Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui G. A.,

tretiesiems asmenims R. G., A. K.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad R. G. siūlė kviesti policiją, tačiau A. K. nesutiko, todėl pildė deklaraciją. Deklaraciją pildė du kartus, antrą kartą A. K. sakė, kad jam reikia pagalvoti, vyko pasitarti su brokeriu. Ekspertizės aktas yra surašytas pagal objektyvius duomenis. A. K. sakė, kad matė ženklą „Duoti kelią“. Teikta schema atitinka automobilių padėtį po įvykio. Pažymėjo, kad R. G. galėjo kirsti kelią iš abiejų pusių, nes linija buvo punktyrinė. Atkreipė dėmesį, kad smūgio metu (duomenys neskelbtini) stovėjo. (duomenys neskelbtini) važiavo ne važiuojamojoje dalyje, o duomenų, kad siekė išvengti kliūties, byloje nėra. (duomenys neskelbtini) nesilaikė kelio ženklo „Duoti kelią“. Vertina, kad automobilių padėtys rodo, jog A. K. pavėluotai reagavo į (duomenys neskelbtini), kai jis rikiuodamasis sustojo, tuomet (duomenys neskelbtini) instinktyviai nusuko. Pažymėjo, kad teiginiai, jog R. G. turėjo persirikiuoti į dešinę yra nepagrįsti, nes toje kelio atkarpoje nėra tokios techninės galimybės, sukti reikia kertant juostas.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nėra aišku, kodėl transporto priemonės susidūrė. Priežasties nenustatė ir ekspertizės aktas. (duomenys neskelbtini) suko į dešinę, nusukinėjo į (duomenys neskelbtini), nepersirikiavęs, o iš greitėjimo juostos. (duomenys neskelbtini) sukti turėjo vadovaudamasis KET 106 punktu – pasitraukti prie krašto. Vertina, kad dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų (duomenys neskelbtini) turėjo keisti važiavimo kryptį, nors (duomenys neskelbtini) jau važiavo greitėjimo juosta. Ženklas „Duoti kelią“ galioja (duomenys neskelbtini). Pagrindiniu keliu važiuojantiems, o (duomenys neskelbtini) nevažiavo pagrindiniu keliu. Schema sudaryta be A. K., tik su R. G.. A. K. iš pradžių suprato, kad ženklą pažeidė, nors brokeris jam paaiškino, kad jis nekaltas, tačiau A. K. sutiko, kad yra kaltas dėl patogumo, kad būtų greičiau, be problemų, nes turi pinigų, verslą.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. G. nurodė, kad važiuojant į (duomenys neskelbtini) jis sustojo praleisti priešais važiuojančią mašiną, šalia jo sustojo iš kairės pusės dar viena mašina ir tuo metu, kai jis sustojo, buvo smūgis iš dešinės pusės į jo mašiną, per pievą, žalią veją. Nurodė, kad jis stovėjo ne važiuojamojoje dalyje ir užkirsti kelią (duomenys neskelbtini) vairuotojui negalėjo. Ženklas „Duoti kelią“ galiojo (duomenys neskelbtini) vairuotojui. Į (duomenys neskelbtini) kelio ženklinimas nedraudė sukti, o ginčo dėl kaltės nebuvo.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. K. nurodė, kad jis važiavo su mikroautobusiuku, iš šalutinio kelio į greitėjimo juostą. Paaiškino, kad tuo metu važiavo greitėjimo juosta, turėdama tikslą įsilieti į eismą, vykstantį (duomenys neskelbtini) (pagrindiniame kelyje), o dėl (duomenys neskelbtini) staigaus manevro į greitėjimo juostą (į dešinę) stengėsi išvengti eismo įvykio (susidūrimo su (duomenys neskelbtini)), pasuko dešiniau, tačiau vis vien kliudė manevrą atliekantį (duomenys neskelbtini). Po įvykio A. K. jautė stresą, policijos nekvietė, nes vertino, kad jis nesivadovavo kelio ženklu „Duoti kelią“, todėl yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio. Teigė, kad draudimo kompanijos atstovė jam paaiškino, jog jis dėl eismo įvykio nekaltas. A. K. vertino, kad jis yra įmonės savininkas, turi pinigų, todėl pagailėjo R. G. ir sutiko, kad jis yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio. Kai pildė deklaraciją, jis manė, kad turi duoti kelią (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad nėra galimybės pasakyti, iš kur suko (duomenys neskelbtini), koks buvo jo greitis, nes trūksta duomenų. (duomenys neskelbtini) stovi beveik statmenai – tai pavaizduota eismo įvykio deklaracijoje. Nurodo, kad fotonuotraukose užfiksuota vėžė tikėtinai yra padaryta (duomenys neskelbtini), tai ekspertas sprendė pagal jos padėtį. Pažymėjo, kad pilnai atkurti eismo įvykio nėra galimybės. Galėjo būti, kad (duomenys neskelbtini) siekė išvengti susidūrimo su (duomenys neskelbtini), kai susidūrė, tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) stovėjo, ekspertas tai vertino pagal (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Dėl eismo įvykio pažeidimų negali pasakyti, nes tai ne eksperto kompetencija. (duomenys neskelbtini) yra kertamas kelias.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kuri buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 1 777,19 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės draudėjos transporto priemonė buvo apgadinta, jog ieškovė išmokėjo draudimo išmoką ir nėra ginčo dėl draudimo išmokos dydžio. Byloje kyla ginčas dėl to, kas kaltas dėl padarytos žalos, ar atsakovės draudėjo transporto priemonės vairuotojas ar ieškovės draudėjo transporto priemonės vairuotojas.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra nurodytas kaltu dėl eismo įvykio. Atsakovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas dėl (duomenys neskelbtini) staigaus manevro į greitėjimo juostą (į dešinę) stengėsi išvengti eismo įvykio (susidūrimo su (duomenys neskelbtini)), pasuko dešiniau, tačiau vis vien kliudė manevrą atliekantį (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. G. paaiškino, kad jis įvykio dieną važiavo (duomenys neskelbtini), suko link parduotuvės (duomenys neskelbtini), prieš įvažiavimą link parduotuvės buvo priverstas sustoti, kad praleistų kitą automobilį ir po kelių sekundžių į jo automobilį atsitrenkė (duomenys neskelbtini). Atsakovė atkreipė dėmesį, kad pagal KET 112 punktą, jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. KET 104 punkte numatyta, kad, persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. KET 115 punkte numatyta, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka KET neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.

Į bylą pateikta 2019-10-23 ekspertinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimą atliko AB „Lietuvos draudimas” žalų tyrimo ekspertas inžinierius R. L., turintis eismo įvykio aplinkybių tyrimo, kriminalistinės įvykio vietos apžiūros specialybes ir ekspertinio darbo stažą nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) eismo įvykio deklaracijoje užfiksuota, kad R. G. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) iš kairės eismo juostos sukdamas į dešinę į teritoriją susidūrė su dešine eismo juosta važiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. K.. Deklaracijoje užfiksuota, kad automobilis (duomenys neskelbtini) pravažiavo kelio ženklą „Duoti kelią“. Kaip įvykio kaltininkas deklaracijoje pasirašė A. K.. 2018-09-18 prašyme išmokėti draudimo išmoką R. G. nurodė, kad jam (duomenys neskelbtini) sukant į dešinę link (duomenys neskelbtini) iš šalutinio kelio (nuvažiavimo iš Via Baltic) nepaisydamas kelio ženklo „Duoti kelią“ reikalavimų atvažiavo kitas automobilis ir atsitrenkė į jo automobilio dešinįjį šoną. Kaltininkas su kalte sutiko patvirtindamas tai eismo įvykio deklaracijoje savo parašu. Nustatyta, kad 2018-09-17 atsakovė priėmė sprendimą, kad eismo įvykis kilo dėl R. G. kaltės, kai jis nesilaikė horizontalaus ženklinimo linijų kirtimo taisyklių ir persirikiavimo taisyklių. Ekspertinėje išvadoje nurodoma, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. G., į kelių sankirtą įvažiavęs pagrindiniu keliu ir joje sukdamas į dešinėje esantį įvažiavimą kirsdamas plačią brūkšninę liniją 1.8 ir siaurą brūkšninę liniją 1.7 techniniu požiūriu Kelių eismo taisyklių reikalavimus įvykdė. Abi šias linijas kelių eismo taisyklės leidžia kirsti iš abiejų pusių. Šiuo atveju šalutiniu keliu atvažiuojančio automobilio jis praleisti neprivalėjo ir jo veiksmai techniniu požiūriu nebuvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. K., vykdydamas kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ ir kelių eismo taisyklių 3.2 punkto reikalavimus duotoje kelio situacijoje privalėjo sustoti prieš kelių sankirtą, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitą eismo įvykio dalyvį keisti judėjimo kryptį ar greitį, t. y. manevruoti ar stabdyti.

Atsakovė pateikė paklausimą Kauno miesto savivaldybei, į kurį Kauno miesto savivaldybė atsakė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82 patvirtintomis kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklėmis plačia brūkšnine linija 1.8 žymima riba tarp greitėjimo, lėtėjimo juostos ir važiuojamosios dalies pagrindinės eismo juostos (sankryžose ir skirtingų aukščių kelių sankirtose). Šiuo atveju minėtas kelio ženklinimas yra, todėl tai ir yra greitėjimo ir lėtėjimo juosta. Minėtos juostos pradžią ir pabaigą nurodo kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklėse apibrėžta plati brūkšninė linija 1.8.

Nagrinėjamu atveju buvo paskirta teismo ekspertizė, ekspertizės akte nurodyta, kad eismo įvykio, įvykusio eigos elementai, tikėtina buvo tokie: Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas nuvažiavimu nuo Vakarinio aplinkkelio, nusuko automobilį į dešinę, įvažiavo į nuvažiavimo šalikelę, dėl ko automobilis (duomenys neskelbtini) priekinės dalies kairiuoju kraštu nedideliu greičiu atsitrenkė į įvažiavime link parduotuvės (duomenys neskelbtini), tikėtina, sustojusio automobilio (duomenys neskelbtini), priekinį dešinį sparną ir ratą ir automobiliai pasiliko stovėti padėtyse, kuriose jie buvo pavaizduoti Deklaracijos eismo įvykio schemoje. Susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, – nuo Vakarinio aplinkkelio įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini), laiku nesulėtino greičio, kad nesukliudytų kertamu keliu važiavusio automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojui pasukti į dešinę, nusuko automobilį į šalikelę, kurią pravažiavęs automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į įvažiavime link parduotuvės (duomenys neskelbtini), tikėtina, sustojusio automobilio (duomenys neskelbtini) priekinį dešinį sparną ir ratą, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti.

Teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad nėra galimybės pasakyti, iš kur suko (duomenys neskelbtini), koks buvo jo greitis, pilnai atkurti eismo įvykio nėra galimybės, nes trūksta duomenų. Nurodo, kad fotonuotraukose užfiksuota vėžė tikėtinai yra padaryta (duomenys neskelbtini), tai ekspertas sprendė pagal jos padėtį. Pažymėjo, kad galėjo būti, kad (duomenys neskelbtini) siekė išvengti susidūrimo su (duomenys neskelbtini), kai susidūrė, tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) stovėjo. Ekspertas tai vertino pagal automobilio sugadinimus. Taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) yra kertamas kelias.

Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad (duomenys neskelbtini) važiavo greitėjimo juosta ir neturėjo Kelių Eismo Taisyklėse nurodytos pareigos praleisti (duomenys neskelbtini) (KET 112 punktas), o tokią pareigą praleisti (duomenys neskelbtini) turėjo (duomenys neskelbtini) vairuotojas, išsukdamas iš pagrindinio kelio į įvažiavimą į (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs bylos duomenis, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, vertina, kad labiau tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) buvo sustojęs prieš įvažiavimą į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo Vakarinio aplinkkelio, įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini), laiku nesulėtino greičio, kad nesukliudytų kertamu keliu važiavusio automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojui pasukti į dešinę, nusuko automobilį į šalikelę, kurią pravažiavęs automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis ir remiantis įrodymų vertinimo didesnio tikėtinumo principu, darytina išvada, jog už eismo įvykį yra atsakingas (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Teismo posėdžio metu apklausiant ekspertą, atsakovės atstovas išsakė abejones, dėl jo šališkumo. Nurodė, kad ekspertas draugiškai kalbasi su ieškovės atstovu, bendrauja. Ieškovo atstovas R. L. paaiškino, kad su ekspertu jie yra buvę bendradarbiai, tačiau dėl šioje byloje atliktos ekspertizės jie nebendravo. Teismas akcentuoja, kad atsakovės atstovas skiriant ekspertizę dėl eksperto kandidatūros nepasisakė, teismas, išklausęs tiek ieškovės atstovo, tiek eksperto paaiškinimų, aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl šališkumo, nenustatė.

Ieškovė pagal CK 6.1015 straipsnį turi subrogacijos teisę išieškoti iš atsakovės draudimo išmoką. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovė atlygino žalą ieškovei (CPK 178 straipsnis). Todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 1 777,19 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistina 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovų priteistina 40,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (25,28 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) iš atsakovės valstybės naudai priteistina 25,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE, į. k. 10017013, Lietuvos Respublikoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k 110051834, naudai 1 777,19 Eur žalos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1 777,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės atsakovės ERGO Insurance SE, į. k. 10017013, Lietuvos Respublikoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, į valstybės biudžetą 25,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.