Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo pagal pareiškėjos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundą (suinteresuotais asmenimis byloje dalyvauja: antstolė Marija Lekstutienė, V. P.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjos pareiškimo dėl antstolės M. Lekstutienės patvarkymo panaikinimo. Teismas nustatė, kad automobilis Honda Civic, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo konfiskuotas pagal Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje 2008-10-27 išduotą vykdomąjį raštą, todėl automobilio savininkė yra valstybė (CK 4.47 str. 10 p.). Teismas, vadovaudamasis CPK 692 str., Taisyklių 2 p., padarė išvadą, kad pareiškėja nesprendžia ir negali spręsti pačios nuosavybės pripažinimo valstybei klausimo. Teismas nurodė, kad antstolis, vykdydamas vykdomąjį raštą, privalo perduoti valstybės įgaliotai institucijai (šiuo atveju mokesčių inspekcijai) konfiskuotą turtą, o valstybės įgaliota institucija privalo jį priimti, jokie įstatymai nesieja teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo vykdymo su tokio turto apskaitos tvarka, galimybe šį turtą realizuoti ir kt., todėl antstolės patvarkymas, kuriuo ji pavedė pareiškėjui perimti konfiskuotą turtą, yra teisėtas ir negali būti naikinamas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, konstatuodamas, kad antstolės M. Lekstutienės 2009-08-19 patvarkymas dėl konfiskuoto automobilio perdavimo pareiškėjai Vilniaus apskrities VMI yra teisėtas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, 2006-06-19 išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-23/2006 (nuosprendis įsiteisėjo 2008-10-15), 2008-10-27 išdavė vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje, kuriame nurodė iš V. P. BK 72 str. pagrindu konfiskuoti automobilį Honda Civic, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2). Vykdomasis raštas konfiskuoti automobilį buvo perduotas vykdyti antstolei M. Lekstutienei. Vykdant šį vykdomąjį raštą Vilniaus apskrities VMI buvo informuota apie konfiskuotą automobilį 2009-01-13 raštu Dėl turto konfiskavimo (b. l. 4). Vilniaus apskrities VMI 2009-01-21 apžiūrėjusi ir įvertinusi automobilį Honda Civic, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), surašė Turto įvertinimo apžiūros aktą Nr.(14.12)-179-11, kuriame nurodė, kad automobilis stipriai paveiktas korozijos (surūdijusios durelės, slenksčiai, sparnų arkos, bagažinės dangtis, išdaužtas automobilio priekinis ir kairės pusės durelių stiklas. Dėl nesandaraus kėbulo, stipriai paveiktas gamtinių jėgų automobilio salonas (apipelijęs, šlapias), matomi dugno metalo korozijos poveikio požymiai, atidengtos laidų pynės kabinoje, nėra automobilio ratų. Atsižvelgdami į automobilio būklę, trūkumus bei į tai, kad transporto priemonė dėl prastos ir netinkamos techninės būklės negali būti panaudota nei pagal tiesioginę, nei pagal netiesioginę paskirtį, pareiškėjos atstovai, pritaikę palyginamosios vertės metodą, nustatė, kad automobilis Honda Civic, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nerealizuotinas (b. l. 5). Vilniaus apskrities VMI 2009-01-27 raštu Nr.(14.10)-46-2958 informavo antstolę M. Lekstutienę, kad vadovaudamasi Taisyklių (šioje byloje vadovaujamasi Taisyklių redakcija, galiojusia iki 2009-12-28) 6 p. Vilniaus apskrities VMI apskaito tik tokį valstybės nuosavybėn perduotiną turtą, kuris yra realizuotinas. Kadangi transporto priemonė turi labai didelių trūkumų, neatitinka kelių transporto priemonėms keliamų reikalavimų, todėl apskaityti ir realizuoti jos Vilniaus apskrities VMI negali. Taip pat Vilniaus apskrities VMI nurodė, kad jei automobilis kaip metalo laužas bus priduotas atliekų tvarkytojui ir už juos bus gauta tam tikra pinigų suma, šie pinigai turi būti pervesti į inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą (b. l. 4). Antstolė M. Lekstutienė 2009-08-19 priėmė patvarkymą dėl konfiskuoto automobilio perdavimo Vilniaus apskrities VMI, kuriuo pakartotinai informavo apie automobilio Honda Civic, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą realizuoti (b. l. 6). Pareiškėja, remdamasi tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias buvo nurodžiusi 2009-01-27 rašte Nr.(14.10)-46-2958, kreipėsi į teismą su skundu dėl minėto patvarkymo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepripažino pagrįstomis ir vadovaudamasis CPK 692 str., Taisyklių 2 p., netenkino skundo, nurodydamas, kad pareiškėja privalo priimti antstolio perduotiną valstybei priklausantį konfiskuotą turtą. Įvertinus pareiškėjos nurodomas aplinkybes, dėl kurių ji nesutinka su antstolės M. Lekstutienės 2009-08-19 patvarkymu dėl konfiskuoto automobilio perdavimo, nurodytas teisės aktų normas, nepripažintina, kad šis antstolės patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilis Honda Civic, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo konfiskuotas baudžiamojoje byloje BK 72 str. pagrindu ir jis nuosavybės teise priklauso valstybei.

BPK 342 str. 4 d. 8 p. numato, kad nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo pateikiamas vykdyti antstoliams. BPK 357 str. 1 d. numato, kad nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vykdymas, jei nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus bei vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Antstolis, perdavęs konfiskuotą turtą teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, ne vėliau kaip per tris dienas grąžina nuosprendį priėmusiam teismui vykdomąjį raštą su įrašu, kad turtas konfiskuotas (2 d.). Tačiau šios taisyklės yra bendro pobūdžio, jos iš esmės numato vykdymo proceso pradinį ir galutinį etapą. Tačiau konkrečių vykdymo procedūrų BPK nenumato ir konkrečios antstolio veiksmų atlikimo tvarkos neapibrėžia. Todėl, atlikdamas konkrečius vykdymo veiksmus, antstolis turi vadovautis bendraisiais jo veiksmus reglamentuojančiais teisės aktais ir, pirmiausia, CPK. CPK pirmiausia yra siekiama apibrėžti institucijas, kurioms turi būti perduotas valstybei atitenkantis turtas (CPK 692 str.) (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009-03-09 nutartis, priimta byloje pagal antstolės Z. Puzinienės prašymą išaiškinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008-04-14 nutarimo vykdymo tvarką).

Šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė M. Lekstutienė, vykdydama vykdomąjį raštą, išduotą baudžiamojoje byloje, dėl automobilio konfiskavimo, automobilį surado ir jį areštavo. Duomenų apie tai, kad būtų reikalinga antstolei šį automobilį realizuoti tam, jog būtų patenkinti ieškiniai dėl žalos atlyginimo ar pan., nėra. CPK 692 str. numato, kad teismo konfiskuotą ar valstybei perduotiną turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. CPK nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, nenumato, kad antstolis privalo imtis kitokių priemonių, vykdydamas vykdomą dėl turto konfiskavimo, todėl antstolės M. Lekstutienės priimtas patvarkymas dėl konfiskuoto automobilio Honda Civic, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo pareiškėjai Vilniaus apskrities VMI, yra pagrįstas ir teisėtas. Antstolė neturėjo jokio įstatyminio pagrindo spręsti apie tai, kad automobilis nerealizuotinas ir turi būti perduotas kitiems asmenims, kitoms institucijoms. Pareiškėja teigia, kad šiuo atveju turi būti taikoma CPK 692 str. numatyta išlyga „jeigu įstatymai nenustato kitaip“ ir nurodo, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo 5 str. 2 d., Taisyklių 2.2, 3.1, 6, 6.2, 20 p., pareiškėjai antstolė negali perduoti nerealizuotino turto, nes tokio turto pareiškėja negali įtraukti į apskaitą, pripažinti atliekomis ir utilizuoti. Pažymėtina, kad pareiškėja procesiniuose dokumentuose nenurodo konkretaus asmens, kuriam antstolė privalėjo perduoti minėtą automobilį, o tik nurodo, kad pagal Taisyklių 2.2, 6.2, 20 p. konfiskuotą turtą, kuris buvo pripažintas nerealizuotinu ir dėl to neįtrauktas į mokesčių inspekcijos apskaitą, privalo apskaityti, pripažinti atliekomis bei utilizuoti institucija, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas. Pareiškėjos nurodyti Taisyklių punktai, įstatymas, nepatvirtina, kad antstolės patvarkymas perduoti pareiškėjai minėtą automobilį, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pareiškėjos Vilniaus apskrities VMI nurodytos Taisyklių nuostatos nenumato, kad antstolis konfiskuotą turtą privalo perduoti kitoms institucijoms ar kitiems asmenims, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai. Priešingai, Taisyklių 1 p. nurodyta, kad valstybei perduotinas turtas yra bešeimininkis, konfiskuotas, valstybės paveldėtas, į valstybės pajamas perduotas turtas, radinys, lobio dalis, priklausanti valstybei, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei daiktai, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, kurie realizuojami ar pripažįstami atliekomis pagal šių Taisyklių nuostatas. Taisyklių 2 p. 1 d. numato, kad šių Taisyklių nuostatos taikomos mokesčių inspekcijai priimant, apskaitant, realizuojant, grąžinant ir pripažįstant atliekomis bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, į valstybės pajamas perduotą turtą, radinius, lobius ir kitus daiktus. Pagal Taisyklių 2 p. 2 d. Taisyklių nuostatos taikomos ir kai kita valstybės ar savivaldybės institucija, vadovaudamasi CK, šiomis Taisyklėmis ar kitais teisės aktais priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ar pripažįsta atliekomis turtą. Turto perdavimo tvarka yra nurodyta Taisyklių 4 p. Pagal Taisyklių 4.4 p. mokesčių inspekcija, gavusi raštišką pranešimą apie valstybei perduotiną turtą, per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos turi perimti turtą iš perduodančiojo asmens, jį įvertinti, prireikus atlikti ekspertizę ir surašyti Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004-06-21 įsakymu patvirtintos formos turto apskaitos ir perdavimo aktą. Taisyklių 4.11 p. numato, kad jeigu įvertinus turtą paaiškėja, kad jis yra mažavertis, praradęs savo prekinę vertę, netinkamas panaudoti pagal paskirtį arba saugojimo išlaidos viršija jo vertę, mokesčių inspekcija jo neapskaito. Taigi nenurodoma, kad tas turtas neperimamas. Pažymėtina, kad Taisyklių 20 p. taip pat reglamentuoja konfiskuoto turto apskaitymą. Taisyklių 11 p. numato, kad konfiskuotas turtas mokesčių inspekcijai turi būti perduotas per 10 darbo dienų nuo sprendimo konfiskuoti turtą įsiteisėjimo dienos. Kompetentingas asmuo, perduodamas mokesčių inspekcijai teismo nuosprendžiu (nutarimu) konfiskuotą turtą, turi pateikti patvirtintą nuosprendžio kopiją (administracinės bylos protokolo, kuriame nurodyta apie turto paėmimą, kopiją) ir turto arešto (turto aprašymo) faktą patvirtinančius dokumentus. Jokių kitų pareigų kompetentingam asmeniui nenumatyta. Taigi pagal Taisyklių nuostatas mokesčių inspekcija turtą iš perduodančiojo asmens (šioje byloje antstolės) turėjo perimti, o po to spręsti klausimus dėl jo įtraukimo į apskaitą ar pripažinimo atliekomis. Taisyklėse yra aiškiai atriboti mokesčių inspekcijos veiksmai, susiję su turto perėmimu ir jo įtraukimu į apskaitą. Mokesčių inspekcijos veiksmai, sprendžiant klausimą dėl konfiskuoto turto įtraukimo į apskaitą, nedaro įtakos antstolio atliekamiems veiksmams, kuriais jis perduoda konfiskuotą turtą. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 5 p. mokesčių inspekcija jai perduoto turto saugojimo, pripažinimo atliekomis, realizavimo ir kitas išlaidas apmoka iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.

Pareiškėja Vilniaus apskrities VMI savo argumentus grindžia Turto įvertinimo (apžiūros) aktu, surašytu pagal formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-07-02 įsakymu Nr. VA-127 (b. l. 5), tačiau su tokia pareiškėjos pozicija nesutiktina, nes Taisyklių nuostatos nenumato, kad Turto įvertinimo (apžiūros) akto, surašyto pagal formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-07-02 įsakymu Nr. VA-127, pagrindu mokesčių inspekcija turi teisę neperimti konfiskuoto turto, o antstolis neturi teisės perduoti turto. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-07-02 įsakymu Nr. VA-127 patvirtintų Turto grąžinimo akto, turto paėmimo (perdavimo) akto ir turto įvertinimo (apžiūros) akto formų pildymo taisyklių 21-26 p. numato Turto įvertinimo (apžiūros) akto pildymo tvarką ir pagrindus. Pagal 22.3 p. akte turi būti nurodomas dokumento, kuriuo įformintas perėmimas į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apskaitą, pavadinimas, sudarymo data ir numeris, šie duomenys nurodomi, kai atliekamas perimto į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apskaitą turto įvertinimas. Aktas surašomas dviem egzemplioriais, vienas iš jų įteikiamas turtą apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai perduodančiam asmeniui ar jo atstovui (24 p.). Iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-07-02 įsakymu Nr. VA-127 patvirtintų Turto grąžinimo akto, turto paėmimo (perdavimo) akto ir turto įvertinimo (apžiūros) akto formų pildymo taisyklių 27 p. matyti, kad šių Taisyklių turi laikytis apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai, kurie organizuoja ir vykdo bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimą, apskaitymą, saugojimą, realizavimą, grąžinimą ir pripažinimą atliekomis. Pareiškėjos argumentai dėl Taisyklių nuostatų, susijusių su greitai gendančio turto realizavimu ir utilizavimu, nesusiję su šioje byloje nagrinėjama situacija, nes ginčo automobilis nėra greitai gendantis turtas. Teisės aktai nenumato, kad antstolis turi teisę surašyti Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintos formos turto pripažinimo atliekomis aktą ar pavesti kitiems asmenims surašyti tokį aktą. Pareiškėja Vilniaus apskrities VMI nei antstolei M. Lekstutienei, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokios institucijos sprendimo, kuriuo būtų pripažintas ginčo automobilis atliekomis, kurios turi būti utilizuotos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-205-533/2007 išaiškino, jog teismas, kuris konfiskavo turtą, turi pripažinti turtą atliekomis, jei jis yra nerealizuotinas. Vilniaus apygardos teismas 2010-03-03 nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 2SA-33-345/2010, Nr. 2SA-34-520/2010; 2010-03-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2SA-56-492/2010, kurių ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos fabula, yra suformavęs praktiką šios kategorijos bylose, kad konfiskuotą turtą antstolis yra įgaliotas perduoti mokesčių inspekcijai, o mokesčių inspekcija turi perimti antstolio perduodamą konfiskuotą turtą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus pareiškėjos atskirojo skundo, atsižvelgiant į tai, kad mokesčių inspekcija yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, nurodytos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 str. 4 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.