Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2021-11-05 · Civilinė byla Nr. e2-94-292/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-11-05Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-05
Bylos Nr.
e2-94-292/2021
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01368-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Ieškovas
L. B.
Atsakovas
S. V.
Advokatai
Laimius Platūkis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-94-292/2021Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01368-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 5 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei,dalyvaujant ieškovui L. B., jo atstovui advokatui Laimiui Platūkiui,atsakovo atstovui advokatui G. J.,trečiojo asmens atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. patikslintą ieškinį atsakovui S. V. dėl pažeistos teisės į nuosavybę gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė AB „Energijos skirstymo operatorius“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas L. B. 2021-03-26 patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti neteisėtu atsakovo S. V. paklotą elektros kabelį jam nuosavybės teise priklausančiame 0,1564 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą S. V. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėto elektros kabelio paklojimo padarinius, t. y. savo lėšomis iš nurodyto jam priklausančio žemės sklypo pašalinti atsakovo įkastą ir paklotą elektros kabelį ir sutvarkyti žemės sklypą į tokią būklę, kokioje žemės sklypas buvo iki teisės pažeidimo dienos, o jei šio įpareigojimo atsakovas nurodytu terminu neįvykdys, suteikti jam teisę atlikti elektros kabelio pašalinimo ir žemės sklypo sutvarkymo darbus, pasitelkiant trečiuosius asmenis šiems darbams atlikti, o jo patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo S. V.; 3) atsakovui S. V. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimų, skirti jam 50 Eur baudą už kiekvieną įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dieną; 4) priteisti iš atsakovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas nurodė, kad nurodytą žemės sklypą jis įgijo 2020-02-03 dovanojimo sutarties pagrindu.

Iš 2020-06-18 nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo registro matyti, kad ginčo žemės sklype įregistruotos daiktinės teisės: kiti servitutai (tarnaujantis), servituto turėtojas – AB „Rytų skirstomieji tinklai‘, plotas 0, 0656, aprašymas: suteikiama teisė nekliudomai prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie servituto turėtojui priklausančių ar jo eksploatuojamų energetikos objektų, esančių žemės sklype bei teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo, paleidimo bei derinimo darbus, bandymus, matavimus, dispečerinį bei technologinį valdymą; šalys susitaria, kad servituto suteikiamomis teisėmis galės naudotis ne tik pats servituto turėtojas, bet ir tretieji asmenys, kuriuos servituto turėtojas pasitelkia siekdamas tinkamai įgyvendinti servituto suteikiamas teises.

Nei 2020-02-03 dovanojimo sutartyje, nei minėtame išraše jokios kitos daiktinės teisės į jo žemės sklypą nėra įregistruotos, todėl jam įgyjant žemės sklypą nebuvo žinoma, kad jam priklausančiame žemės sklype yra nuklotas atsakovui priklausantis elektros kabelis. Atsakovui priklauso 1,9479 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra šalia jam priklausančio žemės sklypo.

Nei buvęs sklypo savininkas, nei jis nėra davę jokių nei žodinių, nei raštiškų sutikimų per žemės sklypą nutiesti elektros kabelį bei šiuo kabeliu naudotis. Atsakovas savavališkai, pažeidęs viršutinį žemės sluoksnį, įkasė ir paklojo elektros kabelį ir tokiais savo veiksmais pažeidė jo kaip žemės sklypo savininko teises nevaržomai naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu žemės sklypu. Jis ne kartą kreipėsi į atsakovą pašalinti žemės savininko valdymo teisės pažeidimus, pašalinti įkastus elektros įrenginius, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė, motyvuodamas 2007-11-11 buvusio žemės sklypo savininko su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ sudaryta servituto sutartimi. Atsakovas nėra minėtos servituto sutarties šalis, todėl jis ir negali ja remtis, o atsakovo nutiestas kabelis jo žemės sklype randasi ne servituto sutartimi nustatyto 0,06556 ha ploto servituto zonoje. Jis su atsakovu nėra sudaręs jokios servituto sutarties ar davęs raštiškų leidimų/sutikimų ginčo žemės sklype tiesti elektros kabelį. Jo nedavė ir buvęs žemės sklypo savininkas.

Byloje pateikti penki atsakovo sudaryti ginčo žemės sklypai, kuriuose pavaizduota elektros kabelio nutiesimo vieta ir visuose ji yra skirtinga.

Jis, remdamasis atsakovo 2020-07-23 pateiktu kabelio planu, ir teismo 2020-07-31 nutartimi, 2020-08-03 savo žemės sklype atliko ūkio darbus. Darbų metu, sukalinėdamas metalinę atramą į žemę, kliudė atsakovo elektros kabelį, nuo 183 kilovatų elektros iškrovos metalinė atrama sukibirkščiavo ir išsilydė, o jis tik per stebuklą liko gyvas. Kitą dieną po nelaimingo atsitikimo, jo pasamdyta UAB „Geodėja“ sudarė elektros tinklo nužymėjimo aktą. Plane buvo nužymėtas ESO priklausantis elektros kabelis ir faktinė kabelio pažeidimo vieta (įkalta atrama). Tarp ESO kabelio ir faktinės kabelio pažeidimo vietos yra 2,31 m, o tai neginčijamai įrodo, jog jis atliko darbus ne ESO kabelio apsaugos zonoje, o atsakovo nutiesto kabelio faktinė vieta neatitinka nei vieno teismui pateikto kabelio plano.

Kad elektros kabelis per ginčo žemės sklypą nutiestas savavališkai, patvirtina ir Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba savo 2020 m. rugsėjo mėn. atsakyme į jo 2021-03-02 prašymą.

Nutiesto elektros kabelio ginčo žemės sklype neteisėtumą patvirtina ir tai, kad atsakovas aktyviais veiksmais bylos nagrinėjimo metu siekė kabelį įteisinti. Jis 2020-04-27 taip pat siūlė atsakovui neatlygintiną panaudą, siekdamas išnaudoti visas galimybes kilusį ginčą išspręsti taikiai, tačiau ginčo išspręsti nepavyko, todėl jis kreipėsi į teismą.

Jis negali tinkamai realizuoti savo turtinių teisių į ginčo žemės sklypo dalį, nors yra žemės sklypo savininkas.

Atsakovas S. V. ieškinio nepripažįsta, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, o teismo posėdžio metu jo atstovas nurodė, jog atsakovas, siekdamas pagrįsti keliamus materialinius teisinius reikalavimus, remiasi jam pačiam žinomomis melagingomis aplinkybėmis, sąmoningai nutyli tam tikrus faktus, siekdamas imituoti atsakovo nesąžiningumą.

Atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso su ginčo žemės sklypu besiribojantis 1,9479 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiais - gyvenamuoju namu, poilsio namais, turizmo centru ir administraciniu pastatu. Šio nekilnojamo turto savininkas ir statytojas iki 2012-08-23 buvo ieškovo tėvas J. B.. 2012-08-23 šį nekilnojamąjį turtą jis įsigijo iš ieškovo tėvo.

Ieškovo tėvas J. B. iki 2011-05-09 buvo ir su atsakovo žemės sklypu besiribojančio ginčo žemės sklypo savininkas. 2020-02-03 notarinės dovanojimo sutarties pagrindu ginčo žemės sklypą įsigijo ieškovas. Ieškovas ir jo brolis L. B. bei jų tėvas J. B. faktiškai valdo ar tam tikru laikotarpiu valdė UAB „Sanex invest“. Ieškovas buvo šios bendrovės ir direktorius ir akcininkas. Vadovaujantis UAB „Sanex invest“ faktiškai valdančių asmenų pageidavimu, atsakovas iš dalies nekilnojamąjį turtą pagerino, įskaitant ir per ginčo žemės sklypą paklotą elektros kabelį. Visi su nekilnojamo turto pagerinimu susiję klausimai buvo derinami su UAB „Sanex invest“ kontroliuojančiais asmenimis, o konkrečiai su ieškovu, kuris tuo metu buvo bendrovės direktoriumi ir akcininku bei jo tėvu J. B.. Būtent šie asmenys pageidavo per ginčo žemės sklypą, kuris tuo metu asmeninės nuosavybės teisėmis buvo valdomas su ieškovu bei jo tėvu J. B. artimais ryšiais susijusių asmenų, pakloti elektros kabelį iki pirkimo – pardavimo sutartyje numatyto žemės sklypo ir tokiu būdu užtikrinti elektros energijos tiekimą nekilnojamam turtui. Dėl šios priežasties ieškovo tėvui J. B. atsakovo iniciatyva buvo išduotas notarinis įgaliojimas visų su nekilnojamo turto eksploatavimo bei aptarnavimu susijusių sandorių sudarymui, tame skaičiuje ir sutarčių su elektros tinklais pasirašymu. Remiantis šiuo įgaliojimu, J. B. su AB „Energijos skirstymo operatorius“ suderino visas prisijungimo prie elektros tinklų sąlygas bei elektros kabelio paklojimo procedūras, o to išdavoje, per ginčo žemės sklypą iki pirkimo – pardavimo sutartyje numatyto žemės sklypo buvo paklotas ginčo elektros kabelis. Akivaizdu, kad elektros kabelio klojimo per ginčo žemės sklypą darbai buvo atlikti visiškai teisėtai ir pagrįstai, todėl jie nėra ir negali būti laikomi kaip pažeidžiantys ieškovo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą.

Visas elektros energijos tiekimas vyko į nekilnojamąjį turtą per ginčo žemės sklype paklotą kabelį. UAB „Sanex invest“ iki 2019 m. balandžio mėnesio faktiškai valdė nekilnojamąjį turtą bei juo naudojosi. UAB „Sanex invest“, kurios vienasmenio valdymo organo pareigas tuo metu ėjo ieškovas, su AB „energijos skirstymo operatorius“ buvo sudariusi elektros energijos persiuntimo sutartį, pagal kurią AB „energijos skirstymo operatorius įsipareigojo tiekti elektros energiją į nekilnojamąjį turtą, o bendrovė įsipareigojo už ją apmokėti ir faktiškai mokėjo. Tai tik patvirtina, kad ieškovui buvo ir yra žinoma visa informacija apie per jam tuo metu nepriklausiusį, tačiau dabar priklausantį ginčo žemės sklype paklotą kabelį, nes būtent ieškovo valdoma įmonė naudojosi elektros energijos persiuntimo nekilnojamam turtui paslaugomis. Pretenzijas dėl neva neteisėtai pakloto kabelio ieškovas pradėjo reikšti tik tada, kai tapo aišku, jog UAB „Sanex invest“ neketina vykdyti ir nevykdys pirkimo –pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovui. Atsakovas ir UAB „Sanex invest‘ direktorius J. B. 2020-02-27 buvo nuvykę į Kauno miesto 15- tąjį notarų biurą sudaryti nekilnojamo turto perdavimo – priėmimo akto, tačiau bendrovei prisiimtų įsipareigojimų sumokėti likusią kainos dalį, o taip pat sumokėti už turto pagerinimus darbus atsakovui neįvykdė. Nekilnojamo turto perdavimo - priėmimo aktas dėl bendrovės kaltės nebuvo įvykdytas, todėl pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas teisėtai vienašališkai nutraukė. Tikėtina, kad jeigu atsakovas būtų perdavęs pirkimo – pardavimo sutarties dalyką, ieškovas jokių pretenzijų nebūtų turėjęs, nes visi veiksmai buvo atliekami su jo žinia, dar daugiau, jo tėvas J. B. notarinio įgaliojimo pagrindu organizavo visas kabelio paklojimo procedūras, o ieškovo kontroliuojama įmonė UAB „Sanex invest“ naudojosi elektros energijos persiuntimo nekilnojamam turtui paslaugomis. Dėl pirkimo – pardavimo sutarties neįvykdymo dėl UAB „Sanex invest‘ kaltės, ieškovas sąmoningai siekia nepagrįstai sukelti turtinę žalą atsakovui. Ieškovui tikroji kabelio buvimo vieta buvo puikiai žinoma. Pretenzijas dėl neteisėtai pakloto kabelio ieškovas atsakovui pareiškė sekančią dieną po to, kai žemės sklypą neatlygintinai įgijo, kas išsklaido visas abejones dėl to, jog ieškovui elektros kabelio vieta buvo žinoma.

Kadangi elektros energijos tiekimas į nekilnojamo turto objektą buvo užtikrinamas tik per ginčo kabelį, po pareikštų pretenzijų ieškovui, jam ginčo kabelio nesutvarkius, atsakovas kreipėsi į UAB „Elektros trauka“, kuri atliko kabelio avarinio remonto darbus. Dėl to atsakovas yra pareiškęs ieškinį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams dėl 995,83 Eur turtinės žalos priteisimo.

Elektros kabelis, einantis per ginčo žemės sklypą buvo vienintelė galimybė atsakovui gauti elektros energiją į nekilnojamąjį turtą, nutraukus elektros energijos tiekimą, jis nebegalėtų vykdyti savo veiklos bei gauti pajamas, todėl atsakovas, siekdamas užsitikrinti elektros energijos tiekimą į objektą, nutiesė naują elektros kabelį ginčo žemės sklype buvo nutiestas naujas kabelis, kuris yra AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybė. Nustatytos tiekėjo ir vartotojo nuosavybės teisių dalys susiduria ties ginčo žemės sklypo riba, todėl per ginčo kabelį elektros energija nebetiekiama. Todėl net ir teismui pripažinus, kad kabelis nutiestas nepagrįstai, iškasti jį butų visiškai neracionalu, ką patvirtina ir kasacinio teismo praktika.

Prašymas skirti baudą už ieškinio reikalavimo nevykdymą, apskritai yra teisiškai neįmanomas ir nepagrįstas. Teismo sprendimo vykdymo institutas ir iš jo išplaukiančios neigiamos pasekmės skolininkui yra ne ginčo teisenos, o civilinio proceso įstatymais reglamentuoto teismo sprendimo vykdymo proceso dalis.

Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau –ESO) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, o teismo posėdžio metu atstovė nurodė, jog 2015-06-09 atsakovas S. V. kreipėsi į trečiąjį asmenį, prašydamas prijungti vartotojo elektros įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2015-06-12 parengė technines prijungimo sąlygas Nr. TS15-21554. Pagal jas atsakovas S. V. įsipareigojo parengti projektą „Kaimo turizmo centro (duomenys neskelbtini), Elektros įrenginių prijungimas prie skirstomųjų tinklų“. Investicinis projektas Nr. 1N4603050473; bendrovės elektros tinklų (įrenginių eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, bei naudojimui užtikrinti privačių žemės sklypų ar kitų nekilnojamų daiktų, kuriuose bus įrengti šie įrenginiai /tinklai dalims (elektros tinklų apsaugos zonos ribose), bendrovės naudai turi būti nustatytas neatlygintinas neterminuotas servitutas, o valstybei ar savivaldybei priklausančių žemės sklypų dalims gautas raštiškas savininkų sutikimas tinklams/įrenginiams įrengti; pasirašyti prijungimo paslaugos sutartį ir sumokėti prijungimo įmoką; įrengti kabelinę elektros liniją nuo objekto vidaus elektros paskirstymo skydo iki kabelių spintos; atlikti objekto elektros tinklo ir įvado techninės būklės įvertinimą.

Techniniai sprendiniai ESO elektros tinklo daliai buvo: sumontuoti modulinę galinę transformatorinę su tam tikros galios transformatoriumi, įrengti kabelinę liniją nuo linijos atramos iki naujos transformatorinės, įrengti daugiafunkcinę apskaitos spintą, įrengti elektros apskaitos prietaisą, dalį oro linijos iš vienos transformatorinės perjungti prie modulinės galinės transformatorinės.

Atsakovas S. V. pasirašė Naujojo vartotojo elektros įrenginių prie operatoriaus tinklų prijungimo paslaugos sutartį. Prijungiant atsakovo Kaimo turizmo centrą buvo apskaičiuota prijungimo įmoka. Tokiu būdu šalys atliko numatytus įsipareigojimus. Visos bendrovei priklausančios elektros linijos ir elektros įrenginiai sumontuoti pagal S. V. parengtą projektą. Linijos eksploatacijos pradžia - 2016-03-03.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo argumentai dėl byloje keliamų klausimų

Bylos medžiaga (Nekilnojamo turto duomenų bazės registro išrašas) nustatyta, kad ieškovas L. B. yra 0,1564 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Nuosavybė įgyta 2020-02-03 dovanojimo sutarties pagrindu iš R. M. ir G. M., kurie žemės sklypą nupirko iš ieškovo tėvo J. B. 2011-05-09 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (2020-03-18 Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo kopija). AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (tarnaujantis servitutas) įregistruotas pagal 2007-12-06 servituto sutartį, kuri įregistruota 2008 metais, t. y. tuo metu, kai žemės sklypo savininku buvo ieškovo tėvas J. B..

Atsakovas S. V. yra žemės sklypo su pastatais (Kaimo turizmo centras), esančio (duomenys neskelbtini), besiribojančio su ieškovui priklausančiu ginčo žemės sklypu savininkas. Žemės sklypą atsakovas įgijo 2012-08-23 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0123/11/01255 pagrindu ir 2016-09-15 pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu, pagal kurią atsakovas nurodytą turtą įsigijo iš UAB „Sanex invest“, kurios vadovu buvo ieškovas L. B.. Liudytojas J. B. patvirtino, kad nurodytas turtas buvo pardavinėjamas varžytinėse ir jis pasiūlė atsakovui nupirkti nurodytą nekilnojamo turto objektą byloje atsakovui - S. V..

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype yra nutiestas elektros kabelis, kuriuo ieškinio pateikimo metu buvo teikiama elektros energija į atsakovui priklausantį nekilnojamo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Tą patvirtina ir trečiojo asmens į bylą pateiktas Kaimo turizmo centro (duomenys neskelbtini) elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų projektas INP-1506/P-19-TP-E, kurį 2015-08-19 užsakė atsakovas S. V., dar nebūdamas nekilnojamo turto objekto savininku (nekilnojamas turtas įgytas 2016 m. pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu, o ginčo žemės sklypo, kuriame nutiestas kabelis pagal anksčiau nurodytą projektą 2015-2016 metais buvo R. ir. G. M.. Iš projekto matyti, kad projektuojamas kabelis E4 patenka į AB „Rytų skirstomieji tinklai“ apsaugos zonos/servituto ribas, o 2016-07-08 elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma patvirtina, kad pagal projektą sumontuotas ir išbandytas įrenginys atitinka projekto ir norminių teisės aktų reikalavimus.

Visos šios nurodytos ir bylos medžiaga patvirtintos aplinkybės patvirtina, kad elektros kabelis nuo 2020 metų ieškovui priklausančiame žemės sklype buvo nutiestas tuo metu, kai žemės sklypo savininkais buvo R. ir G. M., pagal projekto ir norminių teisės aktų reikalavimus, todėl įgydamas žemės sklypą ieškovas neįgijo daugiau teisių ar pareigų, nei jų turėjo ankstesni žemės sklypo savininkai. Be to, nurodytos aplinkybės įrodo, jog ieškovas žinojo apie jo įsigytame žemės sklype esantį elektros kabelį, per kurį tiekiama elektros energija į atsakovui priklausantį nekilnojamo turto objektą, o tai, kad nežinoma/ neaiški jo buvimo vieta nėra pagrindas kreiptis dėl pažeistų teisių į nuosavybę gynimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bylos duomenis ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose tarp šalių užvestas ir nagrinėjamas bylas, matyti, kad tarp šalių vyko derybos dėl UAB „Sanitex invest“ su kurios veikla susietas ieškovas ir su juo giminystės santykiais susiję asmenys, priklausiusio turto (dabartinis savininkas - atsakovas) „išsipirkimo“. Ta aplinkybė, kad atsakovui vienašališkai 2020-03-28 nutraukus sutartį su UAB „Sanitex invest“ dėl atsakovui priklausančio turto nupirkimo, dėl jos sąlygų neįvykdymo, ieškovas 2020-06-09 pateikia ieškinį dėl pažeistos teisės į nuosavybę, tik patvirtina kad ieškinio pareiškimas yra įtakotas šios aplinkybės, ieškovui patvirtinus, kad atsakovui iki ieškinio pareiškimo teisme buvo siūloma taikiai susitarti ir ieškovas siūlė atsakovui sudaryti elektros kabelio panaudos sutartį. O tai irgi patvirtina, kad teikiant tokį pasiūlymą, ieškovas nemanė, kad yra pažeistos jo teisės į nuosavybę. Taip pat pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo užsakymu nutiesus į jo nekilnojamo turto objektą elektros kabelį ne ieškovui priklausančiame žemės sklype, senasis kabelis nebenaudojamas pagal paskirtį ir juo elektros energija nebetiekiama.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisų gynimo būdais. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turtu, tačiau naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių pusiausvyrą, o tuo siekiant svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir teisėtų interesų. Tokia yra kasacinio teismo praktika.

Pareikšdamas negatorinį ieškinį, ieškovas turėjo įrodyti du dalykus:1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pripažįsta, kad ieškovas neįrodė, jog jo teisės yra pažeistos, todėl ieškinys atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Dalia Kvederavičienė