Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. G. ir A. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Vertino, kad atsakovės atsisakymas atlyginti padarytą žalą yra nepagrįstas, kadangi 2018 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykio deklaracijoje automobilio Toyota Proace vairuotojas A. K. pripažino, jog yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio ir tai patvirtino 2018 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykio deklaracijoje. A. K. pažeidė kelio ženklo „Duoti kelią“ reikalavimus, kuris įpareigoja duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu pagrindiniu keliu. Automobilio Mercedes-Benz vairuotojas turėjo pirmenybę bet kokiam leistinam manevrui, taip pat ir rikiuotis į dešinę.

8. Remdamasi faktinėmis aplinkybėmis, pagal kurias Mercedes-Benz kirto greitėjimo juostą, o Toyota Proace ja važiavo, ketindama įsilieti į eismą, atsakovė vertino, kad Mercedes-Benz nėra laikytina transporto priemone, važiavusi keliu KET 112 punkto prasme. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos Mercedes-Benz vairuotojo civilinės atsakomybės sąlygos ir yra laikytina, kad už 2018 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykį yra atsakingas Mercedes-Benz vairuotojas.

9. Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad R. G. siūlė kviesti policiją, tačiau A. K. nesutiko, todėl pildė deklaraciją. Deklaraciją pildė du kartus, antrą kartą A. K. sakė, kad jam reikia pagalvoti, vyko pasitarti su brokeriu. Ekspertizės aktas yra surašytas pagal objektyvius duomenis. A. K. sakė, kad matė ženklą „Duoti kelią“. Teikta schema atitinka automobilių padėtį po įvykio. Pažymėjo, kad R. G. galėjo kirsti kelią iš abiejų pusių, nes linija buvo punktyrinė. Atkreipė dėmesį, kad smūgio metu Mercedes-Benz stovėjo. Toyota Proace važiavo ne važiuojamojoje dalyje, o duomenų, kad siekė išvengti kliūties, byloje nėra. Toyota Proace nesilaikė kelio ženklo „Duoti kelią“. Vertino, kad automobilių padėtys rodo, jog A. K. pavėluotai reagavo į Mercedes-Benz, kai jis rikiuodamasis sustojo, tuomet Toyota Proace nusuko. Pažymėjo, kad teiginiai, jog R. G. turėjo persirikiuoti į dešinę yra nepagrįsti, nes toje kelio atkarpoje nėra tokios techninės galimybės, sukti reikia kertant juostas.

10. Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nėra aišku, kodėl transporto priemonės susidūrė. Priežasties nenustatė ir ekspertizės aktas. Mercedes-Benz suko į dešinę, nusukinėjo į UAB „Eoltas“, nepersirikiavęs, o iš greitėjimo juostos. Mercedes-Benz sukti turėjo vadovaudamasis KET 106 punktu – pasitraukti prie krašto. Vertino, kad dėl Mercedes-Benz veiksmų Toyota Proace turėjo keisti važiavimo kryptį, nors Toyota Proace jau važiavo greitėjimo juosta. Ženklas „Duoti kelią“ galioja Toyota Proace. Mercedes-Benz nevažiavo pagrindiniu keliu. Schema sudaryta be A. K., tik su R. G. A. K. iš pradžių suprato, kad KET pažeidė, nors brokeris jam paaiškino, kad jis nekaltas, tačiau A. K. sutiko, kad yra kaltas dėl patogumo, kad būtų greičiau.

11. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. G. nurodė, kad važiuojant į UAB „Eoltas“ jis sustojo praleisti priešais važiuojantį automobilį, šalia jo sustojo iš kairės pusės dar vienas automobilis ir tuo metu, kai jis sustojo, buvo smūgis iš dešinės pusės – į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis, atvažiavęs per pievą, žalią veją. Nurodė, kad jis stovėjo ne važiuojamojoje dalyje ir užkirsti kelią Toyota Proace vairuotojui negalėjo. Ženklas „Duoti kelią“ galiojo Toyota Proace vairuotojui. Į UAB „Eoltas“ kelio ženklinimas nedraudė sukti, o ginčo dėl kaltės nebuvo.

12. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K. nurodė, kad jis važiavo su mikroautobusu iš šalutinio kelio į greitėjimo juostą. Paaiškino, kad tuo metu važiavo greitėjimo juosta, turėdamas tikslą įsilieti į eismą, vykstantį Žemaičių plente (pagrindiniame kelyje), o dėl Mercedes-Benz staigaus manevro į greitėjimo juostą (į dešinę) stengėsi išvengti eismo įvykio (susidūrimo su Mercedes-Benz), pasuko dešiniau, tačiau vis vien kliudė manevrą atliekantį Mercedes-Benz. Po įvykio A. K. jautė stresą, policijos nekvietė, nes vertino, kad jis nesivadovavo kelio ženklu „Duoti kelią“, todėl yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio. Teigė, kad draudimo kompanijos atstovė jam paaiškino, jog jis dėl eismo įvykio nekaltas. A. K. vertino, kad jis yra įmonės savininkas, turi lėšų, todėl pagailėjo R. G. ir sutiko, kad jis yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio. Kai pildė deklaraciją, jis manė, kad turi duoti kelią Mercedes-Benz.

13. Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad nėra galimybės pasakyti, iš kur suko Mercedes-Benz, koks buvo jo greitis, nes trūksta duomenų. Mercedes-Benz stovi beveik statmenai – tai pavaizduota eismo įvykio deklaracijoje. Nurodė, kad fotonuotraukose užfiksuota vėžė tikėtinai yra padaryta Toyota Proace, tai ekspertas sprendė pagal jos padėtį. Pažymėjo, kad pilnai atkurti eismo įvykio nėra galimybės. Galėjo būti, kad Toyota Proace siekė išvengti susidūrimo su Mercedes-Benz, kai susidūrė, tikėtina, kad Mercedes-Benz stovėjo, ekspertas tai vertino pagal Mercedes-Benz sugadinimus. Nurodė, kad Žemaičių plente yra kertamas kelias.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

21. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

22. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, kad Kaune, Žemaičių plente, 2018 m. rugpjūčio 24 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės Mercedes-Benz, apdrausta ieškovės, ir Toyota Proace, apdrausta atsakovės. Bylos duomenimis, Mercedes-Benz buvo apdrausta savanoriškuoju KASKO draudimu, draudėjas UAB „J.“. Ieškovė dėl šio įvykio metu padarytos žalos išmokėjo 1 777,19 Eur draudimo išmoką už automobilio Mercedes-Benz sugadinimus. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog dėl 2018 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykio yra kaltas Toyota Proace vairuotojas, priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 1 777,19 Eur nuostolių, patirtų dėl išmokėtos draudimo išmokos.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

23. Civilinė atsakomybė, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje, yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teise? reikalauti atlyginti nuostolius (žala?) ar sumoke?ti netesybas (bauda?, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žala?) ar sumoke?ti netesybas (bauda?, delspinigius). Civilinės atsakomybės sąlygos yra žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė.

Dėl žalos.

24. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos piniginę išraišką įstatymų leidėjas įvardijo kaip nuostolius (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK yra įtvirtintas visiško padarytų nuostolių atlyginimo principas.

25. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus transporto priemonę. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Siekiant įgyvendinti CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visišką nuostolių atlyginimo principą, žala įvertinama pinigais.

26. Kaip byloje jau nustatyta, 2018 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai – Toyota Proace ir Mercedes-Benz. Mercedes-Benz draudėjui dėl patirtų apgadinimų, remiantis savanoriškojo draudimo KASKO sutartimi, ieškovė išmokėjo 1 777,19 Eur draudimo išmoką. Nagrinėjamoje byloje žalos (nuostolių) dydį sudaro ieškovės išmokėta 1 777,19 Eur suma.

Dėl neteisėtų veiksmų.

27. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civiline? atsakomybe? atsiranda nei?vykdžius i?statymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteise?tas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos i?statymai ar sutartis draudžia atlikti (neteise?tas veikimas), arba pažeidus bendro pobu?džio pareiga? elgtis atidžiai ir ru?pestingai. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas.

28. KET priede Nr. 1 (kelio ženklai) nurodytas kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ įpareigoja vairuotojus duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu.

29. Iš byloje esančių įrodymų (fotonuotraukos, ekspertizės aktas, eismo įvykio deklaracija ir kt.) nustatyta, kad prieš eismo įvykį automobilis Mercedes-Benz važiavo Žemaičių plentu UAB „Eoltas“ link, o automobilis Toyota Proace atvažiavo ta pačia kryptimi Vakariniu aplinkkeliu. Ginčo atveju, remiantis byloje esančiais duomenimis, kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ yra įrengtas Vakarinio aplinkkelio pabaigoje, t. y. prieš prisijungiant Žemaičių plentui. Nagrinėjamos bylos kontekste ši aplinkybė reiškia tai, kad transporto priemonės, važiuojančios Vakariniu aplinkkeliu ir įvažiuojančios į Žemaičių plentą, turi praleisti transporto priemones, važiuojančias Žemaičių plentu, tame tarpe ir transporto priemones, pasukančias į UAB „Eoltas“ iš Žemaičių plento. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Toyota Proace vairuotojas, prieš pravažiuodamas ir pravažiavęs kelio ženklą Nr. 203 „Duoti kelią“ turėjo įsitikinti, ar Žemaičių plentu važiuojančios transporto priemonės, taigi ir automobilio Mercedes-Benz vairuotojas, neatlieka ar neketina atlikti manevro, dėl kurio gali tapti kliūtimi automobiliui Toyota Proace. Tai reiškia, kad Toyota Proace vairuotojas privalėjo ne tik paisyti KET reikalavimų, bet ir elgtis atidžiai bei rūpestingai. Duomenų, kurie patvirtintų apeliacinio skundo argumentus, jog Mercedes-Benz vairuotojas, nesitikint Toyota Proace vairuotojui, staiga pasuko į dešinę, taip sukeldamas pavojų kelyje, byloje nepateikta. Atsižvelgiant į byloje esantį ekspertizės aktą, iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Toyota Proace vairuotojas, prieš įvažiuodamas į Žemaičių plentą, nepasirinko saugaus greičio, išsuko į šalikelę, todėl atsitrenkė į jau, labiau tikėtina, sustojusį Mercedes-Benz automobilį. Nepaisant to, kad Toyota Proace vairuotojo pozicija tiek iki bylos iškėlimo teisme, tiek nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli, pats Toyota Proace vairuotojas iš esmės pripažino, kad jis yra atsakingas už eismo įvykį.

Dėl priežastinio ryšio.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3.53/2010).

31. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

32. Nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšis yra akivaizdus – automobilis Toyota Proace nebūtų atsitrenkęs į automobilį Mercedes-Benz, jeigu automobilio Toyota Proace vairuotojas būtų laikęsis KET reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas analizuoja, ar šis ryšis yra teisiškai reikšmingas, t. y. ar jis gali būti pripažįstamas deliktinės atsakomybės pagrindu. Toyota Proace vairuotojas pažeidė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimą, kurio imperatyvųjį pobūdį lemia siekis užtikrinti saugų eismą keliuose. Saugumas garantuojamas laikantis KET, atidžiai bei rūpestingai vairuojant transporto priemones. Automobilio vairavimas, kuris ir taip yra padidinto pavojaus šaltinis, nesilaikant KET ir nepaisant kelio ženklų reikalavimų negali būti vertinamas kitaip, kaip neatidumas ir nerūpestingumas, bendrų saugumo kelyje reikalavimų nepaisymas, dėl kurio rizika sukelti neigiamas pasekmes kitiems eismo dalyviams labai padidėja. Tokia rizika negali būti pateisinama subjektyviu įvykio aplinkybių vertinimu (nagrinėjamos bylos atveju – automobilio Toyota Proace vairuotojas nesitikėjo, kad Mercedes-Benz gali kirsti jo judėjimo kryptį). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą, konstatuoja teisinio priežastinio ryšio buvimą tarp Toyota Proace vairuotojo neteisėtų veiksmų ir Mercedes-Benz automobilio apgadinimo.

Dėl kaltės.

33. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 6.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

34. Byloje jau konstatuota, kad Toyota Proace vairuotojas pažeidė KET, nepaisė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“, nesielgė atidžiai bei rūpestingai, nebuvo sulėtinęs transporto priemonės greičio, atsitrenkė į automobilį Mercedes-Benz, savo kaltės iš esmės nepaneigė, ją yra pripažinęs.

Dėl subrogacijos.

35. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

36. Nagrinėjamu atveju nustatytos visos Toyota Proace vairuotojo atžvilgiu civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, subrogacijos pagrindu perėjo teisė reikalauti 1 777,19 Eur sumos iš atsakingo už eismo įvykį asmens civilinės atsakomybės draudiko, t. y. iš atsakovės.

37. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.1015 straipsnio norma, pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 1 777,19 Eur išmokėtą draudimo išmoką.

Dėl procesinės bylos baigties.

38. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

39. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

40. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos ture?tas byline?jimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir bu?tu? atleista nuo byline?jimosi išlaidu? moke?jimo i? valstybe?s biudžeta?.

42. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.