Kauno apygardos teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Andriaus Kiuršino skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. sausio 19 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. RV-22-11989 taikyti nuteistajam I. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 8 metams.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 6 d., pabaiga – 2027 m. lapkričio 5 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2023 m. gruodžio 13 d.) – 3 (treji) metai 10 (dešimt) mėnesių ir 22 (dvidešimt dvi) dienos.

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 19 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtino, konstatavęs, jog kliūčių patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam I. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

6. Teismo posėdyje prokuroras savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundas tenkinamas.

7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad prokuroro skundas yra pagrįstas. Analizuojamu atveju apylinkės teismas, pritardamas Komisijos sprendimui taikyti lygtinį paleidimą, tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, išskirtinai atsižvelgė tik į teigiamai I. M. apibūdinančius duomenis nevertindamas su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.

8. Pagrindai, kuriems egzistuojant asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, įtvirtinti BVK 82 straipsnyje, tai yra terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos nuteistasis I. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema. Įvertinus bylos medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais aukštesnės instancijos teismu nekyla, kadangi nuteistasis I. M. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas nebuvo, septynis kartus skatintas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, mokydamasis siekia įgyti vidurinį išsilavinimą. 2023 m. lapkričio 20 d. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistojo darbinė motyvacija teigiama. Atvykęs į pataisos įstaigą, nuteistasis sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą. Nuo 2020 m. liepos 14 d. įsidarbino VĮ „(duomenys neskelbtini)“ valgyklos darbininko pareigose, kuriose dirbo iki perkėlimo bausmės atlikimą tęsti atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis. Po perkėlimo I. M. motyvuotai tęsia darbinę veiklą, nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2023 m. balandžio 3 d. dirbo UAB „M.“, nuo 2023 m. gegužės 18 d. darbinę veiklą tęsia MB „V.“. Darbo vietą nurodė turėsiantis ir galimo lygtinio paleidimo atveju, gautas UAB „B.“ direktoriaus sutikimas dėl įdarbinimo.

10. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vyksta į trumpalaikes išvykas, kurių metu pažeidimų nėra padaręs, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, jo pataisos procesas. Taigi šios aplinkybės, taip pat ir kiti skundžiamojoje Kauno apylinkės teismo nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, aukštesniojo teismo vertinimu, buvo pagrįstai įvertinti kaip teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Be to, būtina akcentuoti ir tai, kad aptartos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės jau buvo įvertintos priimant sprendimus sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas. Šiuo metu jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, periodiškai išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Be to, negalima neatsižvelgti į tai, jog asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistojo I. M. asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.

12. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistojo I. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam buvo nustatyta ir prieš tai atliktų dviejų vertinimų (2022 m. kovo 23 d. ir 2022 m. gruodžio 21 d.) metu. Nors bausmės atlikimo metu tam tikrose srityse buvo fiksuotas rizikos mažėjimas, t. y., nuteistasis yra užsitikrinęs gyvenamąją vietą po bausmės atlikimo ir (ar) galimo lygtinio paleidimo, bausmės atlikimo metu rodo aukštą darbinę motyvaciją, yra patvirtinęs įsidarbinimo galimybę po bausmės atlikimo ar galimo lygtinio paleidimo, nuosekliai laikosi nustatytos tvarkos, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdomų priemonių įgyvendinimą, tačiau skundžiamoje nutartyje neatkreiptas dėmesys į jam vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius: smurtinio elgesio faktas (dabartinis nusikaltimas); buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys, iš kurių tik vieno (smurtinio elgesio faktas), kuris yra statinis, nuteistasis negali pakeisti. Likusieji dinaminiai veiksniai dar gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų. Nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui dar gali ženkliai sumažinti.

13. Aukštesnysis teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis kryptingai ir nuosekliai viso bausmės atlikimo metu siekė teigiamos elgesio korekcijos ir dinaminių kriminogeninių veiksnių mažinimo savo elgesyje. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam I. M. dinaminis kriminogeninis veiksnys – būdingas impulsyvus elgesys, buvo nustatytas ir 2022 m. gruodžio 21 d. atlikto vertinimo metu, tačiau nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų dėjęs pastangas pašalinti ar sumažinti minimą dinaminį veiksnį. Remiantis 2023 m. lapkričio 20 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis tik laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. spalio 12 d. baigė užsiėmimų ciklą skirtą savęs pažinimui, savivertės įgūdžių, komunikacinių, bendradarbiavimo bei kitų sugebėjimų lavinimui. Nors nuteistasis I. M. pagal poreikį lankosi konsultacijose pas psichologą, tačiau pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad nuteistasis būdų dalyvavęs ar siekęs dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir pan.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į I. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą. Nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tai yra būtina vertinti gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju I. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – nužudymo dėl chuliganiškų paskatų - nusikalimo padarymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Todėl ši aplinkybė neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

15. Apygardos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju labai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji I. M. neatlikta bausmės dalis (3 metai 10 mėnesių ir 22 dienos), Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2023 m. gruodžio 13 d., iš paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės už jam inkriminuotą labai sunkų nusikaltimą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį I. M. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

16. Sutiktina su prokuroru, kad aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, socialinių ryšių turėjimas su artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamą veiką, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikaltimo darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos ir sudarančios pagrindą išvadai, jog nuteistasis jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

17. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistojo I. M. nors ir nuosekliai daroma pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų lygtiniam paleidimui taikyti reikšmingų aplinkybių, o padaryta išvada, kad išėjęs į laisvę I. M. laikysis įstatymų ir nenusikals, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Todėl Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundas tenkinamas ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, naikinama, o dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Andriaus Kiuršino skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. RV-22-11989 taikyti nuteistajam I. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.