Alytaus apylinkės teismo nutartis

nukentėjusiajai R. K., asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, šeimos narei M. S.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), neteistai, dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. 2021 m. lapkričio 20 d. laikotarpyje nuo 03.00 val. iki 04.00 val., išdaužusi lauko durų stiklo paketą, įsibrovė į R. K. priklausančią patalpą - (duomenys neskelbtini) parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), iš kurios pagrobė svetimą turtą, (duomenys neskelbtini) priklausančias prekes: vyrišką megztinį 150 eurų vertės, 5 metrus baltos spalvos siuvinėjimo medžiagos „Aida 14“ 132 eurų vertės, 5 metrus kreminės spalvos siuvinėjimo medžiagos „Aida“ 132 eurų vertės, 50 vnt. siuvinėjimo siūlų „Ariadra“ 25 eurų vertės, 100 vnt. siuvinėjimo siūlų „Anchor“ 85 eurų vertės, 10 vnt. siuvinėjimui skirtų paveikslų 140 eurų vertės, 5 vnt. šalikų ir skarų 100 eurų vertės, iš kasos aparato 13,40 eurų, taip pat pagrobė R. K. priklausančius asmeninius daiktus: moterišką liemenę 60 eurų vertės, moterišką liemenę 35 eurų vertės, rankinę 45 eurų vertės, tuo (duomenys neskelbtini) padarė 777,40 eurų turtinę žalą, o R. K. 140 eurų turtinę žalą.

K. B. baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta teisme ištirtais įrodymais.

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog liudytoja M. S., parodžius jai pateiktą vaizdo įrašą įvykio vietoje atpažįsta moterį ir nurodo, kad ta moteris yra jos dukra K. B. (1 t., b.l. 42–45). Visi aukščiau aptarti duomenys yra pakankami padaryti išvadą, jog K. B. padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, tai yra K. B. 2021 m. lapkričio 20 d. laikotarpyje nuo 03.00 val. iki 04.00 val., išdaužusi lauko durų stiklo paketą, įsibrovė į R. K. priklausančią patalpą - (duomenys neskelbtini) parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), Alytuje, iš kurios pagrobė svetimą turtą, (duomenys neskelbtini) priklausančias prekes: vyrišką megztinį 150 eurų vertės, 5 metrus baltos spalvos siuvinėjimo medžiagos „Aida 14“ 132 eurų vertės, 5 metrus kreminės spalvos siuvinėjimo medžiagos „Aida“ 132 eurų vertės, 50 vnt. siuvinėjimo siūlų „Ariadra“ 25 eurų vertės, 100 vnt. siuvinėjimo siūlų „Anchor“ 85 eurų vertės, 10 vnt. siuvinėjimui skirtų paveikslų 140 eurų vertės, 5 vnt. šalikų ir skarų 100 eurų vertės, iš kasos aparato 13,40 eurų, taip pat pagrobė R. K. priklausančius asmeninius daiktus: moterišką liemenę 60 eurų vertės, moterišką liemenę 35 eurų vertės, rankinę 45 eurų vertės, tuo (duomenys neskelbtini) padarė 777,40 eurų turtinę žalą, o R. K. 140 eurų turtinę žalą.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-9/2022 nurodyta, kad K. B. serga psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini). Rekomenduojama paskirti K. B. priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Atsižvelgiant į jos emocinę būseną suvokimo metu, ji negeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie tai parodymus. K. B. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu savo veiksmų esmės, daromo nusikaltimo pavojingumo nesuprato ir jų valdyti negalėjo. Dėl savo sveikatos būklės K. B. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikime, teismo posėdyje ir atlikti laisvės atėmimo bausmės (1 t., b. l. 154-160).

Ekspertė psichiatrė J. Z. R. teismo posėdžio metu patvirtino ekspertų išvadas. Parodė, jog susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, tiriamosios apklausa, medicinine dokumentacija, padaryta išvada, jog K. B. psichika sutriko 2012 metais, buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), vėliau buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). 2018 metais jai buvo nustatytas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). 2021 metais dėl ryškiai pablogėjusios būsenos, agresyvių tendencijų, neadekvataus elgesio, du kartus gydyta psichiatrijos ligoninėje. Ekspertizės metu tiriamosios psichinė būsena bloga, psichomotoriškai sujaudinta, šūkauja, rėkauja, neadekvačiai aiškina, kad yra nėščia ir niekas neturėjo teisės jos čia atvežti, kalba, kad norėjo padegti naujametinę eglutę ir ją šiuo metu visi kopijuoja, apie nusikalstamą vieką kalba labai nerišliai, padrikai, sako, kad paėmė megztinį, kurį išardė ir dabar mezga kojines. Taip pat buvo atliktas psichologinis tyrimas, kurio metu yra ryškūs mąstymo sutrikimai, nelogiškas, nenuoseklus mąstymas, neadekvatūs situacijai sprendimai. Nustatyta, kad K. B. serga psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). Taip pat ji piktnaudžiauja alkoholiu, nustatyti elgesio sutrikimai naudojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Nusikalstamos veikos padarymo metu K. B. savo veiksmų esmės nesuprato, jų valdyti negalėjo, šiuo metu savo veiksmų esmės nesupranta ir negali valdyti. Rekomenduoja paskirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Stacionarų stebėjimą siūlo todėl, nes ji piktnaudžiauja alkoholiu, psichinė būsena pablogėjusi, gydyta 2021 metų gale du kartus, jokio pagerėjimo nėra, ekspertizė atlikta sausio penktą, ji buvo psichozinėje būsenoje, be kritikos, vaistų nenaudoja, elgesys agresyvus jau ilgesnį laiką, ne tik nusikaltimo padarymo metu, bet ir prieš tai, buvo sulaikyta prie eglutės, nes norėjo padegti. Mano, jog ambulatorinis gydymas bus neefektingas, ji psichozinėje būsenoje buvo ir ekspertizės atlikimo metu. Šis psichikos sutrikimas kontroliuojamas tik medikamentais, kuriuos reikia vartoti kiekvieną dieną. Nerekomenduoja K. B. dalyvauti teismo posėdžiuose, kadangi jos dalyvavimas būtų netgi nerišlus, neadekvatus, ji nieko nepasakoja, elgiasi neadekvačiai, agresyviai, šaukia, rėkia, proceso metu mes įvertinome tą būseną, kokią matėme sausio penktą, tai yra ekspertizės atlikimo metu. Dėl dalyvavimo procese jos psichinė būsena gali pablogėti, pati apklausa neduotų jokių rezultatų.

Atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas ir teismo ekspertės J. Z. R. paaiškinimus, 2022 m. kovo 15 d. nutartimi buvo nutarta riboti K. B. dalyvavimą teismo posėdžiuose (2 t., b.l. 24–25).

Sutinkamai su BK 17 straipsnio nuostatomis, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Teismo nuomone, abejoti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadų pagrįstumu dėl K. B. nustatyto psichikos sutrikimo nėra pagrindo. K. B. dėl nustatyto psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl remiantis BK 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, yra pagrindas pripažinti, kad K. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, būdama nepakaltinama, ir todėl ji negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį, jos pavojingumą, padarinius, taip pat į K. B. socialinį pavojingumą, jai turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 403 straipsnio 2 dalį, asmenims teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, gali paskirti priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Skiriama priverstinio gydymo priemonė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-87-697/2021).

Stacionarus priverstinis gydymas sveikatos priežiūros įstaigoje pagal savo pobūdį yra viena griežčiausių priemonių. Todėl, sprendžiant dėl stacionaraus gydymo, svarbu ir tai, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims.

BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. 2022 m. sausio 5 d. – sausio 12 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-9/2022 konstatuota, jog K. B. rekomenduojama taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę – priverstinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Tokią išvadą teisme patvirtino teismo ekspertė J. Z. R.. Nurodė, jog ambulatorinis gydymas jai nebus efektyvus ir pakankamas, kadangi ji nėra kritiška savo elgesiui ir ligai, negalima prognozuoti jos elgesio tam tikroje situacijoje, be to, reikalingas medikamentinis gydymas. K. B. šeimos narė motina M. S. patvirtino ekspertės nurodytas aplinkybes, parodė, jog jos dukra nepripažįsta ligos, nevartoja vaistų, piktnaudžiauja alkoholiu, paskutiniu laikotarpiu kelis kartus buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl jos agresyvaus elgesio, todėl mano, jog ambulatorinis stebėjimas bus neefektyvus.

Atsižvelgiant į ekspertų išvadas ir rekomendacijas bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu, K. B. skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Laikytina, kad tokia priverčiamoji priemonė atitinka K. B. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jos socialinį pavojingumą aplinkai ir visuomenei, o ambulatorinis gydymas šiuo atveju negarantuotų K. B. stabilios psichinės būsenos, kadangi jos nustatytam psichikos sutrikimui gydyti reikalingas stebėjimas ir gydymas specializuotame stacionare, tad jai turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ((BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 dalis, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. 2022 m. sausio 11 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį buvo laikinai apribotos K. B. nuosavybės teisės į 400 eurų pinigines lėšas AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jomis disponuoti (1 t., b.l. 182–183). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, be to, pagal teismų praktiką baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių. Tokias veikas padaręs asmuo nėra kaltinamasis ir negali būti sprendžiamas klausimas dėl K. B. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Todėl prokurorės nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas nuo šios nutarties paskelbimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, K. B. padarė būdama nepakaltinama.

K. B. nepakaltinamumo būsenoje padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti Sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. 2022 m. sausio 11 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 400 eurų pinigines lėšas, esančias K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos, tai yra nuo 2022 m. balandžio 5 d., ir apie tai nedelsiant pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nutartis per 20 dienų (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.