Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarimo administracinėje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2013-07-09, naktį (duomenys neskelbtini), miške, ant seniūnijai priklausančio kelio buvo išversta apie 10 kub. metrų nepavojingų atliekų, atliekos išverstos iš UAB „L3S“ priklausančios automašinos, neteisėtais veiksmais buvo užteršta aplinka ir padaryta žala, tuo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 7 punkto reikalavimai. Kadangi didesnis negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekis vežtas ir išpiltas ne tam skirtoje vietoje, pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, dėl ko nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka ir padaryta 24000 Lt žala, V. G. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51³ str. 9 d. sudėtį.

Apeliantas pažymi, kad nutarimas, kuriuo jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, priimtas vadovaujantis 2013-07-23 administracinio teisės pažeidimo protokolu AM Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinio teisės pažeidimo protokolas gali patvirtinti tik teisei priešingos veikos faktą, bet pats savaime negali užfiksuoti teisės pažeidimo sudėties elementų, todėl juo negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu teisės pažeidimo subjektyviąją pusę. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiuo atveju skundžiamą nutarimą priėmęs pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, netinkamai įvertino jo administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Taigi pagrindinis objektas, į kurį kėsinamasi ar kuriam padaroma žala ATPK 51³ str. numatytais pažeidimais – yra aplinka. Būtinas numatyto pažeidimo sudėties požymis yra aplinkos užteršimas. Tam, kad asmenį galima būtų patraukti atsakomybėn pagal ATPK 51³ str. 9 d., būtina nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad asmuo šalino šioje straipsnio dalyje numatytą atliekų kiekį pažeisdamas Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, bet ir tą aplinkybę, kad tokiais asmens veiksmais aplinkai buvo padaryta straipsnyje numatyto pobūdžio žala. Šiuo atveju, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei teismo nutarime nėra nurodyta, kokiu būdu buvo užteršta aplinka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. numatyta administracinė atsakomybė už atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nevykdymą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. 9 d. numato, kad didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka, – užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d. numatyta, kad atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministras 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) patvirtino Atliekų tvarkymo taisykles. Šių taisyklių 7 p. numatyta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu.

Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia tuo, jog byloje nenustatyta, kad išverstos nepavojingos buitinės atliekos, turėjo kenksmingą (neigiamą) poveikį ar pasekmes aplinkai. Todėl jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51³ str. 9 d., sudėties. Taigi, pažeidėjo apeliacinio skundo argumentai leidžia teigti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia, jog yra atsakingas už administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų veiksmų atlikimą, tačiau aiškina, jog tokie veiksmai nesukėlė jokios realios žalos gamtai. Tačiau Apygardos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta.

ATPK 51³ straipsnio 9 dalyje numatyto pažeidimo požymiai yra ne tik atliekų šalinimas (ir (ar) naudojimas) pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus ir šalinamų atliekų kiekis (daugiau kaip penki kubiniai metrai), bet ir aplinkos užteršimas nepavojingomis atliekomis, t. y. žala aplinkai. Tam, kad asmenį galima būtų patraukti atsakomybėn pagal ATPK 51³ straipsnio 9 dalį, būtina nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad asmuo šalino šioje straipsnio dalyje numatytą atliekų kiekį pažeisdamas Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, bet ir tą aplinkybę, kad tokiais asmens veiksmais aplinkai buvo padaryta straipsnyje numatyto pobūdžio žala.

Iš byloje esančio Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno A. V. 2013-07-15 rašto Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūrai matyti, jog š. m. liepos 10 d. iš (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra nepravažiuojamai užversta šiukšlėmis. Nuvykus į vietą rasta apie 10 m³ įvairiuose maišuose ir palaidų, kaip įtariama atvežtų didžiatūriu sunkvežimiu ir išverstų atliekų. Kaip ir pranešė gyventojas, kelias buvo nepravažiuojamas (b. l. 6).

ATPK 256 str. 1 d. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

Byloje esanti (duomenys neskelbtini) rajono agentūros vedėjos I. L. daryta fotonuotrauka (b. l. 13) neginčijamai įrodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė buvo visiškai užversta įvairiomis šiukšlėmis (vienkartiniais indais, picų padėklais, įvairių gėrimų tuščia tara ir kt.). Ši fotonuotrauka ne tik įrodo, kad įvairios buitinės atliekos buvo tiesiog išverstos ant kelio (visiškai užkertant pravažiavimą), bet ir tai, minėtoje vietoje aplinka buvo užteršta įvairiomis atliekomis. Aplinkos užteršimo nepavojingomis atliekomis faktas yra įrodytas neginčijamai.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad buitinės atliekos buvo išverstos ant kelio, surinktos ir pašalintos greitai, todėl jų trumpas buvimas negalėjo padaryti jokio neigiamo poveikio gamtai, juo labiau padaryti žalą. Apygardos teismas nemato jokio pagrindo abejoti, kad nagrinėjamu atveju aplinka buvo užteršta dėl apelianto neteisėtų veiksmų.

Byloje esanti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros 2013-07-24 Žalos skaičiuoklė patvirtina, jog žala aplinkai buvo apskaičiuota ir nustatyta, kad ji lygi 24 000 Lt (b. l. 18). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2002-09-09 Įsakymu Nr. 471 patvirtino Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką.

Šios Metodikos 1 p. numatyta, kad aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika) nustato aplinkai padarytos žalos, pažeidus teisės aktų nuostatas, atlyginimo dydžių skaičiavimo metodus. Padarytos žalos atlyginimo dydžiai skaičiuojami, žalai atsiradus dėl ilgalaikės ūkinės veiklos arba dėl vienkartinio (ūmaus) teršimo, kai žala padaroma išmetus teršalus neleistinoje vietoje, neleistinu būdu (be aplinkos apsaugos institucijų išduoto leidimo) arba kitaip užteršus aplinkos komponentus: 1.1. vandens telkinius; 1.2. žemės paviršių ir/ar gilesnius jos sluoksnius; 1.3. aplinkos orą.

Anksčiau minėta fotonuotrauką, taip pat ir paties apelianto pozicija neleidžia abejoti, jog išverstomis atliekomis buvo užterštas žemės paviršius (Metodikos 1.2. punktas). Dėl išvardytų motyvų konstatuotina, jog dėl apelianto veiksmų, kuriais teršalai (buitinės atliekos) išmestos neleistinoje vietoje bei neleistinu būdu, t. y. dėl vienkartinio ūmaus buitinių atliekų išpylimo, buvo padaryta žala gamtai. Todėl V. G. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51³ str. 9 d., yra įrodyta visiškai.

Byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. G. prie administracinio teisės pažeidimo protokolo pridėtas paaiškinimas patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog š. m. liepos 9 naktį iš konteinerio buvo išpiltos buitinės atliekos (duomenys neskelbtini) kaime miške ant kelio. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, žalą gamtai atlygins (b. l. 5).

Minėtas administracinio teisės pažeidimo protokolas leidžia teigti, jog apeliantas surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą iš karto savo kaltę pripažino ir gailėjosi. Be to, pažeidėjas pateiktame apeliaciniame skunde savo neteisėtų veiksmų neneigia, tik įrodinėja, jog jie gamtai nesukėlė realių neigiamų pasekmių, todėl galima pagrįstai teigti, jog jis savo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51³ str. 9 d., netiesiogiai pripažįsta ir apeliaciniame skunde.

Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, jog yra pagrindas byloje nustatyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Dėl visų išvardytų motyvų Apygardos teismas sprendžia, jog yra pagrindas Plungės rajono apylinkės teismo 2013-10-11 nutarimą pakeisti ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 51³ str. 9 d., administracines nuobaudą paskirti iš naujo.

Už pažeidimo, numatyto ATPK 51³ str. 9 d., padarymą, skirtina administracinė nuobauda – bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, Apygardos teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už padarytą pažeidimą apeliantui paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudos minimumą.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarimas keistinas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 6 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarimą pakeisti.

V. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. 9 d. paskirti 5 000 Lt (penkių tūkstančių) litų baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.