Kauno apygardos teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Stelionio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. liepos 3 d. nutarimas taikyti nuteistajam I. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 8 metams.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 6 d., pabaiga – 2027 m. lapkričio 5 d.

5.5. Teismo išvada, kad nuteistojo turima nuolatinė gyvenamoji vieta ir palaikomi socialiniai ryšiai gali apsaugoti jį nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, kelia pagrįstų abejonių, nes nuteistojo nuo nusikalstamos veikos padarymo šios aplinkybės nesulaikė (veikos padarymo metu gyveno kartu su tėvais, buvo jų išlaikomas).

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundas tenkinamas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, prokuroro skundo argumentus, pritaria prokuroro skundo argumentui, jog Komisija ir apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad nuteistasis I. M. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų. Skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta neišsamiai išanalizavus ir netinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog I. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema. Abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuoti ir skundžiamoje nutartyje, aukštesnės instancijos teismui nekyla. Nuteistasis I. M. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas nebuvo, septynis kartus skatintas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Jo darbinė motyvacija teigiama. Atvykęs į pataisos įstaigą, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą. Nuo 2020 m. liepos 14 d. įsidarbino VĮ „M.“ valgyklos darbininko pareigose, kuriose dirbo iki perkėlimo bausmės atlikimą tęsti atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis. Po perkėlimo asmuo buvo motyvuotas tęsti darbinę veiklą, nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2023 m. balandžio 3 d. dirbo UAB „X“, nuo 2023 m. gegužės 18 d. darbinę veiklą tęsia MB „V.“. Darbo vietą nurodė turėsiantis ir galimo lygtinio paleidimo atveju, gautas UAB „B.“ direktoriaus sutikimas dėl įdarbinimo. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vyksta į trumpalaikes išvykas, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, jo pataisos procesas. Visos šios aplinkybės, taip pat ir kiti skundžiamojoje Kauno apylinkės teismo nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, aukštesniojo teismo vertinimu, buvo pagrįstai vertinti kaip teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai. Aptartos aplinkybės, teigiamai apibūdinančios nuteistąjį, leidžia spęsti, kad bausmė teigiamai veikia nuteistojo elgesį, tačiau vien teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti vertinamos atskirai nuo kitų nuteistąjį apibūdinančių duomenų, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Aukštesnės instancijos teismas pritaria prokuroro skundo argumentui, kad I. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis bausmę. Atsižvelgiant į teigiamą nuteistojo I. M. elgesį, jam buvo sušvelnintos bausmės atlikimo sąlygos. Šiuo metu jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, periodiškai išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems.

10. Visgi, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama I. M. lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Skundžiamoje nutartyje akcentuojama, kad nuteistojo I. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema, tačiau neatkreiptas dėmesys į tai, kad žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam buvo nustatyta ir pirminio vertinimo, atlikto 2020 m. liepos 16 d., metu. Nors bausmės atlikimo metu tam tikrose srityse fiksuotas rizikos mažėjimas, t. y., nuteistasis yra užsitikrinęs gyvenamąją vietą po bausmės atlikimo ir (ar) galimo lygtinio paleidimo, bausmės atlikimo metu rodo aukštą darbinę motyvaciją, yra patvirtinęs įsidarbinimo galimybę po bausmės atlikimo ar galimo lygtinio paleidimo, nuosekliai laikosi nustatytos tvarkos, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdomų priemonių įgyvendinimą, skundžiamoje nutartyje neatkreiptas dėmesys į jam vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius: smurtinio elgesio faktas (dabartinis nusikaltimas); turi mažą darbo patirtį; buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys, iš kurių tik vieno (smurtinio elgesio faktas), kuris yra statinis, nuteistasis negali pakeisti. Likusieji dinaminiai veiksniai dar gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų. Nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui dar gali ženkliai sumažinti.

11. Skundžiamoje nutartyje akcentuojama teigiama nuteistojo darbinė motyvacija, tačiau pastebėtina, kad aktyvia darbine veikla nuteistasis užsiima tik bausmės atlikimo metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iki suėmimo nuteistasis vasaros sezonu nelegaliai dirbdavo statybose. Jis yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, neturi jokios specialybės ir nėra duomenų, kad siektų ją įgyti, nors specialybės turėjimas suteiktų jam galimybę dirbti kvalifikuotesnį darbą, o tuo pačiu ir gauti didesnį darbo užmokestį bei didesne dalimi atlyginti turimus finansinius įsiskolinimus. Pastebėtina, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus turi išmokėti 55 493 Eur, o yra atlyginęs tik 1 618 Eur, tad išėjęs į laisvę jis neabejotinai susidurs su dideliais finansiniais sunkumais, kas gali paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą, ypač atsižvelgus į tai, jog socialinio tyrimo išvados duomenimis jam būdingas impulsyvus elgesys ir praeityje jis buvo įtakojamas asocialios grupės. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, jog su teisės pažeidėjo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Nors skundžiamoje nutartyje akcentuota, kad nuteistasis sėkmingai baigė 8 užsiėmimų ciklą, skirtą savęs pažinimui, savianalizės įgūdžių, komunikacijų, bendradarbiavimo bei kitų sugebėjimų lavinimui, pagal poreikį lankėsi konsultacijose pas psichologą, tačiau jam vis dėlto dar yra išskiriamas dinaminis kriminogeninis veiksnys – impulsyvus elgesys, kas leidžia spręsti, jog minėtų užsiėmimų lankymas nebuvo pakankamas, kad reikšmingai pakeistų nuteistojo elgesį, o apie dalyvavimą kitose rizikingą elgesį keičiančiose programose duomenų nėra.

12. Kauno apylinkės teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į I. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą. Nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju I. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – nužudymo dėl chuliganiškų paskatų padarymą. Minėta aplinkybė neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

13. Sutiktina su prokuroru, kad šiuo atveju neatliktos bausmės dalis, kuri nors ir nėra savarankiškas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, taip pat turi reikšmės vertinant nuteistojo pataisos procesą paskirtos bausmės tikslų ir paskirties kontekste. Teismo vertinimu, I. M. neatliktos bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 4 metai 4 mėnesiai 6 dienos, iš skirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, esant dar pakankamai reikšmingam dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičiui, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Nors atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis teismo sprendimą, tačiau su tuo susijusių aplinkybių vertinimas kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

14. Aptartų aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju leidžia daryti išvadą, kad I. M. pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, o nagrinėjamu atveju visi aukščiau paminėti duomenys tokios išvados daryti neleidžia. Aukštesnysis teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo I. M. elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų lygtiniam paleidimui taikyti reikšmingų aplinkybių, o padaryta išvada, kad išėjęs į laisvę I. M. laikysis įstatymų ir nenusikals, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, priešingai nei skundžiamoje nutartyje sprendė apylinkės teismas, vis dar nepakanka išvadai, jog I. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Stelionio skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. RV-22-6345 taikyti nuteistajam I. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.