Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-704-755/2016

NUTARTIS

2016 m. rugpjūčio 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. Č. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-288-1000/2016 pagal ieškovės I. P. ieškinį dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovui G. Č., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas ieškinį pripažino iš dalies.

Teismas, įvertinęs ieškovės atstovės paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, nepilnamečio vaiko P. Č. gyvenamąją vietą nustatė kartu su jo mama – ieškove I. P.. Dėl šios priežasties nepilnamečio vaiko P. Č. turto tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Teismas sutiko su ieškinyje, ieškovės paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie išlaikytinio P. Č. poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, sveikatai, specialiųjų poreikių tenkinimui, ugdymui. Atsižvelgė į vaiko amžių, tai, kad berniukui yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, specialūs poreikiai, jis lanko (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio specialiąją savaitinę grupę. Teismas atsižvelgė į šalių turtinę padėtį, į tai, kad ieškovė dirba, gauna minimalų darbo užmokestį, sūnui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, specialieji poreikiai, vaikas lanko darželį, specialiąją savaitinę grupę, jam nuolat reikalingi įvairūs maisto papildai, vitaminai, kitų išlaikytinių neturi, atsakovas yra pakankamai jaunas, darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą ir kompensaciją šildymui, duomenų apie kitas pajamas nepateikė, nurodė neturintis sveikatos problemų ar kitokių sutrikimų, kitų išlaikytinių neturi. Teismas, įvertinęs aplinkybes apie išlaikytinio poreikius, šalių turtinę padėtį, atsakovo darbingą amžių, teismas sprendė, kad nepilnamečio P. Č. išlaikymui yra pagrįsta nustatyti, kad atsakovo dalis šioje išlaikymo prievolėje turi būti – 150 Eur. Teismas vertino, kad toks išlaikymas iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.

Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, ji reikalauja priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. už keturis mėnesius, po 150 Eur, viso – 600 Eur, nustatęs, kad vaiko poreikiai, šalių turtinė padėtis, reikšminga sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio iš esmės nesikeitė, ieškovė pajamų neturėjo, pragyveno iš vaiko gaunamos pašalpos, tik nuo š. m. kovo 22 d. įsidarbino, gauna minimalų darbo užmokestį, atsakovas niekur nedirbo, duomenų apie kitas atsakovo pajamas nėra, turto neturi, nustatęs, kad atsakovas išlaikymo vaikui reguliariai nėra teikęs, pats pripažino, kad išlaikymo vaikui neteikė visą įsiskolinimo laikotarpį, sprendė, kad iš atsakovo priteisiamas visas ieškovės reikalaujamas ir teismo nustatytinas teiktinas išlaikymo įsiskolinimas, t. y. 600 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1–2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteistas vaikui 150 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis išmokomis bei 600 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas iki ieškinio teismui padavimo dienos, nurodydamas tai, kad teismas neįvertino jo sunkios finansinės padėties – jis per mėnesį gauna tik 140 Eur pajamų.

Apelianto argumentai dalinai pagrįsti.

Teismas, spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir jų pagrindu nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis; tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/20102011-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011 ir kt.).Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius, kurie vertintini, atžvelgiant į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (CK 3.155, 3.165 straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas sutiko su ieškinyje, ieškovės paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie vaiko poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas. Iš ieškovės pareikšto ieškinio matyti, jog per mėnesį sūnaus išlaikymui reikalinga apie 237-250 Eur suma (b.l.3-4). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė suteikia išlaikytiniui gyvenamąjį būstą, jai tenka visa atsakomybė už vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas skiria ieškovė tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu vaikui reikia, į tai, kad ieškovė viena išlaiko nepilnametį vaiką, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, specialūs poreikiai, taip pat įvertinęs aplinkybes apie išlaikytinio poreikius, šalių turtinę padėtį, atsakovo darbingą amžių, teismas sprendė, kad vaiko išlaikymui yra pagrįsta nustatyti, kad atsakovo dalis šioje išlaikymo prievolėje turi būti – 150 Eur. Tačiau toks teismo vertinimas pagrindo nukrypti nuo vienodos abiejų tėvų pareigos išlaikyti vaiką nesudaro, kadangi teismas aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą tėvams nustatyti nevienodą vaiko išlaikymo dydį nagrinėjamoje byloje nekonstatavo ir jų sprendime neišdėstė, tačiau nuo tėvų lygių pareigų vaikui išlaikyti principo faktiškai nukrypo, nes priteisė iš atsakovo nuo 60 iki 63 proc. vaikui reikalingo išlaikymo.

CK 3.156, 3.159 str. tėvo ir motinos teises bei pareigas vaikams, įskaitant jų priežiūrą nustato kaip lygias.Kolegijos vertinimu, nesant kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su tėvų turtine padėtimi, tai reiškia lygias tėvų pareigas teikiant vaikui būtiną išlaikymą.

CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 str. 3 d. numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ir nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, nors teismas vertino duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, tačiau nustatydamas atsakovo turtinę padėtį, tinkamai bylos įrodymų neįvertino, kadangi iš atsakovo priteisė 150 Eur dydžio išlaikymą, kai jo pajamos tesudaro 140,42 Eur, t.y. daugiau nei atsakovas gauna pajamų. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo pajamų - 140,42 Eur sumą sudaro socialinė pašalpa ir šildymo išlaidų kompensacija (38,42 Eur) (b.l. 36). Byloje duomenų, jog atsakovas gauna kitų pajamų, nėra, kaip ir nėra pagrindo bent kiek pagrįstai, kad atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį. Jis registruotas darbo biržoje (b.l. 35), todėl nėra pagrindo manyti, kad tyčia savo veiksmais nesiekia prisidėti prie vaiko išlaikymo. Taigi, teismo sprendimas priteisti didesnę dalį išlaikymo vaikui - 150 Eur dydžio teismo nebuvo pakankamai pagrįstas. Tokia suma kol kas negali būti priteista, nes atsakovas G. Č. tokių pajamų negauna.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes apibūdinančias ieškovės turtinę padėtį, taip pat prieš tai šioje nutartyje aptartą atsakovo turtinę padėtį, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad šalims vaiko išlaikymo pareiga dalintina iš esmės lygiomis dalimis, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas iš atsakovo priteistą P. Č. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur sumažinant iki 120 Eur.

Analogiškos išvados darytinos ir dėl teismo sprendimo dalies, kuria teismas nusprendė priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimą, kurį teismas nustatė 150 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaiko poreikiai ir šalių turtinė padėtis, reikšminga sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio iš esmės nesikeitė ir ieškovės nurodytą išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį. Taigi, darytina išvada, jog teismas nenustatė jokių aplinkybių bei nepagrindė, kodėl iš atsakovo priteistina didesnė dalis vaiko išlaikymui, nei ieškovė nurodė jo kasmėnesinius vidutinius poreikius. Taip pat teismas nustatydamas, kad G. Č. įsiskolinimas per mėnesį sudaro 150 Eur, neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nes priteisė iš jo didesnę sumą, nei jis gavo pajamų įsiskolinimo laikotarpiu. Laikytina, kad į sprendime nurodytas aplinkybes apie atsakovo turtinę padėtį teismas atsižvelgė nepakankamai. Dėl paminėtų priežasčių teismo sprendimas dėl atsakovo įsiskolinimo dydžio vaiko išlaikymui irgi keičiamas, nustatant, kad G. Č. įsiskolinimas, atsižvelgiant į ieškovės nurodytą sumą vaiko poreikiams bei šalių turtinę padėtį, sudaro 120 Eur per mėnesį, o priteista 600 Eur bendra įsiskolinimo suma mažinama iki 480 Eur.

Sykiu kolęgija pastebi, jog pasikeitus vaiko poreikiui dydžiui, tėvų turtinei padėčiai ( pajamoms ir pan.), išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas gali būti peržiūrėtas ( CK 3.201 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti.

Jo dalis dėl išlaikymo kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo pakeisti ir jas išdėstyti taip: „priteisti iš G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2016-02-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iš G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymo įsiskolinimą 480 Eur“.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistomis.