- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-01-17
- Bylos Nr.
- A15.-6-992/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01623-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. K.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdyba Raseinių aplinkos apsaugos inspekcija
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui L. U. (L. U.),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje
K. K., gim. (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – UAB) (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini),
traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 235 straipsnio 4 dalį (3 nusižengimai), 247 straipsnio 37 dalį (1 nusižengimas), 247 straipsnio 38 dalį (1 nusižengimas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
2021 m. vasario 18 d., apie 13.30 val., Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamento) inspektoriai atliko UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ūkio subjektas, bendrovė), patikrinimą ir įmonės vadovui K. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-1904-2021 (toliau tekste - administracinio nusižengimo protokolas, protokolas).
1. Administracinio nusižengimo protokolu K. K. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad padalinyje ūkinė veikla vykdyta nesilaikant Taršos leidime Nr. TL-V.7-49/2016 nustatytų sąlygų, t. y., apdorojant atliekas viršijami Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatyti didžiausi vienu metu leidžiamų laikyti atliekų kiekiai (toliau - DLK), pavyzdžiui, 2021 m. sausio 27 d.: pjuvenos, drožlės, skiedros, mediena, medienos drožlių plokštės ir fanera, nenurodyti 03 01 04 (atliekos kodas 03 01 05) laikoma 52.14 t, kai DLK – 50 t, medinės pakuotės (atliekos kodas 15 01 03) laikoma 59.15 t, kai DLK – 50 t, betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišiniai, nenurodyti 17 01 06 (atliekos kodas 17 01 07) laikoma 153.02 t, kai DLK – 50 t, kita mediena (atliekos kodas 19 12 07) laikoma 185.6 t., kai DLK – 50 t, plastikai (atliekos kodas 20 01 39) laikoma 102.064 t, kai DLK – 100 t, tuo buvo inkriminuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir 19² straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimas ir K. K. trauktas atsakomybėn pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį.
2. K. K., eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, neužtikrino, kad bendrovės padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ūkinė veikla būtų vykdoma laikantis Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) specialiojoje dalyje Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento 2.2 punkto, numatančio atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso schemą ir eigos aprašymą, kad priimtos atliekos iškraunamos ir iki apdorojimo laikomos aikštelėje ant kieto pagrindo, 3.1 punkto, numatančio, kad atvira teritorija, kurioje laikomos atliekos, padengta gelžbetoninėmis plokštėmis ir yra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo schema, taip pat 3.3 punkto, numatančio, kad nepavojingos atliekos laikomos ant kieto pagrindo, reikalavimus, kadangi patikrinimo metu bendrovės (duomenys neskelbtini) padalinyje nepavojingų atliekų paruošimas pakartotiniam naudojimui, naudojimui ir perdirbimui vykdytas aikštelėje, kuri nėra padengta vandeniui nepralaidžia danga ir kurioje nėra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema. Tokiais savo veiksmais K. K. taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) punktų, 16 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 70 - 71 punktų, Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, 19² straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 30 dalyje.
3. Administracinio nusižengimo protokolu K. K. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad padalinys, neturėdamas taršos leidimo, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikė neapdorotas statybines ir pelenų atliekas, tuo pažeisti Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir 19² straipsnio 2 dalies bei Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 6 punkto, ir 1 priedo 3.1 punkto reikalavimai, K. K. trauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį.
4. K. K., eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, neužtikrino, kad bendrovės padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 p., 6 ir 7 punktų reikalavimai, kadangi 2020 m. gruodžio 11 d. – 2020 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu padalinyje susidariusiomis statybinėmis atliekomis (1803 t) buvo užterštas žemės sklypas, esantis B. V. kaime, (duomenys neskelbtini) , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini) (LKS), tokiais savo veiksmais K. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 13 dalyje.
5. Administracinio nusižengimo protokolu K. K. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad padalinyje netinkamai tvarkoma atliekų tvarkymo apskaita, t. y., 2020 m. III ir IV ketvirčių tvarkymo apskaitos suvestinės suformuotos ir patvirtintos pavėluotai (suformuotos ir patvirtintos 2021 m. sausio 26 d., kai turi būti suformuotos ir patvirtintos ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui), tuo pažeisti Atliekų sudarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 43 punkto reikalavimai, K. K. trauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 37 dalį;
6. Administracinio nusižengimo protokolu K. K. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad neturint teisės, nes tokios atliekos apdorojimas Taršos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nėra numatytas, padalinyje 2020 m. kovo 24 d. apdorota 1 tona lakiųjų durpių ir neapdorotos medienos pelenų (atliekos kodas 10 01 03), tuo pažeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 6 punktu ir 1 priedo 3.1 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalies reikalavimai, K. K. trauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 38 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. K. posėdyje nedalyvavo, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose detaliai išdėstė savo poziciją dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, nesutiko su jam reiškiamais kaltinimais, savo kaltės nepripažino, prašė teismo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti dėl visų nusižengimų (1 t., 166 - 204 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) Aplinkos apsaugos skyriaus vadovas T. K. teismui paaiškino, kad viena iš jo pareigų yra įmonės taršos leidimo rengimas, priežiūra ir derinimas su atsakingomis institucijomis, taip pat jis veda mokymus įmonėms dėl GPAIS apskaitos vedimo, dalyvauja atliekant aplinkosauginius patikrinimus. (duomenys neskelbtini) turi 8 padalinius, jei viename iš jų vyksta tikrinimas, jis dažniausiai jame dalyvauja. Šiuo atveju taip pat dalyvavo patikrinime, teikė informaciją pareigūnams, bendravo su jais. Visi (duomenys neskelbtini) padaliniai turi vieną juridinio asmens kodą, bet gauna skirtingus taršos leidimus.
GPAIS - tai sistema, kurioje yra vedamas atliekų tvarkymas, atliekų gavimas ir visos operacijos, tai online sistema, prieinama gamtosaugininkų pareigūnams, jie mato tuos pačius duomenis, kokius suveda įmonė. Pati sistema būtų logiška ir teisinga, jeigu ji funkcionuotų kaip numatyta, bet yra trūkumų, kurie išbalansuoja sistemą, atsiranda techninių neatitikimų. Tam yra sukurtos GPAIS tobulinimo darbo grupės.
Kalbant apie atliekų likučius, GPAIS rodomi vienu metu laikomi kiekiai ne visada atspindi realybę ir tai yra dėl to, kad pati sistema sukurta taip, kad ji skaičiuoja ne pagal faktiškai gautus kiekius arba faktiškai priduotus kiekius, bet ji skaičiuoja pagal lydraščio formavimą. Lydraštis suformuojamas trimis etapais: suformuojami išsiuntimo lydraščiai, tada gavėjas, kam pristatomos atliekos, turi patvirtinti lydraštį, galiausiai siuntėjas turi užbaigti lydraštį ir tik tada apsiskaito atliekos. Paprastai kalbant, jeigu šiandien įmonėje yra 120 tonų kartono atliekų ir norima jas išvežti, suformuojamas lydraštis, kad atliekos išvažiavo, GPAIS įmonės apskaitoje rodo 120 tonų, nesvarbu, kad jos jau išvažiavo pro vartus. Kiekvienas atliekų tvarkytojas prieš priimdamas atliekas turi pasverti ir pamatuoti. Ateina pranešimas siuntėjui, kad atliekos gautos ir prašoma užbaigti lydraštį, tik užbaigus lydraštį iš siuntėjo apskaitos minusuojasi 120 tonų kartono. Šitas procesas gali užtrukti iki 3 dienų. Visas tas dienas GPAIS rodys likutį, nors faktiškai jo nėra. Jeigu atliekos eksportuojamos, procesas užsitęsia iki 2-3 savaičių. Tuomet formuojami ne lydraščiai, o Annex 7, tokie specialūs dokumentai važiuojant į kitas šalis. Kitas dalykas yra rūšiavimas, įmonėje jis vyksta nuolat, jei inspektorius 11.00 val. pamatys 100 tonų, tai, pavyzdžiui, 16.00 val., darbo dienos gale, kai bus suvesti visi rūšiavimai, pamatys kitą vaizdą, pavyzdžiui, 20 tonų. 2021 metų I ketvirčio suvestinėje nematyti atliekų kiekio viršijimo.
Ketvirtinė suvestinė suformuota ir pateikta laiku. Jeigu atliekų siuntėjas užbaigė lydraštį įmonei jau suformavus suvestinę, tokiu atveju į tą ketvirtinės suvestinę neįkrenta tas kiekis, todėl metų pradžioje formuojant metinę ataskaitą, išlenda tokie galai ir įmonė priversta performuluoti suvestines, kad sukristų kiekiai. Matant formavimo suvestinę, matosi chronologija, kad pirmas formavimas ir patvirtinimas buvo pateiktas laiku, nepraėjus 15 dienų pasibaigus ketvirčiui.
Atsakydamas į klausimus dėl didžiausio leidžiamo laikyti atliekų kiekio, liudytojas atsakė, kad ribos uždėtos tam, kad nebūtų sąvartynas ir neprisikauptų tūkstančiai tonų atliekų, tam yra išduodami leidimai, kuriuose yra nurodytas atliekų kiekis, kurį galima laikyti vienu metu. Iš esmės, taisyklė nustatyta tam, kad įmonė susidorotų su atliekų kiekiu. Leidime nurodyta, kad galima laikyti 14 000 tonų įvairių atliekų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Leidime yra vienas skaičius, kuris nurodo, kiek galima laikyti atliekų. Faktiškai įmonė nelaiko nei pusės pajėgumo, laiko mažiau negu pusę numatyto leidžiamo bendro kiekio. Veiklos nutraukimo planas yra vienas iš sudėtinių dokumentų gaunant leidimą, jame yra nurodomi atliekų su skirtingais kodais kiekiai, suma išeina ta pati, 14 000 tonų, bet išsiskaido pagal atskiras atliekas. Šio plano tikslas toks, kad jeigu (duomenys neskelbtini) nutrauktų veiklą ir paliktų sukauptas atliekas, plane numatyta sąmata ir banko garantijos, kad nutraukus veiklą, numatytus kiekius departamentas sutvarkytų. Nutraukimo planas įsijungia tik tuomet, kada nutraukiama veikla. Nutraukimo plano taisyklėse numatyta, kad nutraukus veiklą, paskelbus bankrotą, per 3 darbo dienas privaloma informuoti departamentą ir tik tada įsijungia nutraukimo planas.
Atsakydamas į klausimus dėl neapdorotų statybinių atliekų, liudytojas paaiškino, kad apie 20 tonų atliekų gretimame sklype buvo ne (duomenys neskelbtini), bet įmonės „L. G.“, ten buvo šios įmonės atliekos. Kai tikrino (duomenys neskelbtini), lygiagrečiai tikrino ir kaimyninę įmonę, ji gavo baudą. Dėl pelenų - tai šalutinis produktas, gautas iš bendrovės „Litesko“, jam netaikomi atliekų tvarkymo reikalavimai. Pelenus laikė (duomenys neskelbtini), gretimo sklypo kaimynas yra K. K., pagal panaudos sutartį sklypu naudojasi (duomenys neskelbtini).
Atsakydamas į klausimus dėl sklypo B. V., liudytojas teigė, jog į tą sklypą buvo vežamos ne atliekos, o produktas, gautas perdirbus statybines atliekas. Būtent statybinių atliekų perdirbimui Lentvario padalinyje įmonė turi taršos leidimą ir yra numatyta galimybė, perdirbus statybines atliekas, gauti ne atlieką, o galutinį produktą.
Atsakydamas į klausimus apie pelenus, liudytojas parodė, kad į Lentvario padalinį atvažiavo atliekos, siuntėjas vienu lydraščiu buvo įtraukęs kelias rūšis atliekų, tame tarpe buvo pelenai, kodas 10013, ir dar kitos 4 rūšių atliekos. Kadangi priėmusi atliekas, įmonė lydraščio negali koreguoti, negali pašalinti eilutės 10013, nusprendė priimti lydraštį ir suformuluoti antrą lydraštį dėl 10013 atliekos perdavimo į Elektrėnų padalinį, kur ir buvo sutvarkytos tos atliekos.
Atsakydamas į klausimus dėl veiklos vykdymo ant ne kietos dangos, teigė, kad paruošimas ir perdirbimas vyksta tik ant kietos dangos, nelaidžios, betonuotos dangos. Sutinka, kad dalis teritorijos nebuvo betonuota, bet patikrinimo metu ten buvo laikomos gipso atliekos, tačiau jos nėra pavojingos. Dabar visa teritorija yra padengta skysčiui nelaidžia danga.
Žemesnės instancijos teismas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos viršininko 2021 m. sausio 25 d. pavedimas atlikti patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus padalinyje, (duomenys neskelbtini) (1 t., 7-8 b. l.).
2021 m. vasario 18 d. Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 9 – 21 b.l.).
Atliekas tvarkančių įmonių patikrinimo kontrolinis klausimynas (1 t., 22 – 26 b. l.).
2021 m. gegužės 12 d. privalomasis nurodymas Nr. PN18-12, kuriuo buvo nurodyta iki 2021 m. birželio 13 d. pašalinti nustatytą pažeidimą dėl neapdorotų statybinių ir pelenų atliekų laikymo už įrenginio teritorijos ribų (žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 27 – 30 b. l.).
2021 m. gegužės 12 d. privalomasis nurodymas Nr. PN18-12, kuriuo buvo nurodyta iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. pašalinti nustatytą pažeidimą dėl neapdorotų statybinių ir pelenų atliekų laikymo už įrenginio teritorijos ribų (žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 31 – 34 b. l.).
2021 m. balandžio 13 d. Apžiūros aktas; užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas sklypas, esantis B. V. k., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame suvežtos atliekos (susmulkintos). Akte nurodoma, kad pagal 2021 m. balandžio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus padalinys atsiųstą raštą buvo patikrintas atliekų išvežimas iš sklypo, nustatyta, kad dalis atliekų išvežtos, kita dalis galimai išlyginta sklype (1 t., 35 – 37 b. l.).
Taršos leidimo Specialioji dalis Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti), Nepavojingos atliekos (1 t., 38 – 50 b. l.).
UAB (duomenys neskelbtini) Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas su priedais (1 t., 51 – 70 b. l.).
Fotolentelė, kurioje patikrinimo metu fiksuotos UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikomos atliekos lauke ant laidžios dangos (grunto) (1 t., 71 – 74 b. l.).
Fotolentelė, kurioje patikrinimo metu fiksuotos UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikomos atliekos sandėlyje (1 t., 75 b. l.).
Fotolentelė, kurioje patikrinimo metu fiksuotos UAB (duomenys neskelbtini) laikomos statybinių ir pelenų atliekos M. F. priklausančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 76 - 80 b. l.).
2021 m. sausio 27 d. Bendros atliekų tvarkymo suvestinės (1 t., 81 - 120 b. l.).
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos viršininko paklausimai UAB (duomenys neskelbtini) ir VĮ (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos Produkto, pagaminto perdirbus statybos ir griovimo atliekas eksploatacinių savybių deklaracijos atitikties teisės aktų reikalavimams (1 t., 121 – 124, 125 - 128 b. l.).
VĮ (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 2 d. atsakymas į paklausimą (1 t., 129 – 130 b. l.).
UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 18 d. atsakymas į paklausimą (1 t., 131 – 131 b. l.).
UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 7 d. pranešimas Aplinkos apsaugos departamentui dėl atsijų išvežimo iš sklypo, esančio adresu B. V. km., (duomenys neskelbtini) (1 t., 133 b. l.); pil. O. B., G. J. pranešimai (1 t., 134, 135 b. l.), Aplinkos apsaugos departamento paklausimas G. J. dėl statybinių atliekų vežimo į jam priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), G. J. atsakymas į paklausimą (1 t., 136 – 137 b. l.; 138 b. l.).
Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjo pranešimas dėl atliktų matavimų (1 t., 139 – 147 b. l.).
UAB (duomenys neskelbtini) paklausimas Aplinkos apsaugos departamentui dėl kvietimo atvykti (1 t., 148 b. l.) ir Aplinkos apsaugos departamento atsakymas (1 t., 149 – 151 b. l.).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo K. K. paaiškinimai dėl administracinio nusižengimo ir pastabos dėl administracinio nusižengimo protokolo Nr. AAM-AAdD-ANR_P-1904-2021 (1 t., 166 – 170 b. l.) su priedais: Taršos leidimo Specialiąja dalimi (1 t., 171 – 173 b. l.), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 16 d. paslaugų pirkimo ir pardavimo sutarties kopija (1 t., 174 – 179 b. l.), Atliekų tvarkymo technologine schemomis (1 t., 180 – 184 b. l.), Antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (1 t., 185 – 201 b. l.), K. K. 2021 m. balandžio 12 d. raštu Aplinkos apsaugos departamentui dėl G. J. reikalavimo ir informacijos pateikimo (1 t., 202 b. l.).
2021 m. rugpjūčio 19 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas K. K. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus (2 t., 4 – 27 b. l.).
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento prašymas pakeisti nuorodas į nusižengimus kvalifikuojančius straipsnių dalis ir administracinio nusižengimo protokole veikas, kvalifikuotas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, perkvalifikuoti pagal ANK 235 straipsnio 5 dalį (2 t., 31 – 38 b. l., 39 – 43 b. l.)
K. K. atstovė į bylą pateikė Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (sutr. GPAIS) tobulinimo poreikių suvestinę (2 t., 56 – 62 b. l.), papildomus paaiškinimus dėl leidžiamų laikyti atliekų kiekių viršijimo, statybos atliekų perdirbimo rezultate gauto produkto ir kt. (2 t., 63 – 64 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų. ANK 235 straipsnio 5 dalis numato, kad šio straipsnio 3, 4 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad aplinkos užteršimas penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų.
ANK 247 straipsnio 37 dalyje numatyta, kad atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitos netvarkymas ar netinkamas tvarkymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų trisdešimt iki keturių šimtų trisdešimt eurų.
ANK 247 straipsnio 38 dalyje numatyta, kad atliekų surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
1. Dėl didžiausių vienu metu leidžiamų laikyti atliekų kiekio viršijimo
K. K. inkriminuoti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir 19² straipsnio 2 dalies reikalavimai, kadangi Aplinkos apsaugos departamento inspektorių atliekamo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nesilaikoma Taršos leidime Nr. TL-V.7-49/2016 nustatytų sąlygų, nes apdorojant atliekas viršijami Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatyti didžiausi vienu metu leidžiamų laikyti atliekų kiekiai (DLK), pavyzdžiui, 2021 m. sausio 27 d.: pjuvenos, drožlės, skiedros, mediena, medienos drožlių plokštės ir fanera, nenurodyti 03 01 04 (atliekos kodas 03 01 05) laikoma 52.14 t, kai DLK – 50 t, medinės pakuotės (atliekos kodas 15 01 03) laikoma 59.15 t, kai DLK – 50 t, betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišiniai, nenurodyti 17 01 06 (atliekos kodas 17 01 07) laikoma 153.02 t, kai DLK – 50 t, kita mediena (atliekos kodas 19 12 07) laikoma 185.6 t., kai DLK – 50 t, plastikai (atliekos kodas 20 01 39) laikoma 102.064 t, kai DLK – 100 t.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau tekste – Aplinkos apsaugos įstatymas) 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose.
K. K. surašytame protokole nurodyta, kad jis nesilaikė Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kai 192 straipsnio šiame įstatyme apskritai nėra. Spręstina, kad jam inkriminuojamas Aplinkos apsaugos 19² straipsnio, reglamentuojančio taršos leidimą, 2 dalies reikalavimų pažeidimas. Atkreiptinas institucijos dėmesys, kad straipsnio novela yra rašoma per brūkšnį tais atvejais, kai nėra techninės galimybės nurodyti kitaip, tačiau bet kokiu atveju teisės normos turi būti nurodomos tiksliai.
Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis; fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti.
K. K. inkriminuota, jog jis nesilaikė Taršos leidime Nr. TL-V.7-49/2016 nustatytų sąlygų, kadangi apdorojant atliekas buvo viršijami Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatyti didžiausi vienu metu leidžiamų laikyti atliekų kiekiai. K. K. rašytiniuose paaiškinimuose teigė, jog tam tikrų atliekų kiekiai, Aplinkos apsaugos departamento teigimu, viršijantys didžiausius leistinus laikyti kiekius, buvo nustatyti ne atliekas sveriant, matuojant ar kitu būdu objektyviai Lentvario padalinyje tikrinant jų kiekį, bet tikrinant deklaruotus minėtų atliekų kiekius I. T. iš K. K. rašytinių paaiškinimų, tiek iš liudytojo T. K. parodymų seka, kad dėl GPAIS funkcionalumų, kai duomenų bazėje atliekų siuntėjo deklaruoti atliekų kiekiai išminusuojami tik tada, kai atliekų gavėjas deklaruoja atliekų gavimą, susidaro situacija, kai atliekų siuntėjui, šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini), faktiškai išvežus tam tikros atliekos dalį iš padalinio teritorijos sistemoje minėtas likutis vis tiek yra rodomas, nors de facto tam tikros atliekos tam tikro kiekio padalinyje nebėra. Objektyvių duomenų, paneigiančių minėtus teiginius, Aplinkos apsaugos departamento atstovas teismui nepateikė, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad patikrinimo metu, kuris buvo vykdomas net vieną mėnesį laiko nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. vasario 23 d. (1 t., 7 b. l.), Aplinkos apsaugos departamento inspektoriai būtų analizavę konkrečių atliekų, kurių didžiausią leistiną laikyti kiekį fiksavo viršijus, judėjimo srautą, stebėję, kokios procedūros yra įmonėje vykdomos su šiomis atliekamos, analizavę lydraščių išrašymą, jų pateikimą/priėmimą ir deklaravimą GPAIS, todėl darytina išvada, kad vienos konkrečios dienos (2021 m. sausio 27 d.) duomenys, deklaruoti GPAIS, savaime neįrodo, jog K. K., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, neužtikrino tinkamo įmonės veiklos vykdymo. Teigtina, kad nagrinėjamų atveju neįrodyta objektyvioji nusižengimo pusė – į bylą nepateikta neginčytinų duomenų, kad buvo pažeisti Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir 19² straipsnio 2 dalies reikalavimai, nes įmonėje buvo viršijami didžiausi leistini laikyti atliekų kiekiai, todėl administracinė teisena K. K. nutrauktina nepadarius ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Dėl veiklos vykdymo aikštelėje, kuri nėra padengta vandeniui nelaidžia danga ir kurioje nėra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema
K. K. inkriminuota, kad padalinyje ūkinė veikla vykdyta nesilaikant Taršos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) numatytų sąlygų, kadangi nepavojingų atliekų paruošimas pakartotiniam naudojimui, naudojimui ir perdirbimui vykdomas aikštelėje, kuri nėra padengta vandeniui nepralaidžia danga ir kurioje nėra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema.
UAB (duomenys neskelbtini) Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 2.2 punkte numatyta atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso schema ir eigos aprašymas, kuriame nurodyta, kad priimtos atliekos iškraunamos ir iki apdorojimo laikomos aikštelėje ant kieto pagrindo; 3.1 punkte numatyta, kad atvira teritorija, kurioje laikomos atliekos, padengta gelžbetoninėmis plokštėmis ir yra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo schema; 3.3 punkte nurodyta, kad nepavojingos atliekos laikomos ant kieto pagrindo.
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad galimai teršiama teritorija – <... > atliekų tvarkymo objekto teritorija.
Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, 13 punkte numatyta, kad galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, 14 punkte numatyta, kad paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, turi būti surenkamos į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (nuotakyną), kurioje turi būti įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą, o 16 punkte numatyta, kad paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,02 ha, prieš išleidžiant į bendras (kitiems asmenims priklausančias) paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas turi būti valomos nuotekų valymo įrenginiuose, kurių našumas ir efektyvumas leidžia įgyvendinti 24 punkte nustatytas sąlygas, į bendras paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, turinčias valymo įrenginius, išleidžiamos nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, gali būti nevalomos, jei susidarančių nuotekų užterštumas neviršija 24 punkte nustatytų normatyvų.
Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis numato, kad atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnyje, dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 70 punkte numatyta, kad atliekas naudojanti ir šalinanti įmonė privalo laikytis atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente apibrėžtų visų atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijų, o 71 punkte numatyta, kad atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo dalis ir pateikiamas kartu su paraiška leidimui gauti <...>.
K. K. rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad padalinio teritorijos dalis, kurioje kieta danga dar nebuvo įrengta patikrinimo metu, buvo laikomos atsijos – statybinių atliekų perdirbimo metu pagamintas produktas, kuris nėra laikomas taršiu ir galinčiu daryti neigiamą poveikį aplinkai, be to, toje teritorijos dalyje nebuvo vykdoma jokia atliekų paruošimo pakartotinai naudoti, naudoti ar perdirbti veikla. Liudytojas T. K., atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, pripažino, kad Aplinkos apsaugos departamento inspektorių patikrinimo metu Lentvario padalinyje ne visa veiklos teritorija buvo padengta kieta danga, šiuo metu jau visa teritorija tokia danga yra padengta.
Įvertinus tai, kad pagal Vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalį atliekų tvarkymo objekto teritorija yra galimai teršiama teritorija, o įmonė savo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamente buvo nusistačiusi, kad priimtos atliekos iškraunamos ir iki apdorojimo laikomos aikštelėje ant kieto pagrindo, kad atvira teritorija, kurioje laikomos atliekos, padengta gelžbetoninėmis plokštėmis ir yra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo schema, o nepavojingos atliekos laikomos ant kieto pagrindo, spręstina, kad Aplinkos apsaugos departamento patikrinimo metu fiksuotas atliekų paruošimas aikštelėje, kuri nėra padengta vandeniui nelaidžia danga, ką patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, ir liudytojo T. K. parodymai, sudaro paminėtų taisyklių nesilaikymą ir atitinka administracinio nusižengimo sudėtį.
Sutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytiniuose paaiškinimuose išsakyta pozicija, kad K. K. veika turi būti kvalifikuojama ne pagal ANK 235 straipsnio 4 ar 5 dalį, o pagal ANK 247 straipsnio 30 dalį. ANK 247 straipsnio 30 dalyje numatyta, kad atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų dvidešimt eurų. K. K. rašytiniuose paaiškinimuose teisingai pastebi, kad ANK 235 straipsnio 4 dalis numato bendro pobūdžio atsakomybę už taršos leidimo sąlygų nesilaikymą, o ANK 247 straipsnio 30 dalyje įtvirtinta specialioji norma, numatanti atsakomybę būtent už Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, kuris yra sudėtinė taršos leidimo dalis, reikalavimų nevykdymą. Kaip žinia, tokiais atvejais, kai teisinio reguliavimo srityje konkuruoja bendroji ir specialioji teisės normos, laikomasi principo, kad taikoma specialioji norma. Dėl šios priežasties K. K. inkriminuotas nusižengimas dėl veiklos vykdymo aikštelėje, kuri nėra padengta vandeniui nelaidžia danga ir kurioje nėra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema, perkvalifikuotinas iš ANK 235 straipsnio 4 dalies į ANK 247 straipsnio 30 dalį.
K. K. inkriminuota, kad jo vadovaujamos įmonės padalinys, neturėdamas taršos leidimo, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , laikė neapdorotas statybines ir pelenų atliekas.
K. K. inkriminuoti Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir 19² straipsnio 2 dalies pažeidimai, taip pat Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 6 punktas, numatantis, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis šių taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą, bei šių taisyklių 1 priedo, reglamentuojančio kriterijus, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia leidimo, 3.1 punktas, apibrėžiantis, jog leidimo reikia, kai apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti) <...>.
Žemesnės instancijos teismas
K. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) neapdorotų statybinių atliekų nelaikė, patikrinimo metu inspektorių minėtame žemės sklype fiksuotos neapdorotos statybinės atliekos priklausė UAB „L. G.“, kurios teritorija yra gretimai nuo UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos. K. K. rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės pripažįstama, kad tame pačiame sklype UAB (duomenys neskelbtini) laikė pelenus, tačiau nesutiko su Aplinkos apsaugos departamento teiginiais, kad pelenai yra atlieka ir į bylą pateikė 2019 m. rugpjūčio 16 d. paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį, pasirašytą tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) , pagal kurios 3.1 punktą, paslaugų teikėja UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja pagal atskirus užsakovės UAB (duomenys neskelbtini) užsakymus teikti jos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) katilinėse susidarančių medienos kuro pelenų kaip šalutinio produkto tvarkymo paslaugas (1 t., 174 b. l.).
Nagrinėjamu atveju spręstina, kad šis K. K. inkriminuotas nusižengimas nepasitvirtino. Pirma, Aplinkos apsaugos departamentas, kaip tyrimą atliekanti institucija, teismui į bylą nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, paneigiančių K. K. teiginį, kurį, be kita ko, patvirtino liudytojas T. K., kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikytos neapdorotos statybinių atliekų nepriklauso UAB (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad
duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti ar preziumuoti, jog nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, būtina nustatyti nusižengimo subjektą, objektą, objektyviąją ir subjektyviąją puses. Nagrinėjamu atveju byloje neįrodytas žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , neapdorotų statybinių atliekų priklausomumas, nenustatytas jų savininkas. Antra, K. K. pripažino, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , patikrinimo metu inspektorių rasti pelenai priklauso UAB (duomenys neskelbtini), tačiau neigė juos esant atlieka. Atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos departamento inspektorių 2021 m. vasario 18 d. Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tikrinant UAB (duomenys neskelbtini) dėl pelenų naudojimo nėra galimybės nustatyti, ar UAB (duomenys neskelbtini) pelenus atiduoda kaip šalutinį produktą. Kitaip tariant, Aplinkos apsaugos departamentas nepateikia į bylą objektyvių duomenų, vienareikšmiškai nuginčijančių K. K. teiginius, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikyti pelenai priskiriami ne atliekų, o šalutinio gamybos produkto kategorijai.
Administracinių nusižengimų teisena grindžiama nekaltumo prezumpcijos principu ir būtent institucijai tenka pareiga įrodyti asmens kaltę, kuri gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad administracinė teisena K. K. nutrauktina nepadarius ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo.
4. Dėl padalinyje susidariusiomis statybinėmis atliekomis užteršto žemės sklypo B. V. kaime, (duomenys neskelbtini)
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga, to paties įstatymo 9 straipsnis numato, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.
Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 p., 6 punktas numato, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, o 7 punktas, - kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti.
Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. į sklypą, esantį B. V. kaime, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suvežė ir supylė 1803 t statybinių atliekų.
K. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad B. V. kaime buvo supiltos ne atliekos, o statybinių atliekų perdirbimo procese pagal padalinio Atliekų naudojimo ar šalinimo reglamentą pagamintas produktas, kuris negalėjo užteršti ir neužteršė aplinkos. Su tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija nesutiktina.
Į bylą pateiktas VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ 2021 m. balandžio 2 d. raštas, kuriame nurodoma, kad gamintojo UAB (duomenys neskelbtini) vartojamas pavadinimas „atsijos“ apibūdina technologinį procesą, bet ne produktą, todėl yra vartojamas neteisingai, o Produkto, pagaminto perdirbus statybos ir griovimo atliekas (statybinį laužą) eksploatacinių savybių deklaracija neatitinka teisės aktų ir paminėtų techninių specifikacijų, nes nėra nuorodos į techninę specifikaciją, nepateiktos statybos produkto deklaruojamos eksploatacinės savybės. AB (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 18 d. rašte nurodyta, kad deklaracijoje pateiktos techninės specifikacijos nėra reglamentuojamų statybos produktų sąraše, nepateikta eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema, deklaruojamos eksploatacinės savybės. Teismo vertinimu, šie duomenys paneigia K. K. teiginius, jog 1803 t objekto, supildo B. V. kaime, buvo atsijos, t. y., ne atlieka, o produktas, kuriam netaikomi atliekų perdirbimą, apdorojimą ir kt. reglamentuojantys teisės aktai. Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus pateikti duomenys dėl žemės sklypo, esančio B. V. kaime, ploto ir tūrio matavimų patvirtina, kad šiame žemės sklype paskleistų sąvartų tūris yra 2267,7 m³, kas viršija 5 m³. Spręstina, jog bylos duomenimis įrodyta, kad K. K. kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo veikla (duomenys neskelbtini) padalinyje sudaro ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.
5. Dėl 2020 m. III ir IV ketvirčių atliekų tvarkymo apskaitos suvestinių suformavimo ir patvirtinimo
Administracinio nusižengimo protokolu K. K. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad padalinyje netinkamai tvarkoma atliekų tvarkymo apskaita, t. y., 2020 m. III ir IV ketvirčių tvarkymo apskaitos suvestinės suformuotos ir patvirtintos pavėluotai (suformuotos ir patvirtintos 2021 m. sausio 26 d., kai turi būti suformuotos ir patvirtintos ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui).
K. K. inkriminuotas Atliekų sudarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367, 43 punkto reikalavimo, numatančio, kad pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui, už įmonės, įmonės struktūrinio padalinio (filialo, atstovybės) ar atskiro įmonės padalinio (skyriaus) ar atliekų tvarkymo įrenginio atliekų tvarkymo apskaitos vykdymą atsakingas asmuo ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų turi suformuoti ir patvirtinti atliekų tvarkymo apskaitos suvestinę, pažeidimas.
Teismo vertinimu, šis K. K. inkriminuotas nusižengimas nepasitvirtino. K. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2020 m. III ketvirčio suvestinė buvo patvirtinta 2020 m. spalio 9 d., o 2020 m. IV ketvirčio – 2021 m. sausio 13 d., t. y., nepraleidus Atliekų sudarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 43 punkte numatyto termino. Į bylą K. K. pateiktos GPAIS išklotinės (1 t., 203 – 204 b. l.) patvirtina, kad pirminė tiek 2020 m. III ketvirčio, tiek IV ketvirčio ataskaitų formavimo data yra įvesta nepraleidžiant minėto termino. Liudytojas T. K. teismui taip pat aiškino, kad įmonė laikosi Atliekų sudarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių numatytų terminų, tačiau dėl pačios GPAIS funkcionalumų prireikia baigiantis metams duomenis koreguoti, būtent dėl to yra matoma 2021 m. sausio 26 d. data, tačiau ši data yra ne ataskaitos formavimo, bet jos koregavimo data užbaigiant kalendorinius metus. Objektyvių duomenų, paneigiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus ir juos grindžiančią informaciją, atspausdintą iš GPAIS, Aplinkos apsaugos departamentas teismui nepateikė, todėl pripažintina, kad K. K. inkriminuotas ANK 247 straipsnio 37 dalyje numatytas nusižengimas neįrodytas, todėl administracinė teisena šioje dalyje K. K. nutrauktina.
6. Dėl lakiųjų durpių ir neapdorotos medienos pelenų atliekų
Administracinio nusižengimo protokolu K. K. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad neturint teisės, nes tokios atliekos apdorojimas Taršos leidime Nr. TL-V.7-49/2016 nėra numatytas, padalinyje 2020 m. apdorota 1 tona lakiųjų durpių ir neapdorotos medienos pelenų (atliekos kodas 10 01 03).
Jau buvo paminėta, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259, 6 punktas numato, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis šių taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą, bei šių taisyklių 1 priedo, reglamentuojančio kriterijus, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia leidimo, 3.1 punktas, apibrėžiantis, jog leidimo reikia, kai apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti) <...>.
K. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2020 m. kovo 24 d. Lentvario g. padalinyje buvo per klaidą iš UAB (duomenys neskelbtini) gauta 1 tona lakiųjų durpių ir neapdorotos medienos pelenų (atliekos kodas 10 01 03, atliekų priėmimo lydraščio Nr. 1147142), tą pačią dieną klaida buvo pastebėta ir šios atliekos buvo perduotos UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) padaliniui, turinčiam teisę tokias atliekas apdoroti (2020 m. kovo 24 d. lydraštis Nr. 1147894). Šiuos teiginius patvirtino teisme apklaustas liudytojas T. K., kuris papildomai parodė, kad minėtą dieną vienu vežimu suformuojant vieną lydraštį į (duomenys neskelbtini) padalinį buvo pristatyta skirtingų rūšių atliekų, kurių visas (duomenys neskelbtini) padalinys galėjo priimti, išskyrus būtent 1 toną lakiųjų durpių ir neapdorotos medienos pelenų. Ši aplinkybė buvo iš karto pastebėta bendrovės darbuotojų ir jis pats davė leidimą visas atliekas priimti, tada davė pavedimą suformuoti 1 tonos lakiųjų durpių ir neapdorotos medienos pelenų išvežimo (duomenys neskelbtini) padaliniui lydraštį ir minėtos atliekos buvo išgabentos tam bendrovės padaliniui, kuris turi leidimą tokias atliekas tvarkyti.
Teismo vertinimu, K. K. inkriminuotas ANK 247 straipsnio 38 dalyje numatytas nusižengimas neatitinka pavojingumo kriterijaus. Įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už atliekų surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą neturint teisės užsiimti tokia veikla, pirmiausia siekė nustatyti, kad savaime taršiu objektu (atliekomis) operuotų tik tie subjektai, kurie turi reikiamų žinių, atitinka griežtesnius reikalavimus ir yra nustatyta tvarka gavę atitinkamus leidimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) padalinyje buvo priimta tona lakiųjų durpių ir neapdorotos medienos pelenų, nors šis padalinys neturi leidimo apdoroti tokios rūšies atliekų, dėl to tą pačią dieną buvo suformintas šių atliekų perdavimo padaliniui, turinčiam tokį leidimą, lydraštis ir atliekos buvo iš (duomenys neskelbtini) padalinio išvežtos. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad, pirma, UAB (duomenys neskelbtini) padalinyje 2020 m. kovo 24 d. nebuvo atliktas joks lakiųjų durpių ir neapdorotos medienos pelenų apdorojimo veiksmas, kaip tą numato Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 punktas, antra, dviejų lydraščių suformavimo veiksmu, kai pagal dokumentus buvo fiksuotas lakiųjų durpių ir neapdorotos medienos pelenų priėmimas ir išvežimas, nebuvo sukeltos jokios neigiamos pasekmės, kokios yra preziumuojamos atliekas tvarkant tam neturint atitinkamo leidimo.
Kaip jau buvo paminėta, ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad K. K. veiksmuose, kai į UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) padalinį buvo atgabenta 1 tona lakiųjų durpių ir neapdorotos medienos pelenų ir tą pačią dieną šios atliekos buvo iš padalinio išgabentos, nesudaro ANK 247 straipsnio 38 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, todėl administracinė teisena šioje dalyje nutrauktina.
Dėl institucijos prašymo pakeisti nuorodas į nusižengimus kvalifikuojančias straipsnių dalis
Teisminio bylos nagrinėjimo metu institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas pateikė teismui prašymą pakeisti K. K. administracinio nusižengimo protokole nurodytas nuorodas į nusižengimus kvalifikuojančias straipsnių dalis ir veikas, administracinio nusižengimo protokole kvalifikuotas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, kvalifikuoti pagal ANK 235 straipsnio 5 dalį. Aplinkos apsaugos departamento atstovas teismui pateikė 2021 m. rugpjūčio 19 d. Administracinių nusižengimų registro išrašą apie K. K. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus (2 t., 4 – 27 b. l.), iš kurio matyti, kad K. K. 2020 m. birželio 8 d. buvo baustas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, jam buvo paskirta 900 eurų bauda. Aplinkos apsaugos departamento atstovas mano, kad administracinio nusižengimo protokole kvalifikuotos veikos dėl paminėtos priežasties turi būti kvalifikuojamos pagal ANK 235 straipsnio 5 dalį kaip pakartotiniai nusižengimai.
Teismui priimamu nutarimu konstatuojant, kad Aplinkos apsaugos departamento inkriminuoti nusižengimai, numatyti ANK 235 straipsnio 4 dalyje, nebuvo padaryti, institucijos prašymas netenkinamas kaip neturintis pagrindo. Nepaisant to, institucijai primintina, kad ANK 567 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadinasi, ANK būtent institucijai, atliekančiai tyrimą, numato pareigą rinkti visas asmens atsakomybei reikalingus duomenis, įskaitant, bet neapsiribojant, atsakomybės sunkumui tokia reikšminga aplinkybe kaip pakartotinumas.
Dėl skirtinos nuobaudos
Teismas, skirdamas nuobaudas K. K., atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti nusižengimai, susiję su aplinkos apsaugos taisyklių laikymosi, atliekų tvarkymo tvarka), į K. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę – K. K. dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, anksčiau administracine tvarka už ANK 247 straipsnio 13 ir 30 dalyse numatytų nusižengimų padarymą nebaustas, neteistas. Atsižvelgus į visas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismo vertinimu, K. K. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, numatytos ANK 247 straipsnio 13 dalies ir 30 dalies sankcijų ribose, baudas skiriant kiek mažesnes nei sankcijose numatytas vidurkis. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
Nutraukti K. K. atžvilgiu administracinę teiseną dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje (dėl viršytų didžiausių leidžiamų laikyti atliekų kiekio), administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje (dėl neapdorotų statybinių ir pelenų atliekų laikymo), administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 37 dalyje (dėl 2020 m. III ir IV ketvirčių ataskaitų pateikimo), administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 38 dalyje (dėl lakiųjų durpių ir pelenų atliekos apdorojimo neturint leidimo).
- administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 30 dalyje (dėl nepavojingų atliekų laikymo ant laidžios dangos), ir paskirti jam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų baudą;
- administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 13 dalyje (dėl žemės sklypo užteršimo statybinėmis atliekomis), ir paskirti jam 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, skirtas nuobaudas subendrinti ir K. K. paskirti galutinę 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.
K. K. išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.