- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- e2A-170-924/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01368-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Anita Sereikienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- S. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Anitos Sereikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. patikslintą ieškinį atsakovui S. V. dėl pažeistos teisės į nuosavybę gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti neteisėtu atsakovo S. V. paklotą elektros kabelį jam nuosavybės teise priklausančiame 0,1564 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą S. V. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėto elektros kabelio paklojimo padarinius, t. y. savo lėšomis iš nurodyto jam priklausančio žemės sklypo pašalinti atsakovo įkastą ir paklotą elektros kabelį ir sutvarkyti žemės sklypą į tokią būklę, kokioje žemės sklypas buvo iki teisės pažeidimo dienos, o jei šio įpareigojimo atsakovas nurodytu terminu neįvykdys, suteikti jam teisę atlikti elektros kabelio pašalinimo ir žemės sklypo sutvarkymo darbus, pasitelkiant trečiuosius asmenis šiems darbams atlikti, o jo patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo S. V.; 3) atsakovui S. V. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimų, skirti jam 50 Eur baudą už kiekvieną įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dieną; 4) priteisti iš atsakovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), jis įgijo 2020 m. vasario 3 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Iš 2020 m. birželio 18 d. Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, kad ginčo žemės sklype įregistruotos daiktinės teisės: kiti servitutai (tarnaujantis), servituto turėtojas – AB „Rytų skirstomieji tinklai“, plotas 0,0656. Nei 2020 m. vasario 3 d. dovanojimo sutartyje, nei Nekilnojamo turto registro išraše jokios kitos daiktinės teisės į jo žemės sklypą nėra įregistruotos, todėl jam įgyjant žemės sklypą nebuvo žinoma, kad jam priklausančiame žemės sklype yra nuklotas atsakovui priklausantis elektros kabelis. Teigia, kad atsakovui priklauso 1,9479 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra šalia ieškovui priklausančio žemės sklypo. Nei buvęs sklypo savininkas, nei ieškovas nėra davę jokių žodinių, ar raštiškų sutikimų per žemės sklypą nutiesti elektros kabelį bei šiuo kabeliu naudotis. Atsakovas savavališkai, pažeidęs viršutinį žemės sluoksnį, įkasė ir paklojo elektros kabelį, ir tokiais savo veiksmais pažeidė ieškovo teises nevaržomai naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu žemės sklypu. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą prašydamas pašalinti įkastus elektros įrenginius, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė, motyvuodamas 2007 m. lapkričio 11 d. buvusio žemės sklypo savininko su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ sudaryta servituto sutartimi. Atsakovas nėra minėtos servituto sutarties šalis, todėl jis negali ja remtis, o atsakovo nutiestas kabelis ieškovo žemės sklype yra ne servituto sutartimi nustatyto 0,06556 ha ploto servituto zonoje. Nutiesto elektros kabelio ginčo žemės sklype neteisėtumą patvirtina ir tai, kad atsakovas aktyviais veiksmais bylos nagrinėjimo metu siekė elektros kabelį įteisinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas S. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo patikslinto ieškinio nepripažįsta. Nurodo, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso su ginčo žemės sklypu besiribojantis 1,9479 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiais - gyvenamuoju namu, poilsio namais, turizmo centru ir administraciniu pastatu. Šio nekilnojamo turto savininkas ir statytojas iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. buvo ieškovo tėvas J. B.. 2012 m. rugpjūčio 23 d. šį nekilnojamąjį turtą jis įsigijo iš ieškovo tėvo. Ieškovo tėvas J. B. iki 2011 m. gegužės 9 d. buvo ir su atsakovo žemės sklypu besiribojančio ginčo žemės sklypo savininkas. 2020 m. vasario 3 d. notarinės dovanojimo sutarties pagrindu ginčo žemės sklypą įsigijo ieškovas. Ieškovas ir jo brolis L. B. bei jų tėvas J. B. faktiškai valdo, ar tam tikru laikotarpiu valdė, (duomenys neskelbtini). Ieškovas buvo šios bendrovės direktorius ir akcininkas. Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) faktiškai valdančių asmenų pageidavimu, atsakovas iš dalies nekilnojamąjį turtą pagerino, įskaitant ir per ginčo žemės sklypą paklotą elektros kabelį. Akivaizdu, kad elektros kabelio klojimo per ginčo žemės sklypą darbai buvo atlikti visiškai teisėtai ir pagrįstai, todėl jie nėra ir negali būti laikomi kaip pažeidžiantys ieškovo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą. (duomenys neskelbtini), kurios vienasmenio valdymo organo pareigas tuo metu ėjo ieškovas, su AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo sudariusi elektros energijos persiuntimo sutartį, pagal kurią AB „Energijos skirstymo operatorius“ įsipareigojo tiekti elektros energiją į nekilnojamąjį turtą, o bendrovė įsipareigojo už ją apmokėti ir faktiškai mokėjo. Tai tik patvirtina, kad ieškovui buvo ir yra žinoma visa informacija apie per jam tuo metu nepriklausiusį, tačiau dabar priklausantį ginčo žemės sklype paklotą kabelį, nes būtent ieškovo valdoma įmonė naudojosi elektros energijos persiuntimo nekilnojamam turtui paslaugomis. Elektros kabelis, einantis per ginčo žemės sklypą buvo vienintelė galimybė atsakovui gauti elektros energiją į nekilnojamąjį turtą, nutraukus elektros energijos tiekimą, jis negalėtų vykdyti savo veiklos bei gauti pajamų, todėl atsakovas, siekdamas užsitikrinti elektros energijos tiekimą į objektą, nutiesė naują elektros kabelį ginčo žemės sklype, kuris yra AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybė.
4. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Nurodė, jog 2015 m. birželio 9 d. atsakovas S. V. kreipėsi į trečiąjį asmenį, prašydamas prijungti vartotojo elektros įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2015 m. birželio 12 d. parengė technines prijungimo sąlygas Nr. TS15-21554. Pagal jas atsakovas S. V. įsipareigojo parengti projektą „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas S. V. pasirašė Naujojo vartotojo elektros įrenginių prie operatoriaus tinklų prijungimo paslaugos sutartį. Visos bendrovei priklausančios elektros linijos ir elektros įrenginiai sumontuoti pagal S. V. parengtą projektą. Linijos eksploatacijos pradžia – 2016 m. kovo 3 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog elektros kabelis nuo 2020 metų ieškovui priklausančiame žemės sklype buvo nutiestas tuo metu, kai žemės sklypo savininkais buvo R. ir G. M., pagal projekto ir norminių teisės aktų reikalavimus, todėl įgydamas žemės sklypą ieškovas neįgijo daugiau teisių ar pareigų, nei jų turėjo ankstesni žemės sklypo savininkai. Teismas pažymėjo, jog nurodytos aplinkybės įrodo, jog ieškovas žinojo apie jo įsigytame žemės sklype esantį elektros kabelį, per kurį tiekiama elektros energija į atsakovui priklausantį nekilnojamo turto objektą, o tai, kad nežinoma/neaiški jo buvimo vieta nėra pagrindas kreiptis dėl pažeistų teisių į nuosavybę gynimo.
Šalies argumentai
7. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad atsakovui vienašališkai 2020 m. kovo 28 d. nutraukus sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl atsakovui priklausančio turto pirkimo, ieškovas 2020 m. birželio 9 d. pateikė ieškinį dėl pažeistos teisės į nuosavybę, tik patvirtina, kad ieškinys yra pareikštas ne dėl pažeistų ieškovo teisių į nuosavybę, o dėl atsakovo vienašališkai 2020 m. kovo 28 d. nutrauktos sutarties.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas patvirtino, jog atsakovui iki ieškinio pareiškimo teisme buvo siūloma taikiai susitarti ir ieškovas siūlė atsakovui sudaryti elektros kabelio panaudos sutartį. O tai patvirtina, kad teikiant tokį pasiūlymą, ieškovas nemanė, kad yra pažeistos jo teisės į nuosavybę. Teismas taip pat pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo užsakymu nutiesus į jo nekilnojamo turto objektą elektros kabelį ne ieškovui priklausančiame žemės sklype, senasis kabelis nebenaudojamas pagal paskirtį ir juo elektros energija nebetiekiama.
9. Teismas sprendė, kad pareikšdamas negatorinį ieškinį, ieškovas turėjo įrodyti, jog jis yra turto savininkas ir jo teisės yra pažeistos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pripažino, kad ieškovas neįrodė, jog jo teisės yra pažeistos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Ieškovas L. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo L. B. patikslintą ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Teismo sprendime nurodytos aplinkybės neatitinka ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Akivaizdu, kad atsakovas nutiesdamas ginčo kabelį pažeidė Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. IP-(l.3)-265 „Del sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus, taip pat pažeidė kitus teisės aktus, tačiau teismas skundžiamame sprendime atsakovo veiksmų dėl teisės aktų pažeidimo nevertino. Teismas visiškai nepasisakė ir neišsprendė ieškovo prašymo pripažinti elektros kabelio paklojimą neteisėtu.
10.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime konkrečiai neįvardija, kokias aplinkybes nustatė, ir kurios patvirtinta, kad ieškovas žinojo apie jo įsigytame žemės sklype esantį elektros kabelį, ir kuo ieškovo žinojimas sietinas su atsakovo veiksmų neteisėtumu nuklojant kabelį ieškovo žemės sklype. Ieškovas šiuo atveju įrodinėja kabelio nutiesimo neteisėtumą, esant tokiam pareikšto ieškinio ginčo dalykui, žinojimas/nežinojimas jokios esminės reikšmės neturi.
10.3. Teismas nevertino vienos iš esminių aplinkybių, patvirtinančių atsakovo veiksmų neteisėtumą, kad elektros kabelis buvo paklotas neturint to žemės sklypo savininko sutikimo. Neįvertinęs esminės aplinkybės, teismas savo sprendimu sukūrė precedentą, kad galima svetimame sklype savavališkai pakloti elektros kabelį be sklypo savininko sutikimo, net nenurodant savavališkai pakloto kabelio vietos.
10.4. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 31 d., neturėdamas privalomos geodezinės išpildomosios nuotraukos, o remdamasis lik atsakovo klaidingais paaiškinimais ir klaidingais dokumentais, neskundžiamą nutartimi klaidingai nustatė, kad byloje yra duomenys apie faktines pakloto elektros kabelio koordinates, nors vėliau tas pats teismas nustatė, kad nežinoma kabelio paklojimo vieta.
10.5. Teismas klaidingai įvertino ieškovo siekį ginčą išspręsti taikiai, nurodydamas, jog ieškovui patvirtinus, kad atsakovui iki ieškinio pareiškimo teisme buvo siūloma taikiai susitarti ir ieškovas siūlė atsakovui sudaryti neatlygintiną elektros kabelio panaudos sutartį. O tai irgi patvirtina, kad teikiant tokį pasiūlymą, ieškovas nemanė, jog yra pažeistos jo teisės į nuosavybę. Šiuo atveju teismas nevertino esminės aplinkybės, kad ieškovas prašė atsakovo pateikti duomenis apie pakloto kabelio vietą po žeme ir atsakovas tokių duomenų ne tik nesuteikė, bet ir sąmoningai klaidino ieškovą, kas ieškovui ir sukėlė abejones nutiesto kabelio teisėtumu.
10.6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad naujas elektros kabelis nutiestas ne ieškovui priklausančiame žemės sklype, patvirtina, kad teismas priimdamas galutinį procesinį sprendimą šioje byloje nėra iki galo ir tinkamai susipažinęs su byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais. Iš byloje pateiktų planų matome, kad transformatorinė randasi ieškovo žemės sklype ir ne ant sklypo ribos, todėl nei senas, nei naujas elektros kabelis iš principo negali ir negalėjo būti nutiestas po žeme ne ieškovo žemės sklype.
10.7. Teismas atsakovų nurodytas faktines aplinkybes vertino kaip objektyvias ir teisingas, kai tuo tarpu ieškovo argumentai ir ieškovo argumentus patvirtinantys rašytiniai įrodymai teismo sprendime visiškai neįvertinti. Teismas abstrakčiu byloje esančių įrodymų vertinimu (nevertinimu), neatskleidė bylos esmės ir nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovo ir trečiojo asmens nuomonei, kurios, vertinant sąsajoje su kitais byloje esančiais dokumentais, prieštaringos. Teismas buvo šališkas, nevertino atsakovo veiksmų nesąžiningumo aspektu.
Atsiliepimas
11. Atsakovas S. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto L. B. apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas sprendime dėl ginčo elektros kabelio paklojimo teisėtumo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė materialinės teisės normas, kas sąlygojo nepagrįstą išvadą, jog elektros kabelis buvo paklotas teisėtai, nepagrįsti. Atsakovo vertinimu, byloje yra visiškai įrodyta, kad elektros kabelis ginčo žemės sklype buvo paklotas teisėtai bei laikantis teisės aktų reikalavimų.
11.2. Apeliaciniame skunde apelianto išdėstyta pozicija, esą atsakovas, pareikšdamas priešieškinį dėl servituto nustatymo, pripažino ginčo kabelio neteisėtumo faktą, yra nepagrįsta ir nelogiška. Byloje esantys įrodymai liudija, kad techninį darbo projektą realizavo ne pats atsakovas. Dėl šios priežasties, visos faktinės aplinkybės apie ginčo elektros kabelį atsakovui iki ginčo pradėjimo teisme dienos nebuvo žinomos, todėl jam kilo abejonių dėl pačio kabelio teisėtumo.
11.3. Apeliantas, iš esmės nenurodydamas jokių naujų argumentų, pakartotinai kvestionuoja teismo aprendime konstatuotas išvadas dėl apelianto žinojimo apie ginčo elektros kabelio buvimo vietą. Tai, kad apeliantui buvo žinomos aplinkybės apie ginčo žemės sklype paklotą elektros kabelį, įskaitant jo tikslią buvimo vietą, patvirtina byloje nustatytos aplinkybės.
11.4. Apeliantui pažeidus elektros kabelį bei jo remonto metu jį atkasus, tik tuomet atsakovui paaiškėjo tiksli ginčo elektros kabelio vieta, ko pasėkoje UAB „Geodala“, prieš tai su tam tikrais netikslumais parengtus planus patikslino. Tačiau, tai nėra ir negali būti laikoma atsakovo nesąžiningumo įrodymu, įvertinus ir tai, kad šiuos planus rengė su ginčo dalyku niekaip nesusijęs tretysis asmuo, kuris vėliau savo padarytą klaidą pripažino bei taisė.
11.5. Apeliantas neįrodė, kad ginčo elektros kabelis buvo paklotas pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus, vertintina, kad visos aplinkybės apie paklotą elektros kabelį, įskaitant jo paklojimą, jam bet kokiu atveju buvo puikiai žinomos, todėl jis, neatlygintinai įgijęs ginčo žemės sklypą, negali remtis šia situacija kaip tariamai pažeidžiančia jo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas šių teismo sprendime nurodomų išvadų nepaneigė.
11.6. Apelianto vertinimu, vien tai, kad kabelis šiuo metu yra neveikiantis, nėra atsakovo atsakomybę šalinančia aplinkybe, bei nedaro kabelio nutiesimo teisėtu, kas lemia, jog ieškinys teismo turėjo būti patenkintas. Tačiau faktiškai neveikiančio ginčo kabelio šalinimas, ardant ginčo žemės sklypo dirvožemio sluoksnį, bei atsakovui dėl to patiriant nepagrįstus kaštus, būtų neekonomiška ir neproporcinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype 2015-2016 m. (linijos eksploatacijos pradžia – 2016 m. kovo 3 d., pabaiga – 2021 m. kovo 26 d.) įrengto požeminio elektros kabelio pašalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje nustatyta, kad ieškovas L. B. yra 0,1564 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Nuosavybė į šį žėmės sklypą įgyta 2020 m. vasario 3 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš R. M. ir G. M., kurie žemės sklypą nupirko iš ieškovo tėvo J. B. 2011 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklype, 2007 m. lapkričio 15 d. servituto sutarties pagrindu, įregistruotas 0.0656 ha servitutas (tarnaujantis), servituto turėtojas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu jos teisių ir pareigų perėmėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“), pagal kurį suteikiama teisė nekliudomai prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie Servituto turėtojui priklausančių ar jo eksplotuojamų energetikos objektų, esančių žemės sklype, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų techninės priežiūros, remonto, rekonstarvimo, paleidimo bei derinimo darbus, bandymus, matavimus, dispečerinį bei technologinį valdymą. Šalys susitarė, kad servituto suteikiamomis teisėmis galės naudotis ne tik pats servituto turėtojas, bet ir tretieji asmenys, kuriuos servituto turėtojas pasitelkia siekdamas tinkamai įgyvendinti servituto suteikiamas teises.
15. Atsakovas S. V. yra žemės sklypo su pastatais (toliau taip pat – Kaimo turizmo centras), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, kurį įgijo iš savininko (skolininko) J. B. 2012 m. rugpjūčio 23 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0123/11/01255 pagrindu.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš atsakovo buvo įsigijusi (atpirkusi) žemės sklypą ir jame esantį Kaimo turizmo centrą ir pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį iki 2019 m. balandžio mėnesio naudojosi elektros energijos persiuntimo į Kaimo turizmo centrą paslaugomis bei už šias paslaugas mokėjo mokesčius. Tačiau UAB (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta tvarka bei terminais neįvykdžius savo prievolių (nesumokėjus kainos) atsakovui, Pirkimo–pardavimo sutartis 2020 m. kovo 23 d. pareiškimu (pardavėjo) dėl vienašališko sutarties nutraukimo buvo nutraukta. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. vasario 12 d. buvo ieškovas L. B.; nuo 2020 m. vasario 12 d. – J. B. (ieškovo tėvas), o vienintelis akcininkas – L. B. (ieškovo brolis). UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti ieškovei nuosavybės teisių perėjimą į Kaimo turizmo centrą, taip pat pripažinti 2020 m. kovo 23 d. S. V. atliktą vienašališką 2016 m. rugsėjo 15 d. tarp šalių sudarytos notarinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą negaliojančiu. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu (sprendimas neįsiteisėjęs) ieškinį atmetė (civilinės bylos Nr. e2-577-254/2021).
17. Atsakovas S. V. 2015 m. birželio 9 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį prašydamas prijungti vartotojo elektros įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2015 m. birželio 12 d. parengė technines prisijungimo sąlygas Nr. TS15-21554, pagal kurias S. V. įsipareigojo: (i) parengti projektą: „(duomenys neskelbtini)“; (ii) Bendrovės elektros tinklų (įrenginių) eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti privačių žemės sklypų ar kitų nekilnojamų daiktų, kuriuose bus įrengti šie tinklai/įrenginiai dalims (elektros tinklų apsaugos zonos ribose) Bendrovės naudai turi būti nustatytas neatlygintinas neterminuotas servitutas, o valstybei ar savivaldybei priklausančių žemės sklypų dalims gautas raštiškas savininkų sutikimas tinklams/įrenginiams įrengti; (iii) pasirašyti Prijungimo paslaugos sutartį ir sumokėti prijungimo įmoką; (iv) įrengti kabelinę elektros liniją nuo Objekto vidaus elektros paskirstymo skydo iki kabelių spintos; (v) atlikti Objekto elektros tinklo ir įvado techninės būklės įvertinimą. Atsakovas numatytus įsipareigojimus įvykdė, todėl trečiasis asmuo vartotojo elektros įrenginius prijungė prie savo elektros tinklų.
18. Byloje nekilo ginčo, kad elektros kabelis buvo įrengtas (apie 70 cm gylyje) nuo ieškovui priklausančiame žemės sklype esančios trečiojo asmens transformatorinės į atsakovui priklausantį žemės sklypą (vartotojo objektą), kertant kelią ((duomenys neskelbtini)), kuris yra atsakovo S. V. nuosavybė bei jis atsakingas už elektros kabelio būklę ir eksploatavimą.
19. 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas, jam priklausančiame žemės sklype, pažeidė ginčo elektros kabelį. Po šio įvykio nuo transformatorinės į atsakovui nuosavybės teise priklausantį Kaimo turizmo centrą trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2007 m. nustatyto servituto ribose, nutiesė naują požeminį elektros kabelį, kuriuo nuo 2021 m. kovo 26 d. atsakovui tiekiama elektra. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo bei trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovai, ginčo kabeliu (įrengtu 2015-2016 m.) elektros energija nuo 2021 m. kovo 26 d. į vartotojo objektą nėra teikiama. Pažymėtina, kad naujai (įrengto 2020-2021 metais) trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros kabelio nuo transformatorinės iki kabelinės apskaitos spintos (vartotojo objekto) įrengimo teisėtumo klausimas nėra šios bylos nangrinėjimo dalykas.
20. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis iš ieškovui priklausančio žemės sklypo pašalinti atsakovo požeminį elektros kabelį (įrengtą 2015-2016 metais) ir sutvarkyti žemės sklypą, o jei šio įpareigojimo atsakovas nurodytu terminu neįvykdys, suteikti ieškovui teisę atsakovo lėšomis atlikti elektros kabelio pašalinimo ir žemės sklypo sutvarkymo darbus. Taigi, pareikštas reikalavimas yra pašalinti ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).
21. Pagal įstatymu nustatytą reglamentavimą daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; ir kt.).
22. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl ieškovo nuosavybės teisės, t. y. ieškinys reiškiamas dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio 0,1564 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2020 m. vasario 3 d. dovanojimo sutarties pagrindu, galimų nuosavybės teisės pažeidimų. Taigi, ieškovas įrodė pirmąją aplinkybę – kad jis yra turto – žemės sklypo, kuriame 2015-2016 metais įrengtas ginčo požeminis elektros kabelis, savininkas.
23. Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos – savininko teisių pažeidimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).
24. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
25. Nagrinėjamu atveju, ieškovas įrodinėjo, kad: 1) ieškovo žemės sklype elektros kabelis nutiestas ne servituto sutartimi nustatyto 0.0656 ha ploto servituto zonoje, o ieškovas su atsakovu nėra sudaręs servituto sutarties ir/ar davęs raštiškų leidimų/sutikimų ginčo žemės sklype tiesti elektros kabelį; 2) ieškovui nebuvo žinoma apie faktinę požeminio elektros kabelio buvimo vietą (koordinatės), todėl elektros kabelį pažeidus, gali kilti grėsmė asmenų gyvybei ar sveikatai.
26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog dėl jam nuosavybės teise priklausančiame žėmės sklype atsakovo nutiesto elektros kabelio yra pažeistos jo teisės. Teismas skundžiamą sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad elektros kabelis ieškovui priklausančiame žemės sklype buvo nutiestas tuo metu, kai žemės sklypo savininkais buvo kiti asmenys (R. ir G. M.), pagal projekto ir norminių teisės aktų reikalavimus. Iš projekto matyti, kad projektuojamas kabelis E4 patenka į AB „Rytų skirstomieji tinklai“ apsaugos zonos/servituto ribas, o 2016 m. liepos 8 d. elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma patvirtina, kad pagal projektą sumontuotas ir išbandytas įrenginys atitinka projekto ir norminių teisės aktų reikalavimus. Be to, ieškovas, įsigydamas žemės sklypą, žinojo apie jame esantį elektros kabelį, per kurį tiekiama elektros energija į atsakovui priklausantį nekilnojamo turto objektą, o tai, kad nežinoma/neaiški jo buvimo vieta nėra pagrindas kreiptis dėl pažeistų teisių į nuosavybę gynimo.
27. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo atveju nėra įrodytas ieškovo nuosavybės teisių pažeidimas, t. y. ieškovas neįrodė, kad dėl neeksplotuojamo (nėra naudojamas elektrai persiųsti) požeminio kabelio, esančio ieškovo žemės sklypo ribose, jis prarado galimybę naudotis žemės sklypu arba, kad naudojimasis yra kitaip apsunkintas ar apribotas.
28. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nagrinėjamoje byloje ieškovo teisių gynybos, pagrįstai vertino ieškovo teisių suvaržymo atsakovo veiksmais mastą apibūdinančias aplinkybes: buvusių žemės sklypo savininkų nuosavybės teisių turinį, jų faktiniais veiksmais išreikštą sutikimą dėl elektros kabelio įrengimo (byloje jokių duomenų, kad atsakovui būtų reiškę pretenzijas nėra), ieškovo nuosavybės teisių pažeidimo aplinkybes ir sandorių, kuriais perleistos nuosavybės teisės į turtą, sudarymo tarp artimais ryšiais susijusių asmenų aplinkybes, ieškovo nuosavybės teisių įgyvendinimo apsunkinimą (apribojimą) ar pakitimą (pažeidimo padarinius).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors, viena vertus, būtų galima sutikti su ieškovu, kad atsakovo (jo užsakymu) 2015-2016 metais (linijos eksploatacijos pradžia – 2016 m. kovo 3 d.) įrengta ir prie elektros tinklų prijungta elektros kabelio linija, aiškiai neišviešinus faktinės požeminio elektros kabelio buvimo vietos (koordinačių), gali suvaržyti ieškovo, 2020 m. įgijusio šį žemės sklypą, teises. Tačiau, kita vertus, akcentuotina, kad byloje nekilo ginčo, kad atsakovo (vartotojo) elektros kabelis bylos nagrinėjimo metu (2021 m. kovo 26 d.) nuo trečiojo asmens elektros tinklų atjungtas bei nėra eksploatuojamas. Todėl apelianto argumentas, kad ieškovo žemės skype atsakovo paklotas kabelis kelia grėsmę ieškovo gyvybei ar sveikatai bei tuo varžo jo nuosavybės teises atmetamas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju tapo teisiškai nereikšmingi ieškovo argumentai, susiję su elektros kabelio įrengimo bei jo eksploatavimo teisėtumu. Ieškovas ieškiniu įrodinėjo, kad atsakovas 2015-2016 m. įrengdamas elektros liniją be žemės sklypo savininko raštiško sutikimo, neatlikus geodezinių išpildomųjų nuotraukų ir kt., pažeidė elektros linijų įrengimą reglamentuojančius teisės aktus. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, tai nėra teisiškai reikšminga, nes nutiestas požeminis kabelis neveikia kaip elektros įrenginys ir jam netaikomi elektros linijų įrengimo bei eksploatavimo elektros sistemose reikalavimai. Ginčo atveju ieškovas turėjo įrodyti būtent jo, kaip savininko, nuosavybės teisių dėl pakloto kabelio, kuris anksčiau buvo skirtas elektros energijai į vartotojo objektą perduoti, pažeidimą. Tuo tarpu apeliantas, nenurodo jokių argumentų, kaip yra suvaržytos jo nuosavybės teisės ir kokius apsunkinimus jis patiria dėl jo žemės sklype esančio neeksloatuojamo kabelio, kuris dar 2015-2016 m. įrengtas apie 70 cm gylyje, bei kurio įrengimui buvę savininkai nereiškė jokių pretenzijų. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2016 m. liepos 8 d. energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, patvirtina, kad elektros įrenginys (objektas - (duomenys neskelbtini), elektros įrenginių prijungimas prie skirstomųjų tinklų, 0,4 kV tinklo optimizavimas. Inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prijungimo sąlygos Nr. TS15-21554, užsakovas S. V., 2015 metų elektrotechnikos techninis darbo projektas, statytojas AB LESTO), sumontuotas, išbandytas ir atitiko nurodyto projekto ir norminių teisės aktų reikalavimus bei galėjo būti naudojamas pagal paskirtį.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatytą pareigą žemės savininkams naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį (žemės ūkio), naudojimo būdą bei pobūdį, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, daro išvadą, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė nuosavybės teisių pažeidimo, nes ieškovo galimybių įgyvendinti nuosavybės teises į žemės sklypą apimtis dėl atsakovo nutiesto kabelio iš esmės nepasikeitė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė galimybės naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį visiško ar dalinio praradimo, apribojimo ar kitokio apsunkinimo, dėl ko pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovo nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu ir taikyti ieškovo prašomas tokių teisių gynimo priemones.
31. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, o apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
34. Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimos išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.