/produkto tinkamumą naudoti patvirtina Įmonėje parengta ir direktoriaus patvirtinta techninė produkto specifikacija. Tai suponuoja išvadą, kad medžiagos/produkto tinkamumas naudoti negalimas be įmonėje parengtos ir direktoriaus patvirtintos techninės produkto specifikacijos, įmonės techninių standartų, todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pats savaime Taršos leidimo ir Reglamento turėjimas įmonėje nesudaro pagrindo teigti, kad perdirbta medžiaga automatiškai pripažintina nebe atlieka.
7. Pastebėtina ir tai, kad byloje yra pateikta 2020 m. lapkričio 9 d. atsakingų asmenų pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkto, pagaminto perdirbus statybos ir griovimo atliekas (statybinį laužą) eksploatacinių savybių deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad unikalus produkto tipo identifikacinis kodas (KN) 2517 10 80 – atsijos; tipo, partijos ar serijos numeris ar bet koks kitas elementas pagal kurį galima identifikuoti statybos produktą – atsijos (duomenys neskelbtini); statybos produktui taikoma techninė specifikacija – taršos leidimas, atliekų naudojimo/šalinimo techninis reglamentas; gamintojo numatyta statybos produkto naudojimo paskirtis pagal taikomą techninę specifikaciją – statybos pramonė – statybos aikštelių pagrindui, kt. statybos reikmėms; gamintojo duomenys – UAB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini); kai taikytina įgaliotojo atstovo – gali būti naudojama tik nesudėtingiems statiniams, statybos aikštelių pagrindui; atsijų pagrindiniai prekiniai reikalavimai: frakcijos dydis 0-80 mm; užterštumas/priemaišos – iki 5 proc. (t. 1, b. l. 126-127).
8. Apeliacinės instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė laikėsi pozicijos, kad konstatuoti, jog į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išvežta medžiaga nelaikytina atliekomis, pakanka jau aptartų Taršos leidimo ir Reglamento turėjimo, nes šie dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ reglamentuoja procesą, kurio metu galiausiai atskiriama frakcija, kurios dydis ne didesnis nei 80 mm ir užterštumas/priemaišos neviršija 5 proc. Anot jos, atsijoms, sertifikavimas ir eksploatacinių savybių deklaravimas nereikalingas, nes jos ne statybos produktas Statybos įstatymo prasme, o naudojamos vietoje grunto reljefo keitimui, formavimui ar gerbūvio sutvarkymo darbams produktas, gi gruntas nesertifikuojamas.
9. Atsakant į aukščiau nurodytus argumentus, pirmiausia, pažymėtina tai, kad, kaip matyti iš atstovės minimo Taršos leidimo, jo Specialiosios dalies sąlygose nustatyta, jog kiekvienai į produktą perdirbtų statybinių atliekų partijai turi būti išduotas produkto atitiktį patvirtinantis dokumentas (t. b. l. 38-49). Antra, įmonė paruošė ir pateikė Produkto, pagaminto perdirbus statybos ir griovimo atliekas (statybinį laužą) eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš 2022 m. sausio 3 d. K. K. atstovaujančios advokatės paaiškinimų (t. 2, b. l. 63-64), juose teigiama, kad tą aplinkybę, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo išpiltos ne atliekos, o atsijos ir smulki skalda, galinčios būti naudojamos reljefo formavimui ir panašiems nesudėtingiems darbams, patvirtina jau minėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkto, pagaminto perdirbus statybos ir griovimo atliekas (statybinį laužą) eksploatacinių savybių deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (patikrinimo akto Nr. PA18-3-21 26 priedas). Be to, nurodoma, kad iš esmės tam pačiam produktui, pagamintam taikant lygiai tokį pat technologinį ir perdirbimo procesą, koks taikytas anksčiau, įmonė paruošė atnaujinta deklaraciją (t. 2, b. l. 58), kurią ruošiant buvo atlikti statybos produkto eksploatacinių savybių laboratoriniai tyrimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 59-61).
10. Išanalizavus atstovės pateiktą ir prie bylos teismo prijuntą naują Produkto, pagaminto perdirbus statybos ir griovimo atliekas eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), ją gretinant su ankstesniąja deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo aprašyta medžiaga UAB „(duomenys neskelbtini)“ išpilta žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), išvados apie produkto tapatumą daryti nėra pagrindo. Kaip matyti iš deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ja deklaruotos ne atsijos, o nesurištieji mišiniai. Skiriasi ir produktų tipo, partijos ar serijos numeris ar bet koks kitas elementas pagal kurį galima identifikuoti statybos produktą (kaip jau minėta, Taršos leidime nustatyta, jog kiekvienai į produktą perdirbtų statybinių atliekų partijai turi būti išduotas produkto atitiktį patvirtinantis dokumentas). Skirtinga ir statybos produktui taikoma techninė specifikacija – paskutinėje deklaracijoje tai LST EN 13285:2018; statybos produkto naudojimo paskirtis pagal taikomą techninę specifikaciją (pirmuoju atveju – statybos pramonė – statybos aikštelių pagrindas, kt. statybos reikmės, o antruoju – tik dangos sluoksniams be rišiklių). Nesutampa deklaracijose nurodytos produktų deklaruojamos savybės. Deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruojamos eksploatacinės savybės – išbyros per sietą 2 mm, 8 mm; stambiausioji frakcija – išbyros per 11,2 mm akučių sietą, išbyros per 8 mm akučių sietą. Pagal deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas frakcijos dydis 0-80 mm.
11. Kaip jau minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne kartą akcentavo, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išpiltos medžiagos atitiko Reglamentą. Kaip matyti iš pastarojo, jame numatytais būdais išrūšiuotos statybinės atliekos ar atliekos, kurių po priėmimo rūšiuoti nereikia toliau apdorojamos (smulkinamos) atliekų smulkinimo įrenginyje; pramoniniame atliekų smulkintuve statybinės atliekos smulkinamos iki pasirinkto dydžio (20-70 mm). Tai taip pat skiriasi nuo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyto produkto frakcijos dydžio (0-80 mm). Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti ir tai, kad Reglamente yra nurodyta, jog produktai, perdirbus statybines atliekas, bus gaminami atsižvelgiant į įmonės techninius standartus, kurie rengiami atsižvelgiant į teisės aktų ir pirkėjų specifikacijų reikalavimus, o atvejais, kai produktas dėl atliekų kokybės neatitiks Reglamento 2.2 p nustatytų produktų reikalavimų, ar produkto pirkėjo keliamų reikalavimų, tokia medžiaga bus tvarkoma, kaip atlieka (t. 1, b. l. 180-184).
12. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės nepatvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pozicijos, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atvežta ir išpilta medžiaga buvo griežtai laikantis įmonės Taršos leidime ir Reglamento 2.2 punkte įtvirtintų reikalavimų gamybos procese iš statybos atliekų perdirbtas produktas. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad siekiant įvertinti, ar rasta medžiaga yra atliekos, būtina nustatyti, ar ja buvo siekiama atsikratyti, ar teisės aktais nustatyta tvarka panaudoti, ar buvo pateikti teisės aktų reikalaujami dokumentai šioms aplinkybėms pagrįsti.
13. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu minėtos medžiagos buvo atvežtos į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo laikomos ir po įmonės patikrinimo bei išsivežtos tik sklypo savininkui G. J. pareikalavus; taip pat kam konkrečiai buvo perduotos po to, kai buvo iš minėto žemės sklypo išvežtos. K. K. teigimu, iš žemės sklypo išvežtas atsijas išsivežiojo kiti klientai, jis nežino, ar jos buvo parduotos, ar atiduotos nemokamai (2 t., b. l. 164-166).
14. Tai, kad jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo nei atsijų, nei kitokių produktų, o apie jo sklype patalpintas UAB „(duomenys neskelbtini) medžiagas sužinojo tik iš patikrinimą atlikusių Institucijos atstovų, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausiamas nurodė sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas G. J., teigęs, kad minėtas žemės ūkio paskirties sklypas priklauso jam, į jį pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik iki 2020 m. kovo mėnesio buvo vežamas gruntas (2 t., b. l. 148-150).
Žemesnės instancijos teismas
15. Aplinkybę, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2021 m. vasario 18 d. atlikto patikrinimo metu aptiko ne gruntą, atsijas, smulkią skaldą, o būtent statybines atliekas apeliacinės instancijos teisme patvirtino liudytojas G. T. (2 t., b. l. 167-169), jas betarpiškai apžiūrėjęs minėto patikrinimo metu, taip pat fiksavęs situaciją sklype po to, kai medžiagas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypo savininko reikalavimu išvežė (t. 1, b. l. 37). Anot liudytojo G. T., apžiūrėdamas (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą, kuriame nėra suprojektuota statybų, išduotų leidimų, jis matė įvairaus pobūdžio atliekas, t. y. smulkintą plastiką, stiklą, susimaišiusius su gruntu, betono trupiniais (2 t., b. l. 167-169). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiuos liudytojo parodymus laikyti nepatikimais ir jais nesiremti, nes juos patvirtina objektyvieji byloje esantys duomenys, užfiksuoti minėtame sklype darytose fotonuotraukose (1 t., b. l. 185-198, 2 t., b. l. 174-182). Iš apeliacinio bylos nagrinėjimo metu liudytojo G. T. pateiktų fotonuotraukų, kurios, jo teigimu, buvo padarytos minėto sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimo metu, aiškiai matyti, kad tarp žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), išpiltų medžiagų yra ir stambių plytų dalių, plastiko gabalų, polietileno gabalėlių (2 t., b. l. 174-182). Iš esmės tapati žemės sklype išpiltos medžiagos sudėtis matoma ir 2021 m. balandžio 12-14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančiose nuotraukose (1 t., b. l. 168-206), spalvotose antstolio užfiksuotose nuotraukose, pateiktose su K. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021 m. rugpjūčio 19 d. teiktais paaiškinimais, patalpintose Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, todėl apygardos teismas aptartus faktinius duomenis laiko įrodymais ir jais remiasi.
16. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatas įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).
17. Viena iš būtinųjų sąlygų, įtvirtintų ATĮ 3² straipsnio 2 dalyje kuri leidžia teigti, kad atliekos yra nebelaikomos atliekomis – medžiaga ar daiktas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams. Pastebėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu patvirtintų „Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių“ (suvestinė redakcija nuo 2019 m. vasario 2 d.) priedo (toliau ir – Taisyklių priedas) 2 dalies nuostatas atliekų tvarkymo procese atliekos ar jų dalis tampa medžiagomis ar daiktais, jei jie atitinka, galiojančius teisės aktus ir produktams taikomus standartus, gamybos pramonės techninius reikalavimus, taip pat nesukelia neigiamo poveikio aplinkai arba žmonių sveikatai ir atitinka bent vieną iš trijų 2.1-2.3 punktuose nurodytų kriterijų. Vienas iš Taisyklių priedo 2 dalyje nurodytų kriterijų – iš nepavojingųjų atliekų gautos medžiagos ar daiktai be jokio tolesnio apdirbimo yra kitų asmenų visuotinai naudojami konkretiems tikslams. Pabrėžtina, kad, nors perdirbtos statybinės atliekos gali būti pakartotinai panaudojamos, tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kurie leistų spręsti apie konkretų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išpiltų medžiagų pakartotinio naudojimo būdą, apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodoma, jog tokia medžiaga gali būti naudojama vietoje grunto reljefo keitimui, formavimui ar gerbūvio sutvarkymo darbams. Pastebėtina tai, kad deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta gamintojo numatyta statybos produkto naudojimo paskirtis pagal taikomą techninę specifikaciją – statybos pramonė – statybos aikštelių pagrindui, kt. statybos reikmėms. Tai, kad medžiagos buvo vežamos į sklypą atlikti sklypo reljefo tvarkymo darbus parodė liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas T. K. (t. 2, b. l. 77-78). Pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016. Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 straipsnio 1.1. punkto 1.1.1. papunktį reljefo tvarkymas yra priskiriamas žemės darbams, kurie pagal aptariamo Statybos techninio reglamento 4 straipsnio 4.1. punktą yra viena iš statinio statybos bendrųjų darbų rūšių, kai statybos reikmėms kasamas gruntas, pilamas atvežtinis gruntas ar atliekami požeminiai darbai. Nagrinėjamu atveju yra svarbi grunto sąvoka, pateikta Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią gruntu laikomos birios arba rišlios uolienos, kurios pagal savo sudėtį ir savybes nepriskiriamos nė prie vienos iš naudingųjų iškasenų. Įvertinęs aptartą teisinį ir reguliavimą ir bylos įrodomąją medžiagą apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju žemės sklype aptikta medžiaga, t. y. smulkaus betono, polietileno, popieriaus bei nežinomos birios medžiagos mišinys, yra laikytina gruntu, kuris naudotinas reljefo keitimui, formavimui ar gerbūvio sutvarkymo darbams.
18. Nagrinėjamu atveju aptarti bylos įrodomieji duomenys nepatvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. birželio 10 d. administracinio nusižengimo protokolo surašymo laikytosios pozicijos apie žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) aptiktos medžiagos atsiradimo pagrindą ir konkretų jos panaudojimo tikslą. Tiek K. K. rašytinuose paaiškinimuose (1 t., b. l. 168), tiek liudytojas T. K. pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 77-78) pažymėjo, kad medžiaga, kuri patikrinimo metu buvo aptikta G. J. žemės sklype, prieš tai buvo perduota O. B. pagal pastarojo užsakymą (1 t., b. l. 168; 2 t., b. l. 77-78). Iš K. K. 2021 m. balandžio 12 d. rašto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijai matyti, kad 2021 m. vasario 18 d. patikrinimo akte Nr. PA18-3-21 minimų medžiagų vežimą ir išrovimą G. J. sklype organizavo O. B. (t. 1, b. l. 202). Iš O. B. 2021 m. kovo 25 d. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam neperdavė 1 803 t statybinių atliekų, jis su minėtąja įmone jokių susitarimų neturėjo, (duomenys neskelbtini) esančiu žemės sklypu nesinaudoja (1 t., b. l. 134). Duomenų, kurie paneigtų šią poziciją ir patvirtintų, kad įmonėje nedirbantis O. B. turėjo pagrindą organizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių medžiagų vežimą ir iškrovimą G. J. žemės sklype protokole nurodytu laiku byloje nėra. Gi, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teisme duotų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. paaiškinimų, įmonėje vykdomi pardavimai yra „apiforminami“ priėmimo–perdavimo aktais, kvitais, čekiais, pagal bendrą įmonės tvarką. Maža to, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. J., iš kurio rašytinių paaiškinimų ir parodymų duotų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad jis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagų išpylimą jo sklype nežinojo (1 t., b. l. 138, t. 2, b. l. 148-150). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausiamas G. J. parodė, kad minėtas sklypas priklauso jam ir yra žemės ūkio paskirties. Jis buvo sudaręs sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl grunto atvežimo, kuri, kaip jam paaiškėjo, bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, anot G. J., jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis baigė galioti dar 2020 m. gegužės mėnesį (realiai gruntas nebuvo vežamas jau nuo 2020 m. kovo mėnesio), be to, joje nebuvo kalbama apie atsijų įsigijimą (2 t., b. l. 148-150). Kaip matyti iš G. J. 2021 m. kovo 23 d. reikalavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pareikalavo įmonės, jog nenustatytos kilmės medžiagos iš jam priklausančio žemės sklypo būtų išvežtos (1 t., b. l. 135). Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptariamas medžiagas pašalino iš žemės sklypo, patvirtina 2021 m. balandžio 12-14 d. antstolio I. Gaidelio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0008-21-2722 (1 t., b. l. 185-202). Pabrėžtina ir tai, kad tiksliai nėra žinomi įmonės veiksmai su medžiaga po išvežimo iš žemės sklypo. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K. nurodė, kad iš žemės sklypo parvežtas medžiagas „išsivežiojo kiti klientai“, tačiau jam nėra žinoma, ar medžiagos buvo parduotos, ar atiduotos nemokamai (2 t., b. l. 164-166).
19. Atsižvelgus į aukščiau aptartus įrodymus (O. B., G. J. nurodytų aplinkybių nepaneigė ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K., nenurodęs konkretaus tikslo, dėl kurio 1 803 t medžiagos buvo išpilta G. J. priklausančiame sklype) spręstina, kad jame be leidimo išpiltos UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagos neturėjo konkretaus panaudojimo tikslo, tuo labiau, kad pats žemės sklypo savininkas nežinojo apie jų išpylimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodomuosius duomenis, sprendžia, kad žemės sklype aptikta medžiaga buvo atsikratyta neturint žemės sklypo savininko sutikimo; medžiaga yra bevertė (apie jos neatlygintiną perdavimą nurodė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; apeliacinės instancijos teismo posėdyje įmonės direktorius neatmetė galimybės, kad minėtas medžiagas klientai galėjo pasiimti nemokamai (2 t., b. l. 164-166)).
1. Apygardos teismas vertina, kad aukščiau aptarti įrodymai, sutampantys esminėse detalėse, papildantys vieni kitus, ir visi kartu patvirtina tai, kad minėtame G. J. priklausančiame sklype buvo išpiltos UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagos, kurios nagrinėjamu atveju laikytinos atliekomis Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K. savavališkai be žemės sklypo savininko žinios išpiltas medžiagas įvardija kaip „atsijas“, minėtos išvados nepaneigia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš byloje esančio 2021 m. balandžio 2 d. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ rašto (t. 1, b. l. 129-130), gamintojo taikomas pavadinimas „atsijos“ apibūdina technologinį procesą, o ne produktą, ir šiuo atveju naudojamas neteisingai, be to, produkto, pagaminto perdirbus statybos ir griovimo atliekas (statybinį laužą) eksploatacinių savybių deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka teisės aktų ir paminėtų techninių specifikacijų, nes nėra nuorodos į techninę specifikaciją, nepateiktos statybos produkto deklaruojamos eksploatacinės savybės. Pastebėtina ir tai, kad minėtame rašte nurodyta, jog vienas iš deklaracijoje nurodytų panaudojimų – produktas skirtas statybos aikštelių pagrindui – atitinka LST EN 13285:2010 reikalavimus, kaip standartas taikomas ir perdirbtiems užpilams (nesurištiems mišiniams, skaldai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent šis iš kelių deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų panaudojimų buvo nurodytas ir vėlesnėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini). Gi, kaip nurodyta 2021 m. balandžio 2 d. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ rašte, pagal LST EN 13285:2010 standarto reikalavimus privaloma deklaruoti savybė – granuliometrinė sudėtis, nurodant kategoriją ir visą eilę savybių, kurios gali būti reikalingos, priklausomai nuo panaudojimo (mineralinių dulkių kiekis, stambiausia frakcija, laidumas vandeniui). Be to, kadangi deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo numatytas ir kitas panaudojimas, tad produktui turėjo būti taikomi ir kitų specifikacijų reikalavimai. Tai, kad 2021 m. balandžio 2 d. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ rašto išvados, taip pat ir dėl produkto privalomų deklaruoti savybių, pagrįstos, leidžia manyti ir ta aplinkybė, jog vėlesnė UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) vienam iš ankstesnėje deklaracijoje nurodytų produkto panaudojimų parengta, laikantis reikalavimų, kurie minimi ir aptartame VĮ „(duomenys neskelbtini)“ rašte (t. 1, b. l. 129).
2. Apeliaciniame skunde kritiškai vertinant AB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 18 d. rašto (t. 1, b. l. 131) išvadas, kad deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka teisės aktų reikalavimų, pabrėžiamas Institucijos suformuluoto paklausimo minėtoms įmonėms ydingumas ir nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau apibrėždama faktinę situaciją ir gaudama kitą nuomonę apie statybos atliekų perdirbimo rezultate gautų medžiagų sertifikavimą ir deklaravimą, t. y. nebūtinumą tai daryti (t. 2, b. l.110). Vis tik, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vėlesniame 2021 m. kovo 18 d. rašte (jį parengė tas pats AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas K. R., kuris prieš tai elektroniniu laišku atsakydamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ klausimus, pateikė savo nuomonę) be kita ko pažymi, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ statybos ir griovimo atliekų perdirbimo metu gaunamos produkcijos – atsijų, naudojamų vietoje grunto reljefo keitimui ar formavimui, vertinimo neatlieka.
3. Apygardos teismas, analizuodamas apeliacinio skundo argumentus, atkreipia dėmesį ir į tam tikrą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos prieštaringumą. Akcentuojant, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įmonės įvežta medžiaga yra ne atliekos, o atliekų perdirbimo rezultate gautos atsijos, naudojamos vietoje grunto reljefo keitimui, formavimui ar gerbūvio sutvarkymo darbams, kurioms nėra reikalingas sertifikavimas ir eksploatacinių savybių deklaravimas, nes gruntui sertifikavimas nereikalingas, vis tik Institucijai teikiama įmonės „(duomenys neskelbtini)“ produkto, pagaminto perdirbus statybos ir griovimo atliekas (statybinį laužą) eksploatacinių savybių deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis šiuo dokumentu grindžiama pozicija, kad minėta medžiaga yra identifikuota, suteiktas unikalus produkto tipo identifikacinis numeris. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 2 d. raštu (t. 1, b. l. 129-130) bei AB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 18 d. raštu (t. 1, b. l. 131) pateikus poziciją, kad deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka teisės aktų reikalavimų, akcentuojamas paklausimo įmonėms ydingumas. Nors neigiama, kad minėta medžiaga statybos produktas, tačiau, kaip matyti iš jau minėtos deklaracijos, ji šiame dokumente yra įvardijama statybos produktu, kurio paskirtis statybos pramonė – statybos aikštelių pagrindui bei kitoms statybos reikmėms. Nors pateikiant naujesnę deklaraciją nurodoma, kad ji paruošta tam pačiam produktui, tačiau akivaizdu, kad skiriasi produkto paskirtis, deklaruojamosios savybės ir kt. parametrai Minėti prieštaravimai tik sustiprina apygardos teismo vidinį įsitikinimą, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atsikratyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekomis, o ne perdirbtu produktu, tenkinančiu techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinkančiu jam taikytinus galiojančius teisės aktus ir standartus.
4. Kaip jau buvo nurodyta, pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas tas, kuris užteršė aplinką penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu. Pagal ATĮ 2 straipsnio 49 dalį nepavojingomis atliekomis laikomos visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms. Kadangi vadovaujantis ATĮ 2 straipsnio 54 dalyje pateiktų pavojingų atliekų apibrėžimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklype išpiltos atliekos nepriskirtinos pavojingų atliekų kategorijai, jos laikytinos nepavojingomis atliekomis.
5. Pagal byloje esantį Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. raštą „Dėl atliktų matavimų“ matyti, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), aptiktų sąvartų tūris – 2 226,7 m³. Kaip jau buvo nurodyta, administracinė atsakomybė kyla užteršus aplinką ne mažesniu kaip 5 m³ nepavojingų atliekų kiekiu.
6. Pripažinus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype paliktos medžiagos laikytinos atliekomis, o jų kiekis atitinka ANK 247 straipsnio 13 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo dispoziciją, būtina nustatyti, jog šios atliekos užteršė aplinką. Teismų praktikoje analizuojant prieš ANK galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ straipsnio 9 dalyje numatyto administracinio pažeidimo sudėtį, kuri identiška galiojančiai, yra pažymėta, kad aplinkos užteršimu nepavojingomis atliekomis padaroma žala aplinkai (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-835-380/2013).
7. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 14 punkte įtvirtinta, kad teršimas – medžiagų, mišinių, organizmų ir mikroorganizmų ar jų junginių (toliau – teršalų) išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplinką kaip žmonių veiklos rezultatas, o pagal 21 punktą žala aplinkai apibrėžiama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas. Vadovaujantis AAĮ 32 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes).
8. Iš 2021 m. balandžio 12-14 d. antstolio I. Gaidelio prie Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-0008-21-2722 pateiktų fotonuotraukų matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo reljefas nenatūraliai pakito būtent dėl išpiltų 1 803 t atliekų, teršalai (nagrinėjamu atveju – tai statybinės atliekos) pasklido žemės paviršiuje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos atsiliepimo argumentais, kad minėtoje teritorijoje dirvožemis buvo paslėptas po storu atliekų sluoksniu, dėl to naikinama natūrali žemės dirvožemio ir grunto struktūra, augalija, vadinasi, padarytas neigiamas poveikis gamtinei aplinkai. Pripažinus, kad aptariama medžiaga negali būti laikoma gruntu, akivaizdu, kad tokio kiekio medžiagos paskleidimas žemės ūkio paskirties sklype, net ir turint tikslą ja tvarkyti reljefą, laikytinas aplinkos užteršimu.
9. Nesutiktina su apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad Aplinkos apsaugos departamentas, neatlikdamas jokių veiksmų, jog medžiaga būtų pašalina iš žemės sklypo kuo greičiau, tokiais savo veiksmais patvirtino medžiagos nekenksmingumą aplinkai. Pažymėtina tai, kad Institucija turėjo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2021 m. birželio 10 d. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas sklypo savininkas G. J. parodė, kad jo sklypas yra 7 ha ploto, žemės ūkio paskirties, nelygus, dalyje jo – auga žolė, dalyje – miškas, kitoje dalyje kažkada buvo tvenkiniai. Nors anot jo žalos dėl sklype supiltos medžiagos nepatyrė, tačiau aplinkos užteršimas, kaip ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis, vertinamas ne žalos padarymo žemės sklypo savininkui prasme, o pagal tai, ar objektyviai buvo užteršta aplinka, kurioje buvo paskleisti penkių kubinių metrų ar didesnis nepavojingų atliekų kiekis. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu tai, kad sklypo savininkas pareikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog supiltos medžiagos iš jo sklypo būtų pašalintos (1 t., b. l. 135).
10. Sprendžiant, ar (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype supiltomis nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka, pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas G. T., dalyvavęs patikrinime 2020 m. vasario 18 d., parodė (2 t., b. l. 167-169), jog tuo metu žemės sklype buvo matyti aplink augantys medžiai, krūmai; atliekos buvo supiltos ne visame sklype. Žolės toje vietoje, kur buvo supiltos atliekos, nematė. Kaip jau minėta, sklypo savininkas G. J. parodė, kad dalyje sklypo auga žolė, dalyje miškas, o kitoje dalyje kažkada buvo tvenkiniai (2 t., b. l. 148-150). Iš jau aptartų byloje esančių žemės sklypo nuotraukų matoma sklype esanti augmenija (medžiai, krūmai) (1 t., b. l. 185-198; 2 t., b. l. 174-182), ypač tai gerai matyti antstolio 2021 m. pavasarį darytose fotonuotraukose. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tokio kiekio (1 803 t) nepavojingų atliekų išpylimas žemės sklype, kuriame jos tam tikrą laiko tarpą buvo laikomos, sudaro pagrindą spręsti apie neigiamą poveikį aplinkai, bent jau gyvūnijai ir augalijai, kuri nepavojingų atliekų laikymo vietoje apskritai yra sunaikinta, todėl aplinka jomis yra neabejotinai buvo teršiama.
11. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip atsijos įvardijama medžiaga negalėjo užteršti aplinkos, laikytinas nepagrįstu. Nors sutiktina su apeliaciniame skunde pateikta pozicija, kad byloje esantys VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ raštai savaime nepagrindžia, kad paskleista medžiaga laikytina atliekomis ir tiesiogiai neįrodo aplinkos užteršimo nepavojingomis atliekomis fakto (1 t., b. l. 129-131), tačiau remiantis byloje surinktų įrodymų visuma ir atsižvelgus į anksčiau aptartą teisinį ir faktinį bylos pagrindą, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybines atliekas išpylus žemės sklype, jomis buvo padaryta žala aplinkai, t. y. aplinka buvo užteršta.
12. ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis).
13. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016, 2AT-8-895/2020).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K. nagrinėjamu atveju veikė netiesiogine tyčia, nes būdamas atliekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės direktorius (kaip pats nurodė Institucijai adresuotame 2021 m. birželio 9 d. rašte Nr. 2021/06/09, bendrovėje esantis už aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi atsakingas asmuo (t. 1, b. l. 151)), suvokė, kad žemės sklype išpiltas 1 803 t atliekų (iš K. K. parodymų apeliacinės instancijos teisme spręstina, kad apie minėtą situaciją jis buvo informuotas) kiekis gali užteršti aplinką, ir nors šių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Būtent įmonės direktorius, būdamas atsakingas už įmonės veiklą, turi užtikrinti, kad įmonė veiktų teisėtai, t. y. nagrinėjamu atveju K. K. turėjo užtikrinti, jog atliekos nebūtų pilamos žemės sklype, juo labiau, neturint tam savininko leidimo ar kitokio teisinio pagrindo.
15. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos duomenimis įrodyta, kad K. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo veikla (duomenys neskelbtini) padalinyje sudaro ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti skundžiamą nutarimą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
16. Pirmosios instancijos teismas K. K. skyrė baudą, nustatydamas jos dydį mažesnį nei pagal ANK 247 straipsnio 13 dalies sankcijoje numatytos galimos baudos vidurkis, įvertinęs nuobaudos skyrimui reikšmingas padarytą nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę apibūdinančias aplinkybes, todėl, apygardos teismo vertinimu, apeliantui paskirta bauda yra tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui bei teisinga. Nenustatyta ir K. K. skirtų nuobaudų bendrinimo nuostatų pažeidimų. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K. neginčija jam paskirtos administracinės nuobaudos, apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako.
17. Pastebėtina ir tai, kad iš byloje pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. V. 2022 m. birželio 13 d. rašto matyti, jog minėtame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 270 straipsnio 2 dalyje; ikiteisminio tyrimo byloje įtarimas niekam nėra pareikštas, procesinis sprendimas nėra priimtas (2 t., b. l. 173). Pagal ANK 591 straipsnio 8 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šia nuostata įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju iš vyriausiosios tyrėjos pateiktos informacijos spręsti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 270 straipsnio 2 dalį vyksta dėl to paties fakto, nėra pagrindo (nagrinėjamu atveju administracinė teisena pradėta ir administracinė nuobauda K. K. paskirta už konkretaus kiekio statybinių atliekų (1 803 t) išpylimą sklype laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. ir aplinkos užteršimą būtent šiomis nepavojingomis atliekomis). Gi, kaip minėta, non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ikiteisminio tyrimo pradėjimas nereiškia, jog automatiškai eliminuojama galimybė traukti asmenį ir administracinėn atsakomybėn bei pažeidžiamas dvigubo baudimo už tą pačią veiką draudimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 2AT-37-648/2018). Atsižvelgus į tai, kas aptarta, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra pagrindo spręsti, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pagal BK 270 straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį turi būti nutraukta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-6-992/2022 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. atstovės advokatės Emos Būtėnienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.