Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Penktas šansas“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas nemokumo administratorius mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Penktas šansas“ (toliau – ir pareiškėjas, Administratorius) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Tarnyba) 2023 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. V4-1 „Dėl nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Penktas šansas“ profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – ir KUĮ) 75 straipsnio 10 dalies nuostata atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Pareiškėjas 2023 m. vasario 24 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo vykdymą iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad, netaikius reikalavimų užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kurios kompensavimas būtų sudėtingas, todėl yra būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su Įsakymo vykdymu. Neįvykdžius Įsakymo iki Tarnybos 2023 m. vasario 22 d. rašte nurodyto termino (2023 m. vasario 27 d.), šios bylos nagrinėjimo metu Tarnyba ir toliau pareiškėjui nepagrįstai skirs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 136 straipsnio 3 dalyje nurodytas poveikio priemones. Šiuo metu Įsakymu pareiškėjui jau yra paskirtas įspėjimas (poveikio priemonė), todėl kita Tarnybos skiriama poveikio jau bus griežtesnė – pareiškėjui gali būti apribota teisė būti paskirtam administruoti naujus juridinių asmenų nemokumo procesus nuo 6 mėn. iki 2 m. (JANĮ 136 str. 3 d. 2 p.) ar net panaikinta teisė administruoti juridinių asmenų nemokumo procesus (JANĮ 136 str. 3 d. 3 p.). Todėl neabejotina, kad šiuo atveju yra būtina laikinai sureguliuoti padėtį ir užtikrinti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kadangi egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės. Kita vertus, kaip nurodoma skunde, įvykdžius Įsakymą, jis patirtų 4 800–5 800 Eur išlaidų, kurios, net ir panaikinus Įsakymą, pareiškėjui nebūtų grąžinamos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi priėmė pareiškėjo MB „Penktas šansas“ skundą nagrinėti, taip pat tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. sustabdė atsakovo Įsakymo vykdymą, kol įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1, 3 dalimis, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl šio straipsnio aiškinimo ir taikymo.

Atsižvelgęs į pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytus argumentus, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas sustabdyti ginčijamo Įsakymo vykdymą. Teismas vertino, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, skundo tenkinimo atveju galėtų kilti kliūčių jį įgyvendinti, o pareiškėjui būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala.

III.

Atsakovas Tarnyba atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nepagrindė jokiais įrodymais, t. y. neįrodė ir nepagrindė, jog teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas arba sudėtingas. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus argumentus bei priėmė nepagrįstą nutartį. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje byloje reiškia ir tai, kad pareiškėjas ir toliau vykdys kredito unijos bankroto procedūras, neturėdamas KUĮ imperatyviai nemokumo administratoriui nustatyto civilinės atsakomybės draudimo.

Pareiškėjas MB „Penktas šansas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad jis pagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygas bei pateikė įrodymus, pagrindžiančius žalos susidarymą, jeigu būtų atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. į bylą pateikė nemokumo administratorių profesinės civilinės atsakomybės draudimo paslaugas teikiančių bendrovių pasiūlymus dėl draudimo apsaugos suteikimo, kurie siekia 4 800–5 800 Eur.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdytas skundžiamo Įsakymo vykdymas, kol įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi kumuliatyvios ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintos tokių priemonių taikymo sąlygos: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia skundo reikalavimo pagrįstumą (t. y. nurodo prima facie argumentus dėl skundžiamo akto neteisėtumo); 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

LVAT praktikoje pažymėta, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019). Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2022 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-525-520/2022, 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2022).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo vykdymą, kol įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje. Skundžiamu Įsakymu nuspręsta už Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo ir Nemokumo administratorių atitikties Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo reikalavimams kontrolės aprašo pažeidimus nemokumo administratoriui MB ,,Penktas šansas“ skirti: JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą nurodymą – pavesti nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 26 d. apdrausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atitinkančiu KUĮ 75 straipsnio 10 dalyje nustatytus reikalavimus, nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.996 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio nurodymo įvykdymo, pateikti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinės atsakomybės apdraudimą patvirtinančio draudimo liudijimo kopiją per Audito, vertinimo ir nemokumo informacinės sistemos interneto sąsają; JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą poveikio priemonę – įspėjimą.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuria sustabdytas skundžiamo Įsakymo vykdymas, kol įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje, taikyta, atsižvelgus į pareiškėjo argumentus, jog, neįvykdžius Įsakymo iki atsakovo 2023 m. vasario 22 d. rašte nurodyto termino (2023 m. vasario 27 d.), atsakovas pareiškėjui skirs griežtesnes poveikio priemones, todėl šiuo atveju būtina laikinai sureguliuoti padėtį ir užtikrinti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kadangi egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, taip pat tai, jog, įvykdžius Įsakymą, pareiškėjas patirtų 4 800–5 800 Eur išlaidų, kurios, net ir panaikinus Įsakymą, pareiškėjui nebūtų grąžinamos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo byloje nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartį, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad, nepritaikius jos nurodomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą (nuostolius).

Pareiškėjo argumentai, jog, neįvykdžius Įsakymo, jam gali būti skiriamos griežtesnės poveikio priemonės ir dėl to egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, yra grindžiami prielaidomis, todėl nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nei iš skundžiamo Įsakymo, nei iš pareiškėjo minimo atsakovo rašto, kuriuo pareiškėjas informuotas apie Įsakymu skirto nurodymo įvykdymo termino pratęsimą iki 2023 m. vasario 27 d. (imtinai), nėra pagrindo spręsti, kad, galiojant Įsakymui, pareiškėjui bus taikoma griežtesnė poveikio priemonė, kuri reikšmingai apsunkintų pareiškėjo veiklą. Pareiškėjas, nors ir nurodė, kad gali patirti 4 800–5 800 Eur papildomo draudimo išlaidų, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kad tokios išlaidos jam būtų nepakeliama našta. Pareiškėjas neįrodė, kad tuo atveju, jeigu Įsakymas būtų panaikintas, pareiškėjo patirta žala (jeigu tokia atsirastų), negalėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Penktas šansas“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.