- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-14
- Bylos Nr.
- 1S-322-348/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38613-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- I. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. M. gynėjos advokatės V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam I. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. I. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 8 metams.
2. Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 6 d., pabaiga – 2027 m. lapkričio 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2024 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam I. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarime konstatuota, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.
4. Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartimi nutarta atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam I. M.. Teismas konstatavo, kad lygtinio paleidimo institutas, dabartinėje pataisos stadijoje, dar nebūtų efektyvus bei nėra pagrindo spręsti, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui, nuteistojo I. M. gynėja advokatė V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtini paleidimą.
5.1. Skunde nurodoma, jog nuteistasis I. M. nėra padaręs teisės pažeidimų atlikdamas bausmę. Tęsia darbinę veiklą, perkeltas bausmės atlikimą tęsti atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) senelių globos namuose, pateiktas dokumentas patvirtinantis sutikimą I. M. įdarbinti automobilių plovėjo pareigose. Dėl ko teigiama, jog būnant laisvėje nuteistajam padidės gaunamos lėšos, kas aktualu nukentėjusiesiems dėl žalos atlyginimo. Nuteistasis dalyvavo visose jam pritaikytose pozityvaus užimtumo priemonėse, elgesį keičiančiose programose ir tas davė teigiamus rezultatus. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas šių aplinkybių nevertino.
5.2. Nesutinkama su teismo nurodytais argumentais netaikyti lygtinio paleidimo dėl smurtinio elgesio praeityje, menkos darbo patirties, praeityje impulsyvaus elgesio. Smurtą I. M. pavartojo būdamas jauno amžiaus, gimnazistas, darbo patirties nuteistasis galėjo įgyti tik kalėjime, kadangi būdamas laisvėje buvo moksleivis. Duomenų apie impulsyvų smurtinį elgesį iki nusikaltimo, nėra. Teigiama, jog jokio objektyvaus argumento teismas nenurodo atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, todėl teismo nutartis yra šališka, neteisinga, neobjektyvi ir naikintina.
5.3. Skunde akcentuojama tai, jog nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui. Nuteistasis negali būti baudžiamas du kartus už tą patį.
5.4. Nesutinkama ir su apylinkės teismo argumentu dėl likusios neatliktos bausmės dalies dydžio. Neatliktos bausmės santykis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą nėra faktorius, lemiantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teigiama, jog atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
5.5. Skunde teigiama, jog esminę reikšmę neteisingam teismo sprendimui turėjo tai, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokios suformuotos vieningos teismų praktikos, kuria remiantis priėmė procesinį sprendimą. 2007 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje ir 2020 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje pasakyta, kad lygtinis paleidimas yra viena iš svarbiausių alternatyvų laisvės atėmimo bausmei. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą, nuteistojo probacija yra alternatyva laisvės atėmimo bausmei. Be to, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose valstybėms narėms R (99)22 ir Rec (2003)22 pasakyta, kad lygtinis paleidimas yra alternatyva laisvės atėmimo bausmei ir priemonė sumažinti įkalinimo trukmę; lygtinis paleidimas padeda nuteistąjį grąžinti į visuomenę. 2021 m. rugpjūčio 20 Kauno apygardos teismo nutartyje pasakyta, kad priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Skunde nurodoma, jog remiantis nurodyta teismų praktika, nuteistieji, kurių elgesio rizika žema, kurie padarė akivaizdžią pažangą riziką mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.6. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nevertino aplinkybių, jog nuteistasis mažina skolas pagal civilinius ieškinius. Kokią reikšmę įsiskolinimai turi jo padėčiai supranta, elgesį pakeitė. Atkreipiamas dėmesys, jog teismas įvertino tai, jog bausmės atlikimas struktūrizuotoje aplinkoje nuteistąjį veikia teigiamai, todėl visiškai neaišku, kodėl komisijos nutarimo netvirtino. Nuteistasis nėra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygų, kas rodo, jog jis gali taisytis būnant laisvėje. Skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai, jog nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtakos nepadarė turimi ryšiai su artimaisiais, yra neteisingai vertinami. Teigiama, jog nėra tikslinga pakartotinai analizuoti jau nuosprendyje aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis.
5.7. Be to, skunde nurodoma ir tai, jog Europos Tarybos Ministrų Komitetas rezoliucijoje (73)17 nustatė, kad laisvės atėmimo bausmė neveiksminga.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. M. gynėjos advokatės V. K. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo gynėjos skundo argumentais, skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis I. M. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo aiškinimo klaidų nepadarė.
9. Byloje nustatyta, kad I. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Be to, neginčijamai nustatyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka nebaustas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 7 kartus yra skatintas, dalyvavo įvairiose specialistų organizuojamose pozityvaus užimtumo veiklose, kurių tikslas skatinti ir motyvuoti asmenį ieškoti tinkamų laisvalaikio praleidimo būdų gyvenant ir nedarant teisės pažeidimų. Nuteistasis periodiškai yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus. Nuteistasis turi deklaruotą ir gyvenamąją vietą, šiuo metu laiko egzaminus ir įgis vidurinį išsilavinimą. Atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą. Nuo 2020 m. liepos 14 d. dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ valgyklos darbininko pareigose. Nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2023 m. balandžio 3 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2023 m. gegužės 18 d. darbinę veiklą tęsė MB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo sausio 3 d. dirba valgykloje virėju (duomenys neskelbtini) senelių globos namuose. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Visgi, vien šių duomenų, vertinimo atveju, nepakanka. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi nėra nurodoma jokia suformuota teismų praktika. Tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog ir skunde nurodoma teismų praktika nėra tiksli, nurodant tik teismą priėmusį sprendimą bei datą, tačiau nėra nurodytas bylos numeris, dėl ko skundą nagrinėjantis teismas neturi galimybės susipažinti su skunde nurodoma teismų praktika. Be to, pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas kitam nuteistajam nesudaro pagrindo tenkinti nuteistojo skundo. Ir nors skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nesivadovavo Europos Tarybos rekomendacijų Rec(2003)22 nuostatomis, tačiau minėtos rekomendacijos yra rekomendacinio pobūdžio, nagrinėjamu atveju yra taikomos BVK nuostatos, kurios apylinkės teismo buvo įvertintos tinkamai, argumentuotai pagrindžiant, kodėl nagrinėjamu atveju nuteistajam I. M. nėra taikomas lygtinio paleidimo institutas.
10. Visgi šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikals (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-435-806/2023).
11. Kaip matyti iš 2024 m. birželio 5 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), I. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema bei yra nuosekliai valdoma. Visgi, pastebėtina, jog žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo fiksuojama jau 2020 liepos 16 d., nuteistajam vos tik pradėjus atlikinėti laisvės atėmimo bausmę. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteistojo asmens elgesio šiam būnant laisvėje.
12. Skunde akcentuojama tai, jog nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui. Nuteistasis negali būti baudžiamas du kartus už tą patį. Iš esmės sutiktina, jog vien tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, neturi būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Visgi, teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, nagrinėjamu atveju, kaip ir teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, itin svarbu įvertinti, kad I. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nužudymą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis nusikalto spontaniškai, impulsyviai, iš anksto savo elgesio neplanuodamas bei neapgalvodamas kokias pasekmes jo elgesys sukels. Atkreiptinas dėmesys, jog vertinant kriminogeninius veiksnius, šis veiksnys – būdingas impulsyvus elgesys, vis dar yra priskiriamas prie dinaminių veiksnių, kurie bausmės atlikimo metu, vis dar gali būti koreguojami. Sutiktina su skunde nurodytais teiginiais, jog nėra jokių duomenų, jog nuteistojo smurtinis elgesys būtų pasireiškęs ir prieš padarant nusikalstamą veiką ar po jos. Šis kriminogeninis veiksnys yra priskiriamas prie statinių veiksnių, kurių pakeisti nuteistasis iš esmės negali, kadangi jie yra nustatomi atsižvelgiant į padarytą nusikaltimą. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, tai nėra pagrindinis argumentas, nuteistajam nagrinėjamu atveju netaikyti lygtinio paleidimo instituto.
13. Kaip jau nurodyta šioje nutartyje bei pateiktame skunde, nuteistąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis nėra baustas drausmine tvarka, dirba, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šuo metu netikslinga.
14. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi apsauginiai veiksniai, galintys turėti įtakos pakartotiniam nusikaltimų darymui, tačiau apygardos teismo manymu, jie nelaikytini išskirtiniais ir sudarančiais pagrindą taikyti lygtinio paleidimo institutą. Neabejojama, jog nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis iki nusikalstamos veikos padarymo gyveno kartu su tėvais, galimo lygtinio paleidimo atveju taip pat planuoja grįžti ir gyventi pas tėvus. Visgi, ryšių palaikymas su artimaisiais ar gyvenamosios vietos turėjimas, nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis šiuo metu turi reikšmingų finansinių įsipareigojimų, kuriuose nuosekliai dengia pagal esamas galimybes ir tai teismas laiko kaip teigiamai charakterizuojančius duomenis. Be to, nuteistasis dirba, lygtinio paleidimo atveju planuoja įsidarbinti. Visgi iš padarytos nusikalstamos veikos aprašymo matyti, jog nusikaltimas už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę nebuvo susijęs su finansinės naudos gavimu. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo darbinė motyvacija nelaikytina apsauginiu faktoriumi, sulaikančiu nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Juolab, kad dar iki įkalinimo I. M. teigimu, jis nevengė darbo, vasaros sezonais dirbdavo nelegaliai statybų sektoriuje. Nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, nelaikytini išskirtinais ir todėl neduoda pagrindo spręsti, kad būtent šie veiksniai apsaugos jį nuo pakartotinio nusikalstamumo.
15. Skunde akcentuojamas teigiamas nuteistojo elgesys įvertintas nuteistajam suteikiant teisę į trumpalaikes išvykas, tačiau tai nėra absoliutus įrodymas, jog nuteistasis ir lygtinio paleidimo metu pasirinks tinkamą elgesį. Kaip jau minėta, nuteistasis nusikaltimą padarė panaudodamas smurtinį elgesį prieš nukentėjusįjį, dėl ko kilo ypač skaudžios pasekmės – nukentėjusysis mirė. Atlikus kiek daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, vis dar išlieka su tuo susijęs kriminogeninis dinaminis veiksnys. Byloje nėra duomenų, jog nuteistasis siektų keisti tokį savo elgesį, t. y. būtų dalyvavęs smurtinį elgesį keičiančiose ar panašiose programose. Dėl ko, aukštesniojo teismo manymu, šis dinaminis kriminogeninis veiksnys vis dar gali būti taisomas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę atliekant laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Skundą nagrinėjančiam teismui aptartos aplinkybės kelia abejonių, ar nuteistojo elgesys pakito tiek, jog pakaktų konstatuoti, kad būdamas laisvėje jis sugebės laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Kaip jau ne kartą teismų praktikoje akcentuojama, lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalaus jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteistojo asmens elgesio šiam būnant laisvėje, tačiau šioje bausmės atlikimo stadijoje, aukštesnysis teismas to neįžvelgia. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ne ką mažiau svarbu įvertinti ir likusios neatliktos bausmės dalį (3 metai 4 mėnesiai 23 dienos Komisijos nutarimo priėmimo dieną), kuri iš paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės yra vis dar pakankamai didelė. Neabejotina, jog neatliktos bausmės dydis nagrinėjamu atveju negali būti absoliutus pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, tačiau šiuo atveju, neatliktos bausmės dydis vertinamas tuo aspektu, jog nėra pagrindo daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog ateityje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
16. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nesutiktina ir su skundo argumentais, jog laisvės atėmimo bausmė yra neefektyvi, priešingai nei būtų taikomas lygtinis paleidimas. Pastebėtina, jog dabartinis nuteistojo elgesys pasižymi teigiamai, dėl ko jam yra suteikiama teisė į trumpalaikes išvykas, nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, kas rodo, jog bausmė vykdoma pakankamai efektyviai.
17. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama skunde, pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą įvertino visas reikšmingas aplinkybes, galinčias turėti įtakos teisingo sprendimo priėmimui, t. y. įvertino tiek nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias savybes, tiek nuteistojo pažangą vykdant jam paskirtą bausmę nusikalstamos veikos padarymo bei likusios neatliktos bausmės kontekste. Šiuo metu, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nepakanka daryti išvadai, kad I. M. jau gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, paliekant galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartį nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo I. M. gynėjos advokatės V. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.