- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2YT-22062-433/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16619-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. R., D. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Lilija Semaškas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. R. ir D. R. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotieji asmenys: Valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro notarė Svajonė Šaltauskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašo: 1) atnaujinti terminą atsisakyti priimti A. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą nepilnamečio vaiko M. R. vardu 2) išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti A. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą nepilnamečio vaiko M. R. vardu.
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjai yra nepilnamečio M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (įstatyminiai atstovai). 2020 m. gegužės mėnesio pabaigoje pareiškėja G. R. gavo Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro 2020-05-18 pranešimą Nr. S-57 „Dėl A. L. turto paveldėjimo“, kuriuo buvo informuota apie tai, kad Vilniaus miesto 29-ajame notarų biure yra vedama jos tėvo A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla. Notarė prašė iki 2020-06-02 informuoti, ar pareiškėja turi pretenzijų į palikimą. Pareiškėja su savo tėvu A. L. nesimatė ir nebendravo nuo 1991 metais įvykusių tėvų skyrybų, t. y. praktiškai 30 metų, apie tėvą, jo gyvenamąją vietą, gyvenimo būdą, turtą ir kt. nieko nežinojo. Tėvas pats niekada neieškojo su ja ryšių. Pareiškėja apskritai buvo tikra, kad jos tėvas mirė prieš daugelį metų. Todėl notarės pranešimas buvo ai netikėtas. Nuvykusi pas notarą pareiškėja G. R. sužinojo, kad palikimą sudaro vieno kambario butas adresu (duomenys neskelbtini), Ignalinos raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio buto rinkos vertė VĮ Regisrtų centras duomenimis sudaro 1830,00 Eur. Iš notarės pateikto VĮ Registrų centras NTR išrašo matyti, kad butas yra areštuotas keturių antstolių - Ingos Karalienės, Mindaugo Dabkaus, Brigitos Palavinskienės, Gintaro Matkevičiaus. Pareiškėja susisiekė su antstolių kontoromis ir sužinojo, kad bendras skolų dydis sudaro apie 7000 Eur. Taigi paveldimo turto balansas yra akivaizdžiai neigiamas, t. y. skolų masė ženkliai viršija palikimą sudarančio turto vertę. Pareiškėja G. R. Vilniaus miesto 29-ajam notarų biurui adresuotu 2020-06-02 pareiškimu nurodė, kad palikimo nepriėmė, jo nevaldo, jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Po šio pareiškimo notarė išaiškino pareiškėjai, kad jai nepriėmus palikimo, teisė priimti palikimą pereina jos nepilnamečiui sūnui M. R. (palikėjo anūkui), bei kad abu pareiškėjai turi vaiko vardu atlikti veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu (atsisakymu). Atsižvelgiant j neigiamą turto balansą, palikimo priėmimas pažeistų nepilnamečio M. R. teises, nes jis, remiantis CK 5.52 straipsnio 1 dalimi, taptų atsakingas už savo senelio skolas, kurių dengimui paveldimo turto neužtektų ir ateityje reikėtų juos dengti nuosavo turto sąskaita. Todėl senelio A. L. turto įgijimas atneštų nemažai nuostolių. Vaikui eina 6-ieji metai. Vaiko interesus šiuo atveju atitiktų palikimo atsisakymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.60 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Analogija taikoma ir palikimo atsisakymui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau - CPK) nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Paprastai tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Jaunas asmens amžius, dėl kurio asmuo negali savarankiškai atlikti teisinių veiksmų, teismų praktikoje pripažintas svarbia priežastimi. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti po jo senelio mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi ir yra praleistas. Termino praleidimo priežastys yra svarbios - palikėjo dukra G. R. su tėvu nebendravo apie 30 metų. apie jo mirtį sužinojo iš notarės pranešimo 2020 m. gegužės pabaigoje. O nepilnametis M. R. dėl savo amžiaus negalėjo pats atlikti jokių su palikimo atsisakymu susijusių veiksmų. Nepilnamečiai vaikai negali dalyvauti civiliniuose santykiuose, jų interesus priimant palikimą ar jo atsisakant turi atstovauti įstatyminiai atstovai, nagrinėjamu atveju - abu tėvai. Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro notarė Svajonė Šaltauskienė pateiktame atsiliepime nurodo, kad suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, todėl nereiškia nuomonės dėl pareikštų reikalavimų.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, yra gavusi pranešimą apie galimą palikėjo A. L. palikimo perėjimą valstybei ir pateikusi prašymą dėl palikimo paveldėjimo liudijimo valstybės vardu išdavimo Vilniaus miesto 29-ajam notaro biurui. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą atsisakyti priimti A. L. palikimą bei išduoti leidimą atsisakyti priimti šį palikimą dėl neigiamo turto balanso, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti visiškai. Paaiškino, kad surinkus visus duomenis įvertinta, kad palikimo balansas yra neigiamas, t. y. skolos yra didesnės nei palikėjo turtas, todėl tokio palikimo priėmimas neatitiktų nepilnamečio M. R. interesų.
Kiti suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą visi dalyvaujantys byloje asmenys informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Iš pareiškėjų atstovės paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. L., kuris buvo pareiškėjos G. R. tėvas ir nepilnamečio M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), senelis. Dėl palikimo priėmimo pareiškėja G. R., kuri yra pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 d. 1 p.), nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė, tėvo palikimo nepriėmė. Dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnamečio M. R. vardu, kuris yra antros eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo įstatyminiai atstovai motina G. R. ir tėvas D. R. taip pat nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė. Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro notarė Svajonė Šaltauskienė 2020-05-18 pranešimu Nr. S-57 „Dėl A. L. turto paveldėjimo“ informajo G. R. apie tai, kad Vilniaus miesto 29-jame notarų biure yra vedama jos tėvo A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla. Pranešime nurodoma, kad jeigu G. R. iki 2020-06-02 nesikreips į notarų biurą dėl tėvo palikimo, bus laikoma, kad ji pretenzijų į paveldimą turtą neturi. 2020 m. birželio 2 d. G. R. informavo Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro notarę Svajonę Šaltauskienę, kad jokių pretenzijų dėl tėvo palikimo neturi, palikimo nepriėmė.
Dėl termino atnaujinimo
Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). CK 5.60 straipsnyje reglamentuojama palikimo atsisakymo tvarka, t. y. įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 1, 3 dalys). Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti (atsisakyti priimti) nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, analogiškai spręstinas klausimas ir dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo (CK 1.8 straipsnis).
Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (atsisakyti priimti).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą dėl palikimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad A. L. mirė (duomenys neskelbtini) Terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad G. R. yra mirusio A. L. dukra. Nepilnamečio vaiko M. R. motina G. R. ir tėvas D. R. yra nepilnamečio vaiko M. R. atstovai pagal įstatymą (CK 3.163 straipsnio 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko motina ir tėvas po palikėjo mirties nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu, t. y. neįgyvendino nepilnamečio vaiko teisių. Iš pareiškime nurodytų argumentų ir bylos medžiagos nustatyta, kad prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad A. L. dukra G. R. su tėvu nesimatė ir nebendravo nuo 1991 metų, t. y. kai jos tėvai nutraukė santuoką, apie tėvo gyvenamąją vietą, gyvenimo būdą, turtą ir. Kt. nieko nežinojo. Taip pat ji nežinojo ir apie tėvo mirtį. Apie tėvo mirti ji sužinojo tik 2020 m. gegužės mėnesio pabaigoje gavusi iš Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro 2020-05-18 pranešimą Nr. S-57 „Dėl A. L. turto paveldėjimo“, kuriuo buvo informuota apie tai, kad Vilniaus miesto 29-jame notarų biure yra vedama jos tėvo A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla. Nuvykusi pas notarą, G. R. sužinojo, kad tėvo palikimą sudaro vieno kambario butas adresu Ignalinos r. sav., (duomenys neskelbtini), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra areštuotas keturių antstolių – Ingos Karalienės, Mindaugo Dabkaus, Brigitos Palavinskienės, Gintaro Matkevičiaus. Antstolių duomenimis A. L. bendras skolų dydis sudaro apie 7000,00 Eur. Taigi, paveldėtino turto vertė (1830,00 Eur) yra gerokai mažesnė nei esamų skolų dalis (7000,00 Eur). Tokiu atveju, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui atsisakyti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, pripažintina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjai G. R. ir D. R., būdami nepilnamečio sūnaus įstatyminiai atstovai, praleido terminą palikimui atsisakyti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas atsisakyti priimti palikimą (CK 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnis ir 5.57 straipsnio 1 dalis bei 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 576 straipsnis). Taip pat nėra pagrindo manyti, kad termino palikimui priimti (atsisakyti) atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.
Dėl teismo leidimo
Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
Iš byloje esančių duomenų, o būtent, Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-05-12 išrašo, matyti, kad A. L. vardu įregistruota nuosavybės teisė į Butą/Patalpą – Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Ignalinos r. sav., (duomenys neskelbtini). Ši paveldėtino turto vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis yra 1830,00 Eur., o bendras A. L. skolų dydis yra apie 7000,00 Eur. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad paveldimo turto vertė akivaizdžiai yra gerokai mažesnė nei esamų skolų dalis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas, todėl kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsisakius priimti palikimą nepilnamečio vaiko M. R. vardu, nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, todėl prašymas išduoti teismo leidimą tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578, 579-582 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjams G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą nepilnamečio sūnaus M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu priimti (atsisakyti priimti) palikimą, atsiradusį po A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Leisti pareiškėjams G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti po A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą.
Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Kita nutarties dalis neskundžiama.