- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-443-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02126-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- K. P.
- Atsakovas
- D. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo ir 2018 m. spalio 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei D. P. ir atsakovės D. P. priešieškinį ieškovui K. P., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo ir iš to kylančių pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovas pradiniu ir patikslintais ieškiniais prašė santuoką sudarytą tarp ieškovo K. P. ir atsakovės D. P., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečio sūnaus G. P. gyvenamąją vietą su K. P.; nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovė D. P. su nepilnamečiu vaiku nepertraukiamai bendrauja 3 savaites per vaiko vasaros atostogas; nustatyti, kad atsakovė D. P. su nepilnamečiu vaiku bendrauja per šventines dienas tokia tvarka: neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. iki Šv. Velykų antros dienos 19 val., poriniais metais nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 19 val., neporiniais metais nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio 1 d. 16 val.; priteisti iš atsakovės D. P. nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojamomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės; nustatyti, kad teisės ir pareigos pagal 2016 m. birželio 25 d. preliminarią pirkimo pardavimo sutartį kyla ieškovui K. P.; nustatyti, kad prievoles pagal 2016 m. birželio 25 d. paskolos sutartį po santuokos nutraukimo vykdys ieškovas K. P.; priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti ieškovo K. P. ir atsakovės D. P. santuoką dėl sutuoktinio K. P. (ieškovo) kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti mergautinės pavardės sutrumpintą formą – B.; nepilnamečio G. P. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina D. P.; patvirtinti bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką skyrium gyvenančiam ieškovui K. P. su sūnumi G. P.: po santuokos nutraukimo K. P. bendraus su sūnumi G. P., nedalyvaujant sūnaus motinai D. P., tokia tvarka: kasdien bendrauja internetu „Skype“ programa 20-21 val., praleidžia su sūnumi G. P. mažiausiai vieną savaitgalį kartą per šešias savaites iš anksto suderinęs su pareiškėja D. P. prieš savaitę, pasiimdamas sūnų penktadienį 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį – 17 val. į jo gyvenamąją vietą, atostogoms su tėvu K. P. skiriamos 3 savaitės liepos 10 d. – rugpjūčio 1 d., dėl kitų atostogų datų šalys susitaria derinti iš anksto, leidimas išvažiuoti vaikui į užsienį su pareiškėju K. P. suteikiamas tik atostogų metu, tėvas K. P. su nepilnamečiu vaiku bendrauja per šventines dienas tokia tvarka: neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. iki Šv. Velykų antros dienos 20 val., poriniais metais gruodžio 24 d. nuo 10 val. iki gruodžio 26 d. 20 val., neporiniais metais gruodžio 31 d. nuo 10 val. iki sausio 1 d. 20 val.; priteisti išlaikymą iš ieškovo K. P. nepilnamečiam sūnui G. P. mokamomis piniginėmis išmokomis po 190 EUR kas mėnesį, pervedant lėšas į D. P. nurodytą sąskaitą AB „Swedbank“ banke ir atsakovę D. P. skirti lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; priteisti D. P. 650 EUR iš atsakovo K. P. už jam atitenkančią didesnę turto dalį ieškovei; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktą medžiagą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė K. P. ir D. P. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko pavardes – P. ir P.; nepilnamečio vaiko G. P. gyvenamąją vietą nustatė su K. P.; nustatė bendravimo su vaiku tvarką: D. P. su vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val., pirmą kartą vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą atveža ir parveža ieškovas savo lėšomis, paskesniais kartais vaiką pasiima ir į jo gyvenamąją vietą grąžina atsakovė savo lėšomis, D. P. su sūnumi praleidžia 14 dienų vaiko vasaros atostogų metu nuo kiekvienų metų liepos pirmo savaitgalio penktadienio 19 val. iki trečio savaitgalio sekmadienio 19 val. vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir į ją grąžinant savo lėšomis. D. P. su vaiku bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis („Skype“ programa, telefonu ir pan.) kiekvienos savaitės ketvirtadienį nuo 19 val. iki 20 val.
4. Teismas dėl reikalavimo nutraukti santuoką nustatė, jog ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė – dėl ieškovo kaltės. Teismas taip pat nustatė, kad nors atsakovė ir prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės nurodydama, kad prieš ją nuolat buvo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, tolerantiški, kas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės. Atsakovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti mergautinės pavardės sutrumpintą formą – B. Šis prašymas negali būti tenkintinas, nes pavardės keitimas yra civilinės metrikacijos įstaigų, o ne teismo kompetencija.
5. Teismas dėl reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė, jog šalių nepilnametis vaikas su tėvais nuo 2016 metų gyveno Vokietijoje, paskui Lietuvoje, o 2017 m. gegužės 1 d. vaikas su tėvu vėl išvyko gyventi į Vokietiją, ten mokosi. Ieškovas Vokietijoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat išvyko gyventi į Vokietiją. Byloje išklausytas vaikas G. P. išreiškė norą gyventi su tėvu. Teismo psichologės nuomone tokia vaiko pozicija atitinka jo valią, jis yra pakankamo amžiaus ir brandos suprasti esamos situacijos esmę, jo noras nėra įtakotas kartu su juo gyvenančio tėvo. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į vaiko ryšį su jį supančia socialine aplinka, nusistovėjusia gyvenamąja ir mokymosi vieta, teismas padarė išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiau atitiks vaiko poreikius ir interesus.
6. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo teismas nustatė, jog ieškovas siūlė nustatyti maksimalią atsakovės ir vaiko bendravimo tvarką (kas antrą savaitgalį, švenčių dienomis, vaiko vasaros atostogų metu). Nagrinėjant bylą teisme atsakovė pateikė prašymą nustatyti jos ir sūnaus bendravimo laiką kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį. Teismas pripažino, jog vieno savaitgalio per mėnesį atsakovės ir vaiko bendravimas būtų aiškiai nepakankamas, neužtikrintų vaiko ir mamos tarpusavio santykių artumo, todėl būtina nustatyti nors vieną nepertraukiamą ilgesnį vaiko ir mamos bendravimo laikotarpį vaiko vasaros atostogų metu. Dėl šios priežasties nustatyta 2 savaičių atsakovės ir vaiko bendravimo trukmė vasaros laikotarpio metu. Taip pat nustatyta, kad atsakovė su vaiku bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis („Skype“ programa, telefonu ir pan.) kiekvienos savaitės ketvirtadienį nuo 19 val. iki 20 val. Ieškovo pareiga yra sudaryti sąlygas ir skatinti sūnų reguliariai bendrauti su mama šiomis priemonėmis.
7. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo teismas nustatė, jog ieškovas prašo priteisti iš atsakovės po 200 EUR kas mėnesį sūnaus išlaikymui. Toks prašomas išlaikymo dydis yra pagrįstas ir būtinas bent minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Šalys jokio turto neturi. Atsakovės pajamos yra minimalios (taip nurodė jos atstovė), tačiau ir minimalus darbo užmokestis Vokietijoje yra pakankamas teikti bent minimalaus dydžio išlaikymą vaikui. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovui tenka didesnė kasdienė pareiga rūpintis vaiko poreikiais, jis pateikė paskaičiavimus, kad vaiko išlaikymui reikia apie 635 EUR per mėnesį, prisiima didesnę vaiko išlaikymo naštą, todėl ieškovė, būdama darbinga, privalo bent minimaliai prisidėti prie vaiko išlaikymo.
8. Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo teismas nustatė, jog atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 650 EUR piniginę kompensaciją už santuokoje įsigytą turtą – sodą. Ieškovas pateikė teismui įrodymus apie tai, kad skolinosi pinigų ir ketino pirkti sodo sklypą, tačiau ieškovo atstovas paaiškino, kad ši sutartis yra nutraukta, ieškovas sodo sklypo neįsigijo, todėl dalintino turto nėra, todėl priešieškinis dėl šio reikalavimo atmestas.
9. Teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių konstatavo, jog ieškinio ir priešieškinio reikalavimai patenkinti ir atmesti proporcingai, todėl šalims vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidos nepriteistos.
10. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. papildomu sprendimu nustatė, jog atsakovė D. P. su vaiku G. P. bendrauja kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val., nurodant, jog vieno (kas antro) atvykimo bendrauti su vaiku kelionės išlaidos yra apmokamos ieškovo K. P., o kito (kas antro) atvykimo bendrauti su vaiku kelionės išlaidos yra apmokamos atsakovės D. P. lėšomis, atitinkamai šaliai vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant jį į jo gyvenamąją vietą (D. P. atveju) ir nuvežant vaiką ir pasiimant (K. P. atveju). Kita dalis atsakovės D. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. P. tvarka palikta kaip nustatyta 2018 m. rugsėjo 14 d. teismo sprendime. Iš atsakovės D. P. taip pat priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui G. P. po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
11. Teismas konstatavo, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio suma, todėl daroma išvada, jog yra pagrindas priimti papildomą sprendimą ir tenkinti šį ieškovo reikalavimą, t. y. priteisti iš atsakovės D. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. P. po 200 EUR kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
12. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog šalims yra neaiški atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka tuo aspektu, kuri šalis apmoka vaiko nuvykimo / parvykimo išlaidas, kai vaikas bendrauja su atsakove, daroma išvada, jog šioje dalyje yra pagrindas priimti papildomą sprendimą ir nustatyti, jog D. P. su vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val., nurodant, jog vieno (kas antro) atvykimo bendrauti su vaiku kelionės išlaidos yra apmokamos ieškovo K. P., o kito (kas antro) atvykimo bendrauti su vaiku kelionės išlaidos yra apmokamos atsakovės D. P. lėšomis, atitinkamai šaliai vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant (D. P. atveju) ir nuvežant vaiką ir pasiimant (K. P. atveju). Kita atsakovės D. P. bendravimo su vaiku G. P. tvarkos dalis lieka tokia, kuri yra nustatyta 2018 m. rugsėjo 14 d. teismo sprendime.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo dalį, kuria nustatyta motinos bendravimo su vaiku tvarka, nustatant, kad nepilnametį vaiką G. P. iš jo gyvenamosios vietos pasiima ir grąžina atsakovė D. P. savo lėšomis; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti jam iš atsakovės D. P. 1669,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismo įpareigojimas ieškovui atlyginti vaiko kelionės išlaidas faktiškai į bet kurią užsienio valstybę neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, CPK 263 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas:
13.1.1. Atsakovė turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, o ieškovas neprivalo finansuoti jos bendravimo su vaiku.
13.1.2. Aplinkybės, kad atsakovė neturi transporto priemonės ar gauna mažesnį darbo užmokestį, negali būti priežastis iš dalies atleisti ją nuo pareigos susimokėti kelionės išlaidas, patiriamas siekiant bendrauti su savo vaiku.
13.1.3. Sprendžiant vaiko kelionės išlaidų apmokėjimo klausimą būtina atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad atsakovė dažnai keičia gyvenamąsias vietas, apsigyvendama tai vienoje, tai kitoje valstybėje. Vaiko motinai apsigyvenus valstybėje, esančioje itin toli nuo vaiko gyvenamosios vietos, tėvas bus įpareigotas pats nuvežti motinai sūnų ir jį parsivežti, bei savo lėšomis apmokėti kelionės išlaidas.
13.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą/paskirstymą. Ieškovo ieškinys faktiškai buvo patenkintas, o atsakovės priešieškinis – atmestas. Vadinasi, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovės ieškovo naudai.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
14.1. Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, jog ieškovas dengia dalį vaiko kelionės išlaidų, kurios skirtos pasimatyti su atsakove, užtikrino vaiko teises bendrauti su mama, o ne suteikė kažkokį pranašumą atsakovei.
14.2. Nustatydamas bendravimo tvarką, pirmosios instancijos teismas įvertino atstumą tarp atsakovės ir vaiko gyvenamųjų vietų bei atsakovės faktinę finansinę padėtį. Atsakovė neturi finansinių galimybių du kartus per mėnesį atvykti į nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.
14.3. Atsakovė neketina keisti gyvenamosios vietos ir sutinka, jog sprendimo dalis būtų patikslinta, nurodant atsakovės gyvenamosios vietos adresą.
14.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi iš 11 atsakovės pareikštų reikalavimų buvo patenkinti 2, tai yra, 18 procentų. Ieškovo reikalavimai taip pat nebuvo patenkinti visiškai, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
17. Apeliaciniame skunde keliami šie klausimai: i) dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ta apimtimi, kuria tarp šalių paskirstytos išlaidos, susijusios su nepilnamečio vaiko ir atsakovės (mamos) susitikimais; ii) dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo teisingumo.
IV.1. Dėl išlaidų, susijusių su nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka
18. Skundžiamu papildomu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta, jog atsakovė su vaiku G. P. bendrauja kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val., nurodant, jog vieno (kas antro) atvykimo bendrauti su vaiku kelionės išlaidos yra apmokamos ieškovo K. P., o kito (kas antro) atvykimo bendrauti su vaiku kelionės išlaidos yra apmokamos atsakovės D. P. lėšomis, atitinkamai šaliai vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant jį į jo gyvenamąją vietą (D. P. atveju) ir nuvežant vaiką ir pasiimant (K. P. atveju). Kita atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos dalis nustatyta 2018 m. rugsėjo 14 d. teismo sprendime.
19. Ieškovas pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo ir papildomo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, jog teismas neteisingai nustatė bendravimo su vaiku tvarką dėl vaiko kelionės išlaidų (t. y. dėl išlaidų apmokėjimo). Ieškovo nuomone, jis neturėtų patirti išlaidų vaiką nuvežant mamai bendrauti bei jį parsivežant. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo argumentai yra nepagrįsti.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
21. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).
22. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose.
23. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 33 p.).
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 p.).
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad abipusė tėvų pareiga bendrauti su vaiku, be kita ko, reiškia ir tai, kad abu tėvai pagal galimybes privalo prisidėti finansiškai, kad būtų užtikrintas stabilus bei tęstinis vaiko bendravimas su tėvais. Tėvo, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, pareigos vaikui apima ir jo pareigą rūpintis, kad vaikas bendrautų su skyrium gyvenančia motina. Tokios pareigos įgyvendinimas, be kita ko, gali pareikalauti ir tam tikrų išlaidų. Tačiau jos yra pateisinamos tikslu užtikrinti vaiko interesą ir teisę bendrauti su abejais tėvais.
26. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, šiuo atveju su tėvu. Teismas nustatė, kad vieno (kas antro) atvykimo bendrauti su vaiku kelionės išlaidos yra apmokamos ieškovo K. P., o kito (kas antro) atvykimo bendrauti su vaiku kelionės išlaidos yra apmokamos atsakovės D. P. lėšomis. Taigi teismas nustatė, kad abu tėvai turėtų iš esmės vienodai rūpintis ir finansiškai prisidėti prie vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina užtikrinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą priėmė pagrįstai bei teisingai įvertinęs abipusę tėvų pareigą bendrauti su vaiku, taip pat faktines bylos aplinkybes.
27. Sprendžiant klausimą dėl vaiko kelionės išlaidų apmokėjimo, be kita ko, yra svarbu nustatyti šalių finansines galimybes apmokėti vaiko keliones (jų dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 42 p.). Nagrinėjamu atveju byloje yra duomenų, kad atsakovė neturi automobilio. Atsakovės pajamos (apie 1200 Eur (žr. prie atsakovės 2018 m. sausio 11 d. prašymo pridėtus dokumentus (elektroninės bylos 3 t., p. 51) yra mažesnės, negu ieškovo (apie 2000 Eur (žr. elektroninės bylos 3 t., p. 18–29). Tačiau nepaisant to, kad ieškovo ir atsakovės finansinė padėtis gana stipriai skiriasi, teismas nustatė, kad abiejų tėvų indėlis į motinos bendravimą su vaiku turėtų būti beveik vienodas (vieną kartą savo lėšomis nuveža tėtis, kitą kartą – savo lėšomis pasiima mama). Tiesa, įvertinus dar ir tai, kad vaiką vasaros atostogoms turi pasiimti mama savo lėšomis (pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą), matyti, kad atsakovei tenkanti finansinė našta, užtikrinant jos bendravimą su vaiku, turėtų būti net didesnė nei ieškovo. Dėl šios priežasties net ir aplinkybė, kad ieškovui tenka didesnė įprasto vaiko išlaikymo našta, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatyto su vaiko bendravimo tvarka susijusių išlaidų paskirstymo teisingumo. Priešingu atveju (visą kelionės išlaidų naštą perkėlus atsakovei), tikėtina, kad nebūtų užtikrinta teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovė, gyvendama nuo ieškovo apie 300 km atstumu, dėl ribotų jos finansinių galimybių objektyviai galėtų nepajėgti įgyvendinti pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Tai lemtų nepateisinamą vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.
28. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad dėl nustatytos bendravimo tvarkos jis negali planuoti savo išlaidų dydžio, nes jos priklauso nuo atsakovės, o ji gali pakeisti gyvenamąją vietą ir pan. Teisėjų kolegija šį argumentą vertina kaip nepakankamą pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas bendravimo tvarką nustatė tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją, t. y. įvertinęs tiek atsakovės, tiek ieškovo turtinę padėtį, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė neturi transporto priemonės (atstumas nuo ieškovo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos iki atsakovės gyvenamosios vietos yra apie 300 km), atsižvelgęs į aplinkybę, jog atsakovės pajamos yra mažesnės. Be to, teismas nustatė iš esmės vienodas tėvų pareigas (vieną kartą savo lėšomis nuveža tėvas, kitą kartą – savo lėšomis pasiima motina). Vadinasi, net ir pasikeitus vienos iš šalių gyvenamajai vietai, abiejų šalių išlaidos, užtikrinant vaiko bendravimą su atsakove, taip pat turėtų padidėti proporcingai vienodai. Savo ruožtu bet kuriuos kitus klausimas, susijusius su vaiko bendravimu su motina (pvz., dėl tikslaus laiko, kada vaikas bus pasiimtas ar atvežtas), šalys turėtų spręsti bendradarbiaudamos ir kartu ieškodamos bendro sutarimo ir kompromiso.
29. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vadinasi, jeigu pasikeistų atsakovės gyvenamoji vieta ir šalys nesugebėtų tarpusavyje kompromiso ir derybų būdu išspręsti kelionės išlaidų ir (ar) kitų klausimų, tai netrukdo ieškovui (ar atsakovei) bet kada kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
30. Apibendrindama tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, abiem tėvams nustatydamas beveik vienodą finansinę naštą įgyvendinant pareigą užtikrinti vaiko bendravimą su motina, užtikrino jų (tėvų) valdžios lygiateisiškumą bei pagrįstai įpareigojo juos iš esmės vienodai rūpintis ir finansiškai prisidėti prie vaiko bendravimo su kitu tėvu. Ieškovui nustatyta pareiga nuvežti vaiką motinai, be kita ko, turėtų palankiai atsiliepti ir vaiko požiūriui dėl bendravimo su skyriumi gyvenančia motina, o tai užtikrins tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tenkinti apeliacinio skundo nagrinėjamu aspektu nėra pakankamo pagrindo.
IV.2. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
31. Ieškovas pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo ir papildomo spendimo neteisėtumą taip pat grindžia tuo, jog, pasak ieškovo, teismas neteisingai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Ieškovo nuomone, jis iš esmės laimėjo bylą, todėl jam turėjo būti priteistas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės 1669,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
32. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje konstatavo, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinti ir atmesti proporcingai, todėl šalims vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.
33. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje šalys buvo pareiškusios po keliolika įvairių reikalavimų. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindinis ginčas vyko dėl trijų dalykų, nes kiti reikalavimai buvo arba išvestiniai iš kitų (pagrindinių) ginčo aspektų, arba buvo ne esminiai. Dėl šios priežasties, siekiant teisingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir nustatyti bylą laimėjusią šalį, būtina nustatyti, kokie ir kieno naudai buvo priimti sprendimai dėl pagrindinių bylos ginčo klausimų.
34.1. santuoka, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės, nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vadinasi, šiuo atveju teismas tenkino ieškovo pareikštą reikalavimą, nes atsakovė prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės;
34.2. teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Savo ruožtu priešieškiniu atsakovė prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Vadinasi, ir šiuo ginčijamu aspektu ieškovo ieškinys buvo iš esmės patenkintas;
34.3. ieškovas prašė nustatyti, kad teisės ir pareigos pagal 2016 m. birželio 25 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį kyla ieškovui K. P., atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 650 Eur kompensaciją iš ieškovo už jam atitenkančią didesnę turto dalį. Dėl ieškovo veiksmų bylos nagrinėjimo metu (nutraukė preliminariąją sodo pirkimo–pardavimo sutartį) šis klausimas tapo nebeaktualus ir liko neišnagrinėtas. Vadinasi, šiuo aspektu nė vienos iš šalių reikalavimai nebuvo tenkinti, tačiau tokią šio reikalavimo baigtį iš esmės nulėmė ieškovo veiksmai, todėl jis ir turėtų būti atsakingas už su tuo susijusias bylinėjimosi išlaidas.
35. Įvertinus šios nutarties 33 ir 34 punkte išdėstytus argumentus ir aplinkybes, spręstina, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šalių reikalavimai buvo patenkinti vienodai. Matyti, kad ieškovo patenkintų reikalavimų dalis yra didesnė. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo ir atsakovės (ne)patenkintus reikalavimus, priežastis, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys), teisingumo ir protingumo principus, konstatuoja, kad ieškovas turi teisę į 2/3 patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
36. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pateikė detalizaciją apie patirtas 1 370 Eur teisinės pagalbos išlaidas, 62 Eur žyminio mokesčio išlaidas, taip pat pateikė sąskaitas už vertimo paslaugas.
37. Minėta, kad ieškovas prašo priteisti ne tik teisinės pagalbos ir žyminio mokesčio išlaidas, bet ir vertimo išlaidas pagal pateiktas sąskaitas. Tačiau byloje nėra šių (vertimo) išlaidų apmokėjimo dokumentų.
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realiai patirtos, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad už paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 p.). Vadinasi, nesant įrodymų apie vertimo paslaugų išlaidų realumą (apmokėjimą), nėra pagrindo priteisti šių išlaidų atlyginimą.
39. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad ieškovas patyrė:
– 1 370 Eur teisinės pagalbos išlaidų (jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai pateikti (elektroninės bylos 3 t., p. 32, 40), jos nėra didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio);
– 62 Eur žyminio mokesčio ir 0,29 Eur žyminio mokesčio pervedimo išlaidų (elektroninės bylos 1 t., p. 212);
– iš viso 1 432,29 Eur.
40. Atsižvelgiant į šalių proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės priteistina 954,86 Eur (1432,29 × 2 / 3).
41. Atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudarė 420,61 Eur (elektroninės bylos 3 t., p. 160). Be to, už 2017 m. kovo 13 d. priešieškinį atsakovė būtų turėjusi sumokėti 46 Eur žyminio mokesčio (31 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir jos padarinių ir 15 Eur už reikalavimą priteisti 650 Eur), tačiau nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, nes jai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (elektroninės bylos 1 t., b. l. 67).
42. Nustačius, kad ieškovo reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, teismui kyla pareiga spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties valstybei iš ieškovo priteistina 155,54 Eur ((420,61 + 46) / 3).
43. Sprendimas priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybei šiuo atveju nelaikytinas blogesnio sprendimo apeliantui priėmimu (CPK 313 straipsnis), nes bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims pagal patenkintų reikalavimų dalį iš esmės yra nedalomas veiksmas. Kitaip tariant, pagal atsakovo apeliacinį skundą perskirstant bylinėjimosi išlaidas, jos turi būti iš naujo perskaičiuotos ir dėl ieškovo, ir dėl atsakovo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2008). Priešingu atveju būtų pažeistas teisingumo principas, nes ieškovas atsidurtų nepateisinamai palankesnėje ir kur kas geresnėje padėtyje, nei būtų tuo atveju, jei bylinėjimosi išlaidos iš karto būtų tinkamai paskirstytos pirmosios instancijos teisme. Juolab kad nagrinėjamu atveju ieškovui iš atsakovės yra priteisiama didesnė suma, nei iš ieškovo valstybei.
IV.3. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
44. Ieškovas nurodo, kad patyrė 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 38 Eur žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme, pateikia tai patvirtinančius įrodymus.
45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; šia praktika vadovaujamasi ir naujausioje praktikoje, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016, 43 p.) išaiškinta, kad:
45.1. reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo;
45.2. pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra išspręsta dėl materialinių ieškovo reikalavimų atsakovui konkrečioje teismo instancijoje;
45.3. jeigu apeliacinės instancijos teisme atmetamas atsakovo apeliacinis skundas dėl materialinio ieškovo reikalavimo atsakovui išsprendimo, tai reiškia, kad apeliacinėje instancijoje byla išspręsta ieškovo naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalis ieškovui turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis turėjo šios instancijos teisme;
45.4. jeigu apeliacinės instancijos teisme atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl materialinio teisinio reikalavimo, bet patenkinamas procesinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, tai svarstant dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo turi būti taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis ir vadovaujamasi nuostata, kad materialinis teisinis reikalavimas išspręstas to asmens naudai, prieš kurį paduotas apeliacinis skundas buvo atmestas.
46. Nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinio skundo materialiosios teisės reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo yra atmestas. Iš dalies patenkinta tik proceso teisės klausimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis anksčiau minėta kasacinio teismo praktika, ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeisti:
– ieškovui K. P. iš atsakovės D. P. priteisti 954,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme;
– valstybei iš ieškovo K. P. priteisti 155,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Atmesti ieškovo K. P. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.