- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-03
- Bylos Nr.
- e2A-307-357/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- „NEO Finance“
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės „NEO Finance“, akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės „NEO Finance“, akcinės bendrovės ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė „NEO Finance“, akcinė bendrovė (toliau – ir AB) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. 9 724,06 Eur skolą, 936,83 Eur mokėjimo palūkanas, 2 738,60 Eur tarpininkavimo mokestį, 20,47 Eur kompensacines palūkanas, 23 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, 23 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie iškeltą bylą jis buvo tinkamai informuotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 20 d. sprendimu už akių priteisė iš atsakovo A. M. ieškovei NEO Finance, AB 9 724,06 Eur skolą, 936,83 Eur mokėjimo palūkanas, 2 738,60 Eur tarpininkavimo mokestį, 20,47 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 419,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 302,00 Eur žyminį mokestį ir 200,00 Eur išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 9 724,06 Eur negrąžintą kreditą, 936,83 Eur mokėjimo palūkanas ir 2 738,60 Eur tarpininkavimo mokestį. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Teismo vertinimu, kadangi minėti reikalavimai negali būti apibrėžti konkrečia suma, jie laikytini sąlyginiais, ir teismas negali nustatyti, kuri iš reikalaujamų sumų yra didesnė ir gali būti priteista. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 20,47 Eur kompensacines palūkanas, o reikalavimus priteisti 23 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) ir 23 procentų dydžio sutartines metines palūkanas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė „NEO Finance“, AB prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimą: priteisti NEO Finance, AB iš atsakovo A. M. 23,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9724,06 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025-03-10; kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti 75,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 6914,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.
5.2. Apeliantė NEO Finance, AB yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Įvertinus atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias Sutarties sąlygas, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Įvertinus aukščiau nurodytą vieningai formuojamą teismų praktiką, apeliantė, atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
5.3. Sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2025 m. kovo 10 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė mokėjimo (pelno) palūkanas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2025 m. kovo 10 d.
6. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
8. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9724,06 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025-03-10.
Faktinės bylos aplinkybės
9. Byloje nustatyta, kad ieškovė NEO Finance, AB atsakovas A. M. 2020 m. kovo 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 10 000,00 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir liko skolingas ieškovei 9 724,06 Eur vartojimo kredito. Ieškovė nuo 2020 m. lapkričio 17 d. vienašališkai nutraukė sutartį.
Dėl negautų pajamų (nuostolių)
10. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos reikalavimo priteisti 23 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9724,06 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025-03-10. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo už akių dalį, nepagrįstai ieškinyje reikalaujamų priteisti nurodytų negautų pajamų (nuostolių) nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, ir šį ieškovės reikalavimą atmetė.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).
12. Palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos. Pagal šią teisės normą, kai apskaičiuojamos procesinės palūkanos, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
14. Apeliantė nurodo, kad Sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2025 m. kovo 10 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė mokėjimo (pelno) palūkanas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2025 m. kovo 10 d.
15. Pirmosios instancijos teismas, nurodė jog tai, kad ieškovė sutartimi apibrėžtas mokėjimo (pelno) palūkanas ieškinyje įvardija kaip nuostolius (negautas pajamas), t. y. iš esmės po vartojimo sutarties nutraukimo reikalauja sumokėti tokio paties dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas kaip ir tinkamo sutarties vykdymo atveju, nekeičia ieškovės prašomos priteisti sumos prigimties. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Teismo vertinimu, kadangi minėti reikalavimai negali būti apibrėžti konkrečia suma, jie laikytini sąlyginiais.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą.
17. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Šioje byloje įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Bet kuriuo atveju, negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
18. Apeliantė remiasi tuo, kad Sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta Paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 6914 Eur, taip pat nurodyta, jog Sutartyje šalys susitarė dėl 23 procentų metinių palūkanų normos. Byloje pateiktas mokėjimo grafikas, iš kurio matyti, kokio dydžio įmokos turėjo būti mokamos kiekvieną mėnesį, kokią jų dalį sudaro paskola ir palūkanos. Įvertinus faktą, kad palūkanos palaipsniui mažėja, matyti, kad jos mokamos anuitetiniu būdu. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų visai nevertino, neanalizavo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Taip pat pažymėtina, kad iš pateikto paskolos mokėjimo grafiko matyti, kokia konkrečiai suma konkrečiai datai turėjo būti sumokėta, ko pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino. Pažymėtina, kad teismas, įvertinęs Sutarties sąlygas, aplinkybę, kad palūkanos mokėtos anuitetiniu būdu, spręsdamas ieškovės reikalavimo pagrįstumą, turi vertinti, ar ieškovės prašomų nuostolių suma (ar procentinė jų išraiška) yra pagrįsta, ar nėra pagrindo jų mažinti.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, matydamas, kokį pagristą lūkestį pagal Sutartį turėjo ieškovė (t. y. per visą sutarties terminą gauti 6914 Eur palūkanų sumą), įvertinęs byloje pateiktą paskolos mokėjimo grafiką, turėjo objektyvias galimybes įvertinti ir paskaičiuoti, kokio dydžio nuostolius ieškovė yra realiai patyrusi šiuo metu, ir iš šių duomenų daryti išvadą, ar nėra teisinio pagrindo sumažinti prašomų priteisti nuostolių. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad sutarties bendrosiose sąlygose 8.6. punkte šalys susitarė, jog įsigaliojus Vartojimo kredito sutarties nutraukimui, Vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą Vartojimo kredito sumą, Tarpininkavimo mokestį už visą Sutarties laikotarpį, Palūkanas už naudojimąsi Vartojimo kreditu bei Palūkanas už vėlavimą grąžinti Vartojimo kreditą, jeigu tokios yra. Sutarties nutraukimas nesustabdo Palūkanų skaičiavimo, jos skaičiuojamos iki Vartojimo kredito grąžinimo Bendrovei dienos.
20. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutarties sąlygomis, kurios pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo, be ginčų sprendimą nustatančių sutarties sąlygų, kasacinio teismo praktikoje pripažįstamos „šalutinės“, t. y. su nepagrindinių sutartinių prievolių vykdymu pagal konkrečią sutartį susijusios, sutarties sąlygos, pavyzdžiui, netesybas ar kitas sutartinių prievolių užtikrinimą (laidavimą) nustatančios sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020 40 punktą).
21. Kaip ir minėta, negautos pajamos tai praradimai atsirandantys dėl žalos padarymo pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Netiesioginiai nuostoliai gali būti neteisėtų veiksmų sąlygotas turto sumažėjimas, kuris atsiranda kaip žalos padarymo papildomas rezultatas. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius sutartyje nustatytos pareigos, vertinant skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį su pasekmėmis būtina įvertinti ir proporcingumo principą, kai skolininkas pažeidęs sutartį ir neketinantis jos vykdyti atsiduria geresnėje padėtyje (prievolinių įsipareigojimų aspektu) nei asmuo sąžiningai vykdantis sutartį bei mokantis pelno palūkanas iki sutarties termino pabaigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi, aplinkybė, jog ieškovė prašo priteisti ne konkrečią palūkanų sumą, o ją nurodo procentais, pati savaime, įvertinus visus byloje esančius duomenis, nėra pakankama šio reikalavimo atmetimui.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija panaikina Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9724,06 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025-03-10, šioje dalyje bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui pakartotinai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
23. Bylinėjimosi išlaidų klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas, nes byla dėl 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) priteisimo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9724,06 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025-03-10, panaikinti, šioje dalyje bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui pakartotinai.
Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.