Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui A. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 8689 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) paskolino atsakovui pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį 30 000 Lt (8689 Eur) iki 2016 m. sausio 1 d. Šalys buvo geruose santykiuose, atsakovas prašė paskolinti pinigų savo verslo pradėjimui. Atsakovui verslo įkurti nepavyko, suėjus paskolos grąžinimo terminui, jis paprašė dar palaukti, teigė, kad neturi pinigų, tačiau, kai tik galės, skolą grąžins. Dėl tarpusavio draugiškų santykių ieškovas nepateikė vekselio apmokėjimui, t. y. vekselis nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka. Ieškovas ne kartą prašė A. Z. grąžinti pinigus bent dalimis, tačiau atsakovas vengė vykdyti savo prievolę. Tarp šalių santykiai tapo konfliktiški, atsakovas pakeitė gyvenamąją vietą, užblokavo telefoną, todėl ieškovas neturi kitos galimybės, kaip tik teismine tvarka prašyti priteisti iš atsakovo paskolintą 8689 Eur dydžio sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. Z. 5793 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5793 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovui M. M.. Priteisė iš ieškovo M. M. atsakovui A. Z. 33,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo pagrindiniai motyvai:

3.1. Abi šalys pripažįsta aplinkybę, kad kartu vykdė bendrą verslą, kad buvo nuspręsta verslą užbaigti jį pasidalinant. Atsakovas pripažino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis pasirašė vekselį, pagal kurį ieškovas ieškiniu prašo priteisti skolą. Taip pat pripažino aplinkybę, kad dalį skolos (10 000 Lt) ieškovui grąžino per ieškovo buvusią sutuoktinę trečiąjį asmenį byloje G. M..

3.2. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas perdavė savo verslo dalį atsakovui, kuris ją perėmė pasirašydamas skolos dokumentą. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas tikėjosi jog atsakovas atsiskaitys su juo, todėl vekselis nebuvo pateiktas notarui. Ieškovas prarado galimybę patenkinti reikalavimą (atlikti išieškojimo veiksmus pagal vekselį) ne ginčo tvarka pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, tačiau atsakovo A. Z. pasirašytas skolos dokumentas (paprastasis vekselis) nėra pripažintas negaliojančiu, nėra nuginčytas, nebuvo grąžintas atsakovui kaip pakvitavimas, kuris patvirtintų jo skolos grąžinimą.

3.3. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę, yra teisinis pagrindas iš atsakovo ieškovo naudai priteisti skolą (CK 6.38, 6.63, 6.154, 6.256, 6.260 straipsniai).

3.4. Vertinant tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, jog dalis skolos buvo grąžinta, atsakovui neįrodžius kad grąžino ieškovui daugiau negu jo paties pripažinta aplinkybė apie 10 000 Lt grąžinimą ieškovui per jo buvusią sutuoktinę G. M., laikytina nepagrįsta ieškovo atstovės padaryta išvada, kad tai sudaro 2000 eurų sumą, todėl atsižvelgiant į euro ir lito santykį (1 Eur = 3,45280) – ieškovui iš atsakovo priteistina 5793 Eur (8689-2896 = 5793) skola.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą,- ieškinį atmesti bei priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos ir visų bylos šalių pripažintos faktinės aplinkybės, kad ieškovas neskolino, o atsakovas nesiskolino iš jo jokių pinigų, tame skaičiuje ir vekselyje nurodytų 30 000 Lt. Taip pat buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vekselis tik užtikrino verslo susitarimą tarp ieškovo ir atsakovo. Be to, koks tiksliai verslo susitarimas buvo sudarytas teismas nenustatinėjo ir nenustatė.

4.2. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovas ir tretysis asmuo yra nutraukę santuoką, santuokinį turtą yra pasidaliję, o ieškovo turtinė teisė pagal (duomenys neskelbtini) vekselį, atitinkanti 8 689 Eur, į santuokinio turto balansą nebuvo įtraukta ir nėra tarp sutuoktinių padalinta.

4.3. Teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas teismų suformuotą praktiką bei materialines bei procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio turinį, įrodinėjimo pareigos paskirstymą, reglamentuojančias paskolinius teisinius santykius ir kitus sandorius.

4.4. Teismas kvalifikuodamas šalių ginčą privalėjo vadovautis ieškovo ieškinyje nurodytu faktiniu ieškinio pagrindu – 30 000 Lt. paskola ir negalėjo išeiti už ieškinio ribų. Ieškovas byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, kas reiškia, kad pats pasirinko savo teisių gynimo būdą ir pagrindą. Ieškovo procesiniuose dokumentuose,- ieškinyje bei patikslintame ieškinyje vienareikšmiškai nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, tai yra pinigų (30 000 Lt) paskolinimas atsakovui konkrečią 2013 m. birželio 21 d.

4.5. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinio faktiniu pagrindu – pinigų skolinimo, nurodytos faktinės aplinkybės apie pinigų perdavimą, nepasitvirtino, turėjo konstatuoti, kad ieškinyje nurodyta (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir ieškinį atmesti.

4.6. Teismas savarankiškai pakeitęs ieškinio faktinį pagrindą, viršijo savo kompetenciją ir, tokiu būdu buvo šališkas (nors ir objektyviąja prasme), o konstatuodamas kitų faktinių aplinkybių buvimą, nei nurodyta ieškinyje bei patikslintame ieškinyje, privalėjo aiškiai nustatyti tikrojo šalių sudaryto sandorio faktines aplinkybes ir tik tada taikyti jo neįvykdymo ar tinkamo neįvykdymo teisines pasekmes.

4.7. Iš teismo sprendimo net nėra galima suprasti kokias faktines aplinkybes apie tikrąjį susitarimą bei jo įvykdymą, teismas laiko nustatytomis ir kokių įrodymų pagrindu jis tai padarė. Atsižvelgiant į tai, kad yra pagrindas teigti, jog tarp šalių buvo sudarytas kitas sandoris, nei nurodyta ieškinyje, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl jo neįvykdytos dalies, kuri bet kuriuo atveju yra mažesnė, nei ieškinio dalykas šioje byloje, kad atsižvelgiant į tikrąjį sandorį, jo dalykas, galimai, nėra piniginis, manytina, kad ieškovas neturi teisės šioje byloje keisti ir ieškinio pagrindą ir dalyką.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, skunde nurodo, kad ieškovas pinigų atsakovui neskolino, o pastarasis jokių pinigų negavo, o vekselis tik užtikrino verslo susitarimą tarp ieškovo ir atsakovo, t. y. apeliantas pats pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir vekselio paskirtį šiame ginče, t. y., kad vekselis nagrinėjamu atveju vertintinas kaip ieškovo reikalavimo teisę patvirtinantis dokumentas.

5.2. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę ir yra teisinis pagrindas iš atsakovo ieškovo naudai priteisti skolą.

5.3. Atsakovo veiksmai, kai jis pagal vekselį mokėjo tam tikras pinigų sumas ieškovo nurodymu G. M., patvirtina, kad jis pripažino savo prievolę ieškovui ir ją vykdė.

5.4. G. M. pati turėjo galimybę spręsti būti jai byloje bendraieškove ,ar ne, kaip dalinti ir ar dalinti atsakovo turtinę prievolę tarp jos ir buvusio sutuoktinio.

5.5. Kritikuodamas ieškovo poziciją šioje byloje ir teismo argumentus dėl teisinio ieškinio pagrindo, atsakovo atstovas, kaip profesionalus teisininkas, nepasirinko tinkamo atsakovo teisių gynimo būdo, jeigu norėjo įrodyti teismui, kad prievolės grąžinti pinigus nebuvo ar kad prievolė ieškovui jau įvykdyta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.

Dėl žodinio nagrinėjimo

9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

10. Nustatyta, kad atsakovas A. Z., kaip vekselio davėjas, (duomenys neskelbtini) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo vekselio davėjas besąlygiškai įsipareigojo vekselio turėtojui ieškovui M. M. sumokėti 30 000 Lt sumą. Vekselio apmokėjimo data (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas vekselyje nurodytos sumos ieškovui negrąžino.

Dėl ginčo

11. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškovui iš atsakovo priteista 5793 Eur skola, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos ir visų bylos šalių pripažintos faktinės aplinkybės, kad ieškovas neskolino, o atsakovas nesiskolino iš jo jokių pinigų, taigi ir vekselyje nurodytų 30 000 Lt. Taip pat buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vekselis tik užtikrino verslo susitarimą tarp ieškovo ir atsakovo. Be to, koks tiksliai verslo susitarimas buvo sudarytas teismas nenustatinėjo ir nenustatė. Apelianto argumentai atmestini.

13. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1, 2 dalys). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta (duomenys neskelbtini) straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.

14. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

15. Kaip byloje nustatyta, ieškovas ir atsakovas kartu vykdė bendrą verslą, taigi tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Vėliau šalys nusprendė verslą užbaigti jį pasidalinant. Atsakovas byloje pripažino, kad būtent dėl nurodytų aplinkybių jis ir pasirašė vekselį, pagal kurį ieškovas ieškiniu prašo priteisti skolą. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino aplinkybę, jog dalį skolos (10 000 Lt) ieškovui grąžino per ieškovo buvusią sutuoktinę trečiąjį asmenį byloje G. M., taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalims susitarus atsidalinti verslą, tuo pagrindu ir buvo išduotas vekselis. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas įstatymų nustatyta tvarka vekselio nerealizavo. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovas prarado galimybę patenkinti reikalavimą (atlikti išieškojimo veiksmus pagal vekselį) ne ginčo tvarka pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, tačiau atsakovo pasirašytas skolos dokumentas (paprastasis vekselis) yra pasirašytas atsakovo, joje nurodyta skolos suma, vekselis nėra pripažintas negaliojančiu, nėra nuginčytas, nebuvo grąžintas atsakovui kaip pakvitavimas, kuris patvirtintų jo skolos grąžinimą. Tai, kad ieškovas šių aplinkybių nenurodė ieškinyje, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį, nes šias aplinkybes atsakovas pripažino bylos nagrinėjimo metu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį įsipareigojimą vertino kaip skolą ir pagrįstai priteisė skolą iš ieškovo.

16. Atmestini apelianto argumentai, kad teismas savarankiškai pakeitęs ieškinio faktinį pagrindą, viršijo savo kompetenciją ir, tokiu būdu buvo šališkas (nors ir objektyviąja prasme), o konstatuodamas kitų faktinių aplinkybių buvimą, nei nurodyta ieškinyje bei patikslintame ieškinyje, privalėjo aiškiai nustatyti tikrojo šalių sudaryto sandorio faktines aplinkybes ir tik tada taikyti jo neįvykdymo ar tinkamo neįvykdymo teisines pasekmes.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisminė sistema grindžiama principu iura novit curia (teismas žino teisę), kuris reiškia, jog faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 48 punktas).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad vekselio, nerealizuoto ĮPVĮ nustatyta tvarka, turėtojui jo pagrindu pareiškus reikalavimą teisme ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Kaip minėta, aplinkybes, susijusias su vekselio sudarymu atsakovas pripažino bylos nagrinėjimo metu.

19. Apeliantas skunde nurodo, kad yra pagrindas teigti, jog tarp šalių buvo sudarytas kitas sandoris, nei nurodyta ieškinyje, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl jo neįvykdytos dalies, kuri bet kuriuo atveju yra mažesnė, nei ieškinio dalykas šioje byloje.

20. Pažymėtina, kad atsakovas pats pripažino, jog vekselio paskirtis buvo užtikrinti jo prievolę ieškovui, atsakovas turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad jis šią pareigą įvykdė. Atsakovas nereiškė priešieškinio dėl vekselio nuginčijimo, pripažino, kad jis surašytas jo ranka ir pasirašytas. Vekselio originalas yra pas ieškovą, ši aplinkybė taip pat įrodo, jog prievolė nebuvo tinkamai įvykdyta (CPK 178, 185 straipsniai).

21. Atmestini apelianto argumentai, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į visą atsakovo neįvykdytos prievolės priteisimą, nes yra nutraukęs santuoką su G. M., kuriai ši turtinė prievolė taip pat priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

22. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį.

23. Iš bylos duomenų matyti, kad G. M. buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, taigi ji apie procesą buvo informuota ir ji turėjo galimybę nesutikti su ieškiniu ir ginti savo pažeistas teises byloje. Nenustatyta, kad ginčijamu teismo spendimu būtų pažeistos trečiojo asmens teisės. Be to, ieškovo ir trečiojo asmens teisiniai santykiai nėra šios bylos dalykas ir neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

24. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantas, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

Dėl kitų argumentų

25. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Atmetus apeliacinį skundą atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. M. iš atsakovo A. Z. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.