Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-31 · Byla Nr. 2SA-100-302/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-31
Bylos Nr.
2SA-100-302/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Marijonas Greičius, Neringa Švedienė
Pareiškėjas
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-100-302/2010Procesinio sprendimo kategorijos 128.11; 129.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienėkolegijos teisėjai Marijonas Greičius ir Neringa Švedienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria pareiškimas netenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei Marijai Lekstutienei, G. B. , E. S. dėl antstolio veiksmų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau tekste VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas pripažinti antstolės Marijos Lekstutienės 2009-08-12 patvarkymą dėl konfiskuoto automobilio perdavimo vykdomojoje byloje Nr. 0007/09/00651 neteisėtu ir jį panaikinti. Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2008-12-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-239/2008 nusprendė konfiskuoti 1987 m. automobilį Mazda 323, valst. Nr. MKE 278, VIN kodas JMZBF13J00441389. Vykdydama teismo nutarimą, antstolė Marija Lekstutienė areštavo minėtą automobilį bei 2009-04-01 raštu dėl konfiskuoto automobilio Nr. 651/09 informavo VMI apie konfiskuotą turtą. VMI 2008-04-14 atsisakė konfiskuotą automobilį apskaityti ir realizuoti nustačiusi, kad jis nerealizuotinas. Savo atsisakymą pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Taisyklių 20 str. nurodyta, kad tuo atveju, kai konfiskuoto turto realizavimo terminas yra pasibaigęs arba nustatoma, kad šis turtas yra sugedęs, sugadintas ar pripažintas nerealizuotinu (netinkamu panaudoti), toks turtas į VMI apskaitą neįtraukiamas: jis pripažįstamas atliekomis institucijos, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, sprendimu. Antstolė Marija Lekstutienė pakartotinai 2009-08-12 priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0007/09/00651, kuriuo neteisėtai pavedė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai perimti konfiskuotą automobilį, todėl toks patvarkymas naikintinas kaip neteisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi skundo netenkino. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad valstybė tapo automobilio savininke įsiteisėjus 2008-12-19 teismo nuosprendžiui, t.y. 2009-01-08, todėl antstolis pagal CPK 692 str. turi perduoti turtą savininkui – valstybei, kurios funkcijas perduodant apskaitant, saugant, realizuojant, grąžinant ir pripažįstant atliekomis konfiskuotą ir kitą Taisyklėse nurodytą turtą, vykdo mokesčių inspekcija (Taisyklių 2 punktas). Taisyklės, kaip poįstatyminis aktas, reglamentuoja valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip valstybei perduoto turto tvarkytojos veiksmus su jose nurodytu turtu (Taisyklių 2 punktas), bet nesprendžia ir negali spręsti pačios nuosavybės pripažinimo valstybei klausimo. Juo labiau, tokios teisės neturi ir mokesčių inspekcija. Antstolis, vykdydamas teismo nutarimą, privalo perduoti valstybės įgaliotai institucijai (šiuo atveju Valstybinei mokesčių inspekcijai) konfiskuotą turtą, o valstybės įgaliota institucija privalo jį priimti, nes šis turtas yra paimtas pagal įstatymą už asmens padarytą teisės pažeidimą. Jokie įstatymai nesieja teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo vykdymo su tokio turto apskaitos tvarka, galimybe šį turtą realizuoti ar pan., todėl antstolės 2009-08-12 patvarkymas, kuriuo ji pavedė VMI perimti konfiskuotą automobilį, yra teisėtas ir negali būti naikintinas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas VMI atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės bei panaikinti skundžiamą antstolės patvarkymą.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymus. Teismas be pagrindo susiaurino subjektų ratą nurodydamas, kad tik mokesčių inspekcija priima, apskaito, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis konfiskuotą, kitą turtą, perduotiną valstybės nuosavybėn. Konfiskuoto turto nuosavybės teisės turėtoja yra valstybė, tačiau CPK 692 str. įtvirtinta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis perduoda valstybinei mokesčių inspekcijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Tačiau kaip matyti iš Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo 5 str. 2 d., Taisyklių 3.1, 6 p., ji yra įpareigotas apskaityti tik tokį valstybės nuosavybėn perduotiną turtą, kuris yra realizuotinas. 2009-03-31 turto įvertinimo (apžiūros) akte patvirtinta, kad konfiskuotas automobilis yra nenaudotinas pagal paskirtį ir nerealizuotinas, todėl ji pagrįstai, vadovaudamasi Taisyklių 20 p., atsisakė apskaityti ir realizuoti konfiskuotiną automobilį. Sistemiškai aiškinant Taisyklių 20 p., CPK 691, 692 str. matyti, kad ji turi pareigą priimti antstolio perduodamą konfiskuotą turtą tik tuo atveju, jeigu toks turtas apskritai yra realizuotinas. Pagal Taisyklių 2.2, 6.2, 20 p. konfiskuotą turtą, kuris buvo pripažintas nerealizuotinu ir dėl to neįtrauktas į mokesčių inspekcijos apskaitą, privalo apskaityti institucija, kurioje yra konfiskuotas turtas, pripažinti atliekomis bei utilizuoti. Be to, pagal Taisyklių 124 p. institucija, įtraukusi į apskaitą ir pripažinusi atliekomis nerealizuotiną turtą, veikia kaip Atliekų tvarkymo įstatyme nurodytas atliekų turėtojas, o ji negali šiuo atveju būti laikoma atliekų turėtoja. Dėl to antstolės M. L. 2009-08-12 patvarkymas yra neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai įvertinus antstolio atliktus veiksmus vykdymo procese, susijusius su turto konfiskavimu baudžiamojoje byloje ir tinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio įgaliojimus realizuojant konfiskuotą turtą (Civilinio proceso kodekso 651 str., 692 str.), todėl keisti jos ar nakinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2008-12-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-239/2008 nusprendė konfiskuoti 1987 m. automobilį Mazda 323, valst. Nr. MKE 278, VIN kodas JMZBF13J00441389. Šio nuosprendžio pagrindu 2009-03-24 buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris antstolės Marijos Lekstutienės kontoroje gautas 2009-03-26. Antstolė, priėmusi vykdymui šį vykdomąjį raštą, 2009-04-01 surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo automobilį Mazda 323, valst. Nr. MKE 278. 2009-04-01 Nr. 651/09 raštu dėl konfiskuoto automobilio, adresuotu VMI antstolė pranešė apie konfiskuotą turtą – minėtą automobilį. 2009-04-09 turto įvertinimo (apžūros) aktu VMI nustatė, kad minėtas automobilis nerealizuotinas. 2009-04-14 raštu VMI informavo antstolę, kad nurodyta transporto priemonė turi didelių trūkumų ir neatitinka kelių transporto priemonėms keliamų reikalavimų, todėl apskaityti ir realizuoti jos negali. 2009-04-14 raštu Nr.(14.10)-46-11918 informavo antstolę, jog remiantis Taisyklių 6 p. VMI apskaito tik tokį valstybės nuosavybėn perduotiną turtą, kuris yra realizuotinas. Antstolė Marija Lekstutienė 2009-08-12 patvarkymu dėl konfiskuoto automobilio perdavimo pakartotinai informavo VMI apie konfiskuotą automobilį realizavimui, kurį pareiškėjas VMI apskundė teismui. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė, pareiškėjas su tokia teismo nutartimi nesutinka.

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp suinteresuotų asmenų kilo dėl to, ar VMI turi pareigą priimti valstybės nuosavybėn perduotą baudžiamojoje byloje teismo konfiskuotą turtą tuo atveju, jeigu įstatymų nustatyta tvarka šis turtas pripažįstamas nerealizuotinu, t.y. neturinčiu ekonominės vertės.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Civilinio proceso kodekso 692 str. reglamentuoja perduodamo valstybei turto realizavimo tvarką – jog teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Pažymėtina, kad konfiskavimas yra specialusis nuosavybės teisės įgijimo (kartu ir praradimo) pagrindas, kuomet teisės pažeidimą padaręs asmuo praranda nuosavybės teisę į konfiskuojamą turtą, o valstybė įgyja nuosavybės teisę į konfiskuotą turtą (CK 4.47 str. 10 p., 4.67 str., BK 72 str., ATPK 26 str.). Nuosavybės teisės perėjimo valstybei momentu laikytinas nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momentas, ką netiesiogiai patvirtina BK 72 str. 5 d. Todėl asmens, kurio turtas konfiskuojamas, nuosavybės teisė antstoliui perėmus turtą yra jau pasibaigusi ir perėjusi valstybei. Antstolis yra įgaliotas perduoti konfiskuojamą turtą, tačiau jam nėra suteikta teisė disponuoti valstybei priklausančiu turtu. Civilinio proceso kodekso 692 str. yra vienareikšmiškai nustatyta, kad antstolis perduoda konfiskuotą turtą valstybei, o neperduoda tik įstatymų nustatytais atvejais. VMI, nesutikdama su konfiskuoto automobilio jai perdavimu, vadovaujasi 2004-05-25 Vyriausybės nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis (poįstatyminiu teisės aktu), pagal kurių 6.1. p. Mokesčių inspekcija turi apskaityti tik tokį turtą, kuris yra realizuotinas, t. y. turintis ekonominę vertę. Šalims skirtingai vertinant, kuri teisės norma turi būti taikoma ginčui, kolegija pažymi, kad pirmenybė teikiama aukštesnės galios teisės aktui, šiuo atveju Civilinio proceso kodekso normoms. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nustatant, kas turi apskaityti ginčo turtą, svarbus teisinis, o ne faktinis daikto perdavimas. Teisiškai, kaip jau minėta, nuosavybė pereina nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento, taigi nuosavybė Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai į automobilį Mazda 323, valst. Nr. MKE 278 jau perėjo įsiteisėjus Trakų rajono apylinkės teismo 2008-12-19 nuosprendžiui. Laikytina, kad teisiškai šis automobilis jau priklauso Mokesčių inspekcijai, todėl ji ir yra ta institucija, kuriai tenka pareiga sutvarkyti nelikvidų turtą.

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolė 2009-08-19 priimdama patvarkymą „Dėl konfiskuoto automobilio perdavimo“, kuriuo VMi buvo pakartotinai informuota apie minėto automobilio perdavimą realizuoti (b.l.15), veikė pagal jai suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), nepažeisdama antstolio veiklos teisėtumo principo (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, nenumato, kad antstolis privalo imtis kitokių priemonių, vykdydamas teismo nuosprendį dėl turto konfiskavimo, todėl antstolės priimtas patvarkymas dėl konfiskuoto automobilio perdavimo pareiškėjui VMI yra pagrįstas ir teisėtas. Antstolė neturėjo jokio įstatyminio pagrindo spręsti apie tai, kad automobilis nerealizuotinas ir turi būti perduotas kitiems asmenims, kitoms institucijoms, tokios teisės veikti valstybės vardu antstolei negalėjo deleguoti ir pareiškėjas.

Pažymėtina, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje VMI pagal Taisyklių nuostatas turtą iš perduodančiojo asmens (antstolės) turėjo perimti, o po to spręsti klausimus dėl jo įtraukimo į apskaitą arba pripažinimo atliekomis.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad dėl antstolio įgaliojimų, realizuojant konfiskuotą turtą, bei dėl mokesčių inspekcijos veiksmų, kuomet ji nustato, jog turtas yra nerealizuotinas, teismų praktikoje jau yra suformuoti analogiški teismų precedentai (Vilniaus apygardos teismo nutartys: 2009-03-03 c.b. 2SA-33-345/2010; 2009-03-03 Nr.2SA-34-520/2010; 2010-03-18 c.b. Nr.2SA-58-520/2010;2010-05-11 2SA-87-115/2010 c.b. Nr. 2010-05-26 c.b. Nr. 2SA-96-520/2010; 2010-05-19 2SA-102-611/2010).

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Marijonas GreičiusNeringa Švedienė