Vilniaus apygardos teismo sprendimas

4. UAB „Inta“ 2023-01-18 pateikė pretenziją dėl sprendimo nutraukti pirkimą, atsakovas 2023-01-26 pretenziją atmetė.

5. Susipažinęs su atsakovo pateiktu atsakymu į ieškovo pretenziją, ieškovas pateikė ieškinį, teigdamas, kad atsakovas pretenziją atmetė nepagrįstai, o atsakovo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei naikintinas. Pirkėjas priėmė sprendimą, neegzistuojant jokiems pagrindams tokiam sprendimui priimti, t. y. neegzistuojant jokioms nenumatytoms aplinkybėms, galėjusioms daryti įtaką pirkimo eigai, pažeidė VPĮ principus, buvo pažeistos bei neteisėtai dirbtinai apribotos pamatinės Europos Sąjungos (toliau – ES) teisėje įtvirtintos asmenų teisės ir laisvės, įskaitant, bet neapsiribojant laisvą prekių judėjimą, diskriminavimo draudimo principą, vienodo vertinimo principą, teisėtų lūkesčių ir įgytų teisių apsaugos principus, teisinio saugumo principą ir kt., taip pat pažeisti ES tiesioginio taikymo teisės aktų reikalavimai (ES Reglamentai, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) ir kt., be to, sprendimas negali būti laikomas teisėtu dėl procedūrinių pažeidimų.

5.1. Nutraukiant pirkimo procedūras turėjo būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, t. y. jos turi būti objektyvios, ne subjektyvios, kaip yra atsakovo priimto sprendimo atveju. Nors atsakovo priimtas sprendimas buvo pateiktas iš esmės be jokių motyvų, tačiau, kaip buvo galima nuspėti ir tai patvirtinta atsakyme į pretenziją, atsakovas nenumatytas aplinkybes sieja išimtinai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) 2022-12-29 nutarimo Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo“ priėmimu. Ieškovo teigimu, tokia sąsaja jokiais būdais negali būti pripažinta legitimia.

5.2. Atsakovas pirkimo procedūras iki pirkimo sutarties sudarymo jau buvo atlikęs iki 2022-11-24, todėl visiškai nesuprantamas delsimas daugiau nei vieną mėnesį (t. y. nuo lapkričio 24 d. iki sausio 9 d.) užbaigti pirkimo procedūras ir sudaryti pirkimo sutartį iki LRV 2022-12-29 nutarimo priėmimo.

5.3. Pats atsakovas kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija parengė ir 2022-12-20 (t. y. beveik po mėnesio nuo nugalėtojo pirkime nustatymo) pateikė LRV 2022-12-29 nutarimą, todėl pirkėjo nurodomos nenumatytos aplinkybės (naujasis LRV nutarimas) negali būti laikomos pagrindu nutraukti pirkimą, nes šios aplinkybės (1) atsirado atsakovui žinant apie jas jų atsiradimo metu (pats atsakovas dalyvavo jų priėmimo metu); (2) apie atsiradusias aplinkybes atsakovas galėjo, privalėjo ir žinojo jų atsiradimo metu. Taigi yra absoliutus pagrindas teigti, kad atsakovo nurodomos aplinkybės (naujasis LRV nutarimas), jų atsiradimas, yra subjektyvus (o ne objektyvus, kaip to reikalaujama pagal teisės aktus), sąlygotas, be kita ko ir paties atsakovo veiklos.

5.4. Naujasis LRV nutarimas priimtas tik 2022-12-29, t. y. daugiau kaip po mėnesio nuo visų pirkimo procedūrų iki pirkimo sutarties sudarymo užbaigimo. Pačiame nutarime nėra (ir negali būti) jokių nuostatų dėl jo nuostatų galiojimo atgal. Taip pat įstatymų leidėjas nėra įstatymo lygmenyje įtvirtinęs šio teisės akto galiojimo atgal. Be to, įstatymų leidėjas, atlikdamas VPĮ pakeitimus, paprastai įstatymo įsigaliojimo nuostatose visada numato, kad naujosios įstatymo nuostatos negalioja pirkimams, pradėtiems iki naujojo įstatymo įsigaliojimo. Dėl nurodytų priežasčių naujasis LRV nutarimas negali būti taikomas pirkime, o tai reiškia, kad atsiradusios aplinkybės (naujasis LRV nutarimas) neturi jokios esminės reikšmės tolimesnei pirkimo eigai.

5.5. VPĮ 37 straipsnio 8 dalis ir 47 straipsnio 8 dalis nustatė, kad perkančioji organizacija laiko, jog tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ir kad tiekėjas turi interesų konfliktą ir kad tai gali neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu. Joks kitas pagrindas VPĮ (taikytina pirkimo vykdymo metu galiojusi redakcija) dėl grėsmės nacionaliniam saugumui nenustatytas.

5.6. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (NSUSOAĮ) 13 straipsnio 3 dalis nustato, kad „Jeigu Komisija patikros nepradeda, laikoma, kad sandoris, dėl kurio buvo kreiptasi, gali būti sudaromas“.

5.7. Atsakyme į pretenziją atsakovas nurodė, kad kreipėsi į Komisiją. Tačiau nėra nurodyta, kad Komisija pradėjo patikrą arba atliko kitus veiksmus, numatytus NSUSOAĮ. Todėl manytina, kad patikra nebuvo pradėta. Kadangi patikra nebuvo pradėta, todėl tiek tiekėjas, tiek jo siūlomos prekės nelaikomos keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui. Šios nurodytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia atsakovo atsakyme į pretenziją nurodytus argumentus, kad tiekėjo pasiūlytos prekės galimai galėtų kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, vadovaujantis pirkimui taikytinu teisiniu reglamentavimu.

5.8. Naujasis LRV nutarimas nėra ir negali būti laikomas objektyvia, nuo pirkėjo nepriklausančia aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti, leidžiančia VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu pirkėjui nutraukti pirkimą. Kadangi nėra ir neegzistuoja jokių kitokių nenumatytų aplinkybių, todėl atsakovo sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir turi būti panaikintas, o pirkimo procedūros turi būti tęsiamos – sudaroma sutartis su pirkimo nugalėtoju (ieškovu).

5.9. Atsakovo vykdomas pirkimas finansuojamas ES lėšomis. Lėšų skyrimas šiam projektui nėra apribotas ar panaikintas. Pirkimo tikslas – įsigyti įrangą, leidžiančią efektyviai kontroliuoti per LR sieną neteisėtai gabenamas prekes bei iš civilinės apyvartos išimtas prekes. Taigi poreikis tokių kontrabandinių prekių gabenimo kontrolei nėra išnykęs – t. y. nėra išnykęs poreikis pirkimo objektui. Dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, kad nutraukus pirkimą, atsakovas organizuos iš naują to paties objekto prekių pirkimus.

10. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo įvertinimas sietinas su aplinkybių, kuriomis grindžiama pirkimo procedūrų nutraukimo būtinybė, įvertinimu. Nagrinėjamu atveju pirkimo nutraukimo būtinybę perkančioji organizacija sieja su teisinio reguliavimo pasikeitimu, pagal kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-12-29 nutarimu Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo“ buvo papildytas Viešojo pirkimo objektų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-03-30 nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“, į BVPŽ kodų sąrašą įtraukiant kodus, inter alia, 38581000-1 Bagažo tikrinimo įrenginiai ir 38582000-8 Rentgeno kontrolės įrenginiai. Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, jog konkretaus pirkimo procedūros vykdomos vadovaujantis pirkimo paskelbimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, todėl jo pakeitimo įsigaliojimo aplinkybė pati savaime nevertintina kaip pakankamas pagrindas pirkimo nutraukimui. Tačiau nagrinėjamu atveju būtinybė nutraukti pirkimo procedūras buvo grindžiama iš esmės tuo, jog nauju teisiniu reguliavimu nustatomi nauji reikalavimai, susiję su pirkimo objekto atitikimo nacionalinio saugumo reikalavimams vertinimu. Pirkimo vykdymo metu susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kuomet pagal naujai įsigaliojusį teisinį reglamentavimą pirkimo objektas įtraukiamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą pirkimo objektų BVPŽ kodų sąrašą, kuris sudaromas įvertinus pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas, manytina, jog tokiu atveju pirkimo nutraukimas, kuriuo įgyvendinamas siekis užkirsti kelią galimų rizikų nacionaliniam saugumui atsiradimui, laikytinas pagrįstu.

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas CVP IS 2022-05-29 paskelbė tarptautinį atvirą konkursą „Rentgeno kontrolės sistemos įrengimo Klaipėdos jūrų uosto postuose pirkimas“, pirkimo Nr. 606053.

12. Pirkimo objektas – Mobili rentgeno kontrolės sistema Klaipėdos jūrų uosto postams, kurios savybės ir reikalavimai įrengimui pateikti Rentgeno kontrolės sistemos įrengimo Klaipėdos jūrų uosto postuose techninėje specifikacijoje (konkurso sąlygų 2.1 p.). Konkurso sąlygų 2.3 p. nurodoma, kad tiekėjai privalo siūlyti visą perkamo objekto apimtį. Kompiuterinė įranga (toliau – ir KĮ) yra neatskiriama MRKS dalis ir tiesiogiai skirta MRKS valdymui. KĮ naudojama MRKS gamintojų siekiant užtikrinti MRKS valdymą, jos būklės stebėjimą, gedimų diagnostiką ir priežiūrą. Tam, kad tai užtikrinti, minėta KĮ naudojama specifinė, paties MRKS gamintojo sukurta programinė įranga, kuri įprastai įeina į bet kurio MRKS gamintojo standartinę gamyklinę komplektaciją. Tikslus KĮ kiekis ir jos techniniai parametrai tiesiogiai priklauso nuo MRKS gamintojo siūlomo unikalaus sprendimo, todėl iš anksto numatyti reikiamus KĮ parametrus nėra galimybės. Vadovaujantis konkurso sąlygų 2.5 p., tiekėjo siūloma MRKS, jos sudėtinės dalys ir susijusios paslaugos neturi kelti grėsmės nacionaliniam saugumui. Tiekėjas, teikdamas ir pasirašydamas pasiūlymą, patvirtina, kad siūloma MRKS, jos sudėtinės dalys ir susijusios paslaugos nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

13. Ieškovas pirkime pateikė pasiūlymą. Atsakovas 2022-10-19 kreipėsi į ieškovą, prašydamas pagrįsti neįprastai mažą pasiūlytą kainą. 2022-10-27 atsakovas informavo ieškovą, kad viešojo pirkimo komisija nustatė, kad ieškovo pateiktas MRKS pirkimo kainos pagrįstumo įrodymas yra tinkamas ir ieškovas realiai pasirengęs įvykdyti pirkimo sutartį, ir, vadovaujantis VPĮ 50 straipsnio 6 dalimi ir konkurso sąlygomis, paprašė ieškovą pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimo bei atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančius dokumentus.

14. 2022-11-24 raštu atsakovas ieškovą informavo, kad ieškovo pašalinimų pagrindų nėra, kvalifikacija atitinka reikalavimus. Taip pat nurodė, kad laimėtojas bus nustatytas ir atskiru raštu pakviestas pasirašyti Rentgeno kontrolės sistemos viešojo pirkimo-pardavimo sutartį tik gavus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvadą ir atsižvelgus į pateiktos išvados rezultatus.

15. 2022-11-23 atsakovas kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, prašydamas priimti sprendimą dėl ketinamo sudaryti sandorio atitikimo nacionalinio saugumo interesams, kuriai pateikė potencialiu viešojo pirkimo laimėtoju nustatyto ieškovo UAB „Inta“ pasiūlymą.

16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022-12-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos raštu atsakovas buvo informuotas, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai nepakanka informacijos, todėl komisija atidėjo sprendimo dėl sandorio (ne)patikros priėmimą, atsakovo buvo paprašyta pateikti paaiškinimus. 2023-01-06 atsakovas dėl pasikeitusių aplinkybių paprašė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos atšaukti tolimesnį atsakovo 2022-11-23 rašto nagrinėjimą.

17. 2023-01-09 atsakovas konkurso dalyvius informavo, kad vadovaudamasis VPĮ 29 straipsnio 4 dalimi (Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-12-29 nutarimu Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo“, nutraukia MRKS įrengimo Klaipėdos jūrų uosto postams pirkimo procedūras.

18. Ieškovas 2023-01-18 pateikė pretenziją dėl sprendimo nutraukti pirkimą, prašydamas jį panaikinti, atnaujinti ir tęsti pirkimo procedūras bei sudaryti sutartį su pirkimo nugalėtoju UAB „Inta“. Atsakovas 2023-01-26 ieškovo pretenziją atmetė.

19. Ieškovas ginčija pirkimo nutraukimą, teigdamas, kad atsakovo sprendimas priimtas, neegzistuojant jokioms nenumatytoms aplinkybėms, galėjusioms daryti įtaką pirkimo eigai, pažeisti VPĮ principai, pažeistos bei neteisėtai dirbtinai apribotos pamatinės Europos Sąjungos teisėje įtvirtintos asmenų teisės ir laisvės, pažeisti ES tiesioginio taikymo teisės aktų reikalavimai (ES Reglamentai, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), padaryti procedūriniai pažeidimai, dėl to sprendimas nutraukti pirkimą nepagrįstas ir neteisėtas bei naikintinas.

20. 2022-12-13 Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1669 47 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad iki 2022-12-31 pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki 2022-12-31 galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

21. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

22. Aiškindamas paminėtą įstatymo nuostatą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas; pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tam, kad būtų galima pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmoji sąlyga yra formalioji ir ji nagrinėjamu atveju yra tenkinama. Antroji sąlyga, t. y. ar egzistuoja aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės vertinamos teismo konkrečioje byloje. Neturi reikšmės, kada nenumatytos aplinkybės objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Taigi, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo, atsižvelgtina ir į tokio sprendimo išimtinį pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), lėmusias VPĮ nuostatų dėl pirkimo nutraukimo taikymą, perkančiosios organizacijos galimybes bei pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius.

23. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Fracasso vs. Leitschutz, C-27/98).

24. Tiekėjas, kuris siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, turi nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017).

25. Kaip matyti iš ieškovo ginčijamo perkančiosios organizacijos 2023-01-09 sprendimo, atsakymo į ieškovo pretenziją ir nagrinėjamoje byloje atsakovo pateiktų procesinių dokumentų turinio, pirkimo procedūros buvo nutrauktos dėl to, kad 2022-12-29 buvo priimtas LRV nutarimas Nr. 1318.

28. VPĮ 92 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas, tvirtina pirkimo objektų, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašą. Vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytas grėsmes, tvirtina valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašą.

29. Atsakovas Muitinės departamentas yra ypatingos svarbos informacinės struktūros valdytojas, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-01-03 nutarimu Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo srityje“ įrašytas į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą.

30. Pagal VPĮ 37 straipsnio 9 dalį perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdama prekių ir paslaugų pirkimus, kurių objektų BVPŽ kodai nurodomi šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai 1) techninės ar programinės įrangos gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose; 2) techninės ar programinės įrangos priežiūra ar palaikymas būtų vykdomas iš šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų. Pagal VPĮ 47 straipsnio 9 dalį perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, įsigydama prekių ar paslaugų, kurių BVPŽ kodai nurodyti šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše, laiko, kad tiekėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ir draudžia pirkime dalyvauti tiekėjams, jų subtiekėjams ar ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, kurie patys ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.

31. Taigi nagrinėjamu atveju rentgeno kontrolės sistemos pirkimas buvo paskelbtas ginčo pirkimo objektui nesant įrašytam į Viešojo pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašą, tačiau pirkimo procedūrų metu ši prekė į minėtą sąrašą buvo įtraukta.

32. Pažymėtina, kad viešojo pirkimo tikslas yra sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių (ar paslaugų), racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Šiuo atveju pirkimo objektas yra MRKS, kuri skirta laivais atgabenamų konteinerių bei krovininių, autobusų ir lengvųjų transporto priemonių patikrai, susijusi su Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo įvairiais aspektais. Tam, kad viešojo pirkimo tikslas būtų pasiektas ir vadovaujantis VPĮ reikalavimais būtų sudaryta pirkinio sutartis, leidžianti įsigyti perkančiajai organizacijai (valstybei) reikalingų prekių, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į konkretaus pirkimo objekto pobūdį, ypatybes, svarbą, specifiką ir (ar) kitus reikšmingus kriterijus. Ginčo pirkimas yra skirtas viešajam interesui patenkinti, o valstybės, visuomenės saugumas su viešuoju interesu nekonkuruoja.

38. Ieškovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl pirkimo sąlygų, dėl pasiūlymų vertinimo (atmetimo) taip pat nesusijusi su byla, nes pirkimo sąlygos neginčijamos, tiekėjo pasiūlymas nebuvo atmestas, todėl teismas dėl šių argumentų nepasisako. Ieškovo pateikti 2021 m. dokumentai iš atsakovo vykdyto Rentgeno kontrolės sistemos Kenos geležinkelio poste pirkimo jokių bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių nepatvirtina, nes nuo 2021 m. yra įvykę pasikeitimai prekių (paslaugų) vertinime nacionalinio saugumo aspektu. Atmestini, kaip nepagrindžiantys ginčijamo atsakovo sprendimo neteisėtumo, ieškovo procesiniuose dokumentuose dėstomi samprotavimai apie prekės buvimą ir/ar tapimą keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui.

40. Kadangi susiklosčiusios padėties, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, neįmanoma ištaisyti dėl Viešųjų pirkimų įstatyme imperatyviai įtvirtino draudimo perkančiajai organizacijai keisti jau paskelbto viešo pirkimo sąlygas, įskaitant ir reikalavimus viešo pirkimo objektui, perkančiosios organizacijos priimtas 2023-01-09 sprendimas nutraukti pirkimo procedūras šiuo atveju, apsaugant viešą interesą ir, be kita ko, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo bei visuomenės interesus, užtikrinant valstybės suvereniteto apsaugą, vertintinas kaip pagrįstas ir teisėtas. Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus, ieškovo ieškinio reikalavimas pripažinti tokį sprendimą negaliojančiu bei įpareigoti perkančiąją organizaciją tęsti pirkimo procedūras (sudaryti sutartį su ieškovu) negali būti tenkinamas.