Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų D. R. A., D. B. B., T. P. A.ir T. B. S. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje J. J. ir VĮ „Turto bankas“, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė V. S. J., gimusi (duomenys neskelbtini).

1.2. (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu V. S. J. visą savo turtą paliko testamente nurodytiems paveldėtojams, tame tarpe – pareiškėjams. Testamento vykdytojais ir patikėtiniais testatorė pagal testamentą paskyrė savo dukterėčią D. B. B. ir sūnėną D. R. A.

Motyvuojamoji dalis

1.3. Atsižvelgiant į tai, kad visi pareiškėjai yra ne Lietuvos Respublikos jurisdikcijos subjektai, apie Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą palikimui priimti jiems nebuvo žinoma. Nepaisant to, testamento vykdytojai, veikdami testamentinių įpėdinių interesais, nedelsdami ėmėsi veiksmų, kad būtų įvykdyta mirusiosios V. S. J. testamente išreikšta valia ir būtų priimtas jos palikimas.

1.4. Po V. S. J. mirties testamento vykdytojai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Aukščiausiąjį Teismą dėl testamento patvirtinimo. (duomenys neskelbtini) Aukščiausiasis Teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė testamento vykdytojams oficialų testamento patvirtinimą.

1.5. Atsižvelgiant į tai, kad mirusioji (duomenys neskelbtini) turi nekilnojamojo turto – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), siekiant priimti mirusiosios palikimą, testamento vykdytojų atstovas, advokatas M. M., vykdantis veiklą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą ir pateikė V. S. J. testamentą bei kitus su palikimo priėmimu (duomenys neskelbtini) susijusius dokumentus. Testamento vykdytojų atstovui (duomenys neskelbtini) el. laiške buvo paaiškinta, kad dėl testamento pripažinimo ir vykdymo (duomenys neskelbtini) yra reikalinga kreiptis į teismą.

1.6. (duomenys neskelbtini) testamento vykdytojų atstovas Lietuvoje užsakė V. S. J. nekilnojamojo turto vertinimą. Vertinimo pagrindu VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruotos turto vertės pakeitimas.

1.7. Atsižvelgdami į tai, pareiškėjai kreipėsi teisinės pagalbos Lietuvoje ir pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškimą dėl užsienio sprendimo, t. y. (duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo ir leidimo vykdyti (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino (duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir leido jį vykdyti (duomenys neskelbtini).

1.8. Pareiškėjai įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl palikimo priėmimo dėl objektyvių, nuo pareiškėjų nepriklausančių, priežasčių, kurias prašo teismo pripažinti svarbiomis. Visi pareiškėjai yra ne Lietuvos Respublikos jurisdikcijos subjektai, su Lietuva ryšio neturi. Testamento vykdytojai, siekdami testamento įvykdymo iš karto po palikėjos mirties ėmėsi veiksmų, kad palikimas būtų priimtas, t. y. buvo sutvarkyta dokumentacija (duomenys neskelbtini), kreiptąsi į Lietuvos notarų biurą dėl palikimo priėmimo procedūros, atliktas palikimą Lietuvoje sudarančio nekilnojamojo turto vertinimas. Su palikimu susijusios dokumentacijos surinkimas užtruko dėl objektyvių priežasčių: dokumentai turėjo būti išversti iš anglų į lietuvių kalbą, legalizuoti, turėjo būti surasta teisinė pagalba Lietuvoje, testamentą patvirtinantis užsienio teismo sprendimas turėjo būti pripažintas (duomenys neskelbtini). Be to, veiksmai buvo derinami tarp visų suinteresuotų testamentinių įpėdinių, kurių gyvenamoji (buveinės) vieta skirtinga, pareiškėjai P. A.ir T. B. S.– juridiniai asmenys – ne pelno siekiančios organizacijos, todėl sprendimų priėmimas objektyviai užtrukdavo ir organizacijos viduje.

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos V. S. J. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad mirusios V. S. J. palikimui priimti terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareikšto prašymo patenkinimui.

3. Suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teisę pateikti atsiliepimą į pareiškimą bei posėdžio vietą ir datą pranešta tinkamai.

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

4. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad palikėja V. S. J., gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Palikėja mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Palikėja (duomenys neskelbtini)sudarė testamentą, kuriuo, be kita ko, atitinkamas savo turto dalis paliko pareiškėjams. Minėtas testamentas patvirtintas (duomenys neskelbtini)Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) . Australijos teismo sprendimas Lietuvos apeliacinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pripažino ir leido vykdyti (duomenys neskelbtini) Pietų Velso Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Testamentų Registro duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) palikėjos palikimą pagal testamentą (duomenys neskelbtini) priėmė J. J.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

6. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad testamentų registre įregistruotas palikėjos V. S. J. palikimo priėmimo faktas (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų nėra pareiškę. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Terminas palikimui priimti po V. S. J. mirties baigėsi (duomenys neskelbtini). Teismas pripažįsta, kad pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: viena vertus, įstatymų nežinojimas negalėtų būti pripažinta svarbia priežastimi atnaujinti terminą, kita vertus, pareiškėjai, nebūdami Lietuvos Respublikos piliečiais ir neturėdami jokių sąsajų su Lietuva negalė žinoti palikimo priėmimo procedūrų numatytų civiliniame kodekse. Pareiškėjai po palikėjos mirties tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvoje kreipėsi dėl teisinės pagalbos, siekiant įgyvendinti įpėdinių teises ir pareigas. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjai, sužinoję apie (duomenys neskelbtini) nustatytą teisinį reglamentavimą paveldėjimo procedūroms, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teises priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl objektyvių priežasčių.

Nagrinėjam atveju (duomenys neskelbtini) palikėjos palikimą pagal testamentą (duomenys neskelbtini) priėmė J. J. Suinteresuotam asmeniui J. J. procesiniai dokumentai įteikti (duomenys neskelbtini), buvo išaiškinta bylos esmė ir teisė pateikti atsiliepimą į pareiškimą. Suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, todėl labiau tikėtina, nei netikėtina, kad suinteresuotas asmuo J. J. neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjų pareiškimas tenkinamas, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

11. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi šioje byloje, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vande Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, –

nutarė:

prašymą tenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjams D. R. A., gim. (duomenys neskelbtini), D. B. B., gim. (duomenys neskelbtini), T. P. A., j. a. k. (duomenys neskelbtini), ir T. B. S., j. a. k. (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.