- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-30
- Bylos Nr.
- 1A-101-361/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00103-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pran.), Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- D. S. S.
- Civilinis ieškovas
- V. P.
- Advokatai
- Juozapas Surblys, Žilvinas Brazaitis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. atstovo advokato Žilvino Brazaičio ir nuteistosios D. S. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. S. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 125 MGL (BBND) (4 707 Eur) bauda, nustatant ją sumokėti per dvejus metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
D. S. S. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisinta, neįrodžius, kad ji padarė šią nusikalstamą veiką.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. civilinis ieškinys kooperatinei bendrovei „S. ir KO“ (toliau – KB „S. ir KO“, įmonė) paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. S. S. nuteista už tai, kad suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus:
2017 m., laikotarpiu nuo kovo 5 d. 7.30 val. iki balandžio 20 d., (duomenys neskelbtini), KB „S. ir KO“ Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo 5 ir 6 puslapiuose ties darbuotojo V. P. pavarde apie jo instruktavimą 2016-01-08, 2017-01-09 ir pagalbinio darbuotojo A. V. instruktavimą 2017-01-08, 2017-01-09 įrašų penktose skiltyse, kuriose nurodyti instrukcijų numeriai ir bendras jų kiekis, skaičių „31“ prirašymo būdu ištaisė į skaičių „34“ ir šio suklastoto dokumento kopijas 2017-04-21, o originalus 2017-09-20 14.31 val. Kauno g. 6 pastato patalpose, Klaipėdos m., kaip tariamą darbuotojų supažindinimą su KB „S. ir KO“ direktoriaus 2015-04-16 įsakymu patvirtinta Darbuotojo, dirbančio medžio granuliatoriumi, saugos instrukcija Nr. 34 patvirtinantį dokumentą pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams.
Tęsdama šią nusikalstamą veiką, ji 2017 m., laikotarpiu nuo balandžio 10 d. 12.03 val. iki rugsėjo 19 14.41 val., (duomenys neskelbtini), uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ parengtame granuliavimo preso AG-PM-05 techninio paso ir naudojimo instrukcijos tituliniame lape panaikino preso modelio duomenis bei preso atvaizdą ir šį suklastotą dokumentą 2017-09-20 14.31 val. Kauno g. 6 pastato patalpose, Klaipėdos m., kaip tariamą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto gamintojo techninio įrenginio – granuliavimo preso gamyklinį techninį pasą bei naudojimo instrukciją ((duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r.) pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams.
Tęsdama šią nusikalstamą veiką, ji 2017 m., laikotarpiu nuo rugsėjo 18 d. 13.34 val. iki rugsėjo 19 d. 11.40 val., (duomenys neskelbtini), KB „S. ir KO“ darbuotojų registravimo kortelėje dėl 2016-07-01 darbuotojų susipažinimo su atmintinėmis ranka įrašė papildomą Nr. 3 pažymėtą įrašą „3. Veiksmai su granuliavimo presu“ ir šio suklastoto dokumento kopiją 2017-04-21, o originalą 2017-09-20 14.31 val. Kauno g. 6 pastato patalpose, Klaipėdos m., kaip tariamą darbuotojų supažindinimą su granuliavimo preso naudojimu patvirtinantį dokumentą, pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams.
Tęsdama šią nusikalstamą veiką, ji 2017 m. balandžio 19 d. nuo 13.57 val. iki 14.16 val. (duomenys neskelbtini), KB „S. ir KO“ granuliavimo preso AG-PM-0,5 prijungimo prie elektros tinklo Šiūparių k., Klaipėdos r., brėžinyje „VS-1 0,4 vienalinijinė elektrinė schema“ skiltyje „Projekto pavadinimas“ skaitmeniniu būdu pakeitė įrašą į „Granuliavimo preso prisijungimas prie elektros tinklo (duomenys neskelbtini)“, skiltyje „Užsakovas“ skaitmeniniu būdu pakeitė įrašą į „KB „S. ir ko“ ir šio suklastoto dokumento kopiją 2018-04-21, o originalą 2019-01-04 13.33 val. kaip tariamą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto gamintojo techninio įrenginio – granuliavimo preso prijungimą prie elektros įrenginių, esančių KB „S. ir KO“ (kodas (duomenys neskelbtini)) medienos ceche, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtinantį dokumentą pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams.
2. D. S. S. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama darbdavio įgaliotas (atsakingas už darbų saugos teisės aktų laikymosi užtikrinimą įmonėje) asmuo, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir atsirado kitokių sunkių padarinių: būdama KB „S. ir KO“ (kodas 300604199) medienos ceche, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdama 2015-04-30 KB „S. ir KO“ direktoriaus įsakymu Nr. SD-12-04-30/6 paskirta atsakinga už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą ir 2015-04-16 atestuota pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų mokymo programą (pažymėjimo G Nr. (duomenys neskelbtini)), vykdant įmonėje medienos granulių gamybinį procesą, neįvertino darbuotojų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių, eksploatuojant ir aptarnaujant medienos granulių gamybos procese naudojamą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto gamintojo techninį įrenginį – granuliavimo presą, neužtikrino, kad su juo dirbantys darbuotojai būtų supažindinti su šio įrenginio technine dokumentacija ir apmokyti bei instruktuoti, kaip su juo dirbti darbo vietoje, tuo pažeidė:
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 16 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus:
„1. Įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo priemonės turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys; aukštos ar žemos temperatūros darbo priemonių paviršiai turi būti izoliuoti; darbo priemonių valdymo įtaisai turi atitikti ergonominius reikalavimus; neturi būti galimybės darbo priemonę atsitiktinai įjungti, turi būti numatyta, kaip darbo priemonę operatyviai išjungti; darbo priemonių keliamas triukšmas, vibracija ar kita darbo aplinkos tarša neturi viršyti higienos normose nustatytų ribinių verčių (dydžių).
2. Įmonės įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus. Privalomuosius darbo priemonių saugos reikalavimus bei jų atitikties įvertinimo procedūras nustato atitinkami techniniai reglamentai. Tais atvejais, kai gaminamoms ir tiekiamoms į rinką darbo priemonėms netaikomi techninių reglamentų nustatyti reikalavimai, darbo priemonės turi atitikti kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus“;
DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6, 13 punktų reikalavimus:
„1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:
1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;
2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą; <...>
4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, <...>“,
6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami juos priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarką;
13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“;
DSSĮ 27 straipsnio 1, 5 dalių reikalavimus:
„1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Darbuotojai instruktuojami šio Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytais ir kitais atvejais, kai darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo“;
„5. Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai nustato kitokią šių darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų atlikimo tvarką“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-03 nutarimu Nr. 1386 patvirtinto Pavojingų darbų sąrašo 3 dalies 3.4 punkto reikalavimą: „3. Prie pavojingų darbų priskiriama: <...> 3.4. šie darbai: <...> 3.4.5. darbo vietose, kuriose kasdienio triukšmo viršutinė ekspozicijos vertė – 85 dB(A)“;
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 5, 6, 7, 8, 11, 17, 19, 21, 23 punktų reikalavimus:
„5. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, privalo imtis reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi šiuose nuostatuose nurodytų darbuotojų saugos ir jų sveikatos apsaugos reikalavimų darbo įrenginiams ir kurios užtikrintų, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai.
6. Darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys.
7. Ten, kur neįmanoma užtikrinti, kad darbuotojai darbo įrenginius galės naudoti be rizikos saugai ir sveikatai, darbdavys privalo imtis atitinkamų priemonių, kad rizika būtų kiek galima mažesnė.
8. Darbdavys privalo turėti visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus“;
„11. Darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė, atitinkanti šių nuostatų 9.1 arba 9.2 punktų reikalavimus“;
„17. Kai tikėtina, kad naudojami darbo įrenginiai dėl jų konstrukcijos, techninių parametrų, naudojimo sąlygų ar kitų aplinkybių gali sukelti specifinį pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, darbdavys privalo: 17.1. darbo įrenginių naudojimą apriboti ir pavesti juos naudoti tik tam tikriems darbuotojams; 17.2. kai kas nors taisoma, pertvarkoma, modifikuojama, vyksta einamasis remontas ar apžiūra, tada tam darbui specialiai skirti tinkamos kvalifikacijos ir specialiai apmokytus darbuotojus“;
„19. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai gautų reikiamą informaciją apie darbo įrenginių saugų naudojimą, o ten, kur reikia, darbo vietoje prie darbo įrenginių būtų rašytinės darbo įrenginio naudojimo instrukcijos“;
„21. Darbuotojai privalo būti supažindinti su jiems galinčiais kilti pavojais dėl įrenginių, naudojamų darbo patalpose, darbo zonoje ar darbo vietoje, taip pat pavojais, susijusiais su įrenginiais, netgi jeigu darbuotojai patys tiesiogiai šiais įrenginiais ir nesinaudoja“;
„23. Darbdavys privalo užtikrinti, kad: 23.1. kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį“;
DSSĮ 1 priedo „Minimalūs reikalavimai“ 2.2, 2.3, 2.8, 2.11, 2.13, 2.14, 2.15 punktų reikalavimus:
„2.2. Paleisti darbo įrenginį turi būti įmanoma, tik kai tai ketinama atlikti apgalvotai. Tokia pati darbo įrenginio paleidimo galimybė turi būti numatyta vėl įjungiant dėl bet kokios priežasties sustojusį įrenginį; <...>.
2.3. Visi darbo įrenginiai privalo turėti tokią valdymo sistemą, kuri leistų juos visiškai ir saugiai sustabdyti. Kiekvienoje darbo vietoje turi būti įrengtas toks valdymas, kuris priklausomai nuo pavojaus pobūdžio leistų sustabdyti darbo įrenginį visiškai arba tik kai kurias tam būtinas jo dalis. Įrenginio stabdymo valdymas turi būti prioritetinis paleidimo valdymo požiūriu. Kai darbo įrenginys arba pavojingos jo dalys yra sustabdytos, turi išsijungti energijos tiekimas atitinkamiems įrenginio valdymo įtaisams (aktuatoriams)“;
„2.8. Jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje“;
„2.11. Ant įrenginio turi būti reikiami saugos ir sveikatos apsaugos ženklai. Tokie ženklai arba kiti įspėjantys įtaisai ant darbo įrenginio turi būti lengvai pastebimi ir suvokiami. 2.13. Įrenginio techninį aptarnavimą arba einamąjį remontą turi būti įmanoma atlikti tik tada, kai įrenginys yra išjungtas. Jei to padaryti neįmanoma, turi būti sudaryta galimybė šias operacijas atlikti saugiai arba šios operacijos turi būti atliekamos nepavojingose zonose. Jeigu įrenginys turi techninio aptarnavimo registracijos žurnalą, tai po kiekvieno aptarnavimo turi būti daromi įrašai“;
„2.14. Visi darbo įrenginiai turi būti aprūpinti aiškiai atpažįstamais įtaisais, skirtais atjungti juos nuo visų energijos šaltinių. Nesąmoningas ar atsitiktinis (netyčinis) darbo įrenginio įjungimas neturi kelti jokio pavojaus darbus atliekantiems ar kitiems darbuotojams.
2.15. Ant darbo įrenginio turi būti įspėjimai ir ženklai, skirti darbuotojų saugai užtikrinti“;
KB „S. ir Ko“ direktoriaus 2015-04-16 įsakymu patvirtintos Darbuotojo, dirbančio medžio granuliatoriumi, saugos instrukcijos Nr. 34:
1 dalies reikalavimus:
„<...> Reikalavimai aptarnaujančiam personalui: – eksploatuoti įrenginį, jį montuoti, atlikti techninius aptarnavimus ir remontus gali asmenys susipažinę su įrengimų sandara ir charakteristikomis, saugaus darbo taisyklėmis ir turintys reikiamas kvalifikacijas, leidžiančias išvengti nelaimingų atsitikimų, bei užtikrinti įrengimų ilgalaikį darbą“;
7 dalies „Saugos instrukcijos“ reikalavimus:
„Naudotojas turi užtikrinti, kad Įrenginį eksploatuos tik asmenys: <...> pilnai susipažinę su šia naudojimosi instrukcija ir suprantantys visus jos reikalavimus; Apmokyti dirbti su šiuo įrenginiu, supažindinti su jo veikimu, bei praėję darbo saugos ir nelaimingų atsitikimų prevencijos instruktažus; įrenginys turi būti eksploatuojamas tik techniškai tvarkingas: <...>“;
7.1. punkto reikalavimus: „<...> Technologinis granuliavimo presas charakterizuojamas sekančiais faktoriais: triukšmo lygis prie preso gali siekti 93 db „A“; aukšta darbo temperatūra. Darbuotojai turi į tai atkreipti rimtą dėmesį ir griežtai laikytis saugumo reikalavimų: Turi būti nustatyti konkretūs asmenys atsakingi už įrenginio eksploatavimą, priežiūrą, aptarnavimą. Personalas privalo susipažinti su savo pareiginėmis instrukcijomis. <...> Prieš pradedant pirmą kartą dirbti operatorius privalo susipažinti su šia instrukcija, visais valdymo elementais, žinoti jų vykdomas funkcijas ir praeiti apmokymus (įvadinį instruktažą). <...> Prieš atliekant bet kuriuos aptarnavimo, remonto arba sureguliavimo darbus būtina išjungti variklius, elektros kirtiklį ir apsidrausti nuo nesankcionuoto įjungimo. <...> Presavimo kameros valymą atlikinėti specialios mentelės pagalba“;
7.6. punkto reikalavimus: „Prieš pradedant bet kokią įrengimų techninio aptarnavimo operaciją išjunkite jo kirtiklį ir užrakinkite. <...> Nuolat tikrinkite ar įspėjamieji pavojaus ženklai (lipdukai) yra vietoje, nepažeisti, gerai įskaitomi ir suprantami. Sugadintus ir neįskaitomus ženklus nedelsiant pakeiskite naujais“,
dėl to 2017-03-04 apie 21.00 val. pagalbinis darbuotojas V. P., būdamas neinstruktuotas ir neapmokytas, kaip saugiai atlikti jam pavestus darbus: gaminti granules ir atlikti profilaktinį įrenginio aptarnavimą, priežiūrą, dirbti su tyrimo metu nenustatyto gamintojo medienos granuliavimo presu, nežinodamas, kaip prieš atliekant techninio aptarnavimo darbus tinkamai atjungti presą nuo visų energijos šaltinių, dėl užsiteršimo sustojus suktis matricai, paspaudė ant elektros spintos išorinės pusės įrengtą atjungimo mygtuką, atidarė galinį preso (matricos) gaubtą ir, norėdamas išimti susidariusias presuotos ir sudegintos medienos atliekas, įkišo dešinę ranką į įrenginio matricos vidų, po to įrenginys staiga įsijungė ir pradėjęs suktis įtraukė V. P. mūvimą pirštinę bei ranką, ją prispaudė ir laikė tokioje padėtyje iki 2017-03-05 7.30 val., kol ji buvo išlaisvinta kito darbuotojo. V. P. patyrė dešinio dilbio, riešo ir plaštakos suspaudimą ir dešinio alkūnkaulio distalinio trečdalio lūžį su poslinkiu ir dešinio alkūnkaulio distalinio galo lūžį, dešinės plaštakos ir I–V pirštų II laipsnio nudegimą, III, IV, V pirštų nekrozę ir gangreną, tai sąlygojo pasekmes – dešinės plaštakos III–V pirštų amputaciją, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų prašymai ir argumentai
3. Prokurorė K. Prialgauskienė apeliaciniu skundu prašo :
pakeisti apylinkės teismo 2021-12-07 nuosprendžio dalį, kuria D. S. S. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisinta, ir priimti naują nuosprendį – D. S. S. nuteisti pagal BK 176 straipsnio l dalį 200 MGL (7 532 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 1, 4 dalimis, prie pagal BK 176 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės iš dalies pridėti pagal BK 300 straipsnio l dalį paskirtą bausmę – 125 MGL (BBND) (4 707 Eur) baudąir paskirti D. S. S. galutinę bausmę – 275 MGL (10 356,50 Eur) baudą.
Iš civilinės atsakovės KB „S. ir KO“ priteisti 23 681,20 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam V. P..
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą KB „S. ir KO“ turtui palikti galioti, iki bus atlyginta arba išieškota žala.
Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Prašo apklausti darbų saugos ekspertizę atlikusį ekspertą A. S., darbų saugos specialų tyrimą atlikusią specialistę J. R., papildomai apklausti T. S., S. D. S..
3.1. Teigia, jog teismas nepagrįstai išteisino D. S. S. pagal BK 176 straipsnio dalį. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių. Teismas, pripažinęs, kad D. S. S. padarė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir su juo susijusiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, šių pažeidimų nelaikė tiesiogine V. P. kilusių padarinių priežastimi. Toks teismo vertinimas prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir neatskleidžia priežastinio ryšio buvimo. Atlikęs įrodymų tyrimą, teismas paskyrė darbų saugos ekspertizę, jos akte, kaip ir specialisto išvadoje, konstatuota, kad įvykį sąlygojo techninės bei organizacinės priežastys. Tačiau teismas pakankamai neargumentavo, kodėl kritiškai vertina tapačias specialistų ir ekspertų išvadas. Nors šios išvados nėra vieninteliai ar svarbiausi įrodymai, tačiau remiantis jomis ir visa surinkta medžiaga nustatomas įvykio mechanizmas, jį sąlygojusios priežastys, kurių nebuvus nelaimingo atsitikimo būtų buvę išvengta.
3.2. Teismas nepagrįstai techniškai netvarkingo įrenginio eksploatavimą susiejo tik su už techninę priežiūrą atsakingo asmens atsakomybe. D. S. S. pripažino, kad įmonėje iki įvykio buvo eksploatuoti du granuliatoriai, iš kurių paskutinis – apie du mėnesius iki įvykio. Tai patvirtino ir įmonės vadovas T. S. bei liudytojas T. V.. Tačiau D. S. S. nesiėmė jokių priemonių gauti įrenginio eksploatavimo ir priežiūros dokumentus, apžiūrėti įrenginį ir įvertinti jo atitiktį saugos standartams, o jų neatitinkant, atlikti jai deleguotą rizikos veiksnių, dirbant su tokio tipo ir tokio techninio lygio įrenginiu, vertinimą, nesikreipė į specialistus dėl vidaus instrukcijų parengimo ar papildymo ir t. t. Toks D. S. S. aplaidus jai deleguotų darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto funkcijų atlikimas – leidimas (pritarimas konkliudentiniais veiksmais, neišreikštas prieštaravimas / nesutikimas įmonės vadovui) naudoti įmonės veikloje techninių standartų neatitinkantį ir nesertifikuotą įrenginį, neturint jokios gamyklinės dokumentacijos, naudojimo instrukcijų, yra tiesiogiai susijęs priežastiniu ryšiu su įvykiu ir kilusiomis pasekmėmis. Už darbų saugą atsakingam asmeniui tinkamai vykdžius pavestas pareigas, būtų buvę imtasi priemonių įgyvendinti techninius ir organizacinius įrenginio saugaus eksploatavimo reikalavimus ir darbuotojams nebūtų kilusi rizika arba ji būtų buvusi sumažinta iki minimumo. D. S. S. nenustatė darbo pamainų, neskirstė darbuotojų, tačiau, įgyvendindama darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto funkcijas, privalėjo žinoti ir žinojo darbuotojus, jų kompetenciją, darbo patirtį, darbo pamainas, jiems pavedamas funkcijas / darbus, turėjo imtis priemonių pati ar per kitus asmenis kiekvienoje pamainoje užtikrinti saugos reikalavimus. Todėl visiškai nesvarbu, kad įvykio metu D. S. S. atostogavo, kadangi nelaimingą atsitikimą lėmė anksčiau neįgyvendinti, tebesitęsiantys Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai.
3.3. Nuosprendyje sumenkinama įvykį sąlygojusių organizacinių priežasčių, darbuotojų kvalifikaciją bei kompetenciją atlikti tam tikrus darbus paneigiančių dokumentų svarba. Teismas konstatavo, kad D. S. S. suklastojo dokumentus – Įrenginio naudojimo instrukciją Nr. 34, atliko prierašus KB „S. ir KO“ darbuotojų registravimo kortelėje dėl 2016-07-01 darbuotojų susipažinimo su atmintinėmis, ranka įrašydama papildomą Nr. 3 pažymėtą įrašą, ir šiuos dokumentus panaudojo siekdama nuslėpti faktą apie darbuotojų nesupažindinimą su įrenginio – granuliavimo preso naudojimo tvarka ir gamintojo nurodymais / rekomendacijomis. Teismas sumenkino šių tiesioginių įrodymų reikšmę, prioritetą teikdamas šališkiems nuteistosios, civilinės atsakovės atstovo ir prieštaringiems kai kurių liudytojų parodymams. Teismas neįvertino šių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi, neanalizavo parodymų patikimumo, nuoseklumo, išsamumo, detalumo, logiškumo, atitikties kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
3.4. Teismo teigimu, V. P. buvo faktiškai T. S. bei D. S. S. apmokytas dirbti su granuliatoriumi, nors D. S. S. pripažino, kad nežinojo nei įrenginio techninių charakteristikų, nei naudojimo tvarkos (kur ir kaip įjungti), niekada nematė su minėtu įrenginiu dirbančio V. P., o T. S. patvirtino, kad su įrenginiu dirbo tik V. P. ir A. V., o kaip naudotis, supažindino T. V.. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad D. S. S. darbo vietoje matė tik kartą ar kelis, kai nebuvo T. S., kuris pradėjus dirbti su įrenginiu tik parodė, kur išjungiamas, įjungiamas įrenginys iš elektros tinklo, paaiškino šio veiksmo būtinumą dėl variklio perkaitimo užsikimšus matricai. Be to, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas T. V. patvirtino, kad būtent liudytojas T. S. aprodė nukentėjusiajam, kaip naudoti anksčiau įmonėje eksploatuotą granuliatorių, T. V. teigimu, kaip dirbti su nauju įrenginiu, papildomai parodė A. V., kadangi pats T. V. niekada iki įvykio nebuvo dirbęs su įrenginiu, su kuriuo buvo sužalotas V. P., tik atlikdavo jo techninę priežiūrą (derindavo, keisdavo guolius ir pan.). T. V. įmonėje įdarbintas staliumi, tačiau žodiniu nurodymu atlikdavo granuliavimo preso techninę priežiūrą ir remontą. Be to, liudytojo A. V. teigimu, jis tvarkydavo elektros įrangą, nors neturėjo jokios tam reikalingos kvalifikacijos ar išsilavinimo. D. S. S. nurodė tariamai įspėjusi nukentėjusįjį nekišti rankų į įrenginį, bet pati tokio jo veiksmo niekada nėra mačiusi, o girdėjusi iš T. S. bei T. V.. T. V. patvirtino, kad su V. P. santykiai nebuvo draugiški, neva įspėdavo dėl darbo, nors su nukentėjusiuoju nedirbo kartu ir vienoje pamainoje (V. P. dažnai dirbo naktinėse pamainose). Liudytojų T. V., J. V. bei T. V. paaiškinimu, supažindino su instrukcijomis D. S. S., o vietoje darbus aprodė T. S., gamyklinių įrenginio instrukcijų iki įvykio nebuvo matę ir nebuvo su jomis susipažinę. Taip pat liudytojai (visi apklausti darbuotojai) negalėjo įvardyti instruktavimo eigos, su kokiomis konkrečiai instrukcijomis buvo supažindinti, kokie esminiai saugaus darbo reikalavimai jiems buvo nurodyti, išskyrus tai, kad T. S. liepdavo nekišti rankų kur nereikia (prie elektros, veikiančio įrenginio).
3.5. Teismas nutylėjo išteisinimui nenaudingus liudytojo A. V. (mirusio iki bylos nagrinėjimo teisme) ikiteisminio tyrimo metu akistatos su V. P. duotus parodymus, kai tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas patvirtino, jog iš matricos pridegusią ir laužtuvu nugremžtą pjuvenų plutą išimdavę rankomis, jokios specialios mentelės nenaudoję ir neturėję, mokymų ar instruktavimų dėl įrenginio naudojimo nepraėję, su gamyklinėmis ir rašytinėmis darbo instrukcijomis nesusipažinę. Apie įrenginyje pridegusios pjuvenų plutos gramdymą laužtuvu, o ne specialia mentele patvirtino ir liudytojas T. V. bei pats T. S.. Paprašius liudytojų apibūdinti minėtą mentelę, vieni nurodydavo laužtuvą, kiti, pavyzdžiui, J. V., nurodė naudoję savo savadarbį kapliuką, o T. V. – gramdeklį. Taigi jokios spec. mentelės neturėjo ir nenaudojo nė vienas darbuotojas. Taip pat niekas negalėjo paaiškinti, kaip tiksliai atrodo ta mentelė. Liudytojai J. V., T. V., A. V. taip pat paneigė matricose išgramdytų plutų išpūtimo galimybę (nebuvo įmanoma).
3.6. Vertindamas darbuotojų ir darbdavio atsakomybės ribas, teismas padarė norminiais aktais neparemtas išvadas, jog darbuotojo instruktavimas įsidarbinimo metu ir periodinis instruktavimas galioja visose darbo vietose ir bendrų nuostatų, su kuriais darbuotojai supažindinti kabinete, pakanka, kad jie savarankiškai galėtų įvertinti kitoje darbo vietoje galinčius atsirasti rizikos veiksnius. Teismas nepaaiškino, kodėl darbuotojui kažkada įsidarbinant D. S. S. pateiktos perskaityti instrukcijos, o vėliau po metų tik formaliai per kitus asmenis (T. S. žmoną) pateikti pasirašyti instruktavimo žurnalai sudaro pakankamą pagrindą teigti, jog darbuotojas buvo supažindintas su pavojingais veiksniais, dirbant su konkrečiu įrenginiu. Tiek nuteistoji, tiek T. S. nukentėjusįjį apibūdino kaip nevisavertį socialinį gyvenimą gyvenantį asmenį, nekvalifikuotą darbuotoją, kurį apgyvendino darbe ir išnaudojo, įpareigodami vakarais ar nakties metu pagaminti tam tikrą kuro granulių kiekį. Teisės aktai ne be priežasties nustato reikalavimą privalomai instruktuoti darbuotoją kartą per metus arba papildomai iškart, kai pradedama naudoti kita įranga, metodika ar technologija arba kai darbuotojui trūksta kompetencijos.
3.7. Teismas tiek D. S. S., tiek T. S., kurie ne kartą jau melavo ikiteisminio tyrimo metu, trukdė procesui klastodami dokumentus, slėpdami įrodymus, nenuoseklius ir prieštaringus parodymus apie jų tariamai faktiškai darbo vietoje atliktą darbuotojų mokymą dirbti su granuliatoriumi laikė patikimu įrodymu, o nukentėjusiojo nuoseklius paaiškinimus apie buvusią realią situaciją darbo vietoje vertino kaip jo paties neatsakingumą. Nukentėjusiojo V. P. darbo sutartis patvirtina, kad jis buvo įdarbintas pagalbiniu darbininku ir į jo pareigas įėjo paprastesni darbai (pvz., lentų rūšiavimas, pakavimas bei malkų skaldymas prie agregatų ir pan.). Tai patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas T. V.. Su medžio granulių gaminimo įrenginiu V. P. buvo pavesta dirbti tada, kai trūko galinčių tai daryti darbuotojų, tik pasižiūrėjus, kaip dirba kiti, o nei pasirašytinai, nei žodžiu jis nebuvo supažindintas su saugos reikalavimais. Teismo nuomone, buvo techninė galimybė išvalyti granuliatoriaus būgną ir saugiu būdu (atsukant tris varžtus, nuimant dangtį ir iškrapštant sukepusias nuo karščio atliekas mechaniniais įrankiais), tačiau tai yra įrenginio techninės priežiūros (aptarnavimo) dalykas, tai nebuvo V. P. darbinė pareiga ir atsakomybė. Pirminiuose nuteistosios bei T. S. paaiškinimuose buvo teigiama, kad apskritai V. P. buvo pavesta atlikti tik pagalbinius valymo darbus, o ne dirbti su įrenginiu – granuliatoriumi, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija priešingai. Minėta valymo tvarka nenurodyta jokioje instrukcijoje, todėl iš nukentėjusiojo nebuvo galima reikalauti tokio elgesio. Įrenginio techninę priežiūrą vykdęs T. V. paneigė galimybę po valymo vienam pačiam uždėti matricos žiedą. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog V. P., kaip ir kiti darbuotojai, nebuvo apmokytas dirbti konkrečiai pagal dirbančio su granuliavimo aparatu asmens instrukciją.
3.8. Pripažinęs dokumentų klastojimo faktą, teismas vis tiek nusprendė, jog nukentėjusiojo instruktavimas pagal tuo metu buvusias bendrąsias instrukcijas buvo pakankamas dirbant su nauju įrenginiu. Teismas nemotyvavo, kurių konkrečiai instrukcijų reikalavimų nukentėjusysis nevykdė. Teismo teigimu, 14-oje instrukcijų buvo pakankamai nurodymų, išaiškinimų ir draudimų, kuriuos pagalbinis darbuotojas turėjo žinoti ir vykdyti dirbdamas su granuliatoriumi. Tačiau minimi bendri reikalavimai ištraukti iš konteksto, neįvardijant, su kokiu darbu, vieta ar įrenginiu jie susiję ir pan. Be to, nukentėjusysis V. P. nelietė atvirų elektrinių bei judančių dalių, nekaišiojo rankų (norėdamas pataisyti) prie medienos rietuvių, mašinos kėbulo, nelindo prie neišjungto iš elektros tinklo įrenginio (išjungė taip, kaip jam buvo nurodyta ir žinoma), neatliko staklių valymo darbų rankomis ar kitomis kūno dalimis, granulių gaminimo įrenginiui valyti jam nebuvo pateiktas specialiai tam skirtas įrankis – mentelė. Todėl teismo išvardyti reikalavimai nebuvo susiję su atliekamu darbu arba jų nebuvo įmanoma įgyvendinti dėl pavesto darbo pobūdžio ir suteiktų priemonių.
3.9. Parenkant bausmės rūšį ir dydį atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Nors viena veika priskirtina neatsargių veikų kategorijai, tačiau ji sukėlė sunkias negrįžtamas pasekmes – žmogaus sunkų sužalojimą, kita – nesunkus nusikaltimas, bet šios veikos įvykdytos tyčia, turint tikslą nuslėpti BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius. Kaltinamoji yra dirbanti, nesusituokusi, turi mažametį vaiką, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, ji šias nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą.
3.10. Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl 13 200 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, kadangi šiurkščiais DSSĮ bei kitų teisės aktų nuostatų pažeidimais padaryta žala žmogaus sveikatai. Nukentėjusysis patyrė ne tik skausmingus išgyvenimus, bet neteko galimybės dirbti, tinkamai ir patogiai save aptarnauti, pasikeitė jo išvaizda, jis nuolat jaučia sužalojimų poveikį. AB „Lietuvos draudimas“ el. pranešimuose ir jų prieduose užfiksuota, kad V. P. pagal įmonės „S. ir KO“ nelaimingų atsitikimų draudimo verslo liudijimą LD Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėta 4 518,80 Eur išmoka (2 t., b. l. 35–36, 39–72). Todėl šia dalimi nukentėjusysis sumažino ieškinio dydį. Atsižvelgiant į teisminę praktiką, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumą, iš kaltinamosios darbdavės, kaip materialiai atsakingo asmens, nukentėjusiajam priteistina 8 681,20 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
4. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. atstovas advokatas Ž. Brazaitis apeliaciniu skundu prašo: pakeisti apylinkės teismo 2021-12-17 nuosprendžio dalis, kuriomis D. S. S. išteisinta pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir paliktas nenagrinėtas civilinio ieškovo V. P. civilinis ieškinys, ir priimti naują nuosprendį – nuteisti D. S. S. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį bausme, kurią siūlo prokurorė, ir visiškai tenkinti civilinio ieškovo V. P. civilinį ieškinį. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakleistą.
4.1. Teigia, jog teismas, tinkamai neištyręs ir neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų, padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamoji jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, neva nepadarė. Analizuodamas 2018-03-22 V. P. ir kito įmonės darbuotojo A. V. akistatos protokolą, teismas nepastebėjo šių abiejų darbuotojų, dirbusių tą patį darbą su tuo pačiu granuliavimo aparatu, atsakymo į tyrėjo klausimą Nr. 7 „Kaip yra valoma granuliavimo preso kamera?“ Tiek V. P., tiek A. V. atsakymai į šį klausimą buvo iš esmės identiški, tarpusavyje neprieštaringi, o vienas kitą tik papildantys: abu darbuotojai patvirtino, kad pjuvenų pluta būdavo nugrandoma laužtuvu, o susidarę gabalai išimami rankomis, kišant jas su apsauginėmis pirštinėmis į matricos vidų. Jokio kito būdo tokiems gabalams išimti nebuvo, jokia kaltinamosios ir jai artimų asmenų nuolat minėta mentelė net neegzistavo, o tai, kad pučiant orą stambių nugrandytų prikepusių pjuvenų gabalų išimti (išpūsti) neįmanoma, galiausiai 2019-05-13 vykusio teismo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusiajam aiškiai šališkas liudytojas J. V., prieš tai daugybę kartų painiojęsis duodamas parodymus. Šių svarbių aplinkybių teismas neįvertino. Paaiškina, kad apie tai, jog prieš valant prikepusias pjuvenas nuo užstrigusio aparato dėl saugumo reikia atjungti dar ir papildomą jungiklį, buvusį virš skydinės, nei V. P., nei A. V. instruktuoti niekada nebuvo ir tai nulėmė įvykusią nelaimę. Tiek kaltinamosios, tiek ir įmonės direktoriaus kaltinamosios tėvo T. S. aiškinimai, jog neva V. P. nuolat buvo aiškinama nekišti rankų į matricos vidų, yra deklaratyvūs ir nepatvirtinti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Darbuotojams nebuvo sudarytos sąlygos / galimybės prikepusius ir atgrandytus pjuvenų gabalus iš matricos vidaus išimti kokiu nors kitokiu būdu, užuot kišus rankas, o tai yra vienas iš daugelio įmonės įgalioto asmens, atsakingo už darbuotojų saugą ir sveikatą, pareigų pažeidimų. 2021-06-28, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, įmonės direktoriaus teismui pateiktas paaiškinimas, jog kaltinamoji neva net nebuvo informuota apie tai, kad V. P. dirba su medienos granuliatoriumi, apskritai atrodo absurdiškai: šis dokumentas kaltinamosios aplinkos į bylą buvo pateiktas turbūt pamiršus, jog pati kaltinamoji daugybę kartų aiškino teismui apie tai, jog V. P. neva buvo tinkamai instruktuotas, kaip saugiai su šiuo aparatu dirbti, kad ji pati jam ne kartą sakiusi nekišti į vidų rankų ir t. t. Taigi, kyla klausimas, ar tikrai kaltinamoji nebuvo informuota apie V. P. darbą su granuliatoriumi, kai pati teismui ne kartą patvirtino priešingai.
4.2. Apeliantui nesuprantama, kuo remdamasis teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir prokurorės el. susirašinėjime įžvelgė neegzistuojančią naudoto, neveikiančio, iškomplektuoto, neparuošto įrenginio perdavimo T. S. datą – 2018 m. Iš tiesų šiame susirašinėjime nurodyta, kad kadaise medienos granuliatoriumi buvęs įrenginys perdavimo metu iš esmės jau buvo tapęs tik metalo laužu ir T. S. perduotas, greičiausiai, 2017 m. pradžioje ar kiek vėliau, tačiau jokiu būdu ne 2018 m. Akivaizdu, jog šis techniškai netvarkingas įrenginys ir buvo tas pats, su kuriuo dirbant V. P. įvyko nelaimė. Apie netinkamai veikiančią, nuolat perdegančią ar parinktos netinkamos galios papildomą elektros įrangą, reikalingą granuliavimo aparatui aptarnauti, patvirtinta tiek liudytojų parodymai, tiek specialistų išvados, tiek ir sąmoningi kaltinamosios ir (ar) jai artimų asmenų veiksmai, kuriais siekiama nuslėpti tikrąsias nelaimingo įvykio priežastis ir aplinkybes, pavyzdžiui, ikiteisminiam tyrimui pateikiant ne tą (neoriginalų) elektros jungiklį, netvarkingą elektros įrangą permontuojant (sutvarkant) kitą dieną po nelaimės ir kt. Visa tai kartu dar kartą patvirtina, kad įmonėje buvo naudojama aiškiai netvarkinga įranga. Darbo priemonės neatitiko norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotų saugą darbe bei sveikatą, reikalavimų. Už tokius pažeidimus, vadovaujantis tiek DSSĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tiek ir analogiškais kitais teisės aktais, yra atsakingas darbdavio įgaliotas asmuo, šiuo atveju – būtent kaltinamoji D. S. S.. Tokią išvadą galima daryti remiantis 2021-08-30 ekspertizės akte pateiktu atsakymu į pirmąjį teismo klausimą, šį įrodymą įvertinus kitų aptartų įrodymų kontekste. Deja, teismas padarė priešingą, neteisėtą išvadą.
4.3. Analizuodamas eksperto atsakymą į antrąjį klausimą, teismas be jokio pagrindo kaltinamosios naudai šią išvadą nuvertino, sumenkindamas ją vien dėl to, kad, eksperto nuomone, atsakyme aprašytos aplinkybės įtakos nelaimingam atsitikimui turėjo neva tik organizaciniu požiūriu. Šiuo konkrečiu atveju kaip tik organizacinis požiūris ir yra itin svarbus: jei V. P. būtų dirbęs tik su techniškai tvarkinga darbo priemone (normaliai veikiančiu geru sertifikuotu granuliavimo aparatu, kuriam elektros energija tiekiama tvarkinga ir saugia elektros grandine, kurios visi atskiri sudėtiniai elementai taip pat visiškai saugūs ir tvarkingi), jei jam iš tiesų būtų buvusios sudarytos sąlygos išvalyti granuliavimo aparatą saugiai, nekišant į vidų rankų (pavyzdžiui, dirbant ne vienam naktį, bet bent dviem asmenims, kurie būtų lengvai galėję nuimti ir paskui uždėti dangtį, kurio vienam uždėti neįmanoma, ir turint specialias valyti skirtas priemones – niekada neturėtą specialią mentelę, o gal ir šluotelę, ilgas žnyples ar pan.), jei jis būtų buvęs tinkamai instruktuotas, kad, net ir prieš valant aparatą rankomis, kišant jas į matricos vidų tam, kad galėtų išimti stambius atgrandytus pjuvenų plutos gabalus, kurių iš ten pašalinti jokiu kitu būdu neįmanoma, yra būtina dar išjungti ir papildomą elektros jungiklį, buvusį virš skydinės, tai tokiu atveju nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Todėl šiuo atveju kaltas savo pareigų neatlikęs už darbuotojų saugos bei sveikatos užtikrinimą darbe darbdavio įgaliotas asmuo – kaltinamoji. Ji nesuorganizavo V. P. darbo su specialiomis pavojingomis priemonėmis taip, kad jis būtų tikrai saugus. Kaip saugiai dirbti su konkrečiu specifiniu pavojingu elektromechaniniu įrenginiu, turėtų instruktuoti ne savamokslis, bet tik turintis reikiamą kvalifikaciją bei patirtį asmuo. Toks instruktavimas turi būti tiek teorinis, tiek praktinis. Vien tai, kad darbuotojas galbūt yra apmokytas dirbti su kitokiais įrenginiais, savaime nereiškia, jog jis automatiškai sugeba saugiai dirbti ir su kitu įrenginiu. Galiausiai, teismo akcentuotas kaltinamosios išvykimas atostogauti į užsienį nelaimingo atsikimo metu iš esmės su padaryta nusikalstama veika neturi jokio ryšio. Jei V. P. iš tiesų būtų buvęs tinkamai apmokytas, kaip reikia saugiai dirbti su granuliavimo aparatu, tai turėjo būti padaryta dar iki tokio darbo pradžios, vos tik aparatą paruošus gamybos procesui. Taigi kaltinamoji nelaimės naktį vis tiek nebūtų stovėjusi šalia jo ir prižiūrėjusi, kaip jis dirba.
4.4. Ekspertas, atsakydamas į trečiąjį teismo klausimą, pateikė kategorišką išvadą, kad V. P. vykdyti darbai dėl savo nesaugumo neatitiko daugybės teisės aktų reikalavimų, o užtikrinti saugų darbą tiriamo nelaimingo atsitikimo atveju buvo darbdavio ir jo įgaliotų asmenų pareiga. Teismas šios išvados dalies apskritai neanalizavo jokiu aspektu. V. P. mano, jog būtent ši kategoriška eksperto išvada, reziumuojanti atsakymus į prieš tai pateiktus klausimus, yra vienas kertinių įrodymų byloje, leidžiančių objektyviai pripažinti kaltinamąją kalta padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Teismas byloje esančius įrodymus tyrė ir vertino selektyviai, be kita ko, nenurodydamas jokių motyvų, dėl kurių tokie svarbūs įrodymai, kaip, pavyzdžiui, akistatos protokolas bei jame užfiksuotos aplinkybės, eksperto išvada ar tam tikros jos dalys ir kt., buvo atmesti. Nuosprendis pagrįstas tik tokiais įrodymais (pvz., kaltinamosios, jos tėvo, giminystės ar darbo santykių prasme pavaldžių liudytojų parodymais), dėl kurių objektyvumo ir patikimumo turėtų kilti didelių abejonių.
4.5. Remdamasis šiomis aplinkybėmis daro tokias išvadas: įmonėje naudotos darbo priemonės buvo techniškai netvarkingos ir egzistavo galimybė nustojusią veikti darbo priemonę atsitiktinai įjungti (įsijungti jai pačiai); V. P. nebuvo instruktuotas, kaip saugiai elgtis su naujai įmonėje įrengtu ir paruoštu gamybai konkrečiu specifiniu pavojingu įrenginiu, kurio iki tol įmonėje nebuvo (kitaip tariant, darbuotojas nebuvo instruktuotas pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas); buvo reikalaujama, kad darbuotojas pradėtų (ir tęstų) darbą įmonėje, nors jis nebuvo instruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Dėl šių priežasčių įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta apelianto sveikata. Už padarytus pažeidimus buvo atsakinga būtent kaltinamoji kaip darbdavio įgaliotas asmuo, turintis užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe. Siekdama padarytą nusikaltimą užmaskuoti ar apsunkinti jo tyrimą, kaltinamoji klastojo dokumentus (kūrė neegzistuojančias instrukcijas, į atitinkamą žurnalą įterpė įrašus apie tariamą V. P. instruktavimą, kaip saugiai elgtis su granuliavimo aparatu, kuris pats savaime niekaip negalėjo būti saugus, nes faktiškai buvo „prikeltas antram gyvenimui“ iš metalo laužo). Įvykio aplinkybės buvo slepiamos, iškraipomos ir kitais būdais. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui aiškinta, kad darbuotojas susižalojo neva neveikiančiu aparatu, o kitą dieną po nelaimingo atsitikimo buvo perdaryta elektros grandinė, pašalinant sugedusį jungiklį, ikiteisminiam tyrimui pateikti ne originalūs, tyrėjų reikalauti, bet panašūs kiti daiktai (jungiklio pakaitalas), nepateikti reikiami įrangos dokumentai, motyvuojant tuo, jog jų neva niekas neprašė, turint aiškų tikslą tyrėjus suklaidinti. Priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir jos padarinių yra akivaizdus – kaltinamajai pažeidus daug anksčiau aprašytų norminių teisės aktų, susijusių su darbuotojų sauga bei sveikata, reikalavimų, sunkiai nukentėjo įmonės darbuotojas, o to tikrai nebūtų atsitikę, jei visas prieš tai aprašytas ir išanalizuotas savo pareigas kaip darbdavio įgaliotas asmuo, atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų užtikrinimą, kaltinamoji būtų įvykdžiusi tinkamai. Taigi būtent šie kaltinamosios padaryti pažeidimai tapo būtina sąlyga ir pagrindine priežastimi, sukėlusia sunkius padarinius.
5. Nuteistoji D. S. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2021-12-17 nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį – ją pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
5.1. Mano, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažinimo ją kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teigia, jog tokios nusikalstamos veikos nepadarė, tyčios padaryti šią veiką neturėjo. Tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius parodymus apie tai, kokios aplinkybės lėmė, kad darė darbinius (procedūrinius) pataisymus tvarkydama įmonės vidaus dokumentus: dėl taisymų kooperatinės bendrovės „S. ir KO“ Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnale – 5, 6 puslapiuose ties darbuotojo V. P. pavarde apie jo instruktavimą 2016-01-08, 2017-01-09 ir pagalbinio darbuotojo A. V. instruktavimą 2017-01-08, 2017-01-09 įrašų penktose skiltyse, kuriose nurodyti instrukcijų numeriai ir bendras jų kiekis, pripažino, kad skaičių „31“ ištaisė į skaičių „34“, tačiau ne tą skaičių nurodė dėl suklydimo. Paaiškino, kad nepamena, ar šiuos taisymus darė nurodytų darbuotojų instruktavimo dieną, tačiau tikrai žino, kad tai darė daug anksčiau, negu įvyko nelaimingas atsitikimas. Kita vertus, įmonėje dirba apie 10 darbuotojų, kiekvienam darbuotojui pildoma apie 15 instrukcijų, todėl galimybė suklysti yra reali. Taisydama pastebėtą klaidą, tikrai neturėjo nei tyčios, nei prasmės ką nors klastoti. Pripažino, kad parengė darbo su granuliatoriumi instrukciją, panaudodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su įrenginiu pateiktą granuliavimo preso AG-PM-0,5 instrukciją. Buvo įsitikinusi, kad tokia pat instrukcija tinka visiems granuliatoriams, todėl manė, kad, parengdama šią instrukciją pagal kitą granuliatorių, nieko nepažeidžia ir nieko neklastoja. Visos KB „S. ir KO“ technikos įrenginių naudojimo instrukcijos buvo sudaromos be nuotraukų ir modelių pavadinimų, buvo aprašomos tik tų įrenginių funkcijos, nes joks teisės aktas nereikalauja, kad bendrovės veikloje naudojamose instrukcijose būtų nurodyta konkretaus įrenginio nuotrauka ir modelis. Buvo įsitikinusi, kad jeigu įrenginio funkcijos išlieka tos pačios, tai tą pačią instrukciją galima pritaikyti ir kitam medienos granuliavimo presui. Kadangi šis įrenginys priskiriamas prie pavojingų įrenginių, todėl vėliau atliko su tuo susijusį pataisymą KB „S. ir Ko“ darbuotojų registravimo kortelėje. Ranka darytas įrašas nurodytas kaip punktas Nr. 3, t. y. ,,Veiksmai su granuliavimo presu“. Pataisymo priežastis buvo ta, kad, pasitarę su bendrovės vadovu T. S., nusprendė, jog granuliavimo presas yra pavojingas įrenginys, todėl nutarė pakeisti tą punktą. Paprasčiausiai dėl laiko trūkumo pataisymo nedarė kompiuteriu, jį padarė ranka. Nemanė tada, jog kažką klastoja, nes tokio tikslo ir prasmės klastoti tikrai neturėjo.
5.2. Dėl bendrovės pavadinimo pakeitimo granuliavimo preso prisijungimo vietinėje elektros sistemos schemoje paaiškino, kad tai padarė tiesiog ištaisydama pastebėtą, kaip jai tada atrodė, nevykusią klaidą, nes pateiktoje KB „S. ir KO“ granuliavimo preso AG-PM-0,5 prijungimo prie elektros tinklo (duomenys neskelbtini), vienalinijinėje elektros schemoje buvo nurodytas senasis bendrovės pavadinimas, t. y. „T. S. GKF“ (gamybos komercinė firma), kuri buvo likviduojama. Kai policija pareikalavo pateikti dokumentus, pastebėjo ir, norėdama, kad viskas atrodytų tvarkingai, pastebėtą klaidą ištaisė – įrašą „T. S. GKF“ pakeitė įrašu „KB S. ir KO“. Daugiau jokių taisymų nedarė, pačios schemos nekeitė ir tai matyti ekspertų išvadose. Šią schemą pateikė įmonės vadovas T. S., kuris yra atsakingas įmonėje už elektros įrenginius, ir tik jis gali paaiškinti dėl elektros įjungimo ir išjungimo mygtukų išdėstymo ir veikimo ceche. T. S. instruktuodavo darbuotojus apie įrenginių įjungimą ir išjungimą, o ji, remdamasi instrukcijomis, supažindindavo darbuotojus, kaip saugiai dirbti.
5.3. Teismas, pripažindamas ją kalta dėl minėtų dokumentų klastojimo, iš esmės rėmėsi objektyviais duomenimis, t. y. padarytais taisymais dokumentuose, iš dalies jos duotais parodymais, jog ji pripažįsta padariusi taisymus. Tačiau mano, kad teismas šiuos faktinius duomenis įvertino neteisingai ir ją nepagrįstai nuteisė pagal BK 300 straipsnio l dalį. Teismas motyvavo: byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamajame akte nurodyti dokumentai buvo kryptingai ir tikslingai pakeisti, siekiant neteisėtai sukurti įrodymus, kad įmonėje darbų saugos ir techninė dokumentacija buvo vedama tinkamai, o toks jų pakeitimas yra neteisėtas veiksmas – suklastojimas; atliekant tokius veiksmus, buvo klastojama dokumentų esmė ir tuo buvo siekiama išvengti pačios kaltinamosios ir KB „S. ir Ko“ baudžiamosios bei civilinės atsakomybės už darbų saugos pažeidimus; kryptingai ir tikslingai pakeisti dokumentai buvo pateikti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje atlikusiai valstybės įgaliotai institucijai – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Todėl, teismo vertinimu, jos, kaip kaltinamosios, versija, kad pataisymai buvo daromi, siekiant teisėtai ištaisyti pastebėtas klaidas, yra visiškai paneigta, o kaltė, padarius nurodytas nusikalstamas veikas, yra visiškai įrodyta. Tačiau, kaip minėta, ji pati neneigė, kad padarė objektyvią reikšmę turinčius pataisymus.
5.4. Taigi, teismas neatskleidė jos tariamos kaltės turinio, kartu nepakankamai įvertino tokių jos veiksmų (ne)pavojingumą. Mano, kad jos padaryti pataisymai įmonės vidaus veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose negalėjo sukelti ir nesukėlė kokių nors esminių pasekmių. Įvykęs nelaimingas atsitikimas nukentėjusiajam V. P. iš karto buvo tiriamas tiek pačios įmonės viduje, tiek darbo inspektoriaus. Be to, ekspertizių išvados, liudytojų parodymai patvirtino, kad pareigūnams pateikti dokumentai su pataisymais netrukdė tirti įvykio ir negalėjo lemti ar klaidinti tyrimo eigos. Kita vertus, nukentėjusysis buvo tinkamai apmokytas dėl darbų saugos. Ši aplinkybė išsamiai ištirta byloje, tai atspindėta ir pateiktuose dokumentuose. Neturėjo tikslo šiuos dokumentus pateikti tyrimo pareigūnams tam, kad juos klaidintų ar kitaip paveiktų tyrimo eigą. Šiuos dokumentus teikė ne savo iniciatyva, o pareigūnams pareikalavus, kitaip tariant, kitokio pasirinkimo neturėjo, pateikė tai, ką galėjo. Kai kurie dokumentai, kaip minėta, buvo pataisyti daug anksčiau, nei įvyko šis įvykis. Ji taisė tai, kas, paprasčiausiai, atrodė taisytina, o kai kuriuos pataisymus darė remdamasi tuometiniu supratimu, galbūt dėl stropumo ir iš nepatyrimo, savaip suprasdama ir manydama, kad valstybės įstaigai teikiami dokumentai turi atrodyti tvarkingai. Apie baudžiamosios atsakomybės panaikinimą dėl kaltininko atidumo bei profesionalumo stokos pasisakyta kasacinės instancijos teismo nutartyje Nr. 2K-263/2010.
5.5. Mano, kad tokie darbiniai pataisymai neturėtų būti vertinami kaip lemiantys baudžiamosios atsakomybės jai taikymą. Baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai (ištaisymai) daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį (kasacinė nutartis Nr. 2K-161/2012). Nustatyti faktai turi būti vertinami baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, o ne formaliai ir kaip savaime užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę (Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-49-360/2017). Šiuo atveju jos padaryti įmonės vidaus veiklos dokumentų taisymai yra darbinio pobūdžio – nominalaus pavojingumo ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamajame akte nepakankamai atskleistas tokios veikos pavojingumas ir kaltės turinys. Neatskleista kaltinimo esmė sunkino jos teisę į realią teisinę gynybą.
Atsiliepimas
6. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. atstovas advokatas Ž. Brazaitis atsiliepimais su nuteistosios D. S. S. apeliaciniu skundu nesutinka, o su prokurorės apeliaciniu skundu sutinka iš dalies. Nesutinka su prokurorės prašymu dėl civilinio ieškinio tenkinimo iš dalies ir prašo V. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, kaip to prašo apeliaciniame skunde.
6.1. Mano, kad nuteistosios skundas dėl jai nepalankios nuosprendžio dalies yra faktiškai ir teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Nuteisdamas D. S. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, teismas įvertino ir ištyrė įrodymus ir jų visetą būtent taip, kaip to reikalauja įstatymas. Teismui nebuvo jokio pagrindo nesivadovauti kompetentingo eksperto (specialisto) išvada apie tai, jog tyrimui pateikti dokumentai buvo nuteistosios suklastoti ir tai padaryta jau po nelaimingo atsitikimo. Spręsdamas dėl suklastotų dokumentų reikšmės ir svarbos, teismas visiškai teisingai vertino šio nuteistosios sąmoningai, tiesiogine tyčia padaryto nusikaltimo tikslą – užmaskuoti šiurkščius darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus įmonėje ir suklaidinti, apsunkinti ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, kad jie galbūt nesugebėtų nustatyti minėtų šiurkščių pažeidimų.
6.2. Teigia, jog nuteistajai niekas nekliudė prašomų dokumentų tyrėjams pateikti tokių, kokie jie yra, be jokių sąmoningų ir tikslingų pataisymų. Jei kokių nors dokumentų įmonėje nebuvo, ji taip ir turėjo pasakyti tyrėjams, o ne pati dokumentus „nupiešti“. Tokiu veikimu ji siekė neteisėtai sušvelninti pažeidimo situaciją įmonėje. Nuteistoji nepagrindė savo teiginių, jog neva suklydo. Pažymi, kad tokius neva „taisymus“ nuteistoji atliko tuomet, kai dokumentus jau reikėjo pateikti tyrėjams, o kai kuriuos dokumentus visiškai sukūrė kitų ankstesnėje įmonės veikloje turėtų / naudotų dokumentų pagrindu.
7. Nuteistoji D. S. S. atsiliepimu nesutinka su prokurorės apeliaciniu skundu.
7.1. Mano, kad teismas tinkamai vertino byloje surinktus duomenis, juos visapusiškai ir išsamiai ištyrė, padarė pagrįstą išvadą, kad neįrodytas jos dalyvavimas padarant BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde dėmesys sutelktas į įmonės organizacinę veiklą, o ne į konkrečias ir esmines priežastis, kurios lėmė nelaimingą atsitikimą, t. y. į neatsakingą nukentėjusiojo elgesį darbo metu. Teismas atskleidė tikrąsias nelaimingo atsitikimo priežastis, motyvuotai paneigė jos dalyvavimą padarant kaltinamajame akte nurodytą veiką. Pagal civilinės teisės nuostatas, įvykus nelaimingam atsitikimui, darbdavio kaltė yra preziumuojama, tačiau, taikant baudžiamąją atsakomybę, tokia prezumpcija negalima (kasacinė nutartis Nr. 2K-597/2011).
Atsiliepimas
7.2. Priežastinio ryšio nepagrindžia tik formalūs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai: dėl priežastingumo nustatomi ir įvertinami ne tik formalią reikšmę turintys pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, turėję reikšmės padariniams kilti. Pavyzdžiui, kasacinėje byloje Nr. 2K- 597/2011 pritarta žemesniųjų instancijų teismų išvadai, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne dėl to, kad nukentėjusysis būtų netinkamai instruktuojamas. Teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad nepasirašyti ir netinkamai įforminti dokumentai šiuo atveju priežastinio ryšio nepagrindžia, nes nenustatytas priežastinis ryšys tarp užfiksuotų norminių aktų pažeidimų. Šiuo atveju V. P. buvo ne tik instruktuojamas, bet ir prižiūrimas, netgi globojamas, jam buvo padedama, aiškinama, kaip reikia dirbti, ką daryti užsikimšus granuliatoriui, kad negalima kišti rankų į įrenginį ir pan. Tai darė net tik suinteresuoti asmenys – ji, įmonės vadovas T. S., bet ir liudytojai T. V., J. V., A. V., su kuriais dirbo V. P.. Teismas šiuos duomenis ištyrė ir padarė teisingas išvadas, kad nurodyto mokymo V. P. pakako. Ji negalėjo numatyti, kas atsitiks tą nelemtą naktį, kai pats nukentėjusysis darė neleistinus veiksmus, kurių nedarytų normaliai besielgiantis žmogus. Beje, už darbo saugą jos atostogų metu atsakomybę buvo prisiėmęs įmonės vadovas, kuris tuo metu vadovavo gamybos procesui. BK 176 straipsnio l dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-130-458/2020). Apie nukentėjusiojo rizikingą elgesį, kaip vieną iš svarbių sunkių padarinių kilimo priežasčių, konstatuota ir kitoje kasacinio teismo nutartyje Nr. 2K-321-303/2019: ,,Sunkių padarinių kilimui turėjo įtakos ir paties nukentėjusiojo elgesys, jo pasirinktas rizikingas remonto darbų atlikimas.“
7.3. Iš nukentėjusiojo V. P. paaiškinimų matyti, kad jis dirbo taip, kaip buvo mokytas, pripažino, kad įvykus užsikimšimui, turėjo įrankį matricai valyti – laužtuviuką, žinojo, ką reikia su juo daryti, kaip elgtis įvykus užsikimšimui. Savaime suprantama, kad nukentėjusysis, kaip ir kiti darbuotojai, nebuvo mokomas valant užsikimšusį presą kišti ranką į preso vidų. Priešingai, jis ir kiti darbuotojai buvo nuolatos perspėjami ir kontroliuojami dėl saugaus elgesio. Tačiau nukentėjusysis įspėjimų ir mokymų, instruktavimų nepaisė, todėl akivaizdu, kad jo neatsakingas elgesys lėmė šį nelaimingą atsitikimą. Viena vertus, galima tik manyti ir spėlioti, kad gal iš tikrųjų netikėtai įsijungė mechanizmas, tačiau, įkišus ranką, vėl, anot nukentėjusiojo, mechanizmas netikėtai išsijungė. Keistai šiuo požiūriu atrodo ekspertų samprotavimai, kad naudojimosi instrukcijose nėra nurodyta, kad draudžiama kišti ranką į matricą, kad matricai valyti reikia naudoti suspaustą orą. Tačiau tai, kad negalima kišti rankos į mechanizmą, yra akivaizdu ir suprantama ir be ekspertizės. Galimybė naudoti ar nenaudoti suspaustą orą buvo ir dėl to darbuotojai buvo mokomi, tačiau nukentėjusysis to nedarė, matyt, dėl to, kad reikalingos rimtesnės pastangos. Neapibrėžtus spėliojimus dėl srovės įsijungimo paneigia specialisto Č. B. išvados: jei būtų įvykęs netikėtas savaiminis srovės įsijungimas, ranka su pirštine būtų buvusi įtraukta taip, kad būtų atsitikusi dar baisesnė nelaimė, – ranka būtų buvusi įtraukta ir baigtis būtų buvusi dar baisesnė. Taigi įvykio esmė yra tokia, kad dėl nukentėjusiojo neatsakingo elgesio įkišus ranką į matricą ranka buvo prispausta. Už tai negali atsakyti įmonės darbuotoja, atsakinga už darbų saugą, kuri, būdama atostogose, tuo metu neskirstė darbų, nekontroliavo nukentėjusiojo elgesio. Beje, apie įrenginio savaiminio įsijungimo negalimumą konstatuota specialistės N. J. išvadoje, darbo inspektoriaus S. S. parodymuose, kad galimų savaiminių įsijungimų / išsijungimų nebuvo. Taigi organizacinės priemonės, kokios jos buvo, nelėmė nelaimingo įvykio kilimo.
7.4. Vėl iš naujo pradėti procesą ir tirti tuos duomenis, kurie buvo jau ištirti, nėra prasmės. Prokurorė vėl beprasmiškai nori aiškintis įmonės veiklos organizacines priežastis, neva susijusias su įvykiu. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-236/2014 konstatuota apie paties nukentėjusiojo neatsargumo reikšmę, netinkamai naudojant įrankius darbo procese (t. y. netinkamai elgiantis su darbo priemonėmis): ,,Apeliacinės instancijos teismas byloje teisingai sprendė, kad nukentėjusiosios didelis neatsargumas buvo tiesioginė nelaimingo atsitikimo priežastis, organizacinės priežastys turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti, tačiau nebuvo lemiamos. Organizacinės darbų saugos priemonės yra skirtos rizikos mažinimui gamybiniame procese, tačiau jos negali pašalinti rizikos veiksnių tais atvejais, kai nesilaikoma elementarių saugos reikalavimų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad L J. nepadarė veikos, numatytos BK 176 straipsnio l dalyje.“ Organizaciniai veiklos trūkumai įmonėje, jeigu jų ir buvo, atsitikus nelaimingam atsitikimui, nagrinėtini civilinio proceso tvarka taikant Civilinio kodekso arba Darbo kodekso normas, nepreziumuojant kaltės klausimo baudžiamosios teisės prasme (kasacinė nutartis Nr. 2K-321-303/2019).
8. Teismo posėdyje apeliantai prašė tenkinti jų apeliacinius skundus, palaikė savo pozicijas, išdėstytas atsiliepimuose.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl D. S. S. išteisinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį
9. Iš prokurorės ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. P. atstovo advokato Ž. Brazaičio apeliacinių skundų matyti, kad šie apeliantai BK 176 straipsnio 1 dalies netinkamą taikymą sieja su teismo neišsamiai atliktu, jų manymu, D. S. S. kaltę patvirtinančių įrodymų vertinimu. Teigiama, jog teismas nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp D. S. S. inkriminuotų veiksmų ir nelaimingo atsitikimo darbe bei atsiradusių sunkių padarinių nukentėjusiajam V. P. ir padarė nepagrįstą išvadą, jog už darbų saugą atsakingas asmuo įmonėje buvo ne ji, o KB „S. ir KO“ direktorius T. S..
10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniais skundais ir atsiliepiamais į juos, įvertinusi apylinkės teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir kartu apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu gautus reikšmingus bylos nagrinėjimui duomenis, įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai bei jų visumą, nusprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas ir pagrįstai išteisino D. S. S. dėl kaltinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Todėl panaikinti šią skundžiamo nuosprendžio dalį ir D. S. S. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nuteisti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
11. Apeliantai teigia, kad D. S. S. yra tinkamas baudžiamosios atsakomybės subjektas ir jos veiksmai buvo tiesioginė nelaimingo atsitikimo ir kilusių sunkių padarinių priežastis, nes: ji nesiėmė jokių priemonių gauti įmonėje naudojamo naujo įrenginio – granuliavimo preso eksploatavimo ir priežiūros dokumentų, atlikti rizikos veiksnių vertinimą ir nesvarbu, kad įvykio metu ji atostogavo, nes įvykį lėmė anksčiau jos neįgyvendintų DSSĮ bei kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Teigia, jog ji suklastojo dokumentus, siekdama nuslėpti faktą apie darbuotojų nesupažindinimą su įrenginio naudojimo tvarka, o liudytojų T. V., J. V. bei T. V. paaiškinimai patvirtina, jog juos su instrukcijomis supažindino D. S. S. ir vietoje, kaip dirbti su įrenginiu, aprodė T. S., liepdavęs nekišti rankų, kur nereikia. Be to, 14-oje kitų instrukcijų, su kuriomis V. P. pasirašytinai buvo supažindintas, yra minimi tik bendri reikalavimai, kurie nepagrindžia jo supažindinimo su darbo granuliavimo presu saugos reikalavimais. Įmonėje buvo naudojama aiškiai netvarkinga įranga, darbo priemonės neatitiko norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotų saugą darbe bei sveikatą, reikalavimų. Jei V. P. būtų buvęs tinkamai instruktuotas, kad, net ir prieš valant granuliavimo presą rankomis, kišant jas į matricos vidų tam, kad galėtų išimti stambius atgrandytus pjuvenų plutos gabalus, kurių iš ten pašalinti jokiu kitu būdu neįmanoma, yra būtina dar išjungi ir papildomą elektros jungiklį, buvusį virš skydinės, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs.
12. Teisėjų kolegija, dar kartą patikrinusi bylą, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą – teismo posėdyje apklaususi ekspertą A. S., apeliantų skundų argumentus vertina kaip nepakankamus nuspręsti, jog D. S. S. yra kalta dėl nelaimingo įvykio.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, jog nors byloje surinkti įrodymai pagrindžia, kad būtent D. S. S. buvo atsakinga už DSSĮ ir su juo susijusiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą KB „S. ir KO“ ir yra padariusi šių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, tačiau ne šie pažeidimai buvo tiesioginė V. P. atsitikusio nelaimingo atsitikimo priežastis. Priežastinis ryšys tarp veiksmų ir jų žalingų padarinių egzistuoja tada, kai veiksmai padidina padarinių atsiradimo riziką. Realybėje gali egzistuoti daug kurių nors padarinių priežasčių ir adekvati priežastis gali būti ne vienintelė, tačiau tik ji, paversdama tikrove tam tikrų padarinių atsiradimo tikimybę, išsiskiria iš kitų priežasčių. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant dėl nerūpestingos veikos nulemtų padarinių ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius, kaip ir nagrinėjamu atveju.
14. Byloje nustatytos ir ištirtos faktinės ginčo nelaimingo atsitikimo situacijos aplinkybės leidžia įžvelgti ne D. S. S., o galbūt KB „S. ir KO“ direktoriaus T. S. veiksmuose neatsargią kaltę dėl nelaimingo atsitikimo ir jo padarinių. Toliau analizuotinos aplinkybės, susijusios su įmonės darbuotojo V. P. faktiniu instruktavimu apie tai, kaip reikia dirbti su elektra valdomu granuliavimo presu, kokių darbo saugos reikalavimų privaloma laikytis, kokias priemones ir kaip, užsikimšus įrenginiui naudoti, neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog būtent D. S. S. veiksmai buvo pagrindinė, lemiama nelaimingo atsitikimo ir sunkių padarinių kilimo priežastis. Apylinkės teismo išvada dėl aplinkybių, kurios patvirtintų priežastinio ryšio tarp nelaimingo atsitikimo bei nukentėjusiam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo ir D. S. S. inkriminuotų veiksmų neįrodytumo yra reikiamai argumentuota, padaryta tinkamai pritaikius procesinės ir materialinės teisės normas, atitinka įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, nesant byloje įrodyto priežastinio ryšio ir kartu nustačius, kad ne D. S. S. yra tinkamas baudžiamosios atsakomybės subjektas, negalima tvirtinti, kad jos veikoje yra visa BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis.
15. Pagal BK 176 straipsnio nuostatas darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjektas yra specialusis – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (DSSĮ 2 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys Nr. 2K-182-677/2016, 2K-355-788/2016, 2K-104-648/2017 ir kt.). Kai pareigos, kylančios darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityje, darbdaviui atstovaujančio asmens yra perleistos paskirtiems kitiems įgaliotiems asmenims, šie asmenys laikytini BK 176 straipsnyje nurodyto nusikaltimo subjektu. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendimas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjekto tokiais atvejais turi būti pagrįstas išvada, kad įgaliotam asmeniui konkrečiai buvo pavesta įgyvendinti teisės aktų reikalavimus būtent darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Tokiais atvejais paprastai vertinama įmonėje nustatyta prevencinių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarka, įgalioto asmens paskyrimą nustatančių dokumentų turinys, specializuoti kvalifikaciniai reikalavimai ir kiti šiam klausimui spręsti reikšmingi duomenys (kasacinė nutartis Nr. 2K-36-942/2022).
16. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas ne D. S. S., o KB „S. ir KO“ direktorių T. S. laikė tinkamu aktualios veikos subjektu, be kita ko, pagrįstai motyvuodamas tuo, kad jis buvo atsakingas asmuo įmonėje už techninės įrangos priežiūrą ir elektros įrenginių eksploatavimą, o D. S. S. ėjo aplinkosaugos inžinieriaus ir atsakingo už darbuotojų saugą ir sveikatą asmens pareigas, kiek jai tai buvo pavesta direktoriaus įsakymais ir 2012-04-20 patvirtintu Darbuotojų atstovų darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimui funkcijų ir teisių aprašu. Apeliantai su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Todėl svarbu atskleisti, kuris iš asmenų – įmonės darbuotoja D. S. S. ar įmonės direktorius T. S. – ne formaliai, o faktiškai buvo atsakingas už darbų saugą įmonėje, o konkrečiu atveju už darbuotojų, dirbančių su elektra valdomu granuliavimo presu, tinkamą instruktavimą apie tai, kaip reikia saugiai naudoti šį įrenginį darbe.
17. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad T. S. įvykio metu buvo įmonės KB „S. ir KO“ direktorius, jo iniciatyva įmonė 2012 m. įsigijo granuliavimo presą, o 2017 m. pakeitė ir direktorius leido įmonėje naudoti tą, kuriuo dirbant įvyko nelaimingas atsitikimas ir sunkiai susižalojo darbuotojas V. P.. Nors už darbų saugą atsakingu asmeniu įmonėje direktorius T. S. įsakymu paskyrė darbuotoją D. S. S., tačiau faktiškai pats visada instruktuodavo darbuotojus, dirbančius su elektra valdomu granuliavimo presu. Tuo leidžia įsitikinti tiek paties T. S., tiek D. S. S., tiek kitų įmonės darbuotojų (liudytojų) parodymai, o iš dalies ir nukentėjusiojo V. P. parodymai.
Žemesnės instancijos teismas
18. Apklausiamas apylinkės teisme T. S. parodė, kad: 2012-04-24 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo naują medienos granuliatorių, valdomą elektra; šį medienos pjuvenų granuliavimo presą prižiūrėjo (valė) bendrovės pagalbiniai darbininkai V. P. ir A. V., abu jie buvo raštiškai supažindinti su saugos darbe reikalavimais, o asmuo, atsakingas už darbų saugą, yra D. S. S.; ne kartą matė, kaip V. P. valo matricą, laikydamasis visų saugumo reikalavimų, todėl yra tikras, kad šį kartą V. P. pažeidė darbų saugos taisykles, draudžiančias į matricą kišti ranką ir tokiu būdu ją valyti; V. P. buvo instruktuotas, kaip saugiai su juo dirbti, ir teoriškai, ir praktiškai; granuliavimo aparatą keitė 2017 m. vasarą, nes visiškai susidėvėjo pjuvenų granuliavimo preso pagrindinės detalės, o preso galiojimo laikas 5 metai; dalyvavo naujame projekte ir įsigijo naują pjuvenų granuliavimo presą per UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ukrainiečių firmos; tuo metu, kai įvyko nelaimė, presą dar tik bandė, jo įrenginio techninio paso neturėjo, jis buvo likęs UAB „(duomenys neskelbtini)“; nemanė, kad tai yra problema, nes tas įrenginys toks pat kaip ir buvęs anksčiau, visi veikimo principai tie patys, tik antrasis našesnis, matricoje buvo didesnės skylutės ir skyrėsi pjuvenų padavimo greitis; 2017 m. vasarą visiškai pakeitė elektros skydinėje esantį granuliavimo preso pagrindinio variklio magnetinį paleidimo jungiklį; granuliavimo preso pagrindinio variklio du valdymo mygtukai buvo tie patys, nes jie tinka ir kitiems elektros įrenginiams, elektros skydinėje nieko nekeitė; granuliavimo aparato naudojimo instrukciją ir sertifikatą įmonė gavo iš gamintojo kartu su pačiu granuliavimo aparatu; neliepė V. P. dirbti naktį, jis pats, kadangi gyveno tose pat patalpose, savo noru darbavosi, o jis (T. S.) per kamerą matė jį dirbantį naktį.
19. Nukentėjusysis V. P. byloje parodė, kad: dirbo įmonėje nuo 2015 m. gruodžio mėnesio pagalbiniu darbuotoju; niekada nebuvo supažindintas ir instruktuotas dėl saugaus darbo su medienos granuliatoriumi, tačiau bendras darbo instruktažas yra buvęs, jis yra skaitęs kažkokias instrukcijas, bet neatsimena kokias; T. S. jam rodė, ką reikia paspausti, kad išsijungtų granuliavimo aparato variklis, jis taip ir darė; su medžio granuliatoriumi dirbo, kai trūko galinčių tai daryti darbuotojų, iš pradžių žiūrėjo, kaip dirba T. V., o po to pasakė, kad jam reikės dirbti savarankiškai; jam buvo liepiama dirbti ir vakarais, ir naktimis, kai trūko granulių; kažkas iš darbininkų ar pats direktorius T. S. yra sakęs, kad jeigu aparatas užsikimštų, reikia paspausti avarinį raudonos spalvos mygtuką, esantį elektros skydinėje, ir tokiu būdu išjungti visą sistemą; buvo nurodyta, kai užsikemša pjuvenų darymo aparato būgnas, vadinamas matrica, skubiai išjungti patį aparatą, kad neperdegtų variklis, o po to išvalyti matricą, tam reikėjo atidaryti dangtį ir išgremžti matricoje susidariusį sukepusių pjuvenų sluoksnį metaliniu strypu ar laužtuvu, bet jokie specialūs įrankiai valyti nebuvo išduoti; 2016 m. įmonė įsigijo naują granuliavimo aparatą, su kurio pradėjo dirbti tik 2017 m.; 2017 m. kovo mėnesio pradžioje T. S. jam pasakė, kad nėra kam dirbti ir jis turės dirbti su granuliatoriumi nuo šeštadienio 8.00 val. iki sekmadienio 8.00 val., reikės padaryti mažiausiai toną granulių; įvykio metu buvo blaivus, dirbo jam pavestą darbą taip, kaip jam buvo nurodęs įmonės vadovas T. S.; šiuo atveju, kad neperdegtų variklis, greitai nubėgo prie skydinės ir perdirbtu jungikliu išjungė variklį, tada grįžo prie aparato, ranka atidarė dangtį, norėdamas išvalyti matricą, laužtuvu nugrandė nuo jos sienelių pjuvenų plutą, o tada dešinę ranką įkišo į matricos vidų norėdamas išvalyti pjuvenų plutos likučius ir valė juos apie 1–2 minutes, o tada išgirdo garsą, panašų į granulių aparato paleidimo garsą, ir jam iš karto matricos viduje buvo suspausta dešinė ranka iki riešo; mano, kad ranką susižalojo, nes buvo netvarkingas granuliavimo aparato įjungimo jungiklis; iki įvykio jam niekas nesakė, kad negalima kišti rankų į įrenginį, o pati D. S. S. darbininkų neinstruktuodavo, saugių darbo metodų nemokydavo, išvis mažai ją ceche matydavo.
20. Kaltinamoji D. S. S. byloje parodė, kad ji įmonėje KB „S. ir KO“ yra atsakinga už darbų saugą, o be to, tvarko bendrovės buhalterinę apskaitą; 2015-12-07 V. P. įdarbintas pagalbiniu darbininku pusę etato, jis turėdavo dirbti kiekvieną darbo dieną po 4 valandas, tačiau ateidavo į darbą jam patogiu laiku, o jei neateidavo visą dieną, kitą dieną dirbdavo ir ilgiau, bet kad jam būtų liepta dirbti naktį, ji nežinojo; kai V. P. susižalojo, nebuvo šalia, ji atostogavo; V. P. buvo instruktuotas ir supažindintas su visomis privalomomis pagal jo darbo pobūdį saugaus darbo instrukcijomis, kurios nurodytos Instrukcijų registravimo žurnale, – vidaus tvarkos taisyklėmis, Pirmos pagalbos suteikimo nukentėjusiajam, Saugaus darbo su medžio granuliatoriumi instrukcija Nr. 34 ir kt.; instruktuojant V. P. dalyvavo ir įmonės direktorius T. S.; visos instrukcijos buvo realiai duotos V. P. susipažinti, suteikta ir tam reikalingo laiko; susipažinimą su instrukcijomis V. P. patvirtino parašu žurnale; V. P. buvo informuotas, kad darbe turi elgtis atsakingai ir jokiu būdu nekišti rankų į stakles, tačiau, kaip paaiškėjo po nelaimingo atsitikimo, jis pats įkišo ranką į šį įrenginį, užuot pasinaudojęs pūtikliu, mentele ar laužtuvu, prikibusioms prie agregato darbinės dalies pjuvenoms pašalinti; 2012-04-24 įmonė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo medienos granuliavimo presą AG-PM-0,5. Ar tai buvo pirmasis presas, kurį Bendrovė įsigijo savo veiklos vykdymo metu, ji nežino; su granuliavimo preso naudojimosi instrukcija 2016-07-01 buvo supažindinta 12 darbuotojų, tarp jų ir V. P.; pripažino, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale iš skaičiaus „31“ padarė skaičių „34“, nes tiesiog suklydo nurodydama skaičių ir nepamena, ar šiuos taisymus darė darbuotojų instruktavimo dieną, tačiau tikrai iki nelaimingo atsitikimo dienos, t. y. iki 2017-03-04, taip padarė iškart, kai pastebėjo įveltą klaidą; darbo su granuliatoriumi instrukciją parengė pasinaudodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta granuliavimo preso AG-PM-0,5 instrukcija, nes buvo įsitikinusi, kad tokia pati instrukcija tinka visiems granuliatoriams, todėl kito modelio granuliatoriaus instrukcijos panaudojimu nieko nepažeidė, nesuklaidino ir neiškreipė; visos įmonės technikos įrenginių naudojimo instrukcijos buvo sudaromos be nuotraukų ir modelių pavadinimų, aprašant tik tų įrenginių funkcijas, nes joks teisės aktas nereikalauja, kad instrukcijose būtų nurodyta konkretaus įrenginio nuotrauka ir modelis; pripažįsta, kad granuliavimo presas priskiriamas prie pavojingų įrenginių, todėl vėliau ir atliko su tokiu jo įvardijimu susijusius pataisymus įmonės darbuotojų registravimo kortelėje, o rankraštinį įrašą, įvardytą punktu Nr. 3. „Veiksmai su granuliavimo presu“, padarė ranka instruktavimo dieną, kadangi, pasitarę su direktoriumi T. S., nusprendė, kad granuliavimo presas yra pavojingas įrenginys; KB „S. ir KO“ granuliavimo preso AG-PM-0,5 prijungimo prie elektros tinklo (duomenys neskelbtini), vienalinijinėje elektros schemoje ištaisė įrašą „T. S. GKF“ į įrašą „KB S. ir KO“, o daugiau jokių taisymų nedarė, pačios schemos nekeitė; šią schemą jai pateikė įmonės vadovas T. S., kuris įmonėje yra atsakingas už elektrosaugą, ir tik jis gali paaiškinti dėl elektros įjungimo / išjungimo mygtukų išdėstymo ir veikimo niuansų ceche ir T. S. instruktuodavo darbuotojus dėl įrenginių įjungimo / išjungimo, o ji pateikdama susipažinti instrukcijas supažindindavo, kaip saugiai dirbti su įrenginiais.
21. Liudytojas T. V. byloje parodė, kad: dirba staliumi KB „S. ir Ko“; ne kartą matė kaip V. P., nuėmęs dangtį, rankomis valė medienos pjuvenų granuliavimo preso būgną, nors tai daryti griežtai draudžiama ir pavojinga ir jis pats dėl to jį perspėjo; V. P. valydavo aparatą rankomis, nes nenorėjo jungti oro pūstuvo, nuo kurio kildavo dulkių debesis; yra dalyvavęs staklių remonto kursuose, o įmonėje buvo apmokytas T. S.; granuliavimo aparatas buvo įjungtas gal 2–3 mėn. iki įvykio ir V. P. su juo dirbo, bet pats aparatas nebuvo toks našus, kaip ankstesnis, strigdavo guoliai; keičiant ankstesnįjį aparatą, elektros įranga nebuvo keičiama, o naujojo įrenginio, kurį naudojant įvyko nelaimė, naudojimo instrukcijos nematė, buvo susipažinęs su anksčiau naudoto analogiško aparato techniniu pasu ir yra įsitikinęs, kad tą apsauginį dangtį (žiedą) buvo galima ir nuimti, ir uždėti vienam, bet V. P. to nedarė.
22. Liudytojas T. V. byloje parodė, kad: anksčiau, kai V. P. dar nedirbo įmonėje, yra dirbęs su pjuvenų granuliatoriumi įmonėje, buvo apmokytas, kaip juo naudotis ir kaip jį valyti, supažindintas su instrukcija; valydavo grandikliu, o paskui – oro pūtikliu; su juo dirbantiems darbuotojams buvo liepiama užsidėti respiratorius, ausines ir nekišti rankų į veikiantį aparatą.
23. Liudytojas J. V. byloje parodė, kad dirbo ir tebedirba įmonėje KB „S. ir Ko“, dirba su granuliatoriumi, o su V. P. prasilenkdavo, kartu nedirbo; gamyklinės šio aparato instrukcijos nėra skaitęs, tik vadovas T. S. jam parodė, kaip kas veikia, ir buvo supažindintas su saugaus darbo instrukcija; ir po nelaimingo atsitikimo V. P. darbdavio įgaliota D. S. S. iš naujo instruktavo su šiuo įrenginiu dirbančius darbuotojus, akcentavo, kad ranka valyti būgną griežtai draudžiama; iki šiol dirba su šiuo granuliatoriumi ir nėra jokių problemų; darbininkai buvo po vieną apmokyti juo dirbti, faktiškai jį apmokė vadovas T. S., o pasirašytinai kabinete instruktavo D. S. S..
24. Akistatos tarp nukentėjusiojo V. P. ir liudytojo A. V. (taip pat įmonės darbuotojas, kuris mirė iki bylos nagrinėjimo apylinkės teisme) protokole užfiksuota, kad abu jie patvirtino, jog: medienos granuliavimo presas, su kuriuo V. P. dirbo nelaimingo atsitikimo metu, įmonėje buvo naudojamas apie dvi savaites, į cechą atvežtas daug anksčiau, gal prieš du mėnesius iki įvykio, o iki tol buvo naudojamas kitas granuliavimo presas, tačiau jis dažnai gesdavo, jį reikėjo daug remontuoti; kai įmonės darbuotojas T. V. visiškai sutvarkė skydinę, jie pradėjo dirbti su tuo aparatu; T. sumontavo ir jungiklį, kuriuo reikėdavo įjungti ir išjungti aparatą, o maždaug po dviejų savaičių ir įvyko nelaimingas atsitikimas. A. V. teigimu, po įvykio vadovas T. S. samdė elektrikus ir skydinė buvo sutvarkyta jau kitą dieną.
25. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniame laiške prokurorei nurodė, kad bendrovė vieną naudotą, neveikiantį, neparuoštą darbui, iš dalies iškomplektuotą įrenginį, kurio buvusi pagrindinė paskirtis – medienos granuliatorius, perdavė ketinusiam jį įsigyti T. S.. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad: prie angaro šiaurinės sienos, apie 3 m šiaurės kryptimi nuo granuliatoriaus, yra keletas apdulkėjusių ir nusidėvėjusių įrenginių įjungimo bei išjungimo dėžių, granuliavimo preso įjungimo ir išjungimo mygtukai – raudonos ir juodos spalvos; virš mygtukų ant dėžės yra užrašytas skaičius „1“; T. S. paprašius išjungti granuliavimo presą ir jau paspaudus šio įrenginio išjungimo mygtuką, pirmą kartą įrenginys neišsijungė; granuliatorius išjungtas po pakartotinio paspaudimo; išjungimo ir įjungimo mygtukai klibantys, elektros skydinė aprūdijusi, nusidėvėjusi; nei ant įrenginio, nei šalia nėra taisyklių ar įspėjamųjų ženklų.
26. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-12-15 el. pranešimuose užfiksuota, kad KB „S. ir KO“ 2012 m. įsigijo medienos granuliavimo presą AG-PM-0,5 be valdymo sistemos (t. y. be elektros spintos). UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistas Č. B., parodžius jam įvykio vietoje užfiksuoto granuliavimo preso nuotraukas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas granuliavimo preso AG-PM-0,5 nuotraukas, parodė, kad: nuotraukose užfiksuoti du skirtingi presai – skiriasi jų konstrukcija ir dalys; įvykio vietoje užfiksuotas presas yra ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamintas presas AG-PM-0,5, o tikėtina, kad tai yra Ukrainos gamintojo DOZA-GRAN presas granuliatorius DG-1; įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotame prese nėra jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagaminto granuliavimo preso AG-PM-0,5 dalių; UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos presas pagal CE reikalavimus turi būtiną išjungiklį, kuris užtikrina, kad kai gaubtas atsidaro, valdymo grandinė išsijungia; automatinis paleidimas turi būti neįmanomas; ar DOZA-GRAN granuliavimo presas turi šį išjungiklį, nenustatyta, nėra duomenų, kad jis atitiktų CE reikalavimus.
27. 2017-10-11 valstybės įmonės Mašinų bandymo stoties Mašinų bandymų laboratorijos granuliavimo preso Bandymų protokole Nr. 081-2017 užfiksuota, kad: KB „S. ir KO“ esantis medienos granuliavimo presas yra be gamintojo ženklinimo lentelės, identifikuoti gaminio neįmanoma; linijos valdymo spintos neatitinka šių standarto LST EN 60204-1:2006 reikalavimų: apsaugos nuo tiesioginio sąlyčio laipsnis netenkina reikalavimo, siekiamos net galios grandinės dalys valdymo spintoje; galimybės patekti į valdymo spintą ribojimas neatitinka reikalavimo, nėra tinkamo maitinimo išjungimo įtaiso. Elektros spintos netvarkingos ir nesaugios. Pateikta elektros schema nėra išsami, be to, pagrindinio preso variklio saugiklis neprofesionaliai parinktas. Nepateikta specifikacija.
28. 2018-01-24 Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. 11-2389 (17) konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: V. P. ranka atliko granuliavimo preso matricos valymo darbus. Darbuotojo rankai esant matricos viduje, pradėjo suktis „roleriai“, užkabino pirštinę ir kartu su ja įtraukė ranką į įrenginį, traumuodami jo dešinę ranką. Tiriamuoju atveju nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad techniškai netvarkingas presas prieš atliekant valymo darbus nebuvo tinkamai atjungtas nuo energijos šaltinio, ir tai, kad darbuotojas, valydamas preso kamerą (matricą), įkišo ranką į pavojingą įrenginio zoną (valydamas nenaudojo specialios lentelės). Jeigu darbininkui nebuvo išduota speciali mentelė, skirta matricai valyti, ir jam nebuvo nurodyta, kur ir kada būtina atjungti įrenginį nuo visų energijos šaltinių, tai organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Nelaimingo atsitikimo metu atliekami darbai neatitiko: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.13 punkto reikalavimo, kad įrenginio techninį aptarnavimą galima atlikti tik tada, kai įrenginys yra išjungtas; Naudojimosi instrukcijos reikalavimo, kad, prieš pradedant bet kokią įrenginio techninio aptarnavimo operaciją, privaloma išjungti variklius, elektros kirtiklį ir užrakinti; Naudojimosi instrukcijos reikalavimo, kad įrenginys turi būti eksploatuojamas tik techniškai tvarkingas; Naudojimosi instrukcijos reikalavimo, kad presavimo kameros (matricos) valymą privaloma atlikti tik naudojant specialią mentelę.
29. Energetikų mokymo centras 2018-03-16 rašte Nr. SD/033 pateikė duomenis, jog T. S. atestuotas kaip energetikos darbuotojas (AK kategorija), jam 2016-04-26 išduotas energetikos darbuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). KB „S. ir KO“ direktoriaus 2016-04-26 įsakymu Nr. SD-16-04/30 T. S. paskirtas atsakingu asmeniu už elektros įrenginių eksploatavimą pagal jam išduotą energetikos darbuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-05-04 darbuotojų susirinkimo protokolu Nr. DS-12-04-20/4 darbuotojų įgaliotu atstovu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo patvirtinta aplinkosaugos inžinierė D. S. S.. 2012-04-30 įsakymu Nr. SD-12-04-30/14 ji buvo paskirta atsakinga už darbo aplinkos rizikų įvertinimą, parenkant asmenines apsaugos priemones darbo vietoje, ir darbo aplinkos veiksnių sąrašo sudarymą. 2015-07-09 įsakymu Nr. DS-1 ji buvo paskirta įmonės darbuotojų mokymo ir atestavimo kvalifikacinės komisijos pirmininke. Direktorius T. S. patvirtino D. S. S. prašymą išleisti ją kasmetinių atostogų nuo 2017-02-10 iki 2017-03-10. T. S. 2021-06-14 paaiškinime nurodė, kad, nuo 2017-02-10 iki 2017-03-10 išleidęs darbuotojų saugos ir sveikatos specialistę D. S. S. atostogų, jis kaip įmonės vadovas kito atsakingo asmens už darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimą nepaskyrė, todėl prisiima atsakomybę už įmonėje vykdomus veiksmus (8 t., b. l. 35). Papildomame 2021-06-29 pranešime KB „S. ir KO“ nurodė, kad iki 2017-03-04 už techninės įrangos priežiūrą įmonėje atsakingu asmeniu (minėtu 2016-04-26 įsakymu Nr. SD-16-04/30) buvo paskirtas direktorius T. S..
30. Apylinkės teismo iniciatyva, paskyrus darbų saugos ekspertizę, gautas 2021-08-30 ekspertizės aktas Nr. 11-1901(21), kuriame pateiktos tokios išvados:
30.1. Nelaimingo atsitikimo V. P. priežastis ir pagrindinė sąlyga buvo tai, kad nelaimingo atsitikimo metu naudotame nenustatyto gamintojo ir nenustatytos markės / serijos granuliavimo prese nebuvo įrengti įtaisai (arba šio atsitikimo metu jie buvo techniškai netvarkingi), stabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas (arba kuri nors jo kūno dalis) yra pavojingoje zonoje.
30.2. Tai, kad KB „S. ir KO“ neturėjo šio nelaimingo atsitikimo metu naudoto granuliavimo preso gamintojo parengtų techninių dokumentų (saugaus naudojimo taisyklių, naudojimo instrukcijos ir kt.), o V. P., tikėtina, nebuvo apmokytas bei instruktuotas darbo vietoje, kaip jis privalo saugiai dirbti su šiuo granuliavimo presu, kad būtų užtikrintas jo saugumas ir išvengta pavojaus būti sužalotam preso judančiomis dalimis, organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui.
30.3. Vykdyti darbai (kuriuos buvo pavesta atlikti V. P.) neatitiko Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 reikalavimo, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.8 punkto reikalavimo (jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje), o užtikrinti saugų darbą tiriamo nelaimingo atsitikimo atveju buvo darbdavio ir jo įgaliotų asmenų pareiga (8 t., b. l. 65–71).
Žemesnės instancijos teismas
31. Apygardos teismo posėdyje apklaustas ekspertas A. S. patvirtino ekspertizės akte Nr. 11-1901(21) pateiktas motyvuotas išvadas ir parodė, kad: už konkretų darbų saugos priemonės įgyvendinimą įmonėje direktoriaus įsakymu turi paskirti asmenį, o jei to nepadaro, yra pats atsakingas už konkrečių darbų saugos priemonių užtikinimą.
31.1. Ekspertas paaiškino, kad darbų saugos specialistas gali instruktuoti ir jo pareiginiuose nuostatuose turi būti nustatyta, už ką jis yra atsakingas. Jei tokių nuostatų nėra, galioja tik bendro pobūdžio teisės aktas – DSSĮ, kurio 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pavesti darbdavio įgaliotiems asmenims, iš jų – padalinių vadovams, įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones, kaip nustatyta šio Įstatymo 11 ir kituose straipsniuose. Pavedimas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones įforminamas darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu. Toks pavedimas gali būti numatytas padalinio vadovo ar kito darbdavio įgalioto asmens darbo sutartyje arba pareigybės aprašyme (instrukcijoje)“. Taigi, jeigu direktorius asmeniui, atsakingam už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą, paskyrė konkrečia užduotį, tas specialistas turi tai padaryti, bet turi būti konkretus nurodymas. Šiuo konkrečiu atveju įmonė įsigijo granuliavimo įrenginį, pagamintą iki 2004 metų, todėl turėjo būti konkretus direktoriaus įsakymas dėl darbų saugos priemonių dirbant su šiuo įrenginiu įgyvendinimo. Pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis – nebuvo įrengti įtaisai, kurie sustabdo darbinių dalių judėjimą, kai darbuotojas būna pavojingoje zonoje, šiuo atveju – kai atidaro matricos gaubtą. Įsigijęs naują įrenginį, direktorius turėjo paskirti su juo dirbti kompetentingą asmenį, o jei reikia, apmokyti tokį asmenį bei užtikrinti, kad įrenginys atitinka nustatytus reikalavimus. Direktorius turėjo pasikonsultuoti, ką turi daryti įsigijęs įrenginį, kuris neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nustatytų reglamentų. Asmens, kuris atsakingas už darbų saugą, jei jis vykdo įmonėje instruktavimo funkcijas, konkrečios pareigos turėtų būti surašytos pareiginiuose nuostatuose. Jei tokių nuostatų nėra, atsakingas lieka direktorius. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas negali sustabdyti darbų, o tik gali parašyti dokumentą, kad darbo įrenginys, šiuo atveju – granuliavimo presas, neatitinka konkrečių darbo įrenginių nuostatų, ir tokį dokumentą atiduoti direktoriui. Darbdavys įsakymu paskiria už darbų saugą atsakingą asmenį. Įgaliotas asmuo turi turėti darbų saugos ir sveikatos pažymėjimą – speciali forma 1111.
31.2. Šio nelaimingo atsitikimo pagrindinė priežastis – neįgyvendintos techninės priemonės. Neįrengti specialūs įtaisai, kurie turi sustabdyti įrenginio veikimą, kai darbuotojas atidaro matricos dangtį, ir įrenginys negali dirbti, kai atidarytas gaubtas. Nelaimingą atsitikimą lemiantys veiksniai buvo techniniai, o kiek organizaciniai veiksniai turėjo įtakos, pasakyti negali. Pagal tyrimo medžiagą, įmonė įsigijo naują įrenginį prieš mėnesį, o duomenų, kad darbuotojas buvo instruktuotas, apmokytas kaip juo dirbti, nėra. Kaip dirbti su senu įrenginiu, darbuotojas buvo instruktuotas. Naudojantis senu įrenginiu, kurio gamintoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo įrenginio naudojimo instrukcija. DSSĮ nustatyta, kad jeigu darbuotojas neapmokytas, neinstruktuotas, įrenginiai techniškai netvarkingi, darbai turi būti nedelsiant stabdomi. Sustabdyti darbus gali tik direktorius, o atsakingas už darbų saugą asmuo gali tik parengti dokumentą, kad netvarkingas įrenginys, neapmokyti darbuotojai, ir pateikti jį direktoriui. Iš darbuotojo pareiginių nuostatų turi būti aišku, už ką jis yra atsakingas.
31.3. Po šio įvykio skydinė buvo perdaryta, nes pateiktose nuotraukose yra ne ta, kuri buvo nelaimingo atsitikimo metu. Darbuotojas privalo vykdyti instrukcijų, su kuriomis supažindintas pasirašytinai, nurodymus. Dokumentuose buvo parašyta, kad abu darbuotojai įrenginį išjungdavo visada taip pat – vieno mygtuko paspaudimu. Darbuotojas turi elgtis taip, kaip parašyta granulių gamybos preso instrukcijoje. Darbdaviui įsigijus ir sumontavus įrenginį, prieš pradedant juo dirbti, turi būti atliktas profesinės rizikos vertinimas pagal instrukcijas. Specialistas turi pasižiūrėti, ar reikalingi papildomi saugos reikalavimai. Jei tokių nereikia, vadovaujamasi gamintojo parengta įrenginio saugaus naudojimo instrukcija. Jei įrenginys techniškai tvarkingas, tai, atidarius matricos skydą, elektros tiekimas nutraukiamas, o techniškai tvarkingas įrenginys įsijungti negali. Pagal tyrimo duomenis, su nauju įrenginiu buvo dirbama tik apie porą savaičių, todėl darbuotojai privalėjo būti instruktuoti iš naujo.
32. Įvertinusi visetą aptartų faktinių duomenų, teisėjų kolegija pažymi, kad tokios įmonės direktoriaus T. S. atliktos darbuotojų, iš jų ir V. P., instruktavimo dėl darbo su elektra valdomu granuliavimo presu jo naudojimo vietoje ir D. S. S. atlikto darbuotojų supažindinimo kabinete pasirašytinai su darbų saugos instrukcijomis tvarkos neneigė ir patys D. S. S. ir T. S.. Priešingai, tokią instruktavimo bei supažindinimo su instrukcijomis tvarką patvirtina liudytojų – įmonės darbuotojų T. V., T. V., J. V., A. V. ir iš dalies paties nukentėjusiojo V. P. – parodymai. Kartu tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai ir kitų aptartų rašytinių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad tiek D. S. S., tiek T. S. formaliai abu buvo atsakingi už darbų saugą, tačiau matyti, kad darbuotojus, dirbančius būtent su didesnio pavojingumo šaltiniu – elektra valdomu granuliavimo presu, faktiškai visada instruktuodavo ir visas funkcijas, susijusias su darbų su šiuo įrenginiu sauga jo naudojimo vietoje atliko techninės įrangos priežiūros ir elektros įrenginių eksploatavimo kompetencijų turintis įmonės direktorius – T. S.. D. S. S. buvo atsakinga tik už formalų tokių instruktavimų tinkamą įforminimą įmonėje – pateikdavo darbuotojams kabinete pasirašyti vidinius (lokalinius) norminius įmonės dokumentus dėl darbų saugos, dar papildomai informuodama, jog šiose instrukcijose nustatytų darbų saugos reikalavimų privaloma griežtai laikytis. Taigi tokiu atsakingu už darbų saugą, dirbant su elektra valdomu granuliavimo presu, asmeniu T. S. laikė ir kiti su šiuo įrenginiu dirbę įmonės darbuotojai – T. V., T. V., J. V., A. V.. D. S. S. pagal faktiškai pasidalytas funkcijas buvo atsakinga už darbą su dokumentacija, o darbo su granuliavimo presu vietoje ji praktiškai nesilankė, jokių funkcijų, susijusių su darbų su šiuo presu sauga, savarankiškai nevykdė. Tokias funkcijas faktiškai atliko kompetentingas instruktuoti darbuotojus elektros įrenginio veikimo aspektais įmonės direktorius T. S..
33. Atsižvelgiant į tai, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad už techninės įrangos priežiūrą ir elektros įrenginių eksploatavimą atsakingu asmeniu įmonėje buvo jos direktorius T. S., turėjęs tam specialių žinių. Tokių žinių pakankamumą patvirtina valstybės įgaliotų institucijų T. S. išduoti dokumentai – energetikos darbuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Galiausiai niekam teisės aktų nustatyta tvarka direktorius neperleido aptariamų funkcijų, t. y. pavedimų, nurodymų nei D. S. S., nei kitam asmeniui nedavė, todėl pats ir liko už jas atsakingas. Granuliavimo presas buvo valdomas tik elektra. Būtent todėl tokio granuliavimo preso saugaus valdymo, naudojimo instruktažą T. S. atliko faktinėje šio įrenginio naudojimo vietoje, o D. S. S. tokių funkcijų faktiškai nevykdė, o jai deleguotą instruktavimo pareigą realiai atliko tik dokumentaliai, t. y. įformindama darbuotojų supažindinimą pasirašytinai su darbo saugos instrukcijomis, vidaus tvarkos taisyklėmis. Taigi teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad darbuotojų saugos ir sveikatos, kaip saugotino teisinio gėrio instituto, kontekste svarbiausia yra tai, kad T. S. pats faktiškai instruktavo darbuotoją V. P., kaip saugiai dirbti su granuliavimo presu, o ne tai, kad V. P. (ne)pasirašė susipažinęs su tokiu ar panašiu instruktavimu vidaus dokumentuose. Už naujojo įrenginio, su kuriuo dirbant įvyko nelaimingas atsitikimas, įsigijimą atsakingas buvo direktorius T. S., o ne D. S. S.. Todėl T. S., žinodamas, kad toliau įmonė dirbs su tokiu įrenginiu, asmeniškai ėmėsi darbuotojų instruktavimo pareigos, o D. S. S. atliko tik minėtus formalumus – rengė tokio įrenginio naudojimo instrukciją, nepagrįstai remdamasi ankstesniojo įrenginio naudojimo dokumentais.
34. Darbų saugos ekspertizės akto Nr. 11-1901(21) išvados, kurių patikimumu teisėjų kolegija įsitikino įvertinusi apklausto eksperto paaiškinimų turinį, kartu įvertinus visetą kitų aptartų faktinių duomenų, leidžia kaip pagrįstą vertinti apylinkės teismo išvadą, jog tai, kad nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga buvo tai, kad jo metu naudotame nenustatyto gamintojo bei nenustatytos markės / serijos granuliavimo prese nebuvo įrengti įtaisai (arba šio atsitikimo metu jie buvo techniškai netvarkingi), stabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas (arba kuri nors jo kūno dalis) yra pavojingoje zonoje, yra ne atsakingo už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi ar darbuotojų apmokymą įmonėje asmens, t. y. D. S. S., kompetencijos dalykas, o už tai turėtų atsakyti už techninės įrangos priežiūrą ir elektros įrenginių eksploatavimą įmonėje atsakingas asmuo. D. S. S., kaip atsakingo už darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje asmens, pagal kompetenciją padaryti pažeidimai, kurie apibendrinti ekspertizės akto Nr. 11-1901(21) išvadose, – KB „S. ir KO“ neturėjo šio nelaimingo atsitikimo metu naudoto granuliavimo preso gamintojo parengtų techninių dokumentų (saugaus naudojimo taisyklių, naudojimo instrukcijos ir kt.), V. P., tikėtina, nebuvo apmokytas bei instruktuotas darbo vietoje, kaip jis privalo saugiai dirbti su šiuo granuliavimo presu, kad būtų užtikrintas jo saugumas ir išvengta pavojaus būti sužalotam preso judančiomis dalimis, tik organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui.
35. Taigi aktualaus nelaimingo įvykio mechanizmas leidžia kaip nepagrįstus vertinti apeliantų skundų teiginius, jog organizacinis veiksnys, įvertinus visetą kitų nustatytų įvykio aplinkybių, yra pakankamas konstatuoti, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp D. S. S. inkriminuotų veiksmų ir kilusio nelaimingo atsitikimo bei sunkių padarinių. Teisėjų kolegija vertina, kad minėti organizaciniai veiksniai šiuo konkrečiu atveju nenusveria nelaimingo atsitikimo kilimo techninių priežasčių ir pagrindinės sąlygos – naudotame nenustatyto gamintojo bei nenustatytos markės / serijos granuliavimo prese nebuvo įrengti įtaisai (arba šio atsitikimo metu jie buvo techniškai netvarkingi), stabdantys pavojingų dalių judėjimą. Be to, būdamas neblaivus ir tokiu šiurkščiu, su saugiu darbu akivaizdžiai nederančiu elgesiu saugos reikalavimus ignoravęs V. P. neįvertino, kad rankomis išvalyti matricą yra itin nesaugu, pavojinga jo sveikatai ir gyvybei. Beje, V. P. ne pirmą kartą dirbo su šiuo įrengiu, turėjo darbo su juo patirties ir įgūdžių. Tačiau aptartas jo itin neatsakingas elgesys darbe, o kartu ir tai, kad granuliavimo prese nebuvo įrengti įtaisai, stabdantys pavojingų dalių judėjimą (arba šio atsitikimo metu jie buvo techniškai netvarkingi), lėmė šio nelaimingo atsitikimo kilimą.
36. Iš byloje D. S. S. inkriminuotų teisės aktų ir kitų įmonės byloje pateiktų vidaus dokumentų matyti, kad nė vienas iš jų nenustatė jai pareigos sudaryti darbuotojų darbo pamainas, grafikus ir pan., juolab tikrinti jų blaivumą darbo metu. Todėl aplinkybė, kad V. P. dirbo su įrenginiu naktį ir dar neblaivus (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 481/2017(03) nustatyta, kad 2017-03-05 10.20 val. paimtame V. P. kraujyje buvo 0,01 promilės etilo alkoholio, o įvykis įvyko 2017-03-04 21.00 val.), kartu įvertinus tai, kad priimant į darbą jis buvo instruktuotas iš viso net pagal penkiolika instrukcijų (4 t., b. l. 101), iš jų ir pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinę instrukciją, Pagalbinio darbininko pareiginę instrukciją, Medienos sandėliuotojo-rūšiuotojo pareiginę instrukciją, Saugos ir sveikatos instrukciją dirbančiam su kilnojamais elektriniais įrankiais ir kt., kuriose yra nurodyti aiškūs draudimai neliesti atvirų judančių dalių, kaišioti rankas (norint pataisyti) į medienos rietuves, atlikti valymo darbus rankomis ar kitomis kūno dalimis, nurodymai medienos stakles bei elektros įrenginius valyti tik naudojant specialias priemones – metalines menteles, suspaustą orą (4 t., b. l. 19), leidžia abejoti nukentėjusiojo V. P. parodymų patikimumu, neva jis nežinojo, kaip saugiai dirbti su įrenginiu ar nebuvo instruktuotas T. S. įrenginio naudojimo vietoje ir neturėjo įrenginiui išvalyti reikalingų priemonių. Beje, nelaimingo atsitikimo metu D. S. S. atostogavo, o vadovas T. S., jo paties teigimu, turėjo galimybę stebėti darbuotojus, dirbančius su įrenginiu, nuotoliniu būdu. Kito atsakingo asmens už darbų saugą įmonėje T. S. įvykio metu paskyręs nebuvo ir paaiškinime akcentavo, jog prisiima atsakomybę už įvykį.
37. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. S. S. nėra tinkamas atsakomybės subjektas ir byloje neįrodyta, kad būtent dėl jos veiksmų kilo nelaimingas atsitikimas ir sunkūs padariniai nukentėjusiajam. Todėl, nesant aptartų BK 176 straipsnio 1 dalies subjektyviosios ir objektyviosios pusės požymių, nėra pagrindo nepritarti motyvuotam apylinkės teismo sprendimui išteisinti D. S. S. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Konstatavus, jog D. S. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių – ji nėra tokio nusikaltimo subjektas ir nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp jai inkriminuotų veiksmų ir kilusių padarinių, kiti apeliantų skunde nurodyti argumentai netenka teisinės reikšmės ir teisėjų kolegija dėl jų detaliau nepasisako.
Dėl D. S. S. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį
38. Nuteistoji D. S. S. apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai pripažino ją kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, neatskleidė jos kaltės turinio, neįvertino jos padarytos veikos (ne)pavojingumo. Teigia, jog neturėjo tyčios suklastoti kaltinime nurodytus dokumentus. Neginčija ir pripažįsta, jog ji pakeitė jai inkriminuotų dokumentų turinį kaltinime nurodytu būdu, tačiau nesutinka, jog tai padarė veikdama nusikalstama tyčia. Argumentuoja, jog vėliau tyrime surinkti duomenys – ekspertizių išvados, liudytojų parodymai, patvirtina, kad tyrėjams jos pateikti dokumentai su pataisymais netrukdė tirti šio įvykio, tyrėjų neklaidino ir negalėjo lemti tyrimo eigos.
39. Tačiau teisėjų kolegija tokiai lengvabūdiškai apeliantės pozicijai neturi pagrindo pritarti, o jos skundo argumentus vertina kaip bandymą sumenkinti jai inkriminuotos tęstinės keturių epizodų nusikalstamos veikos dokumentų valdymo tvarkai pavojingumą. D. S. S. kaltė dėl dokumento suklastojimo ir panaudojimo, priešingai, nei ji teigia, yra įrodyta byloje surinktais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Išvados dėl jos kaltės padarius 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra motyvuotos.
40. Dar kartą patikrinusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog kaltinamosios D. S. S. kaltė dėl keturių dokumentų – KB „S. ir KO“ Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtos Granuliavimo preso AG-PM-05 techninio paso ir naudojimo instrukcijos, KB „S. ir KO“ darbuotojų registravimo kortelės dėl 2016-07-01 darbuotojų susipažinimo su atmintinėmis ir KB „S. ir KO“ granuliavimo preso AG-PM-0,5 prijungimo prie elektros tinklo (duomenys neskelbtini), brėžinio „VS-1 0,4 vienalinijinė elektrinė schema“ –suklastojimo ir panaudojimo – jų pateikimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, tyrusiems aktualų nelaimingą atsitikimą, yra įrodyta apylinkės teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir jų visuma, be kita ko: 2018-03-14 kratos protokolu, kuriame užfiksuotas nešiojamojo kompiuterio DELL, serijos numeris (duomenys neskelbtini), paėmimas, 2018-07-17 Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvada Nr. 11K-93 (18), 11K-204 (18), kurioje konstatuota, kad tirti pateiktame KB „S. ir KO“ 2015-04-30 Darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale esančiuose V. P. instruktavimo 2016-01-08 (5-as lapas) ir 2017-01-09 (6-as lapas) ir A. V. instruktavimo 2016-01-08 (4-as lapas) ir 2017-01-09 (6-as lapas) įrašuose 5-ose skiltyse, kuriose nurodyti instrukcijų numeriai ir bendras jų kiekis, esantys numerio įrašai „34“ yra pakeisti prirašymo būdu, pirminiai įrašai buvo „31“ (5 t., b. l. 119–127), 2018-11-09 Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvada Nr. 11K-92 (18), kurioje konstatuota, kad dokumentų pakeitimai padaryti jau po nelaimingo atsitikimo su V. P. – nustatytos jų sukūrimo datos – 2017-04-10 ir 19 d., 2017-09-19, UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto Č. B. parodymais, kad įvykio vietoje užfiksuotas granuliavimo presas bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ granuliavimo presas AG-PM-0,5 yra skirtingi, įvykio vietoje užfiksuotas presas yra ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamintas presas AG-PM-0,5, ir kitais rašytiniais įrodymais.
41. Atsižvelgiant į tai, kad 2018-11-09 Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. 11K-92 (18) aiškiai, argumentuotai konstatuota, kad dokumentų pakeitimai padaryti jau po nelaimingo atsitikimo su V. P. – nustatytos jų sukūrimo datos – 2017-04-10 ir 19 d., 2017-09-19, kaip klaidinantys vertinami apeliantės skundo teiginiai, neva šiuose dokumentuose ji tik taisė pastebėtas rašymo klaidas (pakeitė seną įmonės pavadinimą „T. S. GKF“) ir (ar) tik papildė juos trūkstamais punktais pasitarusi su T. S., norėdama, kad teikiami tyrėjams dokumentai atrodytų tvarkingi, ir visa tai padarė iki aktualaus nelaimingo įvykio (2017-03-04).
42. Kitas apeliantės argumentas, jog panašiu kaip šiuo atveju kasacinis teismas nutraukė bylos dalį dėl asmens nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, jog dokumentas suklastotas dėl kaltininko atidumo ir profesionalumo stokos, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010-04-27 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010, teismas pateikė teisinį vertinimą esant skirtingoms nei šios bylos faktinėms aplinkybėms, be kita ko, nurodė, kad „kasatorius išvadą dėl pažeidimų nebuvimo įrašė dėl to, kad jis, įvertinęs susiklosčiusias aplinkybes, nusprendė, kad pažeidimo direktorė nepadarė, o padarytas pažeidimas neturi įtakos galutiniams patikrinimo rezultatams“. Toje byloje buvo teisiamas policijos tyrėju dirbęs asmuo, kuris kaltintas suklastojęs patikrinimo aktą – įrašęs žinomai tikrovės neatitinkančias žinias, kad bendrovės patikrinimas atliktas dalyvaujant šios bendrovės direktorei, ir tokį patikrinimo aktą panaudojęs – pateikęs patvirtinti policijos viršininkui ir atidavęs į komisariato raštinę saugoti.
43. Galiausiai apeliantės teiginys, jog tokia jos veika yra nepavojinga baudžiamojo įstatymo taikymo prasme, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
44. Nagrinėjamu atveju aktualaus tęstinio keturių epizodų nesunkaus nusikaltimo dokumentų valdymo tvarkai padariniai, priešingai, nei teigia apeliantė, yra objektyviai pastebimi, nes ji atliko tapačius savo turiniu veiksmus, turėdama bendrą tyčią ir siekdama konkretaus rezultato – sukurti tokią vienas kitą patvirtinančių įmonės vidaus dokumentų įrodymų visumą, jog tyrėjams nekiltų abejonių, kad įmonėje tinkamai realizuojami teisės aktais nustatyti darbų saugos ir sveikatos reikalavimai, darbuotojai tinkamai supažindami su reikalavimais dėl darbo su didesnio pavojingumo šaltiniu saugos.
45. Taigi, suklastodama net keturis įmonės dokumentus ir taip veikdama jau po nelaimingo atsitikimo, t. y. kai tyrėjai jau tyrė šio įvykio darbe aplinkybes, o galiausiai tokio turinio dokumentus jiems pateikdama, neinformuodama jų apie jos padarytus įrašus, prirašymus, išbraukymus dokumentuose, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai apsunkino ikiteisminio tyrimo eigą. Buvo paskirta ekspertizė, papildomai aiškintasi dėl tikrųjų darbuotojo V. P. supažindinimo su darbų sauga, instruktavimo apie darbą su granuliavimo presu aplinkybių. Nėra abejonių, kad D. S. S. suprato, kad tyrėjų reikalaujami pateikti dokumentai turi būti pateikti tokie, kokie yra. Todėl kaip išgalvota ir vengiant baudžiamosios atsakomybės pateikta vertinama jos versija, jog ji neva tik taisė pastebėtas rašymo klaidas dokumentuose, kad jie atrodytų tvarkingi. Tai, kad teismas kaltę nepripažįstančios kaltinamosios parodymus bei kitus rašytinius įrodymus vertino ne taip, kaip juos vertina apeliantė, savaime nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.
46. D. S. S., suklastodama ir panaudodama tikrus įmonės dokumentus , veikė sąmoningai, kryptingai ir už tokį tyčinį elgesį teisėtai ir pagrįstai nubausta kriminaline bausme. Jei nebūtų išaiškėjęs dokumentų suklastojimo ir panaudojimo – pateikimo tyrėjams faktas, galbūt būtų buvusi pasirinkta kitokia tyrimo strategija, spręsta jau dėl T. S. teisinės atsakomybės. Žala šiuo atveju pasireiškė ir realiu dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumo ir patikimumo pažeidimu. Iš esmes D. S. S. siekė išvengti galbūt nepalankaus jai ir įmonės direktoriui teisinio vertinimo. Tačiau tyrėjai ir apylinkės teismas tokius maskuojančius, klaidinančius D. S. S. veiksmus atskleidė ir įvertino tinkamai. Todėl darytina išvada, kad D. S. S. veiksmai, nurodyti kaltinime, pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad negali būti pripažįstami tik formaliai atitinkančiais BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir vertinami kaip nepavojingi.
47. Nuosprendžiu D. S. S. skirta bausmė – 125 MGL bauda yra individualizuota tinkamai, skirta laikantis bausmės skyrimo pagrindų, atitinka bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslus bei teisingumo principą (BK 41, 54, 61 straipsniai). Beje, tokio dydžio bauda nesiekia sankcijoje numatytos tokios rūšies bausmės vidurkio (aktualių veikų padarymo metu už nesunkų nusikaltimą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustatė iki 500 MGL dydžio baudą). Be to, tai švelniausia iš BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų galimų skirti bausmių.
48. Nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį dėl nelaimingo atsitikimo metu jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai paliko nenagrinėtą BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. D. S. S. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį byloje išteisinta, nenustačius jos veikoje šio nusikaltimo požymių, todėl nebuvo ir dabar nėra pagrindo spręsti dėl civilinio ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Toks apylinkės teismo procesinis sprendimas nesuvaržo nukentėjusiojo teisės reikšti civilinį ieškinį darbdavei ir (ar) kitiems, jo manymu, atsakingiems už žalos padarymą asmenims. Tačiau pastebėtina, kad apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apsiriko, nurodydamas, kad D. S. S. yra išteisinama neįrodžius, kad ji padarė BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (tokiu atveju civilinis ieškinys yra atmetamas BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu), o civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Nors nuosprendžio aprašomoje dalyje yra nurodytas teisingas išteisinimo pagrindas – nenustatyta jos kaltė, o civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Toks rašymo apsirikimas nekeičia nuosprendžio ir civilinio ieškinio klausimo išsprendimo esmės, todėl gali būti ištaisytas apeliacinio teismo.
49. Apibendrindama anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės kvestionuojamos apylinkės teismo išvados dėl jos kaltės yra pagrįstos įrodymų visuma, juridiškai motyvuotos. Todėl panaikinti apeliantės skundžiamą nuosprendžio dalį, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. atstovo advokato Žilvino Brazaičio ir nuteistosios D. S. S. apeliacinius skundus atmesti.
Ištaisyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimą, nurodant, kad D. S. S. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį yra išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.