Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam I. M. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 22 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam I. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatlikus 2 metų 11 mėnesių ir 14 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dienos), pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija konstatavo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Stebimas nepertraukiamai disciplinuotas nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje. I. M. nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, nėra baustas administracine tvarka. Skatintas 7 kartus. Vyksta į trumpalaikes išvykas bei atostogas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į gerą elgesį, daromą pažangą bausmės atlikimo metu ir atitikimą kitiems teisės aktų reikalavimams buvo perkeltas tęsti bausmės atlikimą atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Šie nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje ypatumai leidžia teigti, kad nuteistasis geba atsiriboti nuo rizikingų situacijų, negatyvios aplinkos įtakos bei laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimų. Pažymėtina, kad nuteistasis yra aktyvus pozityvaus užimtumo dalyvis, dalyvaudamas psichologų vedamose programose yra aktyvus, užduotis atlieka tinkamai, daro išvadas dėl savo buvusio netinkamo elgesio laisvėje. Stebima aukšta asmens motyvacija darbinės veiklos proceso atžvilgiu ne tik pataisos namuose bet ir po bausmės atlikimo, turi patvirtintas įsidarbinimo galimybes.

I. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 6 d., bausmės pabaiga – 2027 m. lapkričio 5 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam I. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. M. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka nebaustas, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, septynis kartus skatintas, tačiau paskutinį kartą skatintas tik 2023 m. sausio 25 d. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas. Nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai, nuteistasis šiuo metu nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmė, taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad I. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir šiuo metu teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, suteikta teisė išvykti trumpalaikėms išvykoms į namus.

Sutiktina su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis I. M. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra būtina nuteistajam, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau, sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas. Vis tik susipažinus su bylos duomenimis, konstatuojama, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, dabartiniame pataisos procese, dar neegzistuoja, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu pagal ,,OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai siekiant nustatytą riziką valdyti. Nuteistasis bausmės atlikimo metu užsiima darbine veikla. Socialinio tyrimo duomenimis nuteistasis vis dar turi įsiskolinimų, kuriuos dengia. Po perkėlimo bausmės atlikimą tęsti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, asmuo yra užsitikrinęs ne tik pastovias, tačiau ir ženkliai didesnes mėnesines pajamas.

Socialinio tyrimo duomenimis nuteistasis bendrauja su šeimos nariais telefoninių skambučių pagalba, lankomas priklausančių pasimatymų metu, parvyksta trumpalaikiu išvykų metu į namus. Nuteistasis iš savo artimųjų, šeimos narių bei draugės sulaukia nuoseklaus emocinio palaikymo. Laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys nėra išskirtiniai, o laikytini savaime suprantamais, nes elgesio teigiami pokyčiai yra siektini bausmę atliekantiems asmenims. Nors bausmės atlikimo metu tam tikrose srityse buvo fiksuotas rizikos mažėjimas, t. y., nuteistasis yra užsitikrinęs gyvenamąją vietą po bausmės atlikimo ir (ar) galimo lygtinio paleidimo, bausmės atlikimo metu rodo aukštą darbinę motyvaciją, yra patvirtinęs įsidarbinimo galimybę po bausmės atlikimo ar galimo lygtinio paleidimo, nuosekliai laikosi nustatytos tvarkos, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdomų priemonių įgyvendinimą, tačiau atkreiptinas dėmesys į vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius: smurtinio elgesio faktas (dabartinis nusikaltimas); ankstesnė menka darbo patirtis (tačiau itin nuosekli bausmės atlikimo metu); buvo būdingas impulsyvus elgesys, tačiau bausmės atlikimo metu nėra fiksuojama negatyvaus elgesio apraiškų, iš kurių tik vieno (smurtinio elgesio faktas), kuris yra statinis, nuteistasis negali pakeisti. Likusieji dinaminiai veiksniai dar gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų. Nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui dar gali ženkliai sumažinti. Teismas atkreipia dėmesį, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodomi apsauginiai veiksniai, galintys turėti įtakos pakartotiniam nusikaltimų darymui, nelaikytini išskirtiniais ir sudarančiais pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, tačiau nuteistasis iki nusikalstamos veikos padarymo gyveno kartu su tėvais, galimo lygtinio paleidimo atveju taip pat planuoja grįžti ir gyventi pas tėvus. Todėl, ryšių palaikymas su artimaisiais ar gyvenamosios vietos turėjimas, nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Visa tai neleidžia teismui daryti vienareikšmės išvados, dėl išskirtinai teigiamo nuteistojo elgesio, priešingai teismas atsižvelgęs į aptartas aplinkybes daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas struktūruotoje aplinkoje nuteistajam maksimaliai siekiant teigiamos elgesio korekcijos.

Teismas atsižvelgia į tai, kad I. M. nuteistas už ir laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – nužudymo dėl chuliganiškų paskatų - nusikalimo padarymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis (2 metai 11 mėnesių 14 dienų), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimą keliantį didelį pavojų visuomenei, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.

Teismas atkreipia dėmesį, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad I. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam I. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam I. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.