- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- e2S-1279-924/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03708-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- J. A.
- Atsakovas
- E. A., Rondo Trade OU
- Trečiasis asmuo
- R. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, atsakovai E. A., Rondo Trade OU, trečiasis asmuo R. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė: 1) areštuoti atsakovo E. A. (toliau – ir atsakovas) reikalavimo teisę į atsakovei Rondo Trade OU paskolintas lėšas neviršijant 66 163,55 Eur sumos, areštuoti atsakovo pinigines lėšas 66 163,55 Eur sumai, esančias bet kuriose Lietuvos ir užsienio sąskaitose, įskaitant sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Lenkijos banke PKO Bank Polski, uždrausti sudaryti naujus skolinimosi ar kreditavimo, dovanojimo ar kitokius turto ir lėšų perleidimo sandorius iki teismo sprendimo priėmimo; 2) areštuoti Rondo Trade OU lėšas, esančias bankų sąskaitose, įskaitant, bet neapsiribojant, sąskaitomis Luminor Bank AS (duomenys neskelbtini), Lenkijos banke PKO Bank Polski Nr. (duomenys neskelbtini), 66 163,55 Eur sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai – bet kokį kitą turtą, esantį Lietuvoje ar užsienyje, apriboti disponavimą įmonės turtu, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, informuoti teismą apie bet kokius veiklos sandorius, jei jų vertė viršija 5 000 Eur iki teismo sprendimo priėmimo; 3) atleisti pareiškėją nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstato sumokėjimo.
2. Pareiškėja prašymą grindė tuo, kad atsakovas jau anksčiau aktyviai siekė išvengti atsiskaitymo su ieškove, persivesdamas dideles pinigines lėšas į užsienio valstybių bankų sąskaitas, įskaitant Estijos įmonę Rondo Trade OU, kurios vienintelis akcininkas yra jo sūnus. 2023–2024 metais atsakovas pervedė daugiau nei 170 000 Eur užsienio subjektams, tuo laikotarpiu vyko bylos dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo nagrinėjimas teisme, ir nors ieškovė dėjo visas įmanomas procesines pastangas, kad įsiteisėjusį sprendimą būtų įmanoma įvykdyti, dėl paties proceso reglamentavimo spragų, dokumentų teikimo elektroniniu būdu ypatybių, ar teismo klaidos, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pavėluotai – tai rodo, kad atsakovas aktyviai stebi procesą ir gali greitai reaguoti į teismo veiksmus. Pateikus šį prašymą kartu su ieškiniu, jis iš karto bus matomas atsakovams, ir yra reali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nebus spėta pritaikyti. Rondo Trade OU nuo 2024 m. išregistruota iš PVM mokėtojų, o tai leidžia manyti, kad įmonė savo „vaidmenį“ jau atliko ir ruošiama likvidavimui, bankrotui ar turto ir lėšų išvedimui kita forma. Dėl to atsiranda pagrįsta rizika, jog įmonės dokumentai, turtas ar piniginės lėšos gali būti paslėpti ar pašalinti iš jurisdikcijos. Atsakovas ir Rondo Trade OU yra susiję artimais šeimos ryšiais, todėl ieškovė turi pagrįstą pagrindą manyti, kad bet koks oficialus informavimas apie procesinius veiksmus gali išprovokuoti naujus turto slėpimo ar išskaidymo veiksmus. Pareiškėja rengia ieškinį teismui, prašydama pripažinti atsakovo E. A. su trečiuoju asmeniu Rondo Trade OU, atstovaujamos R. A., 2024 m. sausio 11 d. sudarytą paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas paskolino 171 599,77 Eur, negaliojančia ab initio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio (Actio Pauliana) pagrindu, ta apimtimi, kurią sudaro pareiškėjai įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistos piniginės lėšos – 66 163,55 Eur, grąžinant šias lėšas į atsakovo turto masę, kad būtų užtikrintas prievolės įvykdymas pareiškėjai. Pareiškėja taip pat prašo atleisti nuo CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstato sumokėjimo, kadangi neturi turto ar pajamų, kurios leistų sumokėti užstatą, visas santuokoje įgytas turtas tebėra atsakovo dispozicijoje, atsakovas nėra net iš dalies atsiskaitęs su pareiškėja. Pareiškėjos gaunamos pajamos yra vos didesnės nei minimali mėnesinė alga, pareiškėja nuomojasi būstą, remia kartu gyvenančią pilnametę, bet dar tebesimokančią profesinėje mokykloje, dukrą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjos J. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė, jog laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyti argumentai nepagrindžia, kad pareiškėja negali pateikti ieškinio kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas sprendė, kad pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, neįrodė egzistuojant pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą aplinkybes, kodėl ji negalėjo ir nesugebėjo laiku parengti ir pateikti teismui ieškinį kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja nurodė, jog atsakovas jau anksčiau aktyviai siekė išvengti atsiskaitymo su ieškove, todėl pareiškėjai pateikus prašymą kartu su ieškiniu, atsakovas iš karto sužinos apie procesą ir yra reali grėsmė, kad turimą turtą perleis, tačiau pareiškėjos nurodytos aplinkybės niekuo nepagrįstos. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas byloje dėl santuokos nutraukimo pateikė teismui prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis elgiasi nesąžiningai, kadangi tokią teisę atsakovui suteikia įstatymas ir jis ja pasinaudojo, kita vertus, teismas tokį prašymą atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja nurodė, jog Rondo Trade OU nuo 2024 m. išregistruota iš PVM mokėtojų, todėl pareiškėjos nuomone, Rondo Trade OU bus likviduojama ar keliamas bankrotas, įmonė ketina turtą ir lėšas perleisti, tačiau tokie pareiškėjos argumentai nėra niekuo pagrįsti. Teismui pateiktas įmonės Rondo Trade OU balansas už 2023 metus rodo, kad įmonė turėjo turto už 186 015 Eur, duomenų, jog įmonės turtas būtų sumažintas nėra pateikta. Kiti pareiškėjos pateikti duomenys yra ne valstybine kalba, todėl teismas jų negalėjo ištirti ir įvertinti. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių įmonės nesąžiningumą, siekį sumažinti turtą ir taip apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą.
Šalies argumentai
7. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą prašymą dėl atleidimo nuo pusės žyminio mokesčio užstato mokėjimo, konstatavo, kad prašymas yra visiškai nepagrįstas (CPK 178 straipsnis). Nors pareiškėja nurodė, kad jos pajamos yra vos didesnės nei minimali mėnesinė alga, tačiau iš pateiktos pajamų mokesčių deklaracijos už 2024 metus, matyti, jog pareiškėjos pajamos sudarė 21 468,47 Eur (1 789 Eur per mėnesį). Iš Sodros pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja vykdo individualią veiklą, draudžiamosios pajamos 2025 metų sausio ir vasario mėnesiais buvo 1 038 Eur, taip pat pareiškėja gavo ligos išmokas. Pareiškėja pateikė duomenis apie banko sąskaitose 2025 m. balandžio 11 d. turimas lėšas, tačiau nepateikė išsamių banko sąskaitos išrašų apie visas gautas pajamas už kelių mėnesių laikotarpį. Tai, kad pareiškėja yra paėmusi kreditą, teismo vertinimu, neparodo, jog jos finansinė padėtis sunki, nes kreditorius prieš suteikdamas kreditą įvertino pareiškėjos mokumą, be to aplinkybė, kad pareiškėja prisiima prievoles pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jos gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti. Taip pat svarbu tai, kad pareiškėjai yra priteista Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. ir Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimais 66 995,55 Eur suma. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog jos turtinė padėtis yra tokia bloga kaip ji teigia ir ji negali sumokėti pusės žyminio mokesčio dydžio užstato, todėl prašymas atleisti nuo pusės žyminio mokesčio užstato sumokėjimo atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas sprendė, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir nesumokėjo pusę žyminio mokesčio užstato (CPK 185 straipsnis), todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja J. A. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantė nepateikė jokio pagrindimo, kodėl ieškinys nebuvo pateiktas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Toks teismo vertinimas yra formalus ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo pateiktas ir visas parengtas ieškinio tekstas. Tai aiškiai rodo, kad apeliantė buvo pasirengusi kreiptis į teismą ir nedelsė su bylos inicijavimu, tačiau pagrįstai siekė, kad apie būsimą ieškinį atsakovui nebūtų iš anksto žinoma, nes tai būtų sudarę sąlygas imtis naujų nesąžiningų veiksmų turtui slėpti ar perkelti.
9.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad apeliantė nepateikė objektyvių duomenų apie grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui, taip pat apie grėsmę jos interesams. Toks vertinimas yra nepagrįstas ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių bei pateiktų dokumentų turinio. Kartu su prašymu buvo pateikti konkretūs įrodymai – banko pervedimų išrašai ir paskolos sutartis, iš kurių aiškiai matyti, kad atsakovas dar teismo proceso metu pervedė iš asmeninės banko sąskaitos Lenkijos banke 171 599,77 Eur į Estijoje registruotą įmonę, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas yra atsakovo sūnus, o sandoris buvo sudarytas formaliai kaip paskola. Tad akivaizdu, kad šis sandoris turi visus CK 6.67 straipsnyje įtvirtintus nesąžiningumo prezumpcijos požymius, nes buvo sudarytas tuo metu, kai apeliantė aktyviai gynė savo teises teisme. Šie duomenys rodo ne tik abstrakčią riziką, bet aiškų pavojų, kad atsakovas šias lėšas galėjo panaudoti sau ar artimiesiems naudingais būdais, visiškai apeidamas teismo kontrolę ir apeliantės teises.
9.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pateiktas 2023 m. balansas rodo, jog Rondo Trade OU turėjo turto už 186 015 Eur, todėl neva nėra pagrindo abejoti jos turtine padėtimi ar sąžiningumu. Apeliantės manymu, vien pateiktas įmonės balansas neleidžia objektyviai vertinti įmonės realios turtinės padėties. Apeliantė niekada neteigė, kad įmonė neturi jokio turto – ji nurodė, kad įmonė galimai sudaro fiktyvius sandorius, yra susijusi su atsakovu, ir turto galimas perleidimas ateityje kelia grėsmę sprendimo vykdymui.
9.4. Teismas atmetė apeliantės prašymą atleisti nuo pusės žyminio mokesčio užstato, formaliai remdamasis tuo, kad apeliantei neva priteista 66 995,55 Eur suma, kuri automatiškai laikoma turimu turtu. Toks teismo vertinimas yra ne tik faktiškai klaidingas, bet ir akivaizdžiai prieštarauja procesinei logikai bei šioje byloje nagrinėjamų teisinių santykių esmei. Apeliantė siekia apginti būtent tą pačią sumą, kurios atsakovas sąmoningai išvengė pervesdamas ją artimo asmens valdomai įmonei užsienyje. Tai yra reikalavimo teisė, kurios įgyvendinimas šiuo metu yra sutrikdytas. Teismo sprendimas nėra įvykdytas. Lėšų nėra. Jų atgavimui apeliantė yra priversta inicijuoti papildomą procesą, todėl teismo išvada, esą apeliantė jau dabar turi šią sumą, yra ne tik nepagrįsta, bet ir iš esmės prieštaraujanti pačios bylos faktinei logikai.
9.5. Apeliantės draudžiamosios pajamos kartu su ligos išmokomis laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. sudaro 14 016,27 Eur. Iš jų, atskaičius 1 716,09 Eur VSD įmokas ir apie 785 Eur PSD įmokas, lieka 11 515,18 Eur / 12 = 959,60 Eur/mėn. grynųjų pajamų. Apeliantė teikia paramą besimokančiai pilnametei dukrai, nuomojasi būstą, grąžina paskolą ir, be vykdomos individualios veiklos, neturi kitų šaltinių pragyvenimui ar laisvai disponuojamų santaupų. Kredito buvimas parodo, kad apeliantė turi ilgalaikių įsipareigojimų, o ne papildomų lėšų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
13. Apeliantė J. A. su atskiruoju skundu pateikė į bylą banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. balandžio 16 d., informaciją apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 3 d. ir informaciją apie asmeniui išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, pažymi, kad informacija apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 3 d. buvo pateikta pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, todėl pakartotinai nepriimama. Kiti apeliantės teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apeliantės J. A. pateikti įrodymai priimami.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja J. A. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, kuriame prašė: 1) areštuoti atsakovo E. A. reikalavimo teisę į atsakovei Rondo Trade OU paskolintas lėšas neviršijant 66 163,55 Eur sumos, areštuoti atsakovo pinigines lėšas 66 163,55 Eur sumai, esančias bet kuriose Lietuvos ir užsienio sąskaitose, įskaitant sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Lenkijos banke PKO Bank Polski, uždrausti sudaryti naujus skolinimosi ar kreditavimo, dovanojimo ar kitokius turto ir lėšų perleidimo sandorius iki teismo sprendimo priėmimo; 2) areštuoti Rondo Trade OU lėšas, esančias bankų sąskaitose, įskaitant, bet neapsiribojant, sąskaitomis Luminor Bank AS (duomenys neskelbtini), Lenkijos banke PKO Bank Polski Nr. (duomenys neskelbtini), 66 163,55 Eur sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai – bet kokį kitą turtą, esantį Lietuvoje ar užsienyje, apriboti disponavimą įmonės turtu, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, informuoti teismą apie bet kokius veiklos sandorius, jei jų vertė viršija 5 000 Eur iki teismo sprendimo priėmimo; 3) atleisti pareiškėją nuo CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstato sumokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjos J. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atmetė. Teismas sprendė, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir nesumokėjo pusę žyminio mokesčio užstato, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.
16. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė J. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo pateiktas ir visas parengtas ieškinio tekstas. Tai aiškiai rodo, kad apeliantė buvo pasirengusi kreiptis į teismą ir nedelsė su bylos inicijavimu, tačiau pagrįstai siekė, kad apie būsimą ieškinį atsakovui nebūtų iš anksto žinoma, nes tai būtų sudarę sąlygas imtis naujų nesąžiningų veiksmų turtui slėpti ar perkelti. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apeliantės argumentais nesutinka.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
18. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams ir sumokėti pusės šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Taigi, šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų pasaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-38-370/2021). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-180/2015).
19. Pagal teisinį reglamentavimą, pareiškėjas, teikdamas prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys negalėjo būti pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo nurodė, kad pateikus šį prašymą kartu su ieškiniu, jis iš karto bus matomas atsakovams, ir yra reali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nebus spėta pritaikyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, tinkamai nepagrindė priežasčių, dėl kurių negalėjo pateikti ieškinio teisme. Iš pareiškėjos kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų priedų matyti, kad ieškinys atsakovams E. A. ir Rondo Trade OU dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį yra parengtas, todėl pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu. Nors pareiškėja nurodė, kad pateikus šį prašymą kartu su ieškiniu, jis iš karto bus matomas atsakovams, ir yra reali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nebus spėta pritaikyti, tačiau minėti pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, tiek pareiškėjai pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, tiek ieškovei pareiškus ieškinį su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą praneša atsakovui tik tuo atveju, kai mano, kad tai būtina, todėl pareiškėjos pasirinkimas teikti teismui ne ieškinį kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, neleidžia pripažinti, kad tai yra objektyvi aplinkybė, sutrukdžiusi pareiškėjai kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti ir ieškinį. Be to, pareiškėja kartu su prašymu pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamos prašyme dėstomos aplinkybės, ir nenurodė, kad jai reikia daugiau laiko papildomiems rašytiniams įrodymams surinkti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja turi visas galimybes prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareikšti kartu su ieškiniu.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą. Antra, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galimai kils grėsmė dėl to, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-781/2023).
22. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad pareiškėja turi visas galimybes prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareikšti kartu su ieškiniu, ir nenustačius priežasčių, pateisinančių ieškinio padavimo atidėjimą, spręstina, jog laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovams negali būti pritaikytos, todėl dėl kitų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai, pareiškiant ieškinį, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.