Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1153-601/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-31
Bylos Nr.: e2A-1153-601/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-01517-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
Atsakovas: A. J.
Ieškovas: mažosios bendrijos „Saugus kampas“
Trečiasis asmuo: B. R.

Kategorijos

2.6.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1153-601/2023Teisminio proceso Nr.

2-17-3-01517-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.8.9; 2.6.10.6; 2.6.18.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-345-1126/2023 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Saugus kampas“ ieškinį atsakovei A. J. dėl skolos priteisimo ir atsakovės A. J. priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Saugus kampas“ dėl netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – B. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Saugus kampas“, patikslinusi reikalavimus, Kauno apylinkės teismo prašė priteisti iš atsakovės A. J. 4 289,45 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Atsakovė A. J. priešieškiniu prašė: (i) įpareigoti ieškovę neatlygintinai pašalinti MB „Laupetra“ apžiūros–defektų nustatymo akte nurodytus darbų trūkumus per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; (ii) ieškovei neįvykdžius nurodymo per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų terminą neatlygintinai pašalinti MB „Laupetra“ apžiūros–defektų nustatymo akte nurodytus darbų trūkumus, skirti ieškovei 100 Eur baudą per kiekvieną vėlesnę teismo sprendimo įvykdymo dieną atsakovės A. J. naudai iki visiško darbų trūkumų pašalinimo; (iii) priteisti iš ieškovės 2 309,07 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šio priešieškinio pareiškimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento atsakovės A. J. naudai; (iv) priteisti iš ieškovės atstovavimo išlaidas.

3. Ieškovė prašė tenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė atsakovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame Kauno raj., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atliko vidaus bei išorės apdailos darbus, už kuriuos išrašė sąskaitą faktūrą Nr. IREN-1-0001 viso 4 289,45 Eur sumai, kurią pasiūlė apmokėti per 10 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 13 d., tačiau atsakovė už darbus mokėti atsisakė. Pažymėjo, kad reikalaujamą priteisti sumą (neįskaičius PVM) sudaro šie darbai: atraminės sienelės įrengimas – 1 575,00 Eur, įtempiamų lubų, šviestuvų demontavimas – 385,00 Eur, kambarių iškraustymas – 165,00 Eur, kambarių uždangstymas apsaugine plėvele – 270,00 Eur, poliuretano putų kambariuose mechaninis šalinimas – 650,00 Eur, oro tyrimo iš medžiagų darymas – 500,00 Eur.

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, tenkinti priešieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš jos priteisti 4 289,45 Eur skolą, kadangi ši suma susidarė ieškovei atlikus rangos darbų trūkumų šalinimą. Negana to, ieškovė neištaisė rangos darbų trūkumų, nurodytų MB „Laupetra“ apžiūros–defektų nustatymo akte (namo viduje neįrengta užsakovės nurodomos energetinės klasės namams privaloma priverstinė ventiliacija – rekuperacija; neįrengta jokia veikianti ventiliacijos sistema; namo lubų šiltinimui panaudotos poliuretano putos, kurios skleidžia aštrų kvapą; poliuretano sluoksnis tinkamai neizoliuotas, paliktas atviras; pastato stogo danga įrengta nesilaikant plokštiems neeksploatuojamiems stogams keliamų reikalavimų; pastato lauko fasado tinko sluoksnio įrengimas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos taisyklių; stogo PVC danga ir lauko palangės sudėti su trūkumais), ir kuriuos prašo įpareigoti atlikti ieškovę. Be to, atsakovė, siekdama nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumus arba kai kuriuos jų ištaisyti, taip pat kurį laiką apskritai negalėdama gyventi ginčo name, patyrė turtinę žalą, kurią turi pareigą atlyginti ieškovė.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo B. R. byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti MB „Saugus kampas“ ieškinį, A. J. priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš ieškovo MB „Saugus kampas“ valstybės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2023 m. gegužės 9 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį visoje apimtyje, įskaitant byloje dalyvaujančių asmenų pareikštus prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 4 289,45 Eur skolą, konstatavęs, kad ieškovė putų poliuretano šalinimo darbus pradėjo neįsitikinusi jų būtinumu, t. y. tik pradėjusi atlikti šiuos darbus, įsitikino, kad atsakovės pretenzijos dėl stireno ir butanono pertekliaus patalpose neturėjo faktinio pagrindo, todėl nėra būtinybės šalinti putų poliuretaną nuo lubų, o atraminę sienelę įrengė nesant jokio raštiško suderinimo su užsakove, nors pagal 2021 m. gegužės 20 d. statybos rangos sutarties Nr. 2021-05-20 2.2 punktą šalys sutarė, kad papildomi arba keitimo darbai bus apmokami pagal šalių suderintus įkainius, o pagal 5.4 punktą užsakovė įsipareigojo apmokėti tik už tuos papildomai atliktus darbus, kurie buvo su užsakove sutarti raštu ir abiejų šalių patvirtinti. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė tokiais veiksmais prisiėmė visas finansines rizikas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.649 straipsnio 1 punktą ir CK 6.653 straipsnio 4 dalį.

8. Teismas atmetė priešieškinio reikalavimus įpareigoti ieškovę pašalinti rangos darbų trūkumus, o, to nepadarius, skirti jai baudą už kiekvieną įpareigojimo neįvykdymo dieną. Anot teismo, byloje neįrodytas pats defektų egzistavimo faktas, taip pat nenustatyta, kad egzistuotų ieškovės pareiga pašalinti atsakovės nurodomus trūkumus.

9. Teismas vertinio, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad atsakovės pretenzijos dėl stireno ir butanono pertekliaus namo patalpose būtų turėjusios faktinį pagrindą. Byloje pateiktą Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus oro cheminių tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame nurodytus duomenis (Stireno kiekis 0,073 mg/m3 2-butanono 0,017 mg/m3 ) kuriems medžiaga tyrimui buvo pateikta 2022 m. birželio 30 d., ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atsakymą į atsakovės 2023 m. vasario 2 d. prašymą Nr. 1-101, kuriuo patvirtinamas šių atliktų tyrimų teisingumas, paneigia vėlesnis 2022 m. liepos 20 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus oro cheminių tyrimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas stireno kiekis – 0,006 mg/m3 , 2 – butanono 0,005 mg/m3). Aplinkybes, kad medžiaga atsakovės atliktam antram tyrimui buvo paimta atsakovės name patvirtino jos kviestas liudytojas (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 13 d. 2 val. 45 min. 40 sek.). Tai, kad purškiamosios putos buvo saugios naudojimui patvirtina ir ieškovės į bylą pateikti Statybos technikos instituto Tyrimų laboratorijų grupės gaminių savybių bandymo ir vertinimo ataskaita (vertimas iš lenkų kalbos) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateikiami PUR Ecotermix 300 purškiamųjų putų gaminio savybių vertinimas. Taip pat į bylą pateiktas 2023 m. kovo 24 d. el. laiškas, kuriuo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas informavo, kad per pastaruosius dvejus metus nėra gauta nusiskundimų bei užsakymų atlikti aplinkos oro taršos tyrimus, kurie gali būti siejami su poliuretano putų naudojimu patalpose. Byloje neįrodyta, kad galimai nustatytas nuodingų medžiagų kiekis galėjo išsiskirti būtent iš ieškovės statybiniuose darbuose naudotų poliuretano putų, byloje pateiktas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atsakymas į 2023 m. sausio 13 d. ieškovės prašymą (1-41), patvirtina, kad jos taip pat gali išsiskirti ir iš kitų buityje naudojamų medžiagų (tirpiklių, dažų valiklių, lakų, valymo tirpalų, pakavimo medžiagų ir pan.). Atsakovė taip pat pripažino, kad pirmasis oro mėginys buvo imamas ne kambario patalpoje, o virš pakabinamų lubų išėmus lemputę (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 13 d. 2 val. 11 min. 00 sek.).

10. Šalys byloje neprašė skirti ekspertizės, rėmėsi savo surinktais ir byloje pateiktais įrodymais. Atsakovė teikdama reikalavimą rėmėsi MB „Laupetra“ 2022 m. rugpjūčio 9 d. Apžiūros – defektų nustatymo aktu (toliau – Apžiūros aktas). Šis dokumentas negali būti prilyginamas ekspertizei, jame nurodoma, kad apžiūrą atliko MB „Laupetra“ statinių bei statybų techninės priežiūros komanda, taigi teismui neįmanoma patikrinti apžiūrą atlikusių asmenų kvalifikacijos, nors teikiamą teismui dokumentą tik 2023 m. kovo 14 d., pasirašė R. M., pačiame apžiūros akte neužfiksuoti apžiūrą atlikusio asmens duomenys bei jam suteikta kvalifikacija, šie duomenys į bylą pateikti tik 2023 m. kovo 16 d. paaiškinimu. Į bylą pateikta MB „Laupetra“ 2023 m. kovo 28 d. pažyma patvirtinama, kad šis asmuo iš viso dirba UAB „Rumista“ vadovu ir buvo deleguotas pagal sudaryta su MB „Laupetra“ sutartį. Šių paaiškinimų pateikimo teismui laikas leidžia abejoti pateiktų įrodymų patikimumu. Neaišku ir kas pasirašė 2023 m. balandžio 4 d. MB „Laupetra“ atsakymą į J. Ž. sudarytą Neeilinės apžiūros aktą. Tuo tarpu byloje pateikti duomenys (Kvalifikacijos atestatas Nr. 18737) patvirtina, kad J. Ž., kurio apžiūros aktu remiasi ieškovė, yra suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas.

11. Teismas dalį atsakovės pateiktame MB „Laupetra“ apžiūros–defektų nustatymo akte nurodytų trūkumų vertino kaip prielaidas arba jas atlikusio asmens nuomonę, nes jų, anot teismo, nepatvirtina jokie leistini įrodymai. Pavyzdžiui, jog namo prilydoma stogo danga įrengta nesilaikant LR STR plokštiems neeksploatuojamiems stogams keliamų reikalavimų. Teismas taip pat pastebėjo, kad MB „Laupetra“ apžiūros–defektų nustatymo akte nurodoma, kad prilydoma danga įrengta duobėtai, suklijuota iš mažų gabalėlių, vietomis atsilupusi, tačiau teismui nebuvo aišku kokius konkrečius reikalavimus pažeidė stebimų nuotraukoje kelių dangos sluoksnių klijavimas namo kampuose, juolab, kad net apžiūros akte pateiktose nuotraukose nėra stebima jokių šios dangos atsilupimo požymių ar didesnių nelygumų.

12. Teismui taip pat buvo neaišku kokiu būdu atsakovės interesus pažeidė nurodomos aplinkybės, jog namo stogo sistema įrengta naudojant šiltintą montažinę plokštę, kurios išorinė dalis papildomai užlydyta prilydoma danga, o vidinė užpurkšta poliuretano putomis. Negana to, pašalinti šias putas prašė pati atsakovė, todėl teismui liko neaišku kokiu būdu buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai jas pašalinant, juolab, kad jokių duomenų, jog ieškovė įsipareigojo atlikti ir vidaus apdailą pašalinus šias putas, jog buvo aptarti įkainiai ar pan. byloje, nėra. Taigi, teismas sprendė, kad atsakovė byloje neįrodė, jog ieškovės atlikti darbai šioje apimtyje pažeidė 2021 m. gegužės 20 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2021-05-20; byloje pateikti duomenys (paskutinis mokėjimas pagal rangos sutartį) patvirtina, kad visi darbai pagal sutartį buvo atlikti iki 2022 m. birželio 9 d. Nenustačius darbų trūkumų negali būti tenkinami ir reikalavimai susiję su jų pašalinimu bei kompensacijos už turėtas išlaidas juos pašalinant. Teismo vertinimu, poliuretano putų pašalinimas yra papildomi darbai, kurie nebuvo aptarti rangos sutartimi, dėl jų atlikimo tarp šalių neegzistuoja joks susitarimas, o teismas neturi pagrindo nagrinėjamoje byloje savo sprendimu sukurti naujas šalių teises ir pareigas.

13. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad namo viduje nėra tinkamai įrengtos vėdinimo sistemos. Teismas nustatė, kad patalpos nėra nevėdinamos, jose numatytos sąlygos keistis patalpų orui, t. y. name šuo metu įrengti du rekuperatoriai, o patalpose, kuriose nėra rekuperatoriaus, langai yra atidaromi, taip pat jie turi mikroventiliacijos funkciją. Be to, teismas laikė neįrodyta aplinkybę, kad įrengta vėdinimo sistema pažeidė 2021 m. gegužės 20 d. rangos sutarties Nr. 2021-05-20 nuostatas, kadangi šalys sutartyje numatė, jog į namo pastatymo kainą įeina „ventiliacijos įrengimas“, o ne „ventiliacijos sistema“.

14. Anot teismo, jokie byloje esantys duomenys objektyviai nepatvirtina MB „Laupetra 2022 m. rugpjūčio 9 d. apžiūros–defektų nustatymo akte nurodytų aplinkybių, jog namo lauko apdailiniai bagetai, skiriantys fasado sienos ir stogo dalį, sumontuoti kreiva linija, analogiškai sumontuoti ir langų apdailiniai bagetai, žema darbo kultūra. Teismo vertinimu, nuotrauka, kuri pateikta kartu su šiuo aktu, nei patvirtina, nei paneigia šią aplinkybę; vizualiai galima susidaryti įspūdį, kad linijoje yra tam tikras nuokrypis, tačiau šių įrodymų nepakanka suformuluoti teismo įsitikinimo, jog atlikti darbai pažeidė rangos sutarties nuostatas, juolab, kad aptariamos namo apdailinės detalės yra išorėje, taigi užsakovė, priėmusi darbą, jo nepatikrinusi, neteko teisės remtis darbo trūkumų faktu, kuris galėjo būti nustatytas.

15. Teismas taip pat atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės 2 309,07 Eur turtinės žalos atlyginimą, kadangi nenustatė jokio pagrindo atsirasti ieškovės sutartinei civilinei atsakomybei. Teismas pažymėjo, kad atsakovė papildomus, jos nurodomus darbus (stogo apšildymo, poliuretano putų pašalinimo ir elektros laidų sutvarkymo) atlikinėjo savo iniciatyva, nesant jokio susitarimo su ieškove dėl papildomų darbų, ieškovei prieš tai tinkamai įvykdžius rangos sutarties sąlygas ir trečiajam asmeniui už juos sumokėjus. Teismo vertinimu, atsakovės patirtų išlaidų keliaujant iš/į Jurbarką, perkant papildomas statybines medžiagas, apmokant už darbą V. V. atsiradimo pagrindas yra pačios atsakovės valiniai veiksmai, kurių ieškovė jokiais veiksmais ar neveikimu negalėjo įtakoti, dėl jų nėra ieškovės kaltės, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės turėtų išlaidų ir ieškovės veiksmų/neveikimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Apeliaciniame skunde atsakovė A. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti A. J. priešieškinį patenkintas. Apeliantė taip pat prašo priteisti jos atstovavimo apeliacijos procese išlaidas valstybės naudai ir priimti į bylą naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino apeliantės nurodytų visų faktinių aplinkybių, jas pagrindžiančių pateiktų įrodymų, dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė;

16.2. Pirmosios instancijos teismas apeliantei taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą, bet neatsižvelgė į tai, kad pati ieškovė, norėdama įrodyti jos naudoto produkto atitiktį Reglamentui (ES) Nr. 305/2011, į bylą net tris kartus teikė skirtingus dokumentus: 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė sertifikatus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir saugos duomenų lapą be identifikacinio numerio, kurie buvo išduoti Rusijos federacijoje ir vadovavosi Rusijos reglamentu, kurie net nebuvo tinkamai išversti į valstybinę kalbą; 2023 m. kovo 27 d. pateikė Lenkijoje darytų šilumos laidumo ir vandens sugerties protokolus Nr. (duomenys neskelbtini) (su nepilnu vertimu) ir eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 31 d. pateikė pakoreguotą eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) bei pilnus protokolų Nr. (duomenys neskelbtini) vertimus iš lenkų kalbos. Be to, ieškovės pateikta UAB „Savingė“ 2018 m. vasario 3 d. produkto eksploatacinių savybių deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) ne tik parengta vadovaujantis nuo 2016 m. kovo 15 d. negaliojančiu Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.04:2013 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas“, bet ir neatitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 reikalavimų;

16.3. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės panaudotos poliuretano putos vykdant atsakovei rangos darbus, yra saugios. Jose panaudotas poliuretano putų kietiklis (komponentas B), tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės į bylą pateikto 2023-03-27 panaudotų poliuretano putų kietiklio (komponento B) saugos duomenų lapo turinio. Šis produktas yra uždraustas naudojimui nuo 2010 metų, jeigu produkto koncentracija viršija leidžiamą normą, nebent yra laikomasi papildomų reikalavimų. Tuo tarpu MB „Saugus kampas“, atlikdamas atsakovei rangos darbus, naudojo savo medžiagas, todėl jam tenka atsakomybė už medžiagų kokybę taip, kaip pardavėjui pagal pirkimo–pardavimo sutartį vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 5 punktu;

Žemesnės instancijos teismas

16.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad neįrodyta, jog galimai nustatytas nuodingų medžiagų kiekis galėjo išsiskirti būtent iš ieškovės statybiniuose darbuose naudotų poliuretano putų. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina stiprų cheminį kvapą sklidus nuo lubų, o ne nuo kitų paviršių. Be to, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atsakyme nėra paaiškinta ir nenurodoma, kokie turėtų išsiskirti kiekiai cheminių medžiagų, kad netgi dvigubai viršyti leidžiamas normas. Taip pat nėra aišku ir nėra nurodoma, kokie būtent buityje naudojami produktai skleidžia tokias medžiagas;

16.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino trečio, rangovo užsakyto, oro tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) (į bylą pateiktas 2022-12-06), kuriame buvo rastos visos tos pačios cheminės medžiagos, tik medžiagų kiekis ore neviršijo leidžiamų normų. Tyrimas buvo atliktas praėjus mėnesiui laiko po pirmo atlikto tyrimo, visą mėnesį patalpos buvo nuolat vėdinamos. Apie tai, kad patalpos bus vėdinamos, apeliantė pranešė ieškovės atstovui prieš mėnesį iki ieškovės daryto tyrimo name (A. J. 2022-07-06 raštiška pretenzija). Kad vėdinant patalpas lakiųjų organinių medžiagų kiekis mažėja, yra patvirtinta Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktorės S. M. atsakyme į prašymą paaiškinti, kodėl skiriasi atliktų tyrimų rezultatai (į bylą pateiktas 2023-03-09). Atsakyme yra pabrėžiama, kad patalpų vėdinimas įtakoja medžiagų kiekį ore. Deja, pirmosios instancijos teismas šio įrodymo visiškai netyrė ir dėl jo nepasisakė;

16.6. 2022 m. liepos 20 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus oro cheminių tyrimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo rėmėsi teismas, parengtas atlikus oro cheminį tyrimą iš plastikinių talpų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė tyrimui į talpas sudėjo būtent iš apeliantės namo paimtas medžiagas, nėra nuotraukų, kas įdėta į minėtas talpas, nėra antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo protokolo, pats rangovas pripažino kad jo darytas tyrimas iš talpų yra teismui netinkamas, tačiau pirmos instancijos teismas nevertino šių faktų ir ignoravo šias aplinkybes;

16.7. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tame tarpe ir MB „Laupetra“ parengtą defektinį aktą, t. y. šis aktas buvo pasirašytas vėliau tik dėl žmogiškosios klaidos (iškart, kai tik buvo pastebėtas šis trūkumas), aktas parengtas R. M. atlikus atsakovės name paslaugą savo kompetencijos ribose, tam turint reikalingas žinias, išsilavinimą, kvalifikaciją;

16.8. Ieškovė, siekdama paneigti MB „Laupetra“ parengtame defektiniame akte dėstomas aplinkybes, pati sau susirašė pastato neeilinės apžiūros aktą. Stebina pastarojo įrodymo gavimo aplinkybės. Neturėdamas atsakovės – pastato savininkės sutikimo ieškovės atstovas V. L. atvyko į jos privačią namo valdą/teritoriją, filmavo ir fotografavo jos privačią nuosavybę ir pats (neturėdamas atitinkamos kvalifikacijos) su sau lojaliais asmenimis nusprendė, jog jo atlikti rangos darbai yra kokybiški. Šis tariamas dokumentas jokiu būdu negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes jo gavimas yra neteisėtas. Informacija, gauta nesilaikant įrodymų leistinumo taisyklės, negali būti įrodymu civilinėje byloje. Informacija turi būti surinkta įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 177 straipsnio 2 dalis);

16.9. Pirmosios instancijos teismo proceso metu paaiškėjo, kad ieškovė prieš padengdama atsakovės namo stogą PVC danga visą stogą buvo padengusi bitumu (Nekilnojamo turto registrų išraše, 2023-03-27 pateiktame byloje, nurodyta, kad stogo danga yra bitumas). Kad buvo naudotas bitumas patvirtino ir pats ieškovės atstovas 2023-04-05 teismo posėdžio metu. V. L. paaiškino, kad iš pradžių dėjo skardą ir bitumą, sandarino prieš dedant PVC dangą. Ieškovės atstovo 2023-03-09 į bylą pateiktos stogo aptarnavimo instrukcijos (3 lapas) nurodyta, kad ši stogo danga, jos membrana, negali turėti (draudžiama) tiesioginio sąlyčio su bitumu. Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 ,, Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorės įėjimo durys" 33.6 punktas nustato, jog neleidžiama stogų konstrukcijoms naudoti statybos produktų, kurie stogų įrengimo ir eksploatavimo metu tarpusavyje sąveikaudami (vyksta cheminė reakcija, elektros korozija, terminis poveikis, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.) mažina vienas kito ilgaamžiškumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino šių faktinių aplinkybių ir jas akivaizdžiai pagrindžiančių įrodymų, konstatuodamas, jog jeigu byloje nėra atlikta statybos rangos darbų ekspertizė, tai rangos darbų trūkumai negali būti nustatyti.

16.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad, jeigu byloje nėra atlikta statybos rangos darbų ekspertizė, tai rangos darbų trūkumai negali būti nustatyti;

16.11. Byloje atsakovės pateiktos nuotraukos akivaizdžiai įrodo, kad ant namo stogo vanduo kaupiasi, nenuteka, pakilimų ir sulopinimų vietose matosi stovėjęs vanduo ir vandens suneštas smėlis, stogo danga nėra lygi, dangos kampuose matosi, kad lietaus metu vanduo nenubėga, o stovi, tai įrodo dangoje vietomis net spalvos nublukimas ir pažaliavimas nuo stovinčio vandens;

16.12. Ieškovė neįrodė, kad laikydamasi tarp šalių pasirašytos rangos sutarties 3.1 punkto tinkamai name įrengė ventiliaciją bei laikydamasi to paties sutarties punkto išvedžiojo vėdinimo sistemos vamzdynus;

16.13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė sumokėjo pinigus ir taip patvirtino, jog darbai atlikti tinkamai. Anot apeliantės, paslėptas brokas negali būti nekokybiškai atliktų darbų priėmimo patvirtinimas. Šiuo atveju paslėpto broko aplinkybė yra akivaizdi, nes tik praėjus kuriam laikui poliuretano putos pradėjo skleisti aštrų cheminį kvapą. Šį faktą patvirtina visi byloje pateikti įrodymai, o taip pat nustatyta aplinkybė, kad name neįrengta rekuperacinė vėdinimo sistema;

16.14. Ieškovė, sumokėdama už atliktus statybos rangos darbus, tikėjosi kokybiškų medžiagų panaudojimo, kokybiškai atliktų darbų, kad galėtų saugiai gyventi su nepilnamečiu vaiku;

Šalies argumentai

16.15. Apeliantei nėra būtinybės užsakinėti teismo ekspertizę, pakanka nurodyti defektus, ji tą ir padarė, o rangovo pareiga įrodyti, kad defektai atsirado ne dėl jo kaltės.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė MB „Saugus kampas“ apeliacinės instancijos teismo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręs prijungti atsakovės (apeliantės) naujus dokumentus į šią civilinę bylą, prašo, kad būtų prijungti ir ieškovės naujai teikiami dokumentai, kurių poreikis atsirado po apeliantės naujai pateiktų dokumentų, t. y.: 1) VVTAT reikalavimas atsiųsti raštišką prašymą; 2) Prašymas VVTAT.pdf; 3) Gmail - VVTAT laiškas gautas; 4) UAB „Savingė“ paaiškinimas dėl ESD (duomenys neskelbtini); 5) Eksploatacinių savybių deklaracija (duomenys neskelbtini). Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

17.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, jog atsakovės pretenzijos dėl stireno ir butanono pertekliaus patalpose būtų turėjusios faktinį pagrindą. Atsakovės pateiktame Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus oro cheminių tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atsakyme į atsakovės 2023 m. vasario 2 d. prašymą Nr. 1-101 nurodytus duomenis paneigia vėlesnis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus oro cheminių tyrimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, tai, kad purškiamosios putos buvo saugios naudojimui patvirtina ir ieškovės į bylą pateikta Statybos technikos instituto Tyrimų laboratorijų grupės gaminių savybių bandymo ir vertinimo ataskaita (vertimas iš lenkų kalbos) Nr. (duomenys neskelbtini). Negana to, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas į bylą pateiktame elektroniniame laiške taip pat patvirtino, kad per pastaruosius dvejus metus nėra gauta nusiskundimų bei užsakymų atlikti aplinkos oro taršos tyrimus, kurie gali būti siejami su poliuretano putų naudojimu patalpose;

17.2. Byloje neįrodyta, kad galimai nustatytas nuodingų medžiagų kiekis galėjo išsiskirti būtent iš ieškovės statybiniuose darbuose naudotų poliuretano putų. Paskutiniai du pakartotinai atlikti tyrimai patvirtino, kad lakūs organiniai junginiai neviršija Lietuvos higienų normų HN 35:2007 ir paneigia apeliantės užsakytą lakių organinių junginių tyrimą, kuomet tyrimas buvo atliekamas, apeliantei su šeima ir augintiniu gyvenant name, bei tuo metu esant didelei tikimybei būti pašaliniams oro taršos šaltiniams. Juolab, kad byloje pateiktas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atsakymas į 2023 m. sausio 13 d. ieškovės prašymą taip pat patvirtina, kad šie junginiai taip pat gali išsiskirti ir iš kitų buityje naudojamų medžiagų (tirpiklių, dažų valiklių, lakų, valymo tirpalų, pakavimo medžiagų ir pan.). Tuo tarpu tyrimas, kurio atsakymas pateiktas protokole Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atliktas iš poliuretano putų ir įtempiamų lubų medžiagos mėginių, kurie į laboratoriją buvo pristatyti sandariose (naujose) plastikinėse talpose (induose), ir tai reiškia, kad būtent šis tyrimas tiksliausiai parodė, ar konkrečiai poliuretano putos ir yra lakių organinių junginių šaltinis;

17.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje ne tik neįrodytas pats defektų egzistavimo faktas, bet ir nenustatyta, jog egzistuotų ieškovės pareiga pašalinti atsakovės nurodomus trūkumus. Pirmiausia, atsakovės pateiktas MB „Laupetra“ defektinis aktas ir jį lydintys dokumentai nėra tinkami įrodymai byloje, kadangi aktas pasirašytas praėjus pusei metų nuo dokumento pateikimo į bylą, aktą pasirašęs asmuo nepateikė jokio savo kvalifikaciją įrodančio dokumento, akte nėra apžiūroje dalyvavusios komisijos parašų, lokalinėje sąmatoje nėra sudarymo datos, surašant aktą nebuvo remtasi panaudotų medžiagų sertifikatais, poliuretano putos vadinamos neaiškiomis, stogo PVC danga vadinama prilydoma danga, be to, akte nurodyta, kad neįrengti langų deformaciniai profiliai, nors byloje pateikta daug medžiagos, kuri įrodo priešingai. Antra, iš stogo konstrukcijos pjūvio bei PVC stogo dangos įrengimo darbų metu užfiksuotų nuotraukų matyti, kad tarp PVC ir stogo perdangos yra kieta akmens vata „Paroc“, kuri užtikrina PVC stogo dangos vėdinimą bei užkertą bet kokią bitumo kontakto galimybe su PVC danga, taip pat įrodo, kad bitumas nėra per visą namo stogo perdangą, kaip kad teigia apeliantė, o tik 5–10 cm juostelės, kurios buvo panaudotos statybų pradinėje stadijoje užsandarinti perdangos plokščių sandūrų vietas. Trečia, rangos sutartyje nebuvo numatyta, kad bus įrengta tokia rekuperacinė sistema, su kuria būtų galima reguliuoti oro srautus individualiai kiekviename kambaryje pagal atskirus poreikius, t. y. apeliantė, klaidindama teismą, bandė gauti sau naudos, nors pasirašant rangos sutartį pati nusprendė įsirengti pigesnį mini rekuperatorių Lossnay VL-100U5-E. Ketvirta, apeliantės priekaištai, kad jos namas neatitinka „A“ klasės energetinio efektyvumo, paneigti į bylą pateikus namo sandarumo testą, kurį atliko UAB „Sonerus“ fizikinių tyrimų laboratorija, ir kuris patvirtina, kad atlikus sandarumo testą, nustatyta, jog apeliantės namas atitinka „A+“ klasės namo sandarumą, nors pagal rangos sutartį ieškovė įsipareigojo įrengti namą, kuris atitiktų tik „A“ klasę;

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinis skundas atmestinas.

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

21. Atsakovė (apeliantė) prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus ir prašo pridėti juos prie bylos, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023-04-07 raštą Nr. D8(E)-2083 „Dėl išaiškinimo“ ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2023-05-03 raštą Nr. 4E-2042 „Dėl statybos produkto įvertinimo“. Nurodo, kad jie patvirtina, jog ieškovės naudotos poliuretano putos nėra saugios. Abiejuose dokumentuose tvirtinama, jog SAVEXPUR 300(30) Eksploatacinių savybių deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) surašyta ne pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011) reikalavimus.

22. Tuo pačiu ieškovė prašo, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręs prijungti apeliantės naujus dokumentus, prijungti ir ieškovės naujai teikiami dokumentai, kurių poreikis atsirado po apeliantės naujai pateiktų dokumentų, t. y.: 1) VVTAT reikalavimas atsiųsti raštišką prašymą; 2) Prašymas VVTAT.pdf; 3) Gmail - VVTAT laiškas gautas; 4) UAB „Savingė“ paaiškinimas dėl ESD (duomenys neskelbtini); 5) Eksploatacinių savybių deklaracija (duomenys neskelbtini).

23. 2023 m. spalio 5 d. apeliacinės instancijos teismui apeliantė dar pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir naują įrodymą - Vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštą, kuriuos prašo prijungti prie bylos ir vertinti su kitais įrodymais.

24. 2023 m. spalio 24 d. ieškovė į bylą dar pateikė dokumentus (Teisingumo ministerijos išaiškinimas, Sp. z.o.o. Ecotermix UAB „Savingė“ susitarimas, paaiškinimas dėl apeliantės argumentų, Paklausimas UAB „Savingė“, UAB „Savingė“ atsakymas į paklausimą), nesuformuluodama dėl jų jokio prašymo.

25. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis).

26. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama.

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022).

28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek apeliantės, tiek ieškovės teikiami į bylą nauji įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šalių ginčą, be to šių įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.

29. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus ir jais nesivadovaus, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka (CPK 323 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

30. Nustatyta, kad 2021 m. gegužės 20 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 2021-05-20 tarp B. R. (kurios teises ir pareigas perėmė dukra atsakovė A. J.) ir ieškovės MB „Saugus kampas“ (toliau – Sutartis), kurios pagrindu už 71 000 Eur sumą ieškovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. (toliau - namas), vidaus apdailos ir fasado darbus bei šio namo išorės darbus (Sutarties 3.1. – 3.2. punktai, 4 punktas). Sutarta pilnai atsiskaityti po visų darbų atlikimo iki 2021 m. rugsėjo 1 d. (Sutarties 5 punktas). Byloje nėra ginčo, kad darbai buvo atlikti ir už juos atsiskaityta. Apeliantė name apsigyveno 2021 m. rugsėjo mėnesio viduryje. 2022 m. vasario mėnesį ieškovė ir jos šeimos nariai pasijuto blogai (svaigo galva, temo akyse, nuolat buvo juntamas nuovargis). 2022 m. birželio 28-30 d. apeliantės užsakymu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyrius atliko namo oro kokybės tyrimą (mėginys paimtas iš kambario, paėmė laboratorijos darbuotoja), kurio metu nustatė, jog namų ore yra stireno 0,073 mg/m³, kai leidžiama norma siekia tik 0,040 mg/m³, taip pat namų ore rasta 2-butanono 0,017 mg/m³. 2022 m. liepos 6 d. ir 2022 m. liepos 7 d. apeliantė dėl to (su pretenzijomis) kreipėsi į ieškovę, prašė pašalinti ant lubų užpurkštas poliuretano putas, kurios tikėtinai ir sukelia kenksmingų medžiagų atsiradimą name. 2022 m. liepos 20 d. ieškovo (jo atstovo) užsakymu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyrius atliko bakeliuose, kuriuose buvo iš namo paimti poliuretano putų ir įtempiamų lubų gabalėliai (paėmė ieškovo atstovai 2023 m. liepos 14 d.), oro tyrimus (oro cheminių tyrimų protokolas Nr(duomenys neskelbtini)), kurių metu: 1) ore, kuriame buvo poliuretano putos, nenustatytas stireno ir 2-butanono buvimas, 2) ore, kuriame buvo įtempiamų lubų gabalėlis, stireno kiekis (0,006 mg/m³) neviršijo leistinos normos, o 2-butanono buvimas nenustatytas. Apeliantei nesutikus su šiais (2022 m. liepos 20 d. atliktais) tyrimais, ieškovė užsakė pakartotinius namo oro tyrimus, kuriuos 2022 m. liepos 26 d. - rugpjūčio 2 d. atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyrius (mėginys paimtas 2022 m. liepos 26 d. iš svetainės ir miegamojo kambario; paėmė laboratorijos darbuotoja) ir nustatė, kad (oro cheminių tyrimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)): 1) svetainės oro mėginyje stireno kiekis (0,016 mg/m³) neviršija nustatytos normos, o 2-butanono buvimas nenustatytas, 2) miegamojo kambario mėginyje stireno kiekis (0,010 mg/m³) neviršija nustatytos normos, o 2-butanono buvimas nenustatytas.

31. 2022 m. liepos 27 d. ieškovės darbuotojai pradėjo šalinti apeliantės namuose nuo lubų poliuretano putas, tačiau po kelių dienų, ieškovei sužinojus, kad poliuretano putos neskleidžia apeliantės nurodomų kenksmingų medžiagų, ji atsisakė šalinti poliuretano putas bei paprašė apmokėti už atliktus darbus (2022 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaita faktūra). 2022 m. liepos 31 d. apeliantė el. laišku pateikė ieškovei pretenziją dėl netinkamai įrengtos vėdinimo sistemos ir stogo dangos įrengimo. 2022 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

32. 2022 m. lapkričio 17 d. apeliantė pateikė priešieškinį dėl trūkumų šalinimo ir žalos atlyginimo, kurio esminis reikalavimas yra - įpareigoti ieškovę neatlygintinai pašalinti MB „Laupetra“ apžiūros–defektų nustatymo akte nurodytus darbų trūkumus per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. 2022 m. rugpjūčio 9 d. MB „Laupetra“ apžiūros-defekte nurodyti šie trūkumai: 1) namo viduje nėra tinkamai įrengtos vėdinimo sistemos. Svetainėje ant sienos sumontuotas vienas mobilus rekuperacijos įtaisas, kitos namo patalpos vėdinimo sistemos neturi; 2) namo stogo sistema įrengta naudojant šiltintą montažinę plokštę, kurios išorinė dalis papildomai užlydyta prilydoma danga, o vidinė užpurkšta neaiškios kilmės poliuretano putomis. Poliuretano putos paliktos atviros, papildomai neizoliuotos taip kaip tai numato LR statybos taisyklės, skleidžia aštrų aitrioms cheminėms medžiagoms būdingą kvapą. Dalis poliuretano putų patalpose nuluptos, svetainė ir kitos patalpos paliktos su putomis; 3) patalpų viduje stebima didelė santykinė drėgmė; 4) namo prilydoma stogo danga įrengta nesilaikant LR STR plokštiems neeksploatuojamiems stogams keliamų reikalavimų. Prilydoma danga įrengta duobėtai, suklijuota iš mažų gabalėlių, vietomis atsilupusi; 5) namo lauko apdailiniai bagetai skiriantys fasado sienos ir stogo dalį sumontuoti kreiva linija, abalogiškai sumontuoti ir langų apdailiniai bagetai. Žema darbo kultūra; 6) tarp lauko dekoratyvinio tinko ir langų rėmų nesumontuoti deformaciniai profiliai, dekoras skilęs trupa.

Dėl ginčo esmės

33. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tokio ginčo atveju (dėl rangovo atsakomybės už darbų kokybę) netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

34. Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės (atsakovės) priešieškinį, motyvuodamas tuo kad: 1) byloje neįrodytas pats defektų, fiksuotų MB „Laupetra“ apžiūros – defektų nustatymo akte, egzistavimo faktas, nenustatyta, kad egzistuotų ieškovės pareiga pašalinti apeliantės nurodomus trūkumus; 2) byloje neįrodyta, kad galimai nustatytas nuodingų medžiagų (stireno ir 2-butanono) kiekis galėjo išsiskirti būtent iš ieškovės statybiniuose darbuose naudotų poliuretano putų.

35. Apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodama tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.

36. Ginčo esmė, - ar yra nustatyti ieškovės atliktų darbų defektai (trūkumai). Pažymėtina, kad tik nustačius atliktų darbų trūkumus gali būti sprendžiamas klausimas dėl jų šalinimo ir apeliantės dėl to galimai patirtų nuostolių atlyginimo.

37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.

38. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

39. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

40. Apeliantė nurodo, kad ieškovės atliktų statybos darbų trūkumus įrodo MB „Laupetra“ apžiūros – defektų nustatymo aktas ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus oro cheminių tyrimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatytas namo ore kenksmingų medžiagų kiekis (stireno ir 2-butanono), viršijantis nustatytas normas, o ieškovės pateikti įrodymai nėra tinkami ir nepaneigia apeliantės pateiktų.

41. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės argumentais.

42. Dėl MB „Laupetra“ apžiūros – defektų akte nustatytų trūkumų:

42.1. Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šis aktas kelia abejonių jo patikimumu, nes: 1) jis pateiktas teismui nepasirašytas; pasirašytas tik 2023 m. kovo 14 d. (kai jo sudarymo data 2022 m. rugpjūčio 9 d.) R. M. ir pateiktas teismui pakartotinai, 2) jame nėra nurodyti asmenys, kas atliko apžiūrą ir surašė aktą, t. y. neaišku ar tai atliko turintys tam kompetenciją asmenys (neaišku, ar tikrai R. M. atliko apžiūrą), 3) akte nurodyta, kad apžiūrą atliko MB „Laupetra“ statinių bei statybų techninės priežiūros komanda, tačiau aktas nepasirašytas visų dalyvavusių asmenų, 4) aktas yra abstraktaus pobūdžio, iš esmės konstatuojant kas pastebėta name, tačiau nepagrindžiant, kodėl tai yra trūkumas, 5) akte nenurodyta, kurioje konkrečiai vietoje yra trūkumai, kokio jie dydžio ir pan., 6) akte nurodyta, kad įrengta prilydoma stogo danga, kai tuo tarpu įrengta PVC stogo danga, 7) prie akto pateiktos nuotraukos neinformatyvios, nesimato, kad kas nors būtų matuota, nors akte nurodyta, jog buvo naudojami prietaisai: gulsčiukas, elektroninis slankmatis, lazerinis nivelyras, 8) aktas, kurio surašymo data yra 2022 m. rugpjūčio 9 d., apeliantės nebuvo pateiktas 2022 m. lapkričio 3 d. teikiant atsiliepimą į ieškovės ieškinį (net nebuvo apie turimą aktą užsiminta);

42.2. Antra, ieškovės pateiktas 2023 m. balandžio 3 d. pastato neeilinės apžiūros aktas (pirmininkas J. Ž.) paneigia MB „Laupetra“ apžiūros – defektų akte nustatytus trūkumus, t. y. paneigia trūkumų buvimą. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad ieškovės pateiktas aktas negali būti laikomas įrodymu, nes gautas neteisėtai, t. y. be apeliantės sutikimo patenkant į jos teritoriją buvo fotografuojama, filmuojama jo privati nuosavybė. Šiuo atveju pažymėtina, kad sudarant ieškovo pateiktą aktą nebuvo patekta į apeliantės teritoriją (tai pažymėta pačiame akte (4 punktas – „Patekti į kiemą galimybės nebuvo suteikta“)), o tai, kad, esant ginčui dėl darbų kokybės, ieškovas, neįeinant į apeliantės teritoriją, fiksavo savo darbo rezultatą, siekiant įrodyti savo nurodomas aplinkybes, nelaikytina neteisėtu veiksmu. Priešingai, esant ginčui, pati apeliantė turėtų suteikti ieškovei tokią galimybę, siekdama užtikrinti proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos (bendradarbiavimo) principų įgyvendinimą, o ne prieštarauti tokių įrodymų pateikimui bei kvestionuoti jų teisėtumą;

42.3. Trečia, apeliantės itin akcentuojamas trūkumas – ventiliacijos/vėdinimo sistemos neįrengimas, nelaikytinas trūkumu, nes: 1) mini rekuperacinė sistema name įrengta. Įrengtas sieninis mini rekuperatorius Lossnay VL-100U5-E, kaip ir numatyta Sutartyje (3.1. punktas), kurio, kaip nurodo jo pardavėjai, pakanka optimaliam vėdinimui iki 60-100 m² ploto patalpoms (viešai skelbiami duomenys), tuo tarpu apeliantės namo bendras plotas yra 79,89 kv. m., gyvenamas plotas 68,18 kv. m. (VĮ Registrų centras duomenys); 2) Sutartyje nėra numatyta, kad kiekviena namo patalpa turi turėti savo ventiliacinę/vėdinimo sistemą. Nepaneigta aplinkybė, kad namo patalpų langai yra atidaromi, turi mikroventiliacijos funkciją, kas leidžia papildomai vėdinti patalpas; 3) CK 6.662 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas priėmęs darbą, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai)“. Ventiliacijos nebuvimas (išskyrus jau minėtą įrengtą mini rekuperatorių) kiekvienoje iš namo patalpų, neabejotinai apeliantei buvo žinomas priimant darbus ir apsigyvenant, nes tai akivaizdžiai pastebimas dalykas. Apeliantė name apsigyveno 2021 m. rugsėjo mėnesį, jokių pretenzijų dėl netinkamo ventiliacijos/vėdinimo sistemos įrengimo nereiškė beveik metai laiko (pareiškė tik atsiradus ginčams tarp šalių), todėl net ir pripažinus šią aplinkybę trūkumu, apeliantė neturėtų teisės remtis šiuo trūkumų faktu;

42.4. Ketvirta, apeliantės nurodomas trūkumas dėl apdailinių bagetų, negali būti laikomas trūkumu (jeigu toks būtų pripažintas), kilusiu vykdant Sutartį, nes Sutartyje (3.2. punktas) tokie darbai nebuvo numatyti (tikėtina šie darbai buvo padaryti iki Sutarties pasirašymo);

42.5. Penkta, apeliantės nurodomas trūkumas dėl tinko aptrupėjimo taip pat laikytinas nepagrįstu, nes kaip jau minėta pats MB „Laupetra“ apžiūros – defektų aktas kelia abejonių jo patikimumu, o iš jame esančių 2 nuotraukų negalima įžvelgti dekoro trūkių, ar akivaizdžių dekoro ištrupėjimo požymių, išskyrus nežymų (galimai apie kelis centimetrus) apačioje prie lango dekoro aptrupėjimą, kas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nebūtų pakankamas pagrindas priešieškinio toje dalyje tenkinimui;

42.6. Šešta, esant ginčui tarp šalių dėl darbų trūkumų fakto (kiekvienai iš šalių teikiant savo įrodymus, kurie paneigia kitos šalies pateiktus įrodymus), šalims buvo siūloma pasinaudoti galimybe skirti ekspertizė byloje, tačiau šia teise šalys nepasinaudojo.

43. Taigi, atsižvelgiant į šios nutarties 42 punkte nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog MB „Laupetra“ apžiūros – defektų akte nurodytų trūkumų faktas nėra įrodytas.

44. Dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus oro cheminių tyrimų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatytas namo ore kenksmingų medžiagų kiekis (stireno ir 2-butanono), viršijantis nustatytas normas:

44.1. Pirmiausia pažymėtina, kad šiuo atveju ginčas tarp šalių vyksta dėl to, ar ieškovės užpurkštos poliuretano putos namo lubose skleidžia kenksmingas medžiagas, ar dėl to jos yra nesaugios. Tam pagrįsti apeliantė pateikė įrodymą - 2022 m. birželio 30 d. cheminių tyrimų protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai (keliamos abejonės), susiję su poliuretano putų įvairias techninės savybės pagrindžiančiais dokumentais (eksploatacinių savybių deklaracija ir pan.), jų atitikimu teisės aktas, nėra reikšminga, sprendžiant ginčą. Svarbu nustatyti, ar konkreti apeliantės name užpurkšta medžiaga skleidžia kenksmingas medžiagas, nes būtent tuo galimai pažeidžiamos apeliantės teises. Pažeidimas siejamas su nustatytais konkrečiais paties daikto trūkumais, o jį lydinčiuose dokumentuose įrašų neatitikimas poįstatyminiams teisės aktams (Statybos techniniams reglamentams – STR ir pan.) ar jos priedų nebuvimas pats savaime nesuponuoja daikto kokybės trūkumų buvimo, neįrodžius jų realaus egzistavimo fakto. Būtent tyrimai (ekspertizės), šiuo atveju, ir yra tas įrodymas, kuris gali patvirtinti arba paneigti poliuretano putų kenksmingumą;

44.2. Antra, 2022 m. birželio 30 d. cheminių tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes, t. y. kad name stireno ir 2-butanono kiekiai viršija nustatytas normas, paneigia tiek 2022 m. liepos 20 d. oro cheminių tyrimų protokolas Nr(duomenys neskelbtini), tiek 2022 m. rugpjūčio 2 d. oro cheminių tyrimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodoma, kad atliktuose oro tyrimuose stireno ir 2-butanono kiekiai neviršija nustatytų leistinų normų;

44.3. Trečia, jeigu ir galima būtų abejoti 2022 m. liepos 20 d. atliktais tyrimais, kurių mėginius paėmė pats ieškovas (jo atstovas) dėl jų netinkamo paėmimo ir pan., tai 2022 m. rugpjūčio 2 d. turimas atliktas, mėginius paimant laboratorijos darbuotojai (kaip ir apeliantės pateikto tyrimo atveju), todėl nėra pagrindo abejoti jo teisingumu. Šiuo atveju, nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad ji mėnesį laiko vėdino patalpas, dėl ko galėjo gautis priešingas tyrimo rezultatas, jos pateiktam tyrimui. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šią apeliantės nurodomą aplinkybę. Tyrimų protokoluose nėra pastabų, kad oro mėginiai buvo paimti tam tikrose specifinėse sąlygose (pvz.: esant atidarytiems langams ir pan.). Be to, patalpos, jose gyvenant, pastoviai turi būti vėdinamos (kas yra natūralu) ir būtent tokiose patalpose turėtų būti imami oro mėginiai, o ne priešingai, nevėdinant patalpų, sudarius nenatūralias oro sąlygas patalpose, kas kaip tik ir gali įtakoti kenksmingų medžiagų, viršijančių leistiną kiekį, atsiradimą patalpose;

44.4. Ketvirta, apeliantės pateiktame tyrime oro mėginys buvo paimtas tik iš vieno kambario, o apeliantės 2022 m. rugpjūčio 2 d. pateiktame tyrime oro mėginiai paimti iš dviejų kambarių (svetainės ir miegamojo), kas leidžia spręsti, jog ieškovės pateiktas vėlesnis tyrimas gali būti tikslesnis;

44.5. Penkta, byloje pateiktas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atsakymas į 2023 m. sausio 13 d. ieškovės prašymą (1-41), kuriame nurodyta, kad stirenas ir 2-butanonas naudojami įvairių produktų naudojamų buityje gamyboje (tirpiklių, dažų valiklių, lakų, valymo tirpalų, pakavimo medžiagų, kilimų pagrindo ir pan.), taip pat nurodyta, kad 2-butanonas gali susidaryti natūraliai, kadangi jį labai mažais kiekiais išskiria kai kurie medžiai, vaisiai ir daržovės, o stirenas gali susidaryti natūraliai labai mažais kiekiais iš tam tikrų augalų, bakterijų ir grybų. Šis atsakymas taip pat leidžia abejoti apeliantės pateiktų tyrimų rezultatais, juo labiau, kai tikėtina (remiantis apeliantės apeliacinio skundo motyvais), jog apeliantės patalpos galimai nebuvo tinkamai vėdinamos prieš paimant oro mėginį;

44.6. Šešta, netgi pripažinus apeliantės pateiktą tyrimų protokolą pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog apeliantės name yra kenksmingų medžiagų, kurių kiekis viršija leistinas normas, išliktų abejonės, ar šių kenksmingų medžiagų (stirenas ir 2-butanonas) atsiradimas sąlygotas (atsiradimo priežastis) ieškovės užpūstų poliuretano putų.

45. Taigi, atsižvelgiant į šios nutarties 44 punkte nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kenksmingų medžiagų, viršijančių leistinas normas, apeliantės namo ore buvimo faktą bei galimą jų atsiradimo priežastį.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

47. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl ginčo esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei už jai suteiktas teisines paslaugas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

49. Ieškovė prašo priteisti jai 1 815 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

50. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

51. Pažymėtina, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį teismas turi atsižvelgti ir į imperatyvius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 8 punktas, CK 1.5 straipsnis).

52. Vertinant ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į rekomendacijas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į apeliacinio skundo sudėtingumą (nėra sudėtingas, spręstinų klausimų naujumo nėra, kvestionuojamas įrodymų vertinimas), į advokato (advokato padėjėjo) darbo ir laiko sąnaudas, reikalingas parengti atsilipimą į apeliacinį skundą, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos (1 815 Eur) laikytinos nepagrįstai didelėmis, neatitinkančiomis rekomendacijų ir mažintinos iki 800 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei MB „Saugus kampas“, j. a. k. 304745197, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasEdvardas PaliokasJurgita Sujetienė