Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Kryžiūtei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui D. W. C. S. bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės J. L. (toliau – ir ieškovė) ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui D. W. C. S. (toliau – ir atsakovas) ir atsakovo priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovei dėl šalių nepilnametės dukros E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies.

Įvertinus bylos duomenis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM duomenis apie atsakovo gaunamas draudžiamąsias pajamas ir atsakovo paaiškinimus, kad jis gauna reguliarias pastovias pajamas, atsižvelgus į šalių procesinių dokumentų reikalavimus dėl išlaikymo formos, iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis.

Atsižvelgtina ir į tai, kad teisės aktuose ir teismų praktikoje nėra įtvirtintos išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio prezumpcijos. Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 605 Eur neatskaičius mokesčių, arba 470 Eur atskaičius mokesčius, įvestus dėl mokestinės darbo santykių reformos; atitinkamai kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo suma būtiniesiems poreikiams tenkinti turėtų būti ne mažesnė kaip 235 Eur. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai. Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą.

Nustatytina, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, abu tėvai turi spręsti tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaikais susijusius klausimus taikiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikus, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Nors tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaikų turtą (CK 3.190 straipsnis) ir paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaikų priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienašmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip. Tėvo ir motinos asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam.

Iš šalių paaiškinimų ir procesinių dokumentų darytina išvada, kad šalių santykiai dėl bendravimo su dukra yra gana įtempti. Byloje tiek ieškovė su ieškiniu, tiek atsakovas atskiru prašymu prašė patvirtinti laikiną bendravimo tvarką, tokia tvarka buvo teismo nustatyta. Tai sudaro pagrindą detaliau sureguliuoti atskirus bendravimo tvarkos aspektus. Kita vertus, sutiktina su išvadą teikiančios institucijos pozicija, kad nėra įmanoma sprendimu sureguliuoti visų besikeičiančio gyvenimo aspektų, vaikui augant keisis jos dienotvarkė, režimas, ugdymo įstaiga, taip pat gali kisti tėvų užimtumas, sveikatos būklė ir pan. Todėl pernelyg detalus reguliavimas nenustatomas. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, šalys yra laisvos ją keisti konkrečiais tarpusavio žodiniais ar rašytiniais (ad hoc pobūdžio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumą, norus ir galimybes ir jei dėl to tarp šalių nekyla konfliktų. Kartu šalys raginamos ieškoti kompromisų, nekonfliktuoti nepilnametės E. S. akivaizdoje, veikti vaiko interesais.

Nagrinėjamu atveju atsakovas teismo prašo nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaiku modelį, kai šalys gyvena su vaiku ir juo rūpinasi po savaitę, taip pat dalijasi laiką šventinių dienų ir atostogų metu, o ieškovė prašo nustatyti, kad tėvas su dukra bendrauja du savaitgalius per mėnesį, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, taip pat darbo dienomis antradieniais, taip pat vaiko tėvai dalijasi laiką šventinių dienų ir atostogų metu.

Kasacinis teismas „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaiku modelį analizavo 2016 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, taip pat 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3- 279-969/2019. Teismas vertino, kad viena iš tokio modelio įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, laikytina ypač išskirtine, nes reikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, sukelia vaikui stresą, reikalauja tėvų resursų; tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai: 1) dėl jos sutaria abu tėvai, 2) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, ir 3) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus. Kai vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkoje nustatyta, kad vaikas kas antrą savaitę praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis nėra iš esmės nesuderinamas su vaiko interesais ar negalimas. Tačiau ir tokią, ne tiek kraštutinę, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Sprendžiant dėl tokios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta, vaiko ugdymo įstaigų vieta, vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. Kasacinis teismas nurodė, kad sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

Atsakovas siekdamas „50:50 procentų laiko“ modelio bendravimo su vaiku tvarkos, kartu pripažino, kad visa savaitė su vienu iš tėvų dukrai gali būti per ilgas laiko tarpas, todėl prašė savaitės viduryje numatyti vaiko perdavimą tam iš tėvų, su kuriuo vaikas tą savaitę negyvena, nuo trečiadienio iki ketvirtadienio. Posėdžių metu abi šalys nurodė, kad vaikui išsiskyrimas su mama kartais kelia stresą. Todėl vertintina, kad šiuo konkrečiu atveju absoliutus „50:50 procentų laiko“ modelio taikymas neatitiktų nepilnametės, kuriai neseniai sukako 5 metai, geriausių interesų. Sutiktina su atsakovo argumentais ta apimtimi, kad vaikas neturi būti pernelyg dažnai kilnojamas iš vienų namų į kitus, vaikas turi turėti galimybę kurį laiką pagyventi su skyrium gyvenančiu tėvu. Todėl teismas sprendžia, kad nėra tikslinga vaiką „perkelti“ tik vienai nakvynei pas kitą iš tėvų. Taip pat sutiktina ir su ieškovės argumentu, kad tokio amžiaus vaikui svarbu turėti pastovius „pagrindinius“ namus. Spręstina, kad šiuo atveju absoliutus „50:50 procentų laiko“ modelis neatitiktų vaiko geriausių interesų dėl mergaitės nedidelio amžiaus, stabilumo ir saugumo poreikio svarbos. Nustatytina, kad metų eigoje tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, o kitą savaitę tėvas bendrauja su dukra nuo trečiadienio iki penktadienio, tokį bendravimą susiejant su metų lyginėmis ir nelyginėmis savaitėmis.

Šventinės dienos, atostogos tarp šalių dalintinos iš esmės po lygiai, išskyrus vasaros metą, dėl kurio ginčo tarp šalių nebebuvo likę. Pastebėtina, kad sprendžiamos situacijos specifika yra ir ta, kad šalių nepilnametė dukra iš esmės auga dvikalbėje (lietuvių k. ir anglų k.) aplinkoje, abejomis kalbomis kalba, turi tiek lietuvišką (motinos), tiek olandišką (tėvo) tautinį ir kultūrinį identitetą. Ši aplinkybė yra reikšminga, nei vienas iš tautinio-kultūrinio aspekto negali būti nuvertinimas. Vaiko bendravimas su tėvu negali būti ribojamas tuo pagrindu, kad tėvas nepakankamai gerai moka lietuvių kalbą. Todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad dukros interesus labiau atitiktų šv. Velykų šventimas su mama, nes ieškovė dažanti margučius, o atsakovas tokios tradicijos nepuoselėja. Taip pat nelaikytinas pagrįstu ieškovės reikalavimas perduoti jai dukrą ugdymo įstaigoje vyksiančių renginių išvakarėse, motyvuojant, kad ji gali geriau suruošti vaiką.

Nagrinėjant bylą iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad vaiko perdavimas ankstyvais rytmečiais, 7:30 val. neretai keldavo problemų, sudarydavo sunkumų tiek tėvams, tiek vaikui, todėl tokie rytiniai perdavimai bendravimo tvarkoje nenustatomi. Tačiau kartu pažymėtina, kad tokio amžiaus vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ryšio stiprinimui gali būti svarbu vaikui su tėvu pasimatyti darbo dienos vakarą, po ugdymo įstaigos užsiėmimų, per kurį tėvas su dukra galėtų nueiti į parką, kiną, pasivaikščioti po miestą, kartu pavakarieniauti ir pan.

Nustatant tėvo ir dukros bendravimo intensyvumą, susitikimų trukmę ir dažnumą, vaiko perdavimo būdus, atsižvelgtina į visus aukščiau nurodytus motyvus, kasacinio teismo formuluojamus kriterijus, abiejų šalių pozicijas. Detali bendravimo tvarka išdėstytina šio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė posėdžio metu prašė jai iš atsakovo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas arba nustatyti, kad kiekviena šalis padengia savo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas laikėsi analogiškos pozicijos: prašė jam iš ieškovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas arba nustatyti, kad kiekviena šalis padengia savo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Abiem šalims sutinkant, teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbai apmokėti, įrodymų rinkimui, dokumentų vertimui, sumokėtam žyminiam mokesčiui) iš kitos šalies nepriteisia ir nustato, kad ieškovė padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovas – savo.

Byloje už reiškiamus reikalavimus turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Už du neturinius ieškinio reikalavimus nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti bendravimo tvarką mokėtinas 100 Eur x 2 x 75 proc. = 150 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas; 7 dalis), atitinkamai toks pats 150 Eur dydžio žyminis mokestis mokėtina už priešieškinio reikalavimus. Už reikalavimą priteisti išlaikymą mokėtinas 350 x 12 x 0,03 x 0,75 = 92 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio atsakovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ši žyminio mokesčio dalis mokėtina atsakovo.

Nustatyta, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo visą mokėtiną 150 Eur žyminį mokestį (dokumento Nr. 10, bankas „Swedbank“ AB). Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 21 d. sumokėjo 143 Eur žyminio mokesčio (mokėjimo nurodymas Nr. 165, bankas „Swedbank“ AB). Atsakovo valstybės naudai mokėtina žyminio mokečio suma sudaro 7 + 92 = 99 Eur.

Byloje taip pat susidarė 6,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios šalių mokėtinos lygiomis dalimis: po 3,48 Eur. Ši 3,48 Eur suma iš ieškovės valstybės naudai nepriteisiama, nes ji sudaro mažiau nei 5 Eur (remiantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi – jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma).

Iš atsakovo valstybės naudai iš viso priteistina 99 + 3,48 = 102,48 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovės J. L. ieškinį ir atsakovo D. W. C. S. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su jos motina ieškove J. L., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. W. C. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį iki dukros pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko motina J. L., a. k. (duomenys neskelbtini),

Nustatyti atsakovo D. W. C. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas), bendravimo su nepilnamete dukra E. S., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – dukra, vaikas), tvarką:

1) kalendorinių metų lyginėmis savaitėmis tėvas pasiima dukrą trečiadienį iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų ir grąžina penktadienį į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymui;

2) kalendorinių metų nelyginėmis savaitėmis tėvas pasiima dukrą antradienį iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą iki 21 val.; taip pat tėvas pasiima dukrą ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų ir grąžina sekmadienį į vaiko gyvenamąją vietą (ar kitą šalių sutartą vietą) iki 19 val.;

3) jei šios tvarkos 1-2 punktuose nurodytais atvejais ugdymo užsiėmimai nevyksta, tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos (ar kitos šalių sutartos vietos) ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą (ar kitą šalių sutartą vietą) nuo 17 val. iki 19 val. (ar kitu šalims patogiu tarpusavyje suderintu laiku);

4) neporiniais kalendoriniais metais (2021, 2023 ir t.t.) tėvas su dukra bendrauja sausio 1 d., kovo 11 d., Šv. Velykų antrą dieną, birželio 24 d., lapkričio 1 d., Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.); poriniais kalendoriniais metais (2020, 2022 ir t.t.) tėvas su dukra bendrauja vasario 16 d., Šv. Velykų pirmą dieną, gegužės 1 d., Kūčias ir Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 24-25 d.). Tėvas paima vaiką iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų ar iš vaiko gyvenamosios vietos šventės išvakarėse nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą (ar kitą šalių sutartą vietą) vadovaujantis nustatyta bendravimo tvarka, nebent šalys susitaria kitaip;

5) tėvas dalyvauja dukros gimimo dienos šventėje, kurią organizuoja vaiko mama J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – mama). Mama privalo tėvui pranešti apie šventės dieną, laiką ir vietą prieš 10 (dešimt) dienų. Jei dukros faktinė gimimo diena (birželio 22 d. ) nesutampa su ieškovės organizuojamos dukros gimimo dienos šventės diena, tėvas dukros gimimo dieną pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 16 val. arba iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 21 val.;

6) tėvas su dukra kasmet švenčia Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), taip pat turi teisę praleisti su dukra savo gimtadienio dieną (vasario 28 d.). Atitinkamai tėvas kasmet sudaro sąlygas mamai praleisti su dukra Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį), bei mamos gimimo dieną (balandžio 20 d.). Jei vaikas tuo metu yra pas kitą iš tėvų, šis grąžina vaiką išvakarėse iki 19 val. Po šventės vadovaujamasi nustatyta bendravimo tvarka, nebent šalys susitaria kitaip;

7) jei tėvas negali bendrauti su dukra ir jos pasiimti taip, kaip numatyta šioje tvarkoje, apie tai, kad negalės bendrauti su dukra mamai turi pranešti kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas (prieš 48 val.);

8) vasaros metu tėvas praleidžia su dukra kiekvienais metais nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki 15 d. Tėvas paima dukrą atostogų išvakarėse iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą paskutinę bendravimo periodo dieną į vaiko gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 20 val.;

9) dukrai pradėjus lankyti mokyklą, tėvas praleidžia su dukra pusę jos mokyklinių atostogų (rudens, Kalėdinių, žiemos papildomų, pavasario) laiko. Tėvas turi pirmenybės teisę neporiniais kalendoriniais metais pasirinkti, kurią vaiko mokyklinių atostogų dalį praleis su vaiku. Apie savo pasirinkimus jis privalo vaiko mamą informuoti ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius, o apie numatomą tikslų dukros paėmimo ir grąžinimo laiką pranešti prieš 3 dienas. Atitinkamą pareigą informuoti tėvą poriniais metais turi mama. Tėvas ir mama gali susitarti, kad jei vienais metais konkrečias mokyklines atostogas vaikas praleidžia su tėvu, tai kitais metais – su mama, ir atvirkščiai;

10) tėvas turi teisę bendrauti su dukra visomis ryšio priemonėmis (įskaitant, bet neapsiribojant programėlėmis: Skype, Wiber, Whatsapp ir kitomis), neribojamai, tačiau visuomet atsižvelgiant į vaiko kasdienę dienotvarkę, režimą, sveikatos būklę, kitas svarbias aplinkybes. Dukrai esant pas tėvą, tėvas sudaro sąlygas vaikui nurodytomis priemonėmis bendrauti su mama;

11) tėvas savo bendravimo su dukra laiku turi teisę išvykti su dukra į užsienio valstybę ne ilgesniam kaip 14 (keturiolikos) dienų laikotarpiui;

12) ligos atveju, esant medicininiams dokumentams iš vaiką prižiūrinčio gydytojo, ir dukrai nelankant ugdymo įstaigos, šios tvarkos laikomasi atsižvelgiant į ligos pobūdį ir sudėtingumą. Susirgusi dukra lieka pas tą iš tėvų, pas kurį buvo susirgdama, iki kol pasveiks tiek, kad galėtų be pavojaus sveikatai pervažiuoti iš vieno iš tėvų namų į kitus. Šalys įsipareigoja viena kitą informuoti apie vaiko ligą SMS žinute iš karto po to, kai apsilanko gydymo įstaigoje;

13) tėvas ir mama įsipareigoja bendradarbiauti derindami dukros pasiėmimo ir grąžinimo detales. Tėvas ir mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir dukros bendravimo tvarkos arba pakeisti šiuo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, sms žinutėmis ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti.

Priteisti iš D. W. C. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 102,48 Eur į valstybės biudžetą žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Panaikinti byloje 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ir 2019 m. spalio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Sprendimo apskundimas šioje dalyje nesustabdo jo vykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.