Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymo numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovai į teismo posėdį, apie kurį pranešta tinkamai, neatvyko, prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

9. Liudytojas R. V. (pareiškėjos sutuoktinis) teismo posėdyje paaiškino, kad nors susituokė prieš du metus, tačiau pareiškėją pažįsta nuo jaunystės, matė, kad ji sunkiai išgyvena motinos netektį, tapo uždara, tyli. Buvo išvykusi į Didžiąją Britaniją.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

10. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

11. Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių. Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

13. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

14. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad H. J. mirė 2012 m. rugsėjo 20 d. Gyventojų registro duomenimis ją pergyveno jos sutuoktinis R. J.. Testamentų registro duomenimis H. J. neturėjo sudarytų testamentų, taip pat po palikėjos mirties palikimo niekas nepriėmė. Byloje pateiktos Registrų centro pažymos patvirtina pareiškėjos B. V. ir H. J. giminystės ryšius, t. y. B. V. yra H. J. dukra. Taigi, pareiškėja yra palikėjos H. J. pirmos eilės įpėdinė, paveldint pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis).

15. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių bei duotų paaiškinimų matyti, kad mirus motinai H. J. pareiškėja patyrė labai didelį emocinį sukrėtimą, stresą ir išgyvenimus, kadangi su motina buvo itin artimos. Motinos mirtis pareiškėją stipriai sukrėtė, pablogėjo jos sveikata, pareiškėja buvo pasimetusi ir sutrikusi. Po motinos mirties būdama tokios būsenos pareiškėja nepakankamai gerai suvokė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus ir palikimo priėmimo terminus, klydo dėl paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimo, nesuvokė, kad per tris mėnesius su pareiškimu apie palikimo priėmimą turi kreiptis į notarą; juolab kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir jai nebuvo žinoma, taip pat niekas nepaaiškino, jog terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo yra tik trys mėnesiai ir kad praleidus šį terminą gali kilti neigiamų pasekmių. Taip pat pareiškėja nurodo, kad po mamos mirties gyventi ir dirbti išvyko į Didžiąją Britaniją. Grįžusi į Lietuvą 2017 m. birželio 5 d. pareiškėja pagimdė sūnų M. K., kuriuo viena rūpinosi ir augino; vėliau susilaukė ir antro sūnaus. Sužinojusi apie tai, kad yra praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti, pareiškėja nedelsdama kreipėsi teisinės pagalbos, dėl sunkios turtinės padėties iš pradžių į Viešąją įstaigą VILNIAUS UNIVERSITETO TEISĖS KLINIKĄ, vėliau į advokatą.

16. Įstatymų nežinojimas savaime nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, nėra laikomas svarbia priežastimi lėmusia termino praleidimą ir pagrindžiančia jo atnaujinimo poreikį. Tačiau kaip jau minėta šios nutarties 12–13 punktuose, teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą turi įvertinti aplinkybių visumą. Šiuo atveju, teismo vertinimu, pareiškėja, po motinos mirties patyrusi stiprius emocinius išgyvenimus, neturėdama teisinio išsilavinimo, galėjo sąžiningai suklysti dėl palikimo priėmimo termino ir procedūrų numatytų civiliniame kodekse reglamentavimo, o sužinojusi elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kreipėsi teisinės pagalbos. Nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties paduoti dėl svarbių priežasčių.

17. Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pateikę, byloje nėra duomenų apie kitus galimus H. J. įpėdinius, palikimas po palikėjos mirties nėra niekieno priimtas.

18. Byloje pateiktas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. vasario 11 d. sprendimas patvirtina S. J. ir H. J. giminystės ryšį, t. y. H. J. buvo S. J. dukra. S. J. mirė 2002 m. rugpjūčio 15 d. Testamentų registro duomenimis S. J. nebuvo sudaręs testamentų, palikimo priėmimo data yra 2002 m. spalio 10 d. Iš pateikto Vilniaus rajono 3-iojo notaro biuro notaro T. P. V. 2003 m. balandžio 28 d. Liudijimo matyti, kad po S. J. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. LD614937, kurioje paveldėti turtą kreipėsi H. J.. Bylos duomenimis palikėjui S. J. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 2.5.-41-25198 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiajam S. J.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,20 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Pateikti nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad S. J. atkurtos nuosavybės teisės, tačiau neįregistruotos, į šiuos žemės sklypus: 1) 0,1500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 0,2000 ha ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 0,5200 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 1,7700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 0,5600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad nuosavybės teisės į turtą (žemės sklypus) vis dar yra neįregistruotos.

19. Teismo vertinimu, atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti tokio sprendimo sukeltos pasekmės nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjos teisės priimti palikimą neįgyvendinimo laiku pobūdžiui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, nustačius, kad jokie kiti asmenys palikimo nėra priėmę. Nagrinėjamu atveju termino palikimui priimti atnaujinimas jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukels ir nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o pareiškėjai leis paveldėti jos motinos turtą, tokiu būdu realizuoti savo teisę paveldėti šeimos narių paliktą turtą, pagerinti savo materialinę padėtį ir palengvinti savo ateitį.

20. Esant nustatytoms aplinkybėms, aptartam teisiniam reglamentavimui ir jį aiškinančiai kasacinio teismo praktikai, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui pagal įstatymą priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Todėl CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimas tenkinamas pareiškėjai atnaujinant terminą kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą po jos motinos H. J., mirusios 2012 m. rugsėjo 20 d., mirties (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 576 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai išaiškinama, kad trijų mėnesių termino kreiptis į notarą eiga pradedama skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2012 m. rugsėjo 20 d., palikimui priimti.

Išaiškinti pareiškėjai B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad trijų mėnesių terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2012 m. rugsėjo 20 d., paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą pradedamas skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.