Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. (D. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties, kuria netenkintas D. R. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-403-2025 (ROIK:24260914965) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-403-2025 D. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad 2024 m. gruodžio 3 d. 21.45 val. Vilniuje, Pilaitės pr. vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam pirmu pūtimu nustatytas 1,33 promilės girtumas, o antru pūtimu – 1,31 promilės girtumas. Tokiais veiksmais D. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – Kelių eismo taisyklės, KET) 14 punktą. Už administracinį nusižengimą D. R. paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 (trylikai) mėnesių.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, kad apeliantas neginčija padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. neginčija administracinio nusižengimo aplinkybių bei savo kaltės. Taigi, galima spręsti, kad D. R. iš esmės sutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Visgi, apeliantas nesutinka su Institucijos nutarimu jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – trukme, todėl apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti šios priemonės trukmę iki vienerių metų bei skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Nagrinėjamu gi atveju, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos duomenimis, įvertinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties motyvus, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo prašymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir byloje surinktiems duomenims neprieštaraujančias išvadas dėl D. R. kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei pakankamai išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kodėl administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. skundas netenkintinas, o Institucijos nutarimas, kuriuo, be kita ko, paskirta administracinio poveikio priemonė, paliktinas galioti visa apimtimi. Apygardos teismas akcentuoja, kad atsižvelgdamas į apeliacinio skundo turinį, taip pat apeliantui neišreiškus nesutikimo su jam paskirta administracine nuobauda – bauda – bei nesutikimo su administracinio poveikio priemonės taikymu iš esmės, nagrinėja administracinio nusižengimo bylą apeliacinio skundo apibrėžtose ribose ir pasisako išimtinai administracinio poveikio priemonės trukmės nustatymo teisingumo bei pagrįstumo kontekste.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde iš esmės nepateikiama jokių argumentų, kurių pagrindu apeliantas grindžia savo prašymą sutrumpinti jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau laikosi pozicijos, jog paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta. Pažymėtina tai, kad iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pakankamai išsamiai įvertino tiek administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tiek paties pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja, pažymėdamas esminius sprendimo pagrindimui reikšmingus momentus.

12. Transporto priemonės vairavimas, kai tai daro neblaivus asmuo, laikomas viena šiurkščiausių bei pavojingiausių administracinių nusižengimų, kadangi sukelia pavojų ne tik paties pažeidėjo, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui. Dėl šios priežasties Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtinta griežta atsakomybė už tokio administracinio nusižengimo padarymą, o specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas tokiu atveju yra privalomas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas administracinio nusižengimo aplinkybes, pagrįstai atkreipė dėmesį, kad D. R., būdamas neblaivus, transporto priemonę vairavo darbo dieną ir nors tai darė vakaro metu (21.37 val.), tačiau vairavo Vilniaus mieste, ties mikrorajonu, kur yra intensyvus eismas. Be kita ko, apeliantas vairavo nesant jokios itin svarbios priežasties, kaip pats nurodė pirmosios instancijos teisme, nelabai buvo būtinybės važiuoti atgal namo, galėjo važiuoti taksi, tačiau nenorėjo palikti mašinos. Apeliacinės instancijos tesimo vertinimu, tokios aplinkybės rodo neatsakingą apelianto požiūrį į eismo saugumą, taip pat ir į turimos specialiosios teisės išsaugojimą. Padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad D. R. automobiliu važiavo ne vienas, o kaip nurodė pirmosios instancijos teisme, važiavo dviese su draugu.

14. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas jį išsiaiškinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad minėta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020).

15. Iš 2024 m. gruodžio 3 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. R. teigė išgėręs tik vieną bokalą alaus, todėl nesutiko su neblaivumo nustatymo rezultatais, t. y. kad pirmu pūtimu nustatyta 1,33 promilės, o antru – 1,31 promilės neblaivumas. Skunde dėl Institucijos nutarimo teigė pripažįstantis kaltę ir labai besigailintis dėl to, kad vairavo išgėręs, taip pat ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė prisipažįstantis dėl padaryto nusižengimo ir nurodė, jog labai dėl jo gailisi. Visgi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju asmens prisipažinimas yra formalus siekiant švelnesnės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo pozicija, o ją paneigiančių argumentų nepateikiama ir apeliaciniame skunde. Tokį apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą sustiprina ir nenuosekli paties apelianto pozicija dėl jam nustatyto neblaivumo, kadangi, kaip matyti iš 2024 m. gruodžio 3 d. vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo, policijos pareigūnams sustabdytas D. R. paaiškino, jog alkoholį vartojo prieš tris valandas ir išgėrė tik vieną bokalą alaus. Gi teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme D. R. aiškino, kad važiavo iš gedulingų pietų, buvo išgėręs du ar tris stikliukus stipriųjų gėrimų. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, konstatuoti D. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra teisinio bei faktinio pagrindo.

16. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad D. R. administracine tvarka baudžiamas ne pirmą kartą, bet kita ko, ir už su Kelių eismo taisyklių pažeidimais susijusius administracinius nusižengimus. Jis anksčiau buvo baustas už transporto priemonės palikimą ant pravažiavimo, užstatant kitą transporto priemonę, už nustatyto greičio viršijimą, už vairavimą neprisisegus įrengto saugos diržo. Nors anksčiau apelianto padaryti administraciniai nusižengimai, susiję su Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimais, nelaikytini itin šiurkščiais, visgi, šios aplinkybės neduoda pagrindo spręsti, kad jis laikytinas itin pavyzdingu vairuotoju. Pasikartojantys pažeidimai parodo, kad D. R. yra linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių ir daryti naujus, kaip šiuo atveju, jau pavojingesnius nusižengimus. Visgi, teigiamai apeliantą charakterizuoja ta aplinkybė, kad Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis jam paskirtos baudos sumokėtos.

17. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad Institucijos nutarimu nustatytas per ilgas D. R. skirtinos administracinio poveikio priemonės terminas. Juo labiau, kad net ir nenustačius apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių jam nustatytas tik vienu mėnesiu ilgesnis specialiosios teisės atėmimo terminas nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas šios administracinio poveikio priemonės minimalus terminas, dėl to nesutiktina su apeliaciniame skunde nurodyta administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. pozicija, kad jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminas yra per griežtas.

18. Kaip matyti iš bylos duomenyse išreikštos administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. pozicijos, jis administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimu yra suinteresuotas iš esmės dėl to, kad nereikėtų iš naujo laikyti vairuotojo egzamino. Visgi, pabrėžtina, kad tam tikri suvaržymai ir nepatogumai, kylantys asmenį patraukus administracinėn atsakomybėn ir pritaikius tam tikras nuobaudas ir / ar administracinio poveikio priemones, yra natūrali padaryto administracinio nusižengimo išdava. Pabrėžtina, kad kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, o tokią išvadą patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Taigi vien tai, kad dėl tenkančio apribojimo vairuoti transporto priemones apeliantas patirs asmeninio pobūdžio nepatogumų, savaime neduoda pagrindo išvadai, jog tokia administracinio poveikio priemonė ir / ar jos trukmė yra neproporcinga. Priešingas aiškinimas nepagrįstai suteiktų prioritetą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesams ir pažeistų viešąjį interesą užtikrinti visuomenės saugumą, o sprendžiant administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, turi būti įvertinta, ar priėmus tokį sprendimą bus užtikrintas ir visuomenės interesas.

19. Kita vertus, kaip matyti ir iš apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patrauktas D. R., prašydamas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, sutinka, kad jam būtų skiriamas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. ANK 31¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė gali būti nuo vienų iki dvejų metų. Šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis).

20. Kaip buvo nurodyta anksčiau, ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą kaip alternatyva teisės vairuoti transporto priemones atėmimui nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

21. Pažymėtina, kad ANK 31¹ straipsnio taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija turi diskreciją nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju negali būti pasiekti trumpinant administracinio poveikio priemonės terminą ir skiriant D. R. draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tokios išvados pagrįstumą pagrindžia ir tai, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apklaustas apylinkės teisme, nurodė pirmą kartą girdintis ir neįsivaizduojantis, kas yra autoblokas. Tokia apelianto pozicija patvirtina, kad jis nesupranta administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – esmės bei jos tikslo, todėl spręsti, jog tokia poveikio priemonė net ir kartu su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu padėtų užtikrinti administracinės nuobaudos paskirtį, nėra pagrindo (ANK 22 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 1 dalis).

23. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad tiek administracinė nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemonės turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir / ar administracinio poveikio priemones ar jų neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus.

24. Be kita ko, atsakant į apeliacinio skundo prašymą išklausyti naujus teismui reikalingus duomenis, kad sprendimas būtų priimtas ne tik pagal asmenybės praeities faktus, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, rengdamasis nagrinėti bylą dėl D. R. apeliacinio skundo, nenustatė pagrindo administracinio nusižengimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal ANK 651 straipsnio 3 dalie nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Šioje byloje apeliantas, nors ir prašydamas išklausyti naujus duomenis, jokių naujų bylos aplinkybių nenurodė bei jokių naujų įrodymų nepateikė, dėl to apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo administracinio nusižengimo bylą dėl D. R. apeliacinio skundo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius duomenis, tinkamai juos įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties nėra pagrindo. Atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, paties apelianto asmenybę, spręstina, kad Institucijos 2025 m. sausio 6 d. nutarimu nustatytas trylikos mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminas laikytinas teisingu ir proporcingu. Tai suponuoja pagrindą administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. (D. R.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.