- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- eII-553-903/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00530-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- T. B.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Gintaras Stonkus rašytinio proceso tvarka viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato K. J. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-7624-2025 (ROIK: 25275869193) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2025 m. birželio 15 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 64-ANR_P-5207-2025 T. B. už tai, kad jis 2025 m. birželio 15 d. 14.39 val. Palangoje, regioninio kelio Palanga-Lazdininkai 2,200 kilometre, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas po paklaidos 0,55 promilės girtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2025 m. liepos 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7624-2025 T. B. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 800 Eur bauda bei dvi administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Skundu T. B. atstovas advokatas K. J. prašo pakeisti Institucijos 2025 m. liepos 3 d. nutarimą ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 3 mėnesių termino bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, iki 6 mėnesių. Skunde nurodyta, kad pats T. B. (toliau – ir Pareiškėjas) policijos pareigūnams iš karto nurodė, jog alkoholį vartojo ne sustabdymo dieną, o prieš tai buvusios dienos vakare, t. y. maždaug prieš 15 valandų iki sustabdymo. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų vartojęs alkoholį dar ir sulaikymo dieną. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad Pareiškėjo veiksmai nebuvo piktybiški ar valingi, o neblaivumo likutis susidarė dėl laiko tarpo įvertinimo klaidos, todėl realus jo elgesio pavojingumas yra žymiai mažesnis nei įprastai tokio pobūdžio nusižengimų atveju. Byloje nėra duomenų, kad Pareiškėjas būtų vairavęs pavojingai, sukėlęs avariją ar kitaip kėlęs tiesioginę grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. Antra, Pareiškėjas dėl visiškai nebūdingos jam klaidos nuo pat pažeidimo konstatavimo visiškai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, o tai Nutarime pripažinta ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Trečia, Pareiškėjas turi ilgametę, 17 metų vairavimo patirtį ir iki šiol niekada nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Pareiškėjo praeityje registruota administracinių pažeidimų statistika pagal ANK 416 straipsnį nėra susijusi su alkoholio vartojimu ir transporto priemonių vairavimu būnant neblaiviam. Todėl šis atvejis gali būti vertinamas kaip atsitiktinis nusižengimas, neturintis požymių, jog asmuo linkęs sistemingai nepaisyti eismo taisyklių būtent dėl alkoholio vartojimo. Ketvirta, ypatingai svarbu pabrėžti, jog Pareiškėjas visuomenėje ir darbo aplinkoje vertinamas teigiamai: jis dirba UAB „K. S.“ pardavimų vadybininku. Kaip patvirtinta 2025 m. liepos 2 d. UAB „K. S.“ administracijos vadovo pažyma, Pareiškėjas apibūdinamas kaip pareigingas, iniciatyvus ir mandagus darbuotojas, atsakingai vykdantis jam pavestas pareigas. Darbo pobūdis tiesiogiai susijęs su būtinybe turėti teisę vairuoti transporto priemones - kliento aptarnavimo, paslaugų pristatymo bei susitikimų su partneriais funkcijos būtų neįmanomos be vairavimo teisės. Darbdavys nurodė, kad praradus teisę vairuoti Pareiškėjui kiltų reali grėsmė netekti dabartinės darbo vietos. Atsižvelgiant į tai, galima daryti pagrįstą išvadą, kad teisės vairuoti atėmimas 6 mėnesiams neproporcingai paveiktų ne tik patį Pareiškėją, bet ir jo socialinius gyvenimo aspektus. Analogiškose bylose teismai yra konstatavę, jog minimalų neblaivumą turintys, nuoširdžiai dėl nusižengimo gailėjęsi, itin neigiamai savo veiksmus vertinę, atsitiktinį nusižengimą pagal nusižengimo pobūdį padarę ir visuomenėje teigiamai vertinami asmenys gali būti pagrįstai atleidžiami nuo griežčiausių sankcijų taikymo ribų. Teismų sprendimuose akcentuojama, jog tais atvejais, kai konkrečių faktinių duomenų visuma leidžia pagrįstai abejoti būtinybe taikyti maksimalią ar net minimalią sankcijos ribą, tikslinga taikyti proporcingesnę, individualizuotą priemonę, kad būtų pasiektas sankcijos tikslas - užtikrinti eismo saugumą, drausminti pažeidėją, tačiau nekurti perteklinės ir socialiai žalingos situacijos (Klaipėdos apygardos teismo nutartis 2025 m. liepos 2 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-131-380/2025 ir kt.). Manytina, kad Pareiškėjo atveju visuomenės interesas užtikrinti kelių eismo saugumą ir atgrasyti nuo neteisėto vairavimo neblaiviam gali būti visiškai pasiektas ir taikant trumpesnę specialiosios teisės atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai, trukmę. Penkta, įvertintina, kad Pareiškėjas ėmėsi realių veiksmų savo elgesio įvertinimui bei pasekmių pašalinimui: Pareiškėjas iki šio skundo pateikimo dienos pilnai sumokėjo Nutarimu paskirtą 800 Eur baudą ir užsiregistravo į privalomojo mokymo apie alkoholio poveikį žmogaus sveikatai programos kursus ir sumokėjo už juos. Šios aplinkybės ir pridedami įrodymai patvirtina Pareiškėjo dedamas realias pastangas suprasti savo poelgio pavojingumą bei realų siekį ateityje laikytis įstatymų ir viešosios tvarkos. Apibendrinant šio skundo argumentus, t. y. Pareiškėjui konstatuotą minimalų neblaivumo laipsnį, ilgą vairavimo stažą be panašaus pobūdžio pažeidimų, pažeidėjo nuoširdų gailėjimąsi, bendradarbiavimą su pareigūnais, teigiamą darbinę reputaciją, teisės vairuoti būtinybę darbo funkcijoms užtikrinti, manytina, kad skundžiamu Nutarimu paskirtos specialiosios teisės atėmimo ir draudimo terminai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Tuo pagrindu Pareiškėjas prašo teismo Nutarimu jam paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę bei draudimo vairuoti transporto priemones be įrengtų antialkoholinių variklio užraktų trukmę sumažinti iki 3 mėnesių specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) ir 6 mėnesių draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Yra įsitikinę, kad tuo būtų pasiektas nubaudimo tikslas - drausminti asmenį ir užtikrinti eismo saugumą - kartu nedarant jam ir jo artimiesiems neproporcingos žalos.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, jog su T. B. atstovo skundu nesutinka. Atsiliepime nurodyta, jog, Institucijos nuomone, taip pat asmenį charakterizuojanti medžiaga yra ta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo 2017 metų baustas administracine tvarka 18 kartų, nuo 2020 metų pagal ANK 416 str. baustas 8 kartus, tačiau akivaizdu tinkamų išvadų nepasidarė ir toliau daro šiurkščius ir grėsmę eismo saugumui keliančius nusižengimus. Išskirtine aplinkybe nelaikytina, kad T. B. savo veiksmais niekam pavojaus nesukėlė ir jokia žala nebuvo padaryta, kadangi atsakomybė už ANK 422 str. 5 d. neapima veikų, kuriomis neblaivūs vairuotojai padaro žalą kitų asmenų turtui ir sveikatai. Šie nusižengimai (kurie dėl vairavimo neblaiviame stovyje gali lengvai peraugti į nusikaltimus) yra apibrėžti kituose ANK straipsniuose. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Neabejotinai nustatyta, kad T. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nusižengimas jo atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. Institucijos nuomone, išskirtinėmis negali būti laikomos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės – negalimas T. B. poreikių tenkinimas ar darbo funkcijų vykdymas, nes šias aplinkybes jis žinojo prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus ir privalėjo jas įvertinti, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas poveikio priemones, asmuo patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir T. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai atsakingas už save, jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Institucijos pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei tai, kad T. B. gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir skyrė jam minimalaus dydžio nuobaudą ir trumpiausias sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemones. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo darbo interesai, negali būti dominuojantys prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
į 2025 m. rugsėjo 4 d. 10.20 val. teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. B. bei jo atstovui apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą jie nepateikė, atstovas 2025 m. rugsėjo 4 d. pateikė prašymą nagrinėti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjui ir jo atstovui nedalyvaujant. Vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Skundas netenkintinas.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To pačio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Kadangi T. B. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, teismas toliau pasisakys tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Tačiau sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
T. B. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – žinodamas, kad kitą dieną turi vairuoti, iš vakaro vartojo alkoholį ir, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas po paklaidos 0,55 promilių girtumas, automobilį vairavo sekmadienį, eismo požiūriu itin judrioje vietoje (kelyje Palanga-Lazdininkai), tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Be to, T. B. administracine tvarka per paskutinius 5 metus yra baustas 12 kartą už greičio viršijimus nuo 11 km/val. iki 30 km/val., taip pat už transporto priemonės vairavimą neapdraudus civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, už automobilio palikimą ant vejos, už automobilio vairavimą be privalomosios techninės apžiūros, už automobilio palikimą stovėti ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, už automobilio palikimą stovėti kelio ženklo Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ galiojimo zonoje. Nors paskirtas baudas T. B. moka, tačiau akivaizdu, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys jo gyvenime, tinkamų išvadų jis nedaro. Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismas dar 2021 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-351-360/2021, įvertinęs keturis ankstesnius per paskutinius penkerius metus padarytus asmens nusižengimus (panašaus pobūdžio kaip ir T. B. padaryti nusižengimai), padarė išvadą, kad toks asmuo nėra nepriekaištingai įstatymų reikalavimų besilaikantis asmuo, neapibūdina pažeidėjo itin pozityviai ir neišskiria jo iš kitų visuomenės narių. Ankstesni asmens padaryti nusižengimai iš esmės taip pat įvertinti ir pastaruoju metu: - Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 2 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-97-380/2025, įvertinęs tik tai, kad asmuo jau buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančią nuobaudą už nors ir nešiurkštų, tačiau su transporto priemonių vairavimu susijusį ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairavimą, padarė išvadą, kad toks asmuo negali būti vertinamas išskirtinai teigiamai; - Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 19 d nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-128-417/2025, įvertinęs keturis ankstesnius per paskutinius penkerius metus padarytus nusižengimus (už greičio viršijimą, du kartus už transporto priemonės vairavimą be privalomosios techninės apžiūros bei už automobilio palikimą ant šaligatvio (nesant kelio ženklo, nurodančio stovėjimo būdą ant šaligatvio), padarė išvadą, kad nors šie nusižengimai ir nėra šiurkštūs, tačiau rodo, jog teisės aktų pažeidimas nėra jau toks visiškai atsitiktinis reiškinys asmens gyvenime; - Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. liepos 17 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-149-557/2025, įvertinęs aštuonis ankstesnius per paskutinius penkerius metus padarytus nusižengimus, padarė išvadą, kad tai jo necharakterizuoja kaip atsakingo ir drausmingo vairuotojo. Iš minėtų nutarčių turinio matyti, kad aptartos išvados iš esmės nulėmė tai, kad apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas asmeniui nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tai, kad T. B. visiškai pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, sumokėjo paskirtą baudą, laikytina tik jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jos nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Beje, Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą minimalią baudą ir minimalius administracinio poveikio priemonių terminus.
Vėlgi, nors T. B. nurodė, kad nusižengimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo (neblaivumo likutis susidarė dėl laiko tarpo įvertinimo klaidos), nes alkoholį buvo vartojęs iš vakaro, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad KET 5 punkte yra aiškiai nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Negalima teigti, jog T. B., turėdamas ilgametę - 17 metų vairavimo patirtį, turėjo pagrindo tikėtis, kad jo vakarykščiai suvartotas alkoholio kiekis neturės įtakos jo blaivumui iš ryto, todėl tai taip pat negali būti traktuojama kaip išskirtinė aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad T. B. neblaivumas per 0,14 promiles viršijo draudžiamą ribą, yra reikšminga individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau neleidžia daryti išvados, kad jo padarytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas yra žymiai mažiau pavojingas nei kiti tokio pobūdžio nusižengimai. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, T. B. neblaivumas buvo tikrintas 2 kartus, pirmuoju pūtimu po paklaidos jis įpūtė 0,60 promiles, o sekančiu pūtimu po paklaidos įpūtė 0,55 promiles, kas leidžia manyti, jog vairavimo metu T. B. apsvaigimas nuo alkoholio buvo žymus. Be to, kaip nurodė pats T. B., jis alkoholio vartojo įvykio išvakarėse, ryte jis sėdo už automobilio vairo, pareigūnams jį sustabdžius ir patikrinus alkoholio matavimo prietaisu, neblaivumas vis dar žymiai viršijo leistiną ribą, kas vertinama kaip atsainus požiūris į Kelių eismo taisyklių reikalavimus
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti Kelių eismo taisykles, įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.
Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, T. B. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės sankcijos ribose, todėl keisti Institucijos 2025 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7624-2025 T. B. atstovo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7624-2025 nepakeistą ir T. B. atstovo advokato K. J. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.