Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo Ž. B. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria 3 mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į Ž. B. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą parduoti ar bet kokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Ž. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, pagal 2002 m. sausio 31 d. AB Ūkio banko (toliau – ir Bankas) valdybos pirmininkės įsakymą Nr. 60–K dirbdamas AB Ūkio banko Panevėžio filialo valdytojo pavaduotoju ir pagal AB Ūkio banko administracijos vadovo 2007 m. kovo 1 d. patvirtintų AB Ūkio banko Panevėžio filialo valdytojo pavaduotojo pareiginių nuostatų 8.6, 8.8, 8.9 ir 8.24 punktus turėdamas pareigą atlikti kreditinės analizės kokybės kontrolę, atlikti filialo klientų kreditinę analizę ir teikti išvadas bei pasiūlymus sprendimus priimantiems asmenims, analizuoti ir vertinti paskolų užtikrinimo priemonių riziką, jų pakankamumą, būdamas atsakingas už Banko produktų / paslaugų sutarčių, turto įkeitimo, paskolų komiteto protokolų, kitų teisinių dokumentų ruošimo, pasirašymo bei tvirtinimo kontrolę, pagal 10.3 punktą būdamas atsakingas už tiesiogiai pavaldžių filialo darbuotojų veiklą, žinodamas apie 2005 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir vienintelio akcininko E. S. paruoštą investicinį projektą higieninio popieriaus gamybai, kurio sąmata apie 1 158 480 Eur (4 000 000 Lt), taip pat jog šiam projektui AB Ūkio bankas pagal 2005 m. rugsėjo 7 d. kredito sutartį Nr. 05/03-302 ir 2007 m. kovo 9 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie kredito sutarties Nr. 05/03–302 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikęs 621 626,27 Eur (2 146 351,19 Lt) paskolą, tačiau paskolos projekto įgyvendinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužteko, o pagal paskolų išdavimo taisykles UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB Ūkio bankas negali suteikti dar vienos paskolos, siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėti įgyvendinti šį projektą, nuo 2007 m. balandžio 20 d. iki 2008 m. rugpjūčio 6 d. AB Ūkio banko Panevėžio filialo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, veikdamas kartu su AB Ūkio banko Panevėžio filialo valdytoju K. A., ir žinodamas, kad prašomų suteikti paskolų dalis bus panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir ankstesniems įsipareigojimams, kurių metu gautos paskolos buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, dengti, atstovaudamas Banką ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 straipsnio 2 punkto ir Lietuvos banko valdybos 1994 m. kovo 31 d. nutarimu Nr.19 patvirtintų Paskolos grupavimo taisyklių reikalavimus, AB Ūkio banko valdybos 2006 m. birželio 14 d. posėdžio protokolu Nr. 29 ir vėlesniu pakeitimu 2007 m. birželio 14 d. patvirtintu protokolu Nr. 26 Kreditavimo limitų ir patvirtinimo tvarkos 71 punktą, Banko valdybos 2004 m. liepos 23 d. protokolu Nr. 28–12 patvirtintų Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklių 17 punktą, paskolos gavėjus neteisingai priskirdamas žemesnei rizikos grupei ir išduodamo kredito neužtikrindamas tinkamomis priemonėmis, išdavė kreditus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei fiziniams asmenims: N. K., V. S., S. J. ir tokiu būdu išvaistė jam ir K. A. patikėtą svetimą didelės vertės – 463 973,71 Eur AB Ūkio banko turtą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, N. K., V. S., S. J. nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartis, o jam ir bendrininkui K. A. sprendimais neužtikrinus kreditų grąžinimo tinkamomis priemonėmis, bankrutavusiai AB Ūkio bankas prarado galimybę išsiieškoti suteiktas paskolas civilinio proceso tvarka.Taip pat Ž. B. kaltinamas ir vadovaujantis BK 184 straipsnio 2 dalimi tuo, kad jis, pagal 2002 m. sausio 31 d. AB Ūkio banko valdybos pirmininkės įsakymą Nr. 60–K dirbdamas AB Ūkio banko Panevėžio filialo valdytojo pavaduotoju ir pagal AB Ūkio banko administracijos vadovo 2007 m. kovo 1 d. patvirtintų AB Ūkio banko Panevėžio filialo valdytojo pavaduotojo pareiginių nuostatų 8.6, 8.8, 8.9 ir 8.24 punktus turėdamas pareigą atlikti kreditinės analizės kokybės kontrolę, atlikti filialo klientų kreditinę analizę ir teikti išvadas bei pasiūlymus sprendimus priimantiems asmenims, analizuoti ir vertinti paskolų užtikrinimo priemonių riziką, jų pakankamumą, būdamas atsakingas už Banko produktų / paslaugų sutarčių, turto įkeitimo, paskolų komiteto protokolų, kitų teisinių dokumentų ruošimo, pasirašymo bei tvirtinimo kontrolę, pagal 10.3 punktą būdamas atsakingas už tiesiogiai pavaldžių filialo darbuotojų veiklą, žinodamas apie tai, jog AB Ūkio bankas pagal 2005 m. rugpjūčio 8 d. kredito sutartį Nr. 05/03–274, pagal 2006 m. gegužės 9 d. kredito sutartį Nr. 06/03–129 ir 2007 m. balandžio 12 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie kredito sutarties Nr. 06/03–129 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikęs 428 898,29 Eur (1 480 900 Lt) paskolą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta apyvartinių lėšų, o pagal paskolų išdavimo taisykles UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bankas negali suteikti dar vienos paskolos, siekdamas pagerinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2008 m. birželio 17 d. AB Ūkio banko Panevėžio filialo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, veikdamas kartu su AB Ūkio banko Panevėžio filialo valdytoju K. A., ir žinodamas, kad prašomų suteikti paskolų dalis bus panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir ankstesniems įsipareigojimams, kurių metu gautos paskolos buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, dengti, atstovaudamas AB Ūkio banką ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX–2085) 47 straipsnio 2 punkto, Lietuvos banko valdybos 1994 m. kovo 31 d. nutarimu Nr.19 patvirtintų Paskolos grupavimo taisyklių reikalavimus, AB Ūkio banko valdybos 2006 m. birželio 14 d. posėdžio protokolu Nr. 29 ir vėlesniu pakeitimu 2007 m. birželio 14 d. patvirtintu protokolu Nr. 26 Kreditavimo limitų ir patvirtinimų tvarkos 71 punktą, paskolos gavėją neteisingai priskirdamas žemesnei rizikos grupei ir išduodamo kredito neužtikrindamas tinkamomis priemonėmis, išdavė kreditus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip išvaistė jam ir K. A. patikėtą svetimą didelės vertės – 173 772,01 Eur AB Ūkio banko turtą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartį, o jam ir bendrininkui K. A. sprendimais neužtikrinus kredito grąžinimo tinkamomis priemonėmis, bankrutavusiai AB Ūkio bankas prarado galimybę išsiieškoti suteiktas paskolą civilinio proceso tvarka.Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. liepos 25 d. ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimais laikinai buvo apribotos nuosavybės teisės į Ž. B. priklausančius: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0958 ha, esantį (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0939 ha, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį; automobilį „VAZ, 2103“, VIN kodas 0712093, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį „VW Golf“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį „Rover 75“,VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo 82/328 dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), uždraudžiant nurodytą turtą parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Vėliau teismų nutartimis šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 31 d, pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą į nurodytą Ž. B. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nes konstatavo, kad byloje pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas būtinas. Skunde Ž. B., nesutikdamas su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti jo turtui taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Kaltinamojo nuomone, teismas nepagrįstai pratęsė kaltinamojo turtui taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą, nes Banko administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugpjūčio 29 d. pasirašius skolų perleidimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, išnyko šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas, įtvirtintas BPK 151 straipsnio 1 dalyje. Bankrutavusi AB Ūkio bankas esą neteko visų teisių į 2016 m. rugpjūčio 26 d. sutartimi perleistas paskolas. Reikalavimo teisių netekimas daro neįmanomą civilinio ieškinio egzistavimą. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauti procese atsisako ir ieškinio nereiškia.Kaltinamojo Ž. B. skundas atmestinas.Žemesnysis teismas teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – terminui pratęsti, laikėsi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 ir 152 straipsnio normų, o tai pat tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad Ž. B. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas: liudytojų (V. Č., A. B., N. K. ir kt.) parodymai, apžiūrų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės fiksavimo ir kaupimo (K. A. pokalbiai su advokate ir kt.) protokoluose, specialisto išvadose esantys duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl Ž. B. laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo į jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nepažeidė bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį, civiliniam ieškiniui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad bankrutavusios AB Ūkio banko bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje yra pareiškęs 1 186 674,77 Eur dydžio ieškinį. Todėl bylą nagrinėjantis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas būtinas (BPK 151 straipsnio 1 dalis).Laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindų ir sąlygų nepanaikina ir (ar) nepakeičia 2016 m. rugpjūčio 26 d. tarp bankrutavusios AB Ūkio banko bankroto administratoriaus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis. Viena vertus, kaip matyti iš šios sutarties 5.2.3 punkto, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo vietoje bankrutavusios AB Ūkio banko bankroto administratoriaus įstoti į visus vykstančius teisminius procesus. Kita vertus, konkreti baudžiamoji byla nėra dar išnagrinėta iš esmės (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje (ne)turi kokį nors procesinį subjektiškumą (suinteresuotumą), bus patvirtinta arba paneigta tik bylą nagrinėjančiam teismui išsprendus teisių perėmimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnį klausimą ir (arba) bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant teismui galutinį baigiamąjį aktą.Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės. Tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Aptariamu atveju siekiama užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, t. y. iš esmės siekiama kaltinamajam Ž. B. priklausantį turtą išsaugoti, kad jis nebūtų įkeistas, juo laiduota, kitaip suvaržytas ir bet kokiu būdu perleistas tretiesiems asmenims. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų formuoti išvadą, kad Ž. B. turtui taikomi apribojimai yra tokie, jog gali turėti kokios nors neigiamos įtakos jo savininko (kaltinamojo Ž. B.) teisėms taip, jog kiltų pavojus jo kokiai nors pagrindinei veiklai ar gyvavimo sąlygoms. Nuosavybės teisių suvaržymai į Ž. B. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą yra laikino pobūdžio. Jų taikymas yra ribotas laike ir galioja iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Ž. B. yra leista naudotis nekilnojamuoju turtu, taip pat jį valdyti. Tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė, atsižvelgus į byloje pareikšto civilinio ieškinio dydį, nevaržo kaltinamojo teisių ir teisėtų interesų akivaizdžiai labiau nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti, išlaiko teisingą pusiausvyrą tarp tokios rūšies procesine priemone siekiamo tikslo ir Ž. B. konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą.Vien tai, kad apygardos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau Ž. B., taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti apskųstą iš esmės teisėtą bei pagrįstą nutartį.Todėl kaltinamojo Ž. B. skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis paliekama galioti.