Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-05-02 · Civilinė byla Nr. e2-3250-994/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-02
Bylos Nr.
e2-3250-994/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei,dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui V. P.,

atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgalioto atstovui G. S.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovei D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (e. b. 2 t., b. l. 4-6), prašydamas priteisti iš atsakovo 176,18 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2013-11-07 Vilniuje, Pergalės g. įvykusios avarijos metu buvo apgadintas O. M. priklausantis automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Avarija įvyko dėl transporto priemonės RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo I. G. (I. G.) kaltės. Transporto priemonės RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. 2013-11-07 įvykusios avarijos metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 176,18 Eur dydžio draudimo išmoką. Eismo įvykio kaltininkas vairavo minėtą transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, todėl ieškovas įgijo regreso teisę į apdraustąjį I. G.. Pastarasis 2013-11-25 mirė. Už mirusio skolininko prievoles atsakingi palikimą priėmę šio skolininko įpėdiniai. AB „Lietuvos draudimas” gavo informaciją iš Centrinės hipotekos įstaigos, jog paveldėjimo byla šiam asmeniui neužvesta, duomenų apie paveldėtojus nėra. Valstybinė mokesčių inspekcija 2015-01-26 raštu informavo, kad I. G. nuosavybės teise valdytas turtas - žemės sklypas, paveldėjimo teise perėjo valstybei. V. C. kodekso 5.62 straipsnio 3 dalimi, valstybė atsako už patikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto vertės. Papildomai nurodo, kad ieškovas teikė pretenzijas Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau žala atlyginta nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (e. b. 2 t., b. l. 82-84), kuriame prašo atmesti ieškovo patikslintą ieškinį ir pakeisti valstybės atstovą iš Valstybinės mokesčio inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės Ūkio ministerijos. Nurodo, kad I. G. mirė 2013-11-25, taigi, terminas pareikšti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus suėjo 2014-02-26. Pažymi, kad ieškovas į Vilniaus miesto 42-ą notarų biurą kreipėsi 2014-04-02, o per minėtą 3 mėnesių terminą, nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų laikomi tinkamu kreditoriaus reikalavimų pateikimo būdu. Taip pat pažymi, kad ieškovas nei po palikėjo mirties, nei teikdamas ieškinį ar patikslintą ieškinį nesiekė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti (duomenys neskelbtini)578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Akcentuoja, kad ieškovas praleido ne tik CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą, bet ir CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą 3 metų naikinamąjį terminą. Tai reiškia, kad ieškovui nebėra galimybės atsinaujinti minėtą 3 mėnesių terminą ir ieškovo reikalavimas negali būti patenkintas. Atkreipia dėmesį, kad Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 43 punkto 3 dalis imperatyviai nurodo, kad jeigu valstybė paveldi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą arba žemės sklypą (jo dalį), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, atitinkamai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įgyja ir privalo vykdyti visas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas su palikimo priėmimu susijusias pareigas. Šiuo atveju, visas paveldėtas turtas yra Nacionalinės žemės tarnybos dispozicijoje, todėl tinkama valstybės atstovė šioje byloje yra būtent Nacionalinės žemės tarnyba.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Ūkio ministerijos atsiliepimu (e. b. 2 t., b. l. 66-70) prieštaravimų į patikslintą ieškinį nereiškia. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba administruoja tik žemės sklypo pardavimų teisės aktų nustatyta tvarka, gautas lėšas turi pervesti Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl nėra pagrindo teigti, kad visus klausimus, susijusius su valstybės paveldėtu žemės sklypu, sprendžia Nacionalinė žemės tarnyba. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2017 konstatuota, kad disponuoti pardavus žemės sklypą gautomis lėšomis Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisės, jas privalo grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi ir valstybei atstovauja jos lėšas administruojanti institucija.

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad ieškovo iniciatyva valstybė priėmė palikimą žalą padariusio asmens vardu. Ieškovas kreipėsi į atsakovą raštu ir jau tada pastarasis turėjo visą informaciją apie kreditorinį reikalavimą. Pažymėjo, kad reali paveldėto turto kaina nėra nustatyta. Atlikta Vertinimo ataskaita yra tik teorinis apskaičiavimas, jis gali turėti paklaidą. Ieškovas taip pat nurodė, kad reikalavimo suma turėtų būti proporcingai padalinta visiems kreditoriams. Akcentavo, kad ieškovas aktyviai siekė išspręsti ginčą ne teismine tvarka. Tik dėl valstybės atstovų pasyvaus veikimo vyksta teisminis ginčas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė savo argumentus išdėstytus atsiliepime. Pakartotinai nurodė, kad ieškovas praleido naikinamąjį trijų metų terminą. Ieškinys tuo pagrindu turi būti atmestas.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė papildomai paaiškino, kad pavedėtas turtas šiai dienai nėra realizuotas. Nėra galimybės realizuoti, kadangi turtui taikomas areštas, sprendžiamas klausimas dėl skolininko pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad transporto priemonė RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta draudiko AB „Lietuvos draudimas“ įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (e. b. 1 t., b. l. 9-10). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-01-23 raštu nustatyta, kad 2013-11-07 Pergalės g. Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė MERCEDES-BENZ C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už eismo įvykį atsakingas I. G., vairavęs RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės bei būdamas neblaivus (e. b. 1 t., b. l. 25-26). Dėl minėto eismo įvykio kilo 176,18 Eur žala (e. b. 1 t., b. l. 27-32), ieškovas žalą patyrusio asmens prašymu (e. b. 1 t., b. l. 27) išmokėjo 176,18 Eur draudimo išmoką (e. b. 1 t., b. l. 7). Remiantis Gyventojų registro tarybos duomenimis, I. G. mirė 2013-11-25 (e. b. 1 t., b. l. 11). Iš 2017-01-03 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastarajam priklausė žemės sklypas, esantis Širvintų r. (e. b. 1 t., b. l. 82-85), kurio vertė, remiantis 2017-01-18 Nekilnojamojo turto vertės ataskaita, 1 200,00 Eur suma (e. b. 2 t., b. l. 14-15). 2014-04-02 raštu ieškovas informavo Vilniaus miesto 42-tą notarų biurą dėl kreditorinio reikalavimo I. G. įpėdiniu e. b. 1 t., b. l. 18). Iš 2016-11-10 Testamentų registro išrašo matyti, kad I. G. palikimą priėmė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, palikimo priėmimo fakto įregistravimo registre laikas – 2014-12-19 (e. b. 1 t., b. l. 44). 2016-12-08 ieškovas pateikė teismui prašymą pratęsti terminą kreditoriniam reikalavimui pratęsti (e. b. 1 t., b. l. 73-74).

Kadangi šalys žalos kilimo aplinkybių, jos dydžio bei skolos perėjimo valstybei fakto neginčija, teismas dėl šių faktų plačiau nepasisako.

Atsakovo atstovas Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad nėra tinkamas atsakovo atstovas, kadangi valstybė paveldėjo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą, taigi ne Valstybinė mokesčių inspekcija, o Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įgyja ir privalo vykdyti visas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas su palikimo priėmimu susijusias pareigas. Teismas neturi pagrindo su šiais atsakovo atstovo teiginiais sutikti, kadangi kaip teisingai nurodė trečiasis asmuo, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos administruoja tik žemės sklypo pardavimą teisės aktų nustatyta tvarka, o gautas lėšas turi pervesti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, valstybei atstovauja jos lėšas administruojanti institucija, šiuo atveju – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-50-687/2017).

Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimu, nurodo, kad I. G. mirė 2013-11-25, taigi, terminas pareikšti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus suėjo 2014-02-26. Pažymi, kad ieškovas į Vilniaus m. 42-ą notarų biurą kreipėsi 2014-04-02, o per minėtą 3 mėnesių terminą, nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų laikomi tinkamu kreditoriaus reikalavimų pateikimo būdu. Papildomai pažymi, kad ieškovas praleido ne tik CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą, bet ir CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą 3 metų naikinamąjį terminą, kadangi 3 metai skaičiuojami nuo palikimo atsiradimo t. y. trijų metų terminas suėjo 2016-11-25. Tai reiškia, kad ieškovui nebėra galimybės atnaujinti minėtą 3 mėnesių terminą ir ieškovo reikalavimas negali būti patenkintas.

Civilinio kodekso 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Vien gramatinis šių būdų aiškinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytą termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją. Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis c. b. Nr. 3K-7-18/2014). Svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Remiantis aukščiau minėta teisės norma, konstatuotina, kad ieškovo teisė pareikšti reikalavimus prasidėjo 2013 m. lapkričio 25 d., t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos ir baigėsi 2016 m. lapkričio 25 d. Taigi, ieškovas, kreipdamasis į notarą 2014-02-02, praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus mirusiojo I. G. įpėdiniams. Tačiau CK 5.63 straipsnio 4 dalimi teismui suteikta teisė pratęsti palikėjo kreditoriaus dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti. Ieškovas 2016-12-08 pateikė prašymą dėl termino pratęsimo (e. b. 1 t., b. l. 73-74). Nesutiktina su atsakovo pozicija, kad termino atnaujinimo klausimas turi būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, kai nagrinėjamu atveju, teismas jau yra pradėjęs bylą ginčo teisena. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-14 nutartyje c. b. Nr. 3K-7-18/2014 yra nurodęs, kad teismuose pradėjus nagrinėti bylą dėl skolos priteisimo, netikslinga, kad ieškovas ypatingosios teisenos tvarka kreiptųsi į teismą ir pradėtų atskirą civilinę bylą dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti pratęsimo. Ieškovui turi būti suteikta teisė pateikti prašymą pratęsti terminą, o šis prašymas teismo nagrinėtinas kartu su reikalavimu priteisti skolą.

Teismas, vertindamas termino atnaujinimo klausimą turi nustatyti ar jo praleidimo priežastys yra svarbios. Lietuvos Respublikos civilinio kodekse nenustatyta, kokios priežastys laikomos svarbiomis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo spręsti ar pareiškėjo nurodytos priežastys dėl termino praleidimo yra pakankamai svarbios. Tai yra teismo diskrecijos teisė. Todėl teismas vadovaujasi ir bendraisiais teisės principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir teisingai. Iš byloje esančių bei ieškovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas apie I. G. mirtį sužinojo 2014-04-02 (e. b. 1 t., l. 11). Po šios informacijos paaiškėjimo ieškovas buvo aktyvus, siekdamas įgyvendinti savo kaip mirusiojo kreditoriaus teises – kreipėsi į notarą, norėdamas išsiaiškinti kas priėmė mirusiojo palikimą (e. b. 1 t., b. l.18). Gavęs informaciją apie tai, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pradėjo palikimo priėmimo procedūrą po skolininko mirties, kreipėsi tiek į Valstybinę mokesčių inspekciją, tiek į Nacionalinę žemės tarnybą (e. b. 1 t., b. l. 19-24), norėdamas neteisminiu būdu išspręsti žalos atlyginimo klausimą, tačiau minėtos institucijos, žalos neatlygino.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad mirusiojo I. G. turto paveldėtoja valstybė apie ieškovo kreditorinius reikalavimus pareikštus vadovaujantis Civilinio kodekso 5.63 straipsniu buvo informuota iki pradedant paveldėjimo procedūras, atsižvelgiant į ieškovo veiksmus jam sužinojus apie jo skolininko I. G. mirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad ieškovas terminą pareikšti reikalavimus po I. G. mirties priėmusiems palikimą įpėdiniams praleido dėl svarbių priežasčių. Ieškovo prašymas dėl praleisto 3 mėnesių termino pareikšti kreditorinius reikalavimus palikėjo I. G. įpėdinei – valstybei tenkintinas, terminas atnaujintinas. Mirusiojo I. G. įpėdinei – valstybei, atsirado pareiga atsakyti pagal skolininko prievoles jo esamiems kreditoriams.

Atkreiptinas atsakovo dėmesys ir į tai, kad 3 metų naikinamasis senaties terminas, numatytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalyje, taikomas ne prašymui atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą pateikti, o kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Ieškovas 2014-04-02 raštu informavo Vilniaus miesto 42-tą notarų biurą dėl kreditorinio reikalavimo I. G. įpėdiniams (e. b. 1 t., b. l. 18), taigi nuo palikimo atsiradimo (2013-11-25) trijų metų naikinamasis terminas nebuvo suėjęs.

Nagrinėjamu atveju, turtas, kurį paveldėjo atsakovas nėra realizuotas, jo vertė nustatyta vertinimo ataskaitoje (el. b. 2 t., b. l. 14-15) gali neatitikti realios turto kainos, todėl teismas atnaujinęs terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti ir tenkindamas ieškovo ieškinį, pažymi, kad valstybė visais atvejais atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-687/2016)

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

atnaujinti ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įm. kodas 110051834, praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą reikalavimui po palikėjo I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties įpėdiniui Lietuvos Respublikos valstybei pareikšti.

Ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei Lietuvos draudimas, kodas 110051834, iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, 176,18 Eur (vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų 18 ct) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (176,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas. Priteisiama ieškovui skola, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, neviršijant Lietuvos Respublikos valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė