- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-09
- Bylos Nr.
- e2A-1188-796/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13239-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- D. M.
- Ieškovas
- K. K.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės (pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui D. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo sūnui E. M. išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 185 Eur, išlaikymą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo sūnui E. M. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 1 235 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalims gyvenant kartu, nesudarius santuokos, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. M.. Šalių nepilnametį sūnų didžiąja dalimi išlaiko ieškovė, atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda nepakankamai: per pirmąjį 2016 metų pusmetį atsakovas vaikui išlaikyti skyrė vidutiniškai tik po 86 Eur per mėnesį, o nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio nebeteikia jokio išlaikymo. Vaikui išlaikyti reikalinga suma sudaro 370 Eur per mėnesį. Skaičiuojant lygiomis dalimis, kiekvienas iš tėvų vaikui išlaikyti turėtų skirti po 185 Eur. Ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturi, vienintelis jos pajamų šaltinis – apie 960 Eur darbo užmokestis. Atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, dirba direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančia statybos darbais. Atsakovas neatskleidžia savo gaunamų pajamų dydžio, tačiau turimo turto masė leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas pajėgus ir turėtų teikti vaikui 185 Eur dydžio išlaikymą. Kadangi atsakovas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. vaikui išlaikyti skyrė 430 Eur, o nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio išlaikymo vaikui nebeteikia, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 235 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-22 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo D. M. nepilnamečio vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymui po 185 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. spalio 6 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 1 235 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. iki 2016 m. spalio 6 d.; paskyrė ieškovę K. K. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės; nepilnamečio vaiko E. M. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove K. K.; priteisė iš atsakovo D. M. 78 Eur žyminio mokesčio valstybei; priteisė ieškovei iš atsakovo D. M. 31 Eur žyminio mokesčio ir 170 Eur advokato išlaidų.Teismas nurodė, jog atsakovas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie savo pajamas ir savo vardu turimą registruotą turtą, tačiau duomenų nepateikė. Iš ieškovės teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas savo vardu turi nekilnojamojo turto, kurio bendra vertė yra 29 448 Eur. 2014 m. kovo 3 d. atsakovas pardavė nuosavybės teise valdomą turtą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir gavo pajamų. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali daryti išvados, jog atsakovas neturi pajamų ir negali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo.Teismas pažymėjo, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaiku. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl turi stengtis gauti pakankamas pajamas savo nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas tenkino kaip pagrįstą ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. vaikui išlaikyti sumokėjo 430 Eur, o nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio nepadeda išlaikyti nepilnamečio vaiko, todėl prašė priteisti 1 235 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas nepateikė atsikirtimų į ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, neginčijo ieškovės ieškinyje nurodytų motyvų ir argumentų, į teismo posėdį neatvyko, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovas pripažįsta ieškinio reikalavimus.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 130 Eur per mėnesį, o reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo netenkinti, taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priimti pateiktus naujus įrodymus.Atsakovas nurodo, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovas neturėjo galimybės pateikti įrodymų: jis buvo išvykęs į užsienį, o pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės ištirti ir įvertinti visų aplinkybių.Atsakovo turtinė padėtis yra vidutiniška. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o vidutinis mėnesio darbo užmokestis per mėnesį tesudaro 360 Eur. Atsakovui skiriamas darbo užmokestis atitinka įmonės turtinę padėtį, kuri nėra gera.Atsakovui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pirktas iš kredito ir jam įregistruota hipoteka, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuotas, taip pat atsakovui dar priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, kuris skirtas automobiliui saugoti, ir asmeninėms reikmėms naudojamas automobilis VW Transporter. Atsakovas negali teikti 185 Eur dydžio per mėnesį išlaikymo, nes tai neatitinka jo turtinės padėties, o išlaikymą turi teikti abu tėvai proporcingai jų turtinei padėčiai. Atsakovas sutiktų teikti 130 Eur dydžio išlaikymą. Be to, atsakovas nesutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas, nes pagal galimybes teikė vaikui išlaikymą.Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti 150 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Šalies argumentai
4.1. Ieškovė nurodo, jog atsakovas neginčija vaiko poreikiams tenkinti reikalingos sumos dydžio, o apeliacinį skundą grindžia argumentais dėl savo turtinės padėties. Tačiau atsakovo nurodyti argumentai dėl turtinės padėties yra aiškiai nepagrįstai. Iš atsakovo turimo turto sudėties, jo įsipareigojimų kreditoriams galima spręsti, jog atsakovo pajamos didesnės nei jis nurodo. Tikėtina, kad atsakovas slepia tikrąsias pajamas.
Atsiliepimas
4.2. Atsakovas teigia, jog teikė sūnui išlaikymą pagal galimybes, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo kada, kokia forma ir kokio dydžio išlaikymą teikė sūnui, taip pat nepateikia jokių įrodymų apie teiktą išlaikymą, todėl atsakovo argumentai dėl nepagrįstai priteisto išlaikymo įsiskolinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Atsakovas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, ją pagrįsdami rašytiniais įrodymais, todėl atsakovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.
Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame ginčija priteisto išlaikymo dydį – sutinka mokėti 130 Eur per mėnesį, taip pat neigia susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Prie apeliacinio skundo atsakovas pridėjo naujų įrodymų: įsakymo dėl komandiruotės kopiją, VĮ „Regitra“ pažymą, VĮ Registrų centro ir Hipotekos registro išrašų kopijas, duomenis apie darbo užmokestį. Atsakovas teigia, jog negalėjo pirmosios instancijos teismui pateikti šių įrodymų, nes buvo išvykęs į užsienį. Kolegija, spręsdama klausimą dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo, pabrėžia, jog pagal bendrą Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje įtvirtiną taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš bylos medžiagos matyti, jog procesiniai dokumentai atsakovui 2016-11-09 buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas pateikė 2016-09-09 įsakymo dėl komandiruotės kopiją, kuriame nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2016-09-14 iki 2016-12-12 atsakovas buvo išsiųstas komandiruotei į Švedijos karalystę. Nors įsakymas pasirašytas paties D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, tačiau įvertinus byloje taikytą procesinių dokumentų įteikimo būdą, tai, jog atsakovas teigia buvęs užsienyje, pripažintina, jog galėjo egzistuoti objektyvios kliūtys atsakovui laiku pateikti turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, todėl atsakovo naujai pateikti dokumentai priimtini. Be to, kolegija pripažįsta tai esant būtina, siekiant teisingo ir visapusiško bylos faktinių aplinkybių nustatymo, ypač atsižvelgiant į byloje reiškiamų reikalavimų pobūdį – išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimą.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo D. M.. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 370 eurų, todėl prašė iš atsakovo priteisti 185 Eur dydžio išlaikymą, taip pat 1 235 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2016 metų sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, jog ieškovės vidutinės pajamos, gaunamos iš UAB „(duomenys neskelbtini), sudaro apie 960 Eur. Iš ieškovės paaiškinimų nustatė, kad atsakovas dirba. Atsakovas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie pajamas ir savo vardu turimą registruotą turtą, tačiau tokių duomenų pirmosios instancijos teismui nepateikė. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurio bendra vertė yra 29 448 Eur. 2014 m. kovo 3 d. atsakovas pardavė nuosavybės teise valdomą turtą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir gavo pajamų. Kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismas nusprendė negalintis daryti išvados, jog atsakovas neturi pajamų ir negali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, taigi priteisė iš atsakovo ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Iš atsakovo pateiktų naujų įrodymų papildomai nustatytos šios reikšmingos aplinkybės, susijusios su atsakovo turtine padėtimi: atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), buto vidutinė rinkos vertė – 26 952 Eur, butui nuo 2007-05-11 registruota hipoteka; atsakovui priklauso 0,1062 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypui nuo 2017-02-24 taikomas areštas; atsakovui taip pat priklauso 0,1007 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); kitą atsakovui priklausantį turtą sudaro garažo boksas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 1996 m. automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas 2007-05-05 sudarė kredito sutartį su „Swedbank“, AB, sutartyje numatyta įsiskolinimo suma – 16 288,23 Eur, faktinio įsiskolinimo suma – 7 155,05 Eur, sutarties užtikrinimui taikoma anksčiau nurodyto buto hipoteka; iš atsakovo pateiktos pažymos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2017 m. vasario mėn. gautas pajamas matyti, jog atsakovas vidutiniškai uždirba apie 325 Eur per mėnesį. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).Atsakovas ginčija nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumą. Kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas iš esmės neginčija, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalinga ieškovės nurodyta suma – 370 Eur per mėnesį, tačiau teigia, kad jo finansinė padėtis neleidžia jam teikti teismo priteisto išlaikymo dydžio. Kadangi ieškovė tinkamai pagrindė, jog nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti reikalinga 370 Eur per mėnesį dydžio suma, atsakovas šių aplinkybių neginčijo, teisėjų kolegija nurodytą sumą laiko pagrįsta ir užtikrinančia nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius. Atsakovo argumentai, jog jo turtinė padėtis neleidžia jam teikti teismo priteisto dydžio išlaikymo, atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis sudaro 185 Eur. Atsakovas, kaip darbingas darbingo amžiaus asmuo, privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų vaiko teisę gauti bent jo būtinuosius poreikius tenkinantį išlaikymą. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, darbą, teikiantį periodines pajamas. Nors atsakovas teigia, jog iš įmonės gauna tik minimalų atlyginimą ir tai atitinka įmonės turtinę padėtį, kolegija turi pagrindo abejoti šių atsakovo teiginių pagrįstumu. Atsakovas nepateikė visiškai jokių įrodymų apie realią įmonės turtinę padėtį (balansų, pelno/nuostolio ataskaitų), todėl jo teiginys, kad gaunamos pajamos atitinka įmonės turtinę padėtį, vertintinas kritiškai, nes atsakovas, kaip įmonės direktorius, gali pats spręsti dėl sau išmokamo atlyginimo dydžio. Esant tokiai situacijai ir atsakovui nepateikus tinkamų bei pakankamų įrodymų dėl įmonės turtinės padėties, teisėjų kolegija visas abejones vertina vaiko interesų naudai, taigi pripažintina, jog nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia vaikui teikti 185 Eur dydžio išlaikymo. Dar kartą akcentuotina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, ir bet koks darbingo asmens neveikimas šiuo klausimu nepateisinamas.Atsakovas taip pat ginčija tą sprendimo dalį, kuria iš jo nepilnamečiam sūnui priteistas 1 235 Eur išlaikymo įsiskolinimas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. iki 2016 m. spalio 6 d. Atsakovas teigia, jog išlaikė sūnų pagal galimybes, taigi nėra skolingas. Visų pirma, pažymėtina, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad teikė tinkamo dydžio išlaikymą sūnui. Ieškovė, reikšdama šį reikalavimą, nurodė, kad atsakovas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. vaikui išlaikyti sumokėjo 430 Eur, t. y. vidutiniškai po 86 Eur per mėnesį, o nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio materialiai nepadeda išlaikyti nepilnamečio vaiko, todėl prašė teismo priteisti 1 235 Eur įsiskolinimą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. iki 2016 m. spalio mėn. Byloje pripažinus, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis – 185 Eur – protingas ir pagrįstas bei atitinkantis vaiko poreikius, o atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti tokio dydžio išlaikymą, darytina išvada, jog nuo 2016 metų sausio mėnesio atsakovas tinkamai nevykdė pareigos išlaikyti vaiką – teikė nepakankamo dydžio išlaikymą. Įrodymų, jog per visą ginčijamą laikotarpį sumokėjo vaikui daugiau išlaikymo nei nurodė ieškovė (430 Eur), atsakovas nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Civilinio kodekso 3.200 straipsnio pagrindu priteisė iš atsakovo 1 235 Eur išlaikymo įsiskolinimo (10 mėn. x 185 Eur – 430 Eur).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog sprendimu nustatęs nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šalių bendravimo su vaiku tvarkos. Kasacinis teismas 2016-02-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, išaiškino, jog CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokia praktika, kai, nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą. Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išspręstas tėvų bendravimo su vaiku klausimas, tačiau, kadangi šalys šio klausimo byloje nekėlė, laikytina, jog su vaiku bendraus bendru sutarimu. Jei ateityje šiuo klausimu tarp šalių kils ginčas, jos galės kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo Civilinio kodekso 3.175 straipsnio pagrindu.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė ieškovės prašomo dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui ir išlaikymo įsiskolinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovė nurodo patyrusi 150 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, prašo jas priteisti iš atsakovo. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, ieškovė patirtas išlaidas pagrindė tinkamais įrodymais, prašoma priteisti suma vertintina kaip protinga ir pagrįsta bei neviršijanti maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, ieškovei iš atsakovo priteistina visa bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovei K. K. iš atsakovo D. M. priteisti 150 Eur advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.