- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-10
- Bylos Nr.
- e2-1172-1195/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11488-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Olga Gružienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Deividas Gagys, Diana Gumbre
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
- 2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
atsakovams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakovų atstovei advokatei Dianai Gumbrevičiūtei-Kuzminskienei,
uždarajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), atstovaujamam įstatyminės atstovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nuginčijimo ir nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas (duomenys neskelbtini), kreipdamasis į teismą, patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad duomenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išduotame civilinės būklės akto įraše apie nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) tėvą yra neteisingi; nustatyti tėvystę ir pripažinti, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, atitinkamai pakeičiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus civilinės būklės akto įraše duomenis apie (duomenys neskelbtini) tėvą.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimė sūnus (duomenys neskelbtini). Atsakovės šeiminė padėtis – netekėjusi. Ieškovas turėjo artimų santykių su atsakove mažiau kaip 300 dienų iki atsakovės sūnaus (duomenys neskelbtini) gimimo. Ieškovo nuomone, jis gali būti vaiko biologinis tėvas. Ieškovas, bendraudamas su atsakove, ne kartą kėlė klausimą dėl būtinybės atlikti DNR tyrimą, kaip objektyvų pagrindą siekiant patikimai patvirtinti tėvystę, tačiau atsakovė su nurodytais ieškovo prašymais kategoriškai nesutiko. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) amžių, jam dar nėra susiformavęs emocinis – psichologinis ryšys su tėvu (atsakovu), todėl tikrosios vaiko kilmės ir biologinės tėvystės nustatymo klausimą tikslinga kelti kuo anksčiau. Ieškovas paaiškina, kad jo pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra grindžiama vaiko interesais, todėl atsižvelgiant į vaiko amžių bei emocinį ryšį su mama – vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove. Ieškovas visiškai sutinka su pareiga materialiai išlaikyti vaiką ir įsipareigoja patikslinti ieškinį tuo atveju, jei bus nustatyta, kad jis yra biologinis vaiko tėvas bei konkrečiai apibrėžti vaiko periodinio išlaikymo prievolės dydį.
Atsiliepimas
3. Atsakovai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutinka. Anot jų, ieškovo dėstomos teisės normos apie tėvystės nuginčijimo instituto paskirtį, vaiko teises ir interesus, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį, nes ieškinys neatitinka vaiko interesų, o ieškovas nėra ir negali būti vaiko tėvu, nes vaiko tėvas yra atsakovas. Atsakovas jau daugiau kaip septynerius metus gyvena faktinėje partnerystėje su atsakove. Atsakovai nuo (duomenys neskelbtini) metų kuria bendrus namus, kartu moka banko paskolą už bendrą būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui nekyla abejonių dėl vaiko tėvystės, ir kad būtent jis yra vaiko biologinis tėvas. Atsakovas rūpinasi vaiku nuo pat gimimo ir be kitų pareigų dorai auklėja ir prižiūri savo vaiką, rūpinasi jo sveikata, išlaiko, sudaro palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tarp atsakovo ir sūnaus yra susiformavęs artimas emocinis, psichologinis ryšys. Atsakovas yra pripažinęs tėvystę vaikui gimus. Ieškovo, kaip svetimo žmogaus, nepagrįstos abejonės ir reikalavimai neįtakoja atsakovo ir jo vaiko santykių. Ieškovo kišimasis į atsakovų šeimos ir mažamečio vaiko gyvenimą yra nesuderinamas su vaiko interesais, taip pat su konstituciniais principais. Atsakovė atsakingai patvirtina, kad ieškovas nėra ir negali būti vaiko tėvu ir kad vaiko tėvas yra atsakovas.
4. Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) išvadoje pažymėta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią ir visas pareigas vaiko atžvilgiu. Pagrindas tėvystei nuginčyti / nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) bei įrodomieji faktai, taip pat ir kiti įrodymai. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti atrasta teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę.
5. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė. Jis paaiškino turintis šeimą, du vaikus. Atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui bendravo su ieškovu, suponavo jo lūkestį, kad jis vaiko tėvas. Su atsakove ieškovas pažįstami daug metų; ieškovas buvo atsakovės brolio draugas. Po atsakovės brolio mirties (duomenys neskelbtini), ieškovas su atsakove suartėjo, pradėjo susirašinėti, turėjo artimus, nevienkartinius intymius santykius nuo (duomenys neskelbtini) mėn. (duomenys neskelbtini) ieškovas gavo atsakovės žinutę su neštumo testo rodmenimis; atsakovė pasakė, kad vaikas yra ieškovo. Ieškovas apie turėsiantį gimti vaiką (duomenys neskelbtini) mėn. informavo šeimą. Dėl jo tėvystės jis daug kartų bendravo su atsakove. Atsakovei neštumo metu buvo cukrinis diabetas, ji su ieškovu susitikinėjo reguliariai, jie kartu leido laisvalaikį. Gimus vaikui, su atsakove ir vaiku ieškovas susitikdavo dažnai – būdavo ir po du kartus per savaitę. Atsakovė neprieštaravo dėl ieškovo tėvystės. Vaikas sirgo, sunkiai augo svoris. Ieškovas nuo sužinojimo apie atsakovės nėštumą momento, apie (duomenys neskelbtini) m. sausio vidurį, nuolat kalbėjo su atsakove apie savo tėvystę, jis turėjo pokalbį ir su atsakovu. Atsakovė atsakydavo, kad šis faktas nieko nekeičia. Ieškovas įspėjo atsakovą, kad kreipsis į teismą dėl tėvystės nustatymo. Ieškovas teisme paaiškino neketinantis kurti šeimos su atsakove, jis tik norintis, kad vaikas žinotų savo tėvą, nori su juo bendrauti, juo rūpintis. Vaikas, kai atsakovė leisdavo su juo susitikinėti, buvo prisirišęs prie ieškovo, vaikas jį atpažindavo.
6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Ieškovo atstovo teigimu, vaikas turi teisę žinoti savo kilmę. Vaikas gimė ne santuokoje, todėl negalioja prezumpcija, kad atsakovas yra vaiko tėvas. Atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui reguliariai siuntė ieškovui informaciją apie vaiką, jo medicininius duomenis, nuotraukas. Byloje nėra įrodymų, kad šiuos duomenis ieškovas gavo iš trečiųjų asmenų. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) amžių, vaikui dar nėra susiformavęs emocinis – psichologinis ryšys su tėvu, todėl tikrosios vaiko kilmės ir biologinės tėvystės nustatymo klausimą tikslinga kelti kuo anksčiau. Įgyvendinant įrodinėjimo pareigą bei atsakovams išimtinai subjektyviai nesutikus su DNR ekspertizės atlikimu, buvo kreiptasi į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėščiųjų priėmimo ir gimdymo skyriaus vadovę dėl informacijos, pagrįstos medicininėmis žiniomis pateikimo. Pateiktu ieškovo prašymu buvo prašoma pateikti informaciją apie tai, kokį kraujo Rh faktorių paveldi vaikas, atsižvelgiant į tėvo ir motinos kraujo Rh faktorių, nurodant Rh faktoriaus paveldėjimo ypatumus, kombinacijas / derinius bei pateikti informaciją, detaliau paaiškinant, ar vaikas gali paveldėti kraujo Rh teigiamą faktorių tuo atveju, kada vaiko mamos ir tėvo kraujo Rh faktorius yra neigiamas. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėščiųjų priėmimo ir gimdymo skyriaus vadovės atsakyme paaiškinta, kad: 1) jeigu abiejų vaiko tėvų kraujyje yra Rh neigiamas faktorius (RhD -), tai naujagimis taip pat turėtų Rh neigiamą faktorių (RhD -); 2) esant naujagimio kraujyje Rh teigiamam faktoriui (RhD +) vienas iš vaiko tėvų taip turi Rh teigiamą faktorių (RhD -). (duomenys neskelbtini) kraujo grupė yra AB(IV) RhD teigiama, atsakovės – A(II) RhD neigiama, atsakovo kraujo grupė yra A (II), rezus faktorius Rh(-) neigiama; ieškovo – B (III), rezus faktorius teigiamas (+). Atsakovų kraujyje yra Rh neigiamas faktorius (RhD -), todėl atsakovas negali būti vaiko biologiniu tėvu. MB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas patvirtina kvalifikuotą išvadą, kad pagal genetinius kraujo grupių ir rezus faktoriaus paveldėjimo dėsnius, kai tėčio ir mamos kraujo grupės yra A (II), o rezus faktorius (RhD) abiejų yra neigiamas, vaiko kraujo grupė gali būti tik A (II) arba O (I), o RhD – tik neigiamas. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad ieškinio tenkinimo atveju bus pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai; institucija, teikianti išvadą byloje taip pat nenurodė tokių aplinkybių bei duomenų. Tačiau Tarnyba pateikė duomenis bei paaiškino, kad 2023 m. birželio 11 d. buvo fiksuotas įvykis atsakovų ir vaiko gyvenamojoje vietoje, bei nustatyta, kad atsakovas naudojo fizinį smurtą prieš atsakovę būdamas neblaivus. Ieškovas neturi tikslo ardyti atsakovų šeimą, o siekia dalyvauti vaiko gyvenime kaip tikrasis biologinis vaiko tėvas, turintis stiprų emocinį ryšį su vaiku. Atsakovai proceso metu sąmoningai klaidino teismą, atsakovė melavo apie faktą, kad ji neturėjo artimų santykių su ieškovu, o taip pat sąmoningai trukdė viso proceso metu nustatyti objektyvią tiesą, pvz. teismui pasiūlius pateikti duomenis apie atsakovų kraujo rezus faktorių ir kraujo grupes, atsisakė tai padaryti. Atsakovai akivaizdžiai asmeninius interesus iškelia aukščiau už minėtą nepilnamečio vaiko teisę. Teismo posėdyje apklausti ieškovo liudytojai (duomenys neskelbtini) patvirtino aplinkybes, kad ieškovas ir atsakovė susitikinėjo viešose vietose, bučiavosi, susitikinėjo vaikui gimus ir šių susitikimų metu ieškovas laikė vaiką rankose, vaikas atrodė linksmas.
7. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsakovės teigimu, ji su ieškovu susipažino prieš dešimt metų, jie buvo geri draugai, bet ne meilužiai. Atsakovė susitikinėdavo su ieškovu išgerti kavos, važiuodavo pas jį į darbą, buvo kartu (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2023 m. gegužės mėnesį kartu su ieškovu vaikščiojo (duomenys neskelbtini), ir jis pradėjo teigti esantis vaiko tėvas. Atsakovas žinojo, kad ji bendrauja su ieškovu. Ypač dažnai atsakovė su ieškovu pradėjo bendrauti po atsakovės brolio mirties, nes šis įvykis buvo bendra pokalbių tema. Ieškovo kreipimąsi trumposiomis žinutėmis į vaiką „mano mažutis“ atsakovė tiesiog ignoruodavo. Ieškovas nuolat prašė atsiųsti vaiko nuotraukas, todėl atsakovė jas siuntė atsakovui kaip draugui. Ne tik ieškovui buvo siunčiamos nuotraukos apie vaiko sveikatos būklę, vaiko medicininius duomenis atsakovė siuntė krikšto motinai, pusbrolio žmonai, draugui, su kuriuo gerai sutaria. Prašymus susitikti su vaiku atsakovė vertino kaip draugiškus; ji, vaikas ir ieškovas susitikinėjo pas atsakovę namuose, (duomenys neskelbtini). Su atsakovu jie nusipirko butą, gimė vaikas. Ieškovas ne kartą grasino atsakovei išardyti jos šeimą.
Atsiliepimas
8. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas yra vaiko tėvas ir jis neprivalo nieko niekam įrodinėti, neabejoja, kad vaikas yra jo. Vaikas yra planuotas, atsakovė priiminėjo vaistus. Atsakovai vaiką planavo nuo 2021 m. vasaros, norėjo anksčiau, bet atsakovės brolio liga sutrukdė. Atsakovė informuodavo atsakovą apie susitikimus su ieškovu.
9. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė palaikė atstovaujamųjų poziciją. Atstovės paaiškinimu, atsakovai nesupranta, kodėl ieškovas siekia išskirti jų šeimą. Ši situacija turi būti vertinama iš vaiko interesų perspektyvos, kuomet svarbi yra ne tik vaiko biologinė tėvystė, bet ir socialinė. Genetinės išvados byloje neatitinka vaiko interesų, tai yra vienas iš įrodymų, bet jos nepatvirtina ieškovo tėvystės; ieškovas turėjo pateikti kitus dokumentus. Atsakovė teisme nei patvirtino, nei paneigė turėjusi santykių su kitais vyrais. Ieškovas verčia atsakovus įrodinėti tai, ko neprivalo. Atsakovė vaiko nuotraukas ieškovui siuntė kaip savo draugui. Nuotraukos, vaiko duomenys buvo siunčiami ne tik ieškovui, šią aplinkybę patvirtino teisme apklausta liudytoja. Šiuo metu vaikas gyvena pilnavertėje šeimoje, vaiko interesai yra pilnai užtikrinami. Ieškovo iškviesti liudytojai nepatvirtino fakto, kad ieškovas yra vaiko tėvas. Byloje nėra esminių, svarbių aplinkybių, kodėl turi būti nuginčyta tėvystė. Nagrinėjamu atveju reikia vadovauti tuo, kad vaikas gimė ilgalaikėje partnerystėje.
10. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad Tarnybai šeima yra žinoma dėl 2023 m. birželio 11 d. gauto policijos pranešimo, jog neblaivus sugyventinis (atsakovas) panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę (atsakovę). (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su atsakove šeimos gyvenamojoje vietoje, kuri patvirtino šį faktą. Atsakovas (duomenys neskelbtini) telefonu nurodė, kad prieš keletą dienų sužinojo apie atsakovės neištikimybę, jis pavartojo alkoholį ir tada panaudojo fizinę prievartą. Tarnybai dėl šio atvejo įvertinus situaciją, vaiko teisių pažeidimo nenustatyta. Tarnybos vertinimu, byloje nesant DNR ekspertizės, reikia atsižvelgti į gydytojo genetiko nuomonę dėl šalių kraujo grupių ir ieškinys turi būti tenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo
11. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvu gimimo įraše nurodytas atsakovas (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris tėvystę pripažino (duomenys neskelbtini) bendru su atsakove pareiškimu, patvirtintu notaro (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.142 straipsnio 1 dalis).
12. Ieškovas prašo nustatyti, kad vaiko tėvas yra jis, o ne atsakovas, ir panaikinti vaiko gimimo įrašo skiltyje padarytą įrašą apie tėvą.
13. Tuo atveju, kai vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, tėvystė nustatoma vyrui, pripažįstančiam tėvystės faktą, padavus CK trečiosios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimą arba teismo sprendimu nustačius tėvystę (CK 3.140 straipsnio 4 dalis). Vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d., kuri yra aktuali nagrinėjamoje byloje).
14. Pagal CK 3.146 straipsnio 2 dalies nuostatas, jei vaiko kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).
15. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.
16. Pirmiau nurodytos teisės normos patvirtina, kad teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus, o tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindas – teismo į(si)tikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas. Materialiosios teisės normos, reglamentuojančios tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindus, kitaip negu yra reglamentuoti tėvystės nustatymo pagrindai (CK 3.148 straipsnis), nekonkretizuoja, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis gali būti įrodinėjamos faktinės aplinkybės, sudarančios tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindus. Tokios įrodinėjimo priemonės nėra apibrėžtos ir proceso įstatyme.
17. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį, imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 7 punktą; 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 7 punktą). Taip pat tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-378/2021, 25 punktas; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-781/2022, 31 punktas).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi vertinimo, kad bylos dėl tėvystės nuginčijimo yra neatsiejamai susijusios su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsniu užtikrinama asmens teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kuri apima svarbius asmens tapatybės aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).
20. Ieškovas patikslintu ieškiniu, bylą nagrinėjant teisme, siekdamas įrodyti dėstomų argumentų pagrįstumą, prašė teismo paskirti DNR ekspertizę, tačiau atsakovai kategoriškai atsisakė ją atlikti. Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs atsakovų atsisakymą, 2023 m. gruodžio 1 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl medicininės biologinės ekspertizės skyrimo civilinėje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
21. Nors DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis, tačiau ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas šis ryšys.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsisakymas atlikti DNR ekspertizę, išreikštas vaiko motinos ir (ar) asmens, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip vaiko tėvas, gali būti kartu su kitais įrodymais (tokiais įrodymais, pvz., gali būti faktiniai duomenys, patvirtinantys tuos įrodomuosius faktus, kurie įvardyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje ir CPK 389 straipsnyje) įvertintas kaip įrodymas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau toks pripažinimas nereiškia, kad teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo pagrįstumo klausimą, gali apsiriboti aplinkybių, susijusių su biologinių ryšių tarp ginčo šalių ir vaiko nustatymu, ištyrimu ir įvertinimu. Ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir EŽTT praktikoje, pagal kurią atsisakymas atlikti DNR tyrimą negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22037/13).
23. Bylą nagrinėjant teisme atsakovai pabrėždavo atsakovo tėvystę ir abejonių šiuo klausimu nebuvimą, taip pat akcentavo pareigos įrodinėti, kad atsakovas nėra vaiko tėvas, neturėjimą; įrodinėjimo naštą atsakovai perkėlė ieškovui, kuris, anot jų, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo tėvystę. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).
24. Taigi pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovo – patikimus įrodymus, patvirtinančius jo tėvystę, o šį teiginį neigiančių atsakovų – įrodymus, paneigiančius ieškovo pateiktus duomenis, ir atsakovams teigiant, kad būtent atsakovas yra vaiko tėvas – teikti teismui šio fakto patvirtinimą (CPK 178 straipsnis).
25. Minėta, kad DNR ekspertizės išvada – objektyvus, patikimas tėvystės patvirtinimo ar paneigimo įrodymas, tačiau jo specifika tokia, kad jokie prievartos mechanizmai asmenų, nesutinkančių duoti mėginius tyrimui, atžvilgiu negali būti taikomi; DNR tyrimas gali būti gaunamas tik sutinkant ir dalyvaujant atsakovams. Atsakovams neįvardijus pateisinamų atsisakymo atlikti genominę ekspertizę tėvystei nustatyti priežasčių, yra prielaida tokį atsakovų neargumentuota atsisakymą vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti dėl pateikti įrodymą atsisakančios ginčo šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (contra spoliatorem prezumpcija).
26. Ieškovas vaiko gimimo įraše įtvirtintai atsakovo tėvystei nuginčyti ir savo tėvystei įrodyti vadovavosi turimais vaiko vaizdo įrašais, nuotraukomis, byloje surinktais duomenimis apie ieškovo, atsakovų ir vaiko kraujo grupes ir rezus faktorius, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėščiųjų priėmimo ir gimdymo (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojos genetikės išvadomis, liudytojų parodymais.
27. Ieškovas aiškino, kad su atsakove jį siejo artimi, intymūs santykiai, kurie truko nuo (duomenys neskelbtini) mėn. Atsakovė teisme tvirtino su ieškovu turėjusi tik draugiškus, bet ne intymius santykius, todėl ieškovas negali būti jos sūnaus tėvu. Atsakovė aiškino, kad jos ir ieškovo bendravimas padažnėjo po jos brolio mirties, kadangi ieškovas buvo labai geras jo draugas; atsakovas žinojo apie jos ir ieškovo susikimus, tačiau jie buvo draugystės rėmuose. Ieškovo, įrodinėjančio buvus su atsakove intymių santykių ir siekiančio paneigti atsakovės teiginius tik apie juos siejančią draugystę, iniciatyva teisme apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad su ieškovu yra draugai, liudytojas dirbo pas ieškovą (duomenys neskelbtini). Liudytojas taip pat pažįsta ir atsakovę, kurią matė besibučiuojančią su ieškovu. Po atsakovės brolio mirties liudytojas dažnai matė atsakovę atvažiuojančią pas ieškovą į (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) rudenį (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ matė ieškovą ir atsakovę apsikabinusius, besibučiuojančius. Liudytojui ši situacija pasirodė keista, kadangi ieškovas turi šeimą. (duomenys neskelbtini) pavasarį liudytojas iš ieškovo sužinojo apie atsakovės neštumą, ieškovas tada pasakė „kad prisižaidė“. Nepaisant atsakovės intymių santykių su ieškovu neigimą, teismo nuomone, ieškovo teiginiai apie jų egzistavimą yra įrodyti liudytojų objektyviais paaiškinimais. Be to, atsakovė pripažino, kad, besivaikščiojant (duomenys neskelbtini), ieškovas prašė atlikti atsakovės vaiko DNR testą. Atsakovei neigiant patį intymių santykių su ieškovu buvimą ir jų, vadovaujantis atsakovės parodymais, nebuvus, atsakovė nepaaiškino tokios pokalbio temos pagrindo. Taigi vertinant ieškovo ir atsakovo susitikimų, bendrai leistą laiką, galima situacija, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) gimęs sūnus yra nuo ieškovo (vaikas gimė (duomenys neskelbtini) savaitės plius (duomenys neskelbtini) d. (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini))).
28. Ieškovas teismui pateikė (duomenys neskelbtini) rugsėjo mėn. jo ir atsakovės susirašinėjimą, nuotraukas, vaizdo įrašus, iš kurių matyti, kad atsakovė teikė ieškovui detalią informaciją apie (duomenys neskelbtini) sveikatą, jo vystymąsi, laisvalaikį. Anot ieškovo, tokie atsakovės veiksmai įrodo, kad ieškovas, o ne atsakovas, yra vaiko tėvas. Atsakovė teisme bandė neigti faktą, kad šiuos duomenis ieškovas gavo būtent iš jos, tačiau patikimų įrodymų teismui nepateikė. Atsakovai taip pat gynėsi argumentu, kad atsakovė šiais duomenimis dalinosi ne tik su ieškovu, bet ir su kitais asmenimis, todėl tokios informacijos siuntimas neįrodo atsakovės ieškovo, kaip vaiko tėvo, pripažinimą. Iš anksčiau minėtos ieškovo teismui pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovė trumpaisiais susirašinėjimais reguliariai informuodavo jį apie vaiko sveikatos būklę, atostogas užsienyje, vaiko dienos tvarkaraštį, jo maisto racioną, siuntė sūnaus medicininius duomenis, nuotraukas, trumpus vaizdo įrašus iš vaiko kasdienio gyvenimo, pirmojo gimtadienio. Teisme parodymus davusi liudytoja (duomenys neskelbtini) paaiškino esanti atsakovų šeimos draugė, ji su atsakove nuolat apsikeičia informacija apie vaikus; medicininių žinučių paskirtis – pasitarti, padrąsinti. Teismo vertinimu, neabejotina, kad atsakovė, turinti bendrų interesų su liudytoja, kaip motinos, auginančios panašaus amžiaus vaikus, gali keistis informacija vaikų kasdieniais klausimais. Tačiau atsakovės paaiškinimai, kad minėtais duomenimis su ieškovu ji dalinosi kaip su draugu, nėra įtikinami. Net ir esant tik artimai ieškovės ir atsakovo draugystei, jos santykiai neapimtų tokių detalių ir pašaliniam žmogui nesvarbių duomenų (ką valgo, ką veikia vaikas, kaip perneša karštį, ar auga jo svoris, prasikalė dantukai, kokius lankys užsiėmimus ir pan.), kuriuos atsakovė siuntė ieškovui apie vaiką, teikimą. Atsakovė, turėdama pastovius ir ilgalaikius santykius su atsakovu, puoselėdama juos, nesiųstų ieškovui, nepripažįstant jį vaiko tėvu, aptarto turinio pranešimų, neignoruotų ieškovo kreipimosi į vaiką „mano Mažutis“, netoleruotų ieškovo kalbų apie vaiko tėvystę.
29. Ne tik atsakovės siunčiami duomenys apie sūnų, bet ir ieškovo, atsakovės ir vaiko bendro laisvalaikio praleidimas, susitikimai, patvirtina atsakovės objektyvius konkliudentinius veiksmus, kuriais ji pripažino ieškovui esant vaiko tėvui. Ieškovas byloje paaiškino, kad su atsakove ir vaiku susitikėjo (duomenys neskelbtini), jis net atvažiuodavo pas atsakovę į namus. Atsakovė šių aplinkybių neneigė, tačiau jas taip pat aiškino savo ir jos mirusio brolio draugo (ieškovo) artima draugyste. Ieškovas į bylą pateikė nuotrauką, kurioje užfiksuotas jis su vaiku ant rankų (duomenys neskelbtini). Liudytojas (duomenys neskelbtini)patvirtino, kad (duomenys neskelbtini)pabaigoje matė ieškovą su vaiku ant rankų; toliau stovėjo juodaplaukė moteris, kuri atvažiavo su juodos spalvos automobiliu (duomenys neskelbtini) markės. Teismui ieškovo pasitikslinus, ar tai galėjo būti jo vaikai iš santuokos, jis nurodė, kad jo vaikams yra devyneri ir keturiolika metų. Liudytojas (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad tokios markės automobilis yra vairuojamas atsakovės. Anot liudytojo (duomenys neskelbtini)ieškovą su mažu vaiku ant rankų (duomenys neskelbtini) jis matė (duomenys neskelbtini), šalia buvo nepažįstama (duomenys neskelbtini) moteris, stumianti vaikišką vėžimėlį, bet ne ieškovo sutuoktinė.
30. Minėta, kad atsakovai proceso metu kategoriškai atsisakė atlikti DNR testą. Ieškovas, naudodamasis teise ir pareiga įrodinėti ieškinį, pateikė teismui ieškovo, atsakovų ir vaiko duomenis apie kraujo grupę, rezus faktorius, iš kurių taip pat galima daryti išvadą apie galimą vaiko tėvą. VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, atsakovės kraujo grupė yra A (II) Rh(D) neigiama, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis vaiko kraujo grupė – AB(IV) RhD teigiama, atsakovo – A (II) kraujo grupė rezus faktorius Rh(-) (VĮ „Regitra“); ieškovo – B kraujo grupė Rh(D) teigiamas (+) (UAB Diagnostikos laboratorija).
31. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) MB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojos genetikės (duomenys neskelbtini) paaiškinimų, pagal genetinius kraujo grupių ir rezus faktoriaus paveldėjimo dėsnius, kai tėčio ir mamos kraujo grupės yra A (II), o rezus faktorius (RhD) abiejų yra neigiamas, vaiko kraujo grupė gali būti tik A (II) arba O (I), o RhD tik neigiamas; variantas, kad vaikas galėtų turėti AB (IV) kraujo grupę ir RhD teigiamą šiuo atveju negalimas; kai mamos kraujo grupė yra A (II), RhD neigiama, o tėvo – B (III), RhD teigiama, vaikas gali turėti tokius kraujo grupių variantus: O (I), A (II), B (III), AB (IV) RhD galimas tiek neigiamas tiek teigiamas. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydytojos (duomenys neskelbtini) paaiškinimais atsakant į ieškovo atstovo prašymą, teoriškai jei abu tėvų Rh neigiami, naujagimis taip pat turėtų būti rezus neigiamas; jeigu vienas iš tėvų rezus teigiamas, naujagimis gali būti ir rezus teigiamas, ir rezus neigiamas.
32. Vadovaujantis ieškovo surinktais ir teismui pateiktais duomenimis darytina išvada, kad atsakovas negali būti nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) biologiniu tėvu. Ši išvada, pagrįsta objektyviais moksliniais duomenimis ir visiškai paneigia atsakovų teiginius ir teisme nuolat pabrėžiamą įsitikinimą, kad būtent atsakovas yra vaiko biologinis tėvas.
33. Sutiktina su atsakovų atstove, kad šie moksliniai duomenys tiesiogiai nepatvirtina ieškovo tėvystės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).
34. Atsakovams atsisakius atlikti DNR testą, taip apribojus objektyvios tiesos nustatymo byloje galimybę, teismas vertina kitus netiesioginius įrodymus, kuriais vadovaujasi ieškovas.
35. Visuma byloje esančių duomenų apie ieškovo ir atsakovės artimų, intymių, tęstinių santykių (duomenys neskelbtini) plius (duomenys neskelbtini) dienos iki vaiko gimimo buvimą, atsakovės atsisakymas atsakyti į klausimą, ar ji turėjo lytinių santykių su kitais vyrais apart atsakovą ir ieškovą, jos veiksmus bendraujant su ieškovu, siunčiant jam daugybę nuotraukų, vaizdinės medžiagos apie vaiko kasdienę veiklą, vystymąsi, sveikatą, dažni ieškovo, atsakovės ir vaiko susitikimai, atsakovės įtikinamų paaiškinimų apie ieškovo kreipimąsi į vaiką, kaip į savo, nepateikimas, leidžia pripažinti faktą, kad ieškovas yra vaiko biologinis tėvas, įrodytu. Tokios išvados teismo prieita vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais dėl civilinėse bylose taikomų įrodinėjimo standartų.
36. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą).
37. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytą, sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog būtent jis, o ne atsakovas yra atsakovės vaiko biologinis tėvas, todėl vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės. Dėl minėto ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas – nustatoma, kad atsakovas nėra (duomenys neskelbtini) tėvas, o (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo sūnus, atitinkamai naikintini (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie tėvą (duomenys neskelbtini) (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, jog vaikas neliktų be tėvo. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
39. Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek tėvystės nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).
40. Atsakovų atstovė teisme prieštaraudama ieškinio tenkinimui, pabrėždavo ne tik biologinės, bet ir socialinės tėvystės svarbą, nurodė, kad mažamečiam vaikui atsakovų šeimoje nieko netrūksta, jis yra mylimas, tinkamai ir dorai auklėjamas, su atsakovu yra susiformavęs glaudus ryšys.
41. Vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, o vaiko kilmė, kaip žinoma, paprastai grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu. Kita vertus, siekiamybė nustatyti vaiko biologinę kilmę neturi būti suabsoliutinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 7 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013), kad nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kokių tikslų siekiama nuginčijant tėvystę. Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos. Tėvystės nuginčijimo bylose vaiko interesais svarbus ne tik teisinis, bet ir socialinis tėvo ir vaiko ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016).
42. Teismas pripažįsta atsakovų atstovės akcentuojamų aplinkybių svarbą taip atvejais, kuomet tarp vaiko ir jį auginančio tėvo susiformavo stiprus ir nuolatinis ryšys, o biologinio tėvo įsiterpimas į vaiko gyvenimą pažeistų vaiko psichologinę, socialinę pusiausvyrą, neigiamai atsilieptų vaiko tolesnei raidai. Tačiau nagrinėjamu atveju socialinė tėvystė neturi tapti prioritetinė ir paneigti (duomenys neskelbtini) teisę žinoti savo tikrąją kilmę, ieškovo teisę rūpintis ir auginti vaiką.
43. Analizuojamu atveju įvertinus vaiko amžių – vieneri metai ir dešimt mėnesių, nėra pagrindo spręsti dėl ilgalaikių ir ypač stiprių santykių tarp vaiko ir jį šiuo metu auginančio tėvo susiformavimo. Be to, kaip matyti iš ieškovo pateiktos nuotraukos, kurioje užfiksuotas ieškovas su vaiku (pasivaikščiojimas (duomenys neskelbtini)), vaikas su džiaugsmu būna pas ieškovą ant rankų; ieškovas teisme patvirtino, kad jiems kartu leidžiant laiką, vaikas jį atpažindavo. Todėl negalima teigti, kad ir su ieškovu vaikas neturėjo jokios emocinės sąsajos. Atsakovei pradėjus riboti vaiko ir ieškovo susitikimus, akivaizdu, kad šis ryšis yra susilpnėjęs, galimai – išnykęs, tačiau tokie atsakovės veiksmai negali sąlygoti išvados tik apie atsakovo ir vaiko ryšio egzistavimą. Ieškovo ir vaiko ryšys susilpnėjo / nutruko dėl atsakovės veiksmų, o ne dėl ieškovo nedalyvavimo vaiko gyvenime ir natūraliai susiklosčiusių vaiko ir vaiko gimimo įraše tėvu nurodyto asmens santykių. Atsakovės gyvenimo partnerio pasirinkimas ir atsakovų susitarimas dėl vaiko tėvystės neturi paneigti ieškovo teisės būti vaiko tėvu įgyvendinant visas iš tėvystės kylančias teises ir pareigas.
44. Ieškovas proceso metu atsakingai akcentavo siekį rūpintis vaiku, teikti jam išlaikymą, visapusišką pagalbą, bendrauti su juo, t. y. prisiimti visas teises ir pareigas, kylančias iš vaiko ir tėvo giminystės ryšio; ieškovo tikslas nustatyti vaiko tėvystę nėra susijęs su ketinimais kurti bendrą gyvenimą su atsakove ar trukdyti jos bei atsakovo santykiams. Taigi ieškovo pareikštas ieškinys nėra abejonių, ar jis yra vaiko tėvas, pašalinimo instrumentas, o nukreiptas į stabilių ir nuolatinių ryšių su vaiku nustatymu. Būtent per šią prizmę yra užtikrinami geriausi vaiko interesai.
45. Ieškovas į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo kreipėsi praėjus vienuolikai mėnesių nuo vaiko gimimo. Kaip patvirtina bylos duomenys, atsakovė nuo pat vaiko gimimo teikė ieškovui informaciją apie vaiko augimą, jie trise periodiškai susitikinėjo parkuose, atsakovės namuose. Tokiu elgesiu atsakovė suponuodavo ieškovo lūkestį vaiko tėvystės klausimą išspręsti taikiai. Kaip paaiškino ieškovas ir atsakovė, ieškovas po vaiko gimimo pavasarį kalbėdavo su atsakove dėl tėvystės nustatymo; ieškovas 2023 m. birželio mėnesį kalbėjo ir su atsakovu apie ieškovės neištikimybę. Ieškinys teismui pateiktas 2023 m. rugpjūčio 3 d. Įvertinus atsakovės elgesį pripažintina, kad ieškovas savalaikiai ėmėsi veiksmų ginti pažeistas teises, tai taip pat rodo jo ketinimo nustatyti savo tėvystę vaikui atsakingumą.
46. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad jis ketina visa apimtimi įgyvendinti tėvo valdžią. Šių ketinimų rimtumą patvirtina ir tai, kad jis savo sutuoktinei, rizikuodamas santuokos nutraukimu, pranešė apie susiklosčiusią situaciją, ruošiasi nepilnamečiams vaikams pranešti apie brolį. Teismo vertinimu, toks ieškovo požiūris į tėvo valdžios turinį atitinka geriausius vaiko (duomenys neskelbtini) interesus.
47. Atsakovai, iš esmės neigdami ieškovo tėvystę, neįrodinėjo, kad ieškovas negebės ar negalės pasirūpinti vaiku, užtikrinti jo ugdymą. Tokių duomenų byloje nėra. Tarnyba, kurios pagrindinė funkcija yra visapusiškas vaiko teisių užtikrinimas, pasisakė už ieškinio tenkinimą.
48. Ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo atitinka geriausius vaiko interesus, todėl yra tenkintinas ir ieškovas pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) tėvu, atitinkamai šie duomenys įrašytini vaiko gimimo išraše (CK 3.148 straipsnis).
49. Šalims išaiškintina, kad, remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą.
51. Tenkinus ieškinį, atsakovams kiltų pareiga atlyginti ieškovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau ieškovas pabrėžė šių išlaidų nereikalaujantis, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
52. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 12,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, atsakovai lygiomis dalimis turėtų atlyginti šias bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), šios išlaidos nėra priteistinos iš atsakovų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 375-380, 394-399 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o vaikas (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas.
Nustatyti, kad ieškovas (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas.
Panaikinti (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad jo tėvas yra (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) tėvu nurodyti (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.