Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo K. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei D. P. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išlaikymo priteisimo ir kt., institucija teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovė pateikė prašymą pakeisti 2017-07-14 nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą dalyje dėl bendravimo tvarkos: „Nustatyti laikiną motinos D. P. bendravimo tvarką su sūnumi G. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovė D. P. su nepilnamečiu vaiku G. P. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 15 val., įpareigojant ieškovą K. P. kompensuoti protingas kelionės išlaidas tuo atveju jei bendraujama ieškovo gyvenamojoje vietoje arba atvežti savo lėšomis vaiką į motinos gyvenamąją vietą, apie bendravimo vietos pasirinkimą informuojant atsakovę D. P. prieš dvi savaites“; dalyje dėl laikino išlaikymo: “Priteisti laikiną materialinį išlaikymą iš atsakovės D. P. nepilnamečiui vaikui G. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.Nurodė, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo priimta jau po parengiamojo teismo posėdžio, kurio metu buvo apklaustas vaikas ir ieškovas ir kurio metu buvo išsiaiškinta aplinkybė, jog tėvas išsivežė vaiką į (duomenys neskelbtini) jau po ieškinio padavimo, o ne gyveno, kaip nurodyta ieškinyje, (duomenys neskelbtini). Teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka realybės ir visiškai netinkama vaikui gyvenant užsienyje su tėvu. Teigė, kad priimta nutartis priešinga vaiko interesui išsaugoti ryšius ir bendrauti su mama, nes vaikui realiai gyvenant (duomenys neskelbtini), bei iš atsakovės, gaunančios 369,55 Eur atlyginimą priteisus 200 Eur vaiko išlaikymui, nebelieka jokių galimybių kas antrą savaitgalį atvykti aplankyti vaiko, o ieškovas nesirengia finansuoti bendravimo bei atsakovės dalyvavimo vaiko auklėjime. Atsakovės nuomone, 200 Eur per mėnesį suma yra didesnė nei ½ MMA ir nėra atsižvelgiama į proporcingumo principus. Ieškovo pajamos yra gerokai didesnės (atsakovas dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini)) nei atsakovės, todėl jis prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, kai tuo tarpu didesnė dalis nepagrįstai nustatyta atsakovei. Atsakovės gaunamas darbo užmokestis – 369,55 Eur per mėnesį, tuo tarpu ieškovas savo pajamų nenurodo, o jos, atsakovės žiniomis – daugiau nei 2000 eurų per mėnesį. Atsižvelgiant į atsakovės gaunamas pajamas (bei jų santykį su ieškovo finansinėmis galimybėmis) – ieškovė galėtų teikti laikiną išlaikymą 70 eurų per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017-09-14 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo tenkino iš dalies. Pakeitė 2017-07-14 nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą dalyje dėl bendravimo tvarkos - nustatė laikiną atsakovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su sūnumi G. P., gim. (duomenys neskelbtini) atsakovė D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku G. P. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 15 val., įpareigojant ieškovą K. P. kompensuoti pusę protingų kelionės išlaidų tuo atveju, jei bendraujama ieškovo gyvenamojoje vietoje arba atvežti vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą, tokiu atveju atsakovei kompensuojant pusę ieškovo patirtų išlaidų, apie bendravimo vietos pasirinkimą informuojant atsakovę D. P. prieš dvi savaites. Pakeitė 2017-07-14 nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą dalyje dėl laikino išlaikymo - priteisė laikiną materialinį išlaikymą iš atsakovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui G. P., gim. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Kitoje dalyje prašymą atmetė. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė vykdyti skubiai.Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas išsivežė sūnų gyventi į (duomenys neskelbtini), jis turi kompensuoti pusę atsakovės kelionės išlaidų tuo atveju, jei bendraujama su vaiku ieškovo gyvenamojoje vietoje arba atsakovė turi kompensuoti pusę ieškovo patirtų išlaidų atvežant vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą. Padarė išvadą, kad yra pagrindas pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir priteisti iš atsakovės laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečio vaiko G. P. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-09-14 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovės prašymą atmesti ir palikti galioti 2017-07-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslu. Vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų yra užtikrinti laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Tokio tikslo ir buvo siekiama ir nagrinėjamoje byloje, tačiau teismas neturėjo jokio pagrindo pakeisti 2017-07-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priimti naują nutartį. Teigia, kad teismas klaidingai įvertino bylos faktines aplinkybes, rėmėsi teismų praktika, kuri šioje dalyje yra neaktuali, todėl nepagrįstai ir netinkamai nusprendė pakeisti 2017-07-14 nutartimi nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Taip pat nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai nusprendė sumažinti laikiną materialinį išlaikymą iš atsakovės D. P. nepilnamečiui vaikui iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Atsakovė turi galimybę ir privalo vykdyti nors vieną iš tėvų pareigų - savo vaikui teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymi, kad įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra darbinga, siekia nustatyti tik sau patogią bendravimo su vaiku tvarką bei minimaliai prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo ir išlaikymo, nėra jokio pagrindo keisti 2017-07-14 nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (CPK 144 straipsnis), ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių, galimų nagrinėjant šeimos santykių bylas, sąrašas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato teismui galimybę priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.Taigi CPK nuostatos numato, kad šalys bet kurios kategorijos byloje turi teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, todėl atsakovė įvertinusi savo finansines galimybes tokį prašymą pateikė ir teismas pagrįstai tokį prašymą išnagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi.Kaip byloje nustatyta, atsakovės pajamos prašymo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu siekė 369,55 eurus, taigi akivaizdu, kad 200 eurų laikino išlaikymo suma per didelė vertinant atsakovės pajamas. Pažymėtina, kad ieškovo skundo motyvai dėl šalių turtinės padėties reikšmingi bylą nagrinėjant iš esmės, tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir surinkus visus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, gali būti nuspręsta, kokia gali būti priteista suma nepilnamečiam vaikui, todėl darytina išvada, kad teismas sumažindamas priteisto laikino išlaikymo dydį iki 150 eurų pagrįstai atsižvelgė į tuo metu gaunamas atsakovės ir ieškovo pajamas, ir nepilnamečio vaiko interesų bei šalių turtinės padėties proporcingumo principo nepažeidė. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 375 str., 3.170 str.). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šį prašymą atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini), teismas šį prašymą išnagrinėjo pagal faktinę padėtį ir vadovaudamasis lygiateisiškumo principu pagrįstai nustatė, kad šalys lygiomis dalimis turi apmokėti išlaidas, susijusias dėl bendravimo su vaiku su skirtingose valstybėse gyvenančiais tėvais, taigi atmestinas apelianto argumentas, kad atsakovė siekia nustatyti tik sau patogią bendravimo su vaiku tvarką bei minimaliai prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo ir išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo remiantis šiuo metu byloje surinkta medžiaga ir apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškinio pagrįstumo, nes ieškinio pagrįstumo klausimas gali būti sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, nepriklausomai nuo to, kokios byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos atskirojo skundo išsprendimo rezultatui apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to, apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.