Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-72-624/2022

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-05
Bylos Nr.: A-72-624/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03767-2020-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Artūras Drigotas
Atsakovas: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas: A. M.
Trečiasis asmuo: S. K.

Kategorijos

29.1.2Išmokų sumažinimas arba neskyrimas, kai nesilaikoma teisės aktų reikalavimų

Administracinė byla Nr. A-72-624/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03767-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – S. K.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. M. su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2020 m. spalio 16 d. sprendimą „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo bei skirtos išmokos sumos“ Nr. BR6-4046446 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Agentūrą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu pareiškėjui išmokėta 868,74 Eur dydžio išmoką už žemės ūkio naudmenų deklaravimą pagal pareiškėjo 2019 m. gegužės 28 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, tačiau pareiškėjas iš dalies nesutinka su Sprendimu.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendime nurodyta, jog 2019 m. gegužės 28 d. paraiškos vertinimo metu nustatytas dvigubas lauko deklaravimo faktas, t. y. 2019 m. gegužės 28 d. paraiškos kontrolinio žemes sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. 126369-6825 lauko Nr. 1 (toliau – ir Laukas), kuriame deklaruotas 9,52 ha plotas tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ gauti dalis deklaruota ir kito asmens 2019 m. birželio 14 d. paraiškoje. Persidengiančio Lauko ploto dalį sudaro 9,47 ha. Agentūra Sprendime konstatavo, kad pareiškėjui Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2020 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 34-VĮ-1077-(4.34.2.) nutraukta NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo įsakymu „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme sutikimo A. M.“ Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1002, suteikto laikinai naudotis 9,65 ha valstybinės žemės plotu naudojimo teisė dar iki 2019 m. gegužės 28 d. paraiškos pateikimo datos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Lauką deklaravo dar tuo metu, kai jį valdė nuomos teisės pagrindu, t. y. teisėtai.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, kad 2019 m. birželio 14 d. sudaryta ilgalaikė žemės nuomos sutartis su trečiuoju suinteresuotu asmeniu S. K. S. K. Lauko ploto dalį deklaravo 2019 m. birželio 14 d. Agentūra pareiškėjui ir S. K. skyrė po 50 proc. apskaičiuotos paramos sumos už dvigubai deklaruotą Lauko ploto dalį. Pareiškėjas pabrėžė, kad visą žemės plotą deklaravęs laiku ir teisėtai, o perdavus žemės plotą S. K., jis deklaravo šį žemės plotą pakartotinai, todėl mano, kad S. K. pažeidė teisės aktus.

5. Pareiškėjas teigė, kad paraiškos turėjo būti pateiktos iki einamųjų metų birželio 6 d., todėl 2019 m. birželio 14 d. pateikęs paraišką S. K., praleido terminą. Vienodų sankcijų taikymas ir pareiškėjui, ir S. K. nėra teisingas, todėl Sprendimas turi būti panaikintas, o pareiškėjui Agentūra turi skirti visą priklausančią išmoką.

Atsiliepimas

6. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Paraiškos vertinimo metu nustatytas dvigubas lauko deklaravimo faktas, t. y. nustatyta, kad Laukas, kuriame deklaruotas 9,52 ha plotas tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (toliau – MPŪV priemonė) (vietovės, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis) gauti, dalis deklaruota ir kito susijusio pareiškėjo (S. K.) 2019 m. paraiškoje. Persidengiančio Lauko ploto dalis sudaro 9,47 ha.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir LAGK) 2020 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 21R-589 (AG-164/03-2020) panaikino Agentūros 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. BR6-3725446 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ ir įpareigojo Agentūrą iš naujo vertinti pareiškėjo 2019 m. gegužės 28 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. 19-1003189827-1 (toliau – Paraiška).

6.3. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 28 d. Lauką deklaravo dar turėdamas teisę naudotis valstybine žeme, S. K. deklaravo 2019 m. birželio 14 d., kai buvo sudaryta ilgalaikė nuomos sutartis. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – Kontrolės taisyklės) nuostatas, paraiškų duomenis galima buvo keisti iki einamųjų metų liepos 2 d. Susidarė situacija, kuri nėra reglamentuota Nei Kontrolės taisyklėse, nei Europos Sąjungos teisės aktuose, t. y. ir pareiškėjas, ir S. K. teisėtai valdė tą patį valstybinį žemės sklypą paraiškos pateikimo metu.

6.4. Parama negali būti mokama du kartus už tą patį plotą tais pačiais deklaravimo metais, todėl Agentūra vertino abiejų pareiškėjų 2019 m. paraiškas ir, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 3 punkte nustatytą proporcingumo principą, paramą nusprendė paskirti proporcingai abiem Lauką deklaravusiems asmenims.

6.5. Nei pareiškėjas, nei S. K. nepraleido teisės aktuose nustatyto termino paraiškoms pateikti, kadangi 2019 m. paraiškų teikimo laikotarpis buvo iki einamųjų metų birželio 7 d., o 2019 m. paraiškų duomenų keitimo laikotarpis – iki einamųjų metų liepos 2 d. S. K. 2019 m. paraišką pateikė 2019 m. gegužės 17 d., o Lauką deklaravo 2019 m. birželio 14 d., t. y. dar tuo metu, kai buvo galima keisti ir pildyti 2019 m. paraiškų duomenis.

6.6. Sprendimas atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, ir nėra pagrindo jo naikinti.

Atsiliepimas

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. 2019 m. Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriui S. K. pateikė prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą ilgalaikei nuomai. 2019 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo numatytas žemės sklypas ilgalaikei nuomai. Atlikus kadastrinius matavimus, buvo suformuotas žemės sklypas, suteiktas unikalus numeris ir 2019 m. birželio 14 d. sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 34SŽN-215-(14.34.55.), pagal kurią iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus, S. K. 25 metams išnuomotas 10,4722 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Šią sutartį 2019 m. birželio 14 d. S. K. įregistravo viešajame registre.

7.2. Tapęs teisėtu valstybinės žemės sklypo nuomininku, S. K. rengėsi 2019 metų sezonu šį žemės sklypą realiai dirbti t. y. šienauti pievą ir ganyti gyvulius. 2019 m. birželio 14 d. pateikęs paraišką ir deklaravo nuomojamą žemės sklypą, kurį pradėjo dirbti, prižiūrėti, metų pabaigoje sumokėjo žemės mokestį.

7.3. S. K. savo lėšomis atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatė tikslų – 10,4722 ha – žemės sklypo plotą, tuo tarpu pareiškėjui laikinai naudotis buvo suteiktas 9,47 ha žemės plotas. S. K. vėliau sužinojo, kad NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1002 pareiškėjui buvo leista laikinai naudotis 9,65 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.

7.4. Žemės sklypas pareiškėjui buvo suteiktas naudotis laikinai pagal tuo metu galiojusią NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-122 patvirtintą Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarką, o ne valstybinės žemės nuomos pagrindu. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.34VĮ-1677-(14.34.2) pareiškėjo 9,65 ha žemės sklypo laikino naudojimo teisė buvo nutraukta. Agentūra neteisingai nusprendė išmokas už 9,47 ha žemės sklypą paskirstyti po 50 procentų dviem asmenims.

7.5. Esant dvigubam deklaravimui, būtina nustatyti, kas faktiškai naudojo žemės plotą ir atliko darbus. Paaiškina valdęs ir dirbęs dvigubai deklaruotą žemės plotą natūroje – 2019 m. birželio mėnesio antroje pusėje nupjovė žolę, ją suvyniojo į ritinius ir išvežė iš lauko. Agentūrai atlikus patikrą, kaip naudojamas deklaruotas 9,47 ha žemės sklypas, jokių žemės sklypo naudojimo pažeidimų nebuvo nustatyta.

7.6. S. K. įgijo neginčijamą teisinį pagrindą deklaruoti žemės sklypą ir gauti išmokas, todėl visą išmoka turi būti išmokėta jam.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Agentūrą pareiškėjo A. M. prašymą išnagrinėti iš naujo.

9. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

9.1. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1002 pareiškėjui suteiktas leidimas laikinai naudotis 9,65 ha žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sav.

9.2. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius 2019 m. vasario 20 d. raštu Nr. 34SD-1089-(14.34.104.) (toliau – Raštas) pareiškėjui pranešė, kad Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 8 d. įsakymu patvirtintas 2018 m. rengtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Raštas parengtas remiantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamųjų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika). Rašte nurodyta, kad pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos reformos žemėtvarkos projekte, 2018 m. rugsėjo 6 d. susirinkime pareiškėjui siūlomų projekto autoriaus suprojektuotų žemės sklypų ribų nederino, nepasirašė 2018 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su V, X eilės pretendentais gauti žemės, žiniaraštyje, todėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto projektavimo procedūra yra baigta. Raštu pareiškėjas taip pat informuotas, kad Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.3.2.)-1002 2020 metams leidimas naudotis 9,65 ha žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje nebus tęsiamas, leidimas bus nutrauktas, kai su piliečiu, kuris 2019 m. patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pasirinko nuomai LF-31, bus sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis.

9.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. 2019 m. gegužės 17 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, registruotą Nr. 19-1012145596-A1-1.

9.4. Pareiškėjas Agentūrai 2019 m. gegužės 28 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, registruotą Nr. 19-100-3189827-A1-1 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ priemonę paramai gauti.

Šalies argumentai

9.5. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. 2019 m. birželio 7 d. ir 14 d. pateikė prašymus „Dėl paraiškos duomenų keitimo“ Nr. 19-1012145596-A3*-2, prašydamas pakeisti 2019 m. gegužės 17 d. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos Nr. 19-1012145596-A1-1 duomenis.

9.6. Su trečiuoju suinteresuotu asmeniu S. K. 2019 m. birželio 14 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 34SŽN-215-(14.34.55.), pagal kurią 25 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos, išnuomotas 10,4722 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sav. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus teigimu trečiąjį suinteresuotą asmenį S. K. prieš sutarties pasirašymą buvo žodžiu įspėję, kad derlių (pievą) turi teisę nusiimti pareiškėjas.

9.7. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. įsakymu „Dėl valstybinės žemės ploto naudojimo teisės nutraukimo A. M.“ Nr. 34VĮ-1077-(14.34.2.) nutraukta NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-1002 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme suteikimo A. M.“ suteikto A. M. laikinai naudotis 9,65 ha valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, naudojimo teisė.

9.8. Agentūra 2019 m. liepos 5 d. pranešimu Nr. 3410420 pranešė pareiškėjui patikrinusi pareiškėjo 2019 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos Nr. 19-1003189827-A1-1 duomenis ir nustatė dvigubo deklaravimo faktą – kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas, kontroliniame žemės sklype Nr. 126369-6825, todėl paprašė pareiškėjo pateikti žemės valdymą įrodančius dokumentus.

9.9. Agentūra 2019 m. liepos 10 d. pranešimu Nr. 3411797 „Pranešimas dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ trečiajam suinteresuotam asmeniui pranešė patikrinusi 2019 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos Nr. 19-1012145596-A3*-2 duomenis ir nustačiusi, kad pareiškėjas padidino valdą ir kad kontroliniame žemės sklype Nr. 126369-6825 buvo identifikuotas dvigubas deklaravimas, todėl paprašė pateikti žemės valdymą įrodančius dokumentus.

9.10. Agentūra 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. BR6-3725446 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ pranešė pareiškėjui, kad, įvertinus 2019 m. gegužės 28 d. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje, kurios reg. Nr. 19-1003189827-A1-1, deklaruotus duomenis, nusprendė pareiškėjui neskirti paramos, kadangi buvo nustatytas dvigubas deklaravimo atvejis. Be to nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 31 d. atsakydamas į 2019 m. liepos 5 d. pranešimą Nr. 3410420, pateikė NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1002 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme suteikimo A. M.“ ir NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 34VĮ-1077-(14.34.2) „Dėl valstybinės žemės ploto naudojimo teisės nutraukimo A. M.“ iš kurių buvo nustatyta, kad pareiškėjas neįrodė žemės valdymo teisės į 2019 m. paraiškoje dvigubai deklaruotą nustatytą lauko dalį. Atsižvelgdama į tai, Agentūra nusprendė nemokėti paramos už neteisingai deklaruotą plotą ir pagal 2019 m. paraišką taikyti sankciją dėl neteisingo deklaravimo.

9.11. Nesutikdamas su Agentūros 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. BR6-3725446 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, pareiškėjas jį apskundė LAGK, kuri 2020 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 21R-589(AG-164/03-2020) Agentūros 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-3725446 panaikino ir įpareigojo Agentūrą pareiškėjo 2019 m. gegužės 28 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, reg. Nr. 19-1003189827-A1-1 išnagrinėti iš naujo.

9.12. Agentūra priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nurodė naujai įvertinusi 2019 m. gegužės 28 d. paraiškos duomenis ir apskaičiavusi pareiškėjui 868,74 Eur. Sprendime nurodyta, kad parama paskirta tokiomis išmokomis: pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus, išmoka už pirmuosius hektarus, žalinimo išmoka. Sprendime nurodyta, kad, nustačiusi, jog pareiškėjas ir S. K. pagrindė valdymo teisę į susikertančią Lauko 9,47 ha ploto dalį ir, kadangi parama gali būti mokama tik tam pareiškėjui, kuris įrodė teisėtą ir teisingą plotų deklaravimą, vadovaudamasi VAĮ 3 straipsnio 3 punkte nustatytu proporcingumo principu nusprendė paskirti kiekvienam po 50 procentų apskaičiuotos paramos sumos už dvigubai deklaruotą Lauko ploto dalį – apskaičiavo pareiškėjui 868,74 Eur paramos sumą. Agentūra Sprendime nurodė, kad parama negali būti mokama du kartus už tą patį plotą tais pačiais deklaravimo metais, todėl Agentūra vertino abiejų pareiškėjų 2019 m. paraiškas ir, atsižvelgdama į VAĮ 3 straipsnio 3 punkte nustatytą proporcingumo principą, paramą nusprendė paskirti proporcingai abiem Lauką deklaravusiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Sprendimo, kuriame iš esmės paramos teikimas pareiškėjui susietas su žemės sklypo deklaravimo faktu, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintus Agentūros nuostatus (1 p., 9.10 p.), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 30 punktą, Kontrolės taisyklių nuostatas (3.21 p., 3.23 p., 3.31 p., 4 p., 4.1 p., 4.3 p., 4.5 p., 75.3 p.). Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad Agentūra, vadovaudamasi teisės aktuose nustatyta tvarka vertindama pareiškėjų pateiktas paraiškas visais atvejais privalo ne tik išsiaiškinti, ar pareiškėjai teisėtai ir teisingai paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškose deklaruoja žemės sklypus, bet ar deklaruotas plotas atitinka visus išmokoms gauti nustatytus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamuoju atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad tiek pareiškėjas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo laiku deklaravo plotus, tačiau ginčas kyla dėl to, ar pagrįstai Agentūra skyrė 50 procentų paramos pareiškėjui.

12. Teismas vadovavosi Europos Komisijos 2014 m. liepos 17 d. Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 809/2014 (toliau – ir Reglamentas), kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (8 str. 1 d. a p., 2 d., 3 d., 4 d.). Teismas pažymėjo, kad, nors Agentūra Sprendime nurodo, jog vadovavosi, be kita ko, ir šiuo Reglamentu, tačiau jokie argumentai, susiję su Reglamento nuostatų taikymu nepateikti. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pagal galiojančius teisės aktus parama negali būti mokama du kartus tais pačiais deklaravimo metais. Galiojančiuose teisės aktuose nenumatyta galimybė Agentūrai deklaravus tą patį lauką keletui asmenų išdalinanti paramą tam tikromis dalimis keliems tą patį lauką deklaravusiems asmenims. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimas priimtas Agentūrai veikiant ultra vires (viršijant įgaliojimus), skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio 4 ir 5 punktų, 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų, todėl teismas jį panaikino.

III.

13. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Agentūra prašo į bylą įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Agentūra, pakartodama bylos faktines aplinkybes, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, neteisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, be to, netinkamai interpretavo faktines aplinkybes, kurios yra itin svarbios, siekiant tinkamai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

13.2. Pirmosios instancijos teismas cituoja Reglamento Nr. 809/2014 8 straipsnyje įtvirtintus atvejus, kuomet yra perleidžiama valda. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėjas tiesiogiai neperleido valdos susijusiam pareiškėjui S. K., kadangi jis ir neturėjo tokios teisės, tačiau valda susijusiam pareiškėjui S. K. perleista žemės sklypo patikėtinio 2019 m. birželio 14 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 34SŽN-215-(14.34.55). Atsakovas su tokia teismo pozicija nesutinka ir nurodo, kad šiuo atveju administracinėje byloje negalima tapatinti dviejų skirtingų sąvokų (valdos perleidimą ir valstybinio žemės sklypo nuomą ar suteikimą juo laikinai naudotis) ir tokiu būdu traktuoji netiesiogine prasme valdos perdavimą prilyginant susidariusiai situacijai. Atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kai abu pareiškėjai turėjo teisėtą valdymą valstybiniu žemės sklypu ir abu pateikė paraiškas gauti Europos Sąjungos paramą.

13.3. Pareiškėjas Paraiškoje Lauką deklaravo dar turėdamas teisę naudotis valstybine žeme, o S. K. 2019 m. paraiškoje deklaravo Lauką tik tuomet, kuomet buvo sudaryta ilgalaikė nuomos sutartis (VĮ Registrų centre įrašas galioja nuo 2019 m. birželio 14 d.), bet dar tuo metu galiojo Kontrolės taisyklių nuostata dėl duomenų keitimo, t. y. pavėluotai 2019 m. paraiškų teikimo (iki einamųjų metų liepos 2 d.) ir buvo išpildyta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 36 straipsnio 5 dalyje numatyta sąlyga, todėl susidarė tokia situacija, kuri nėra reglamentuota Kontrolės taisyklių nuostatomis bei Europos Sąjungos teisės aktais, t. y. abu pareiškėjai turėjo teisėtą valdymą naudotis tuo pačiu valstybiniu žemės sklypu (tas pats valstybinis žemės sklypas buvo išnuomotas ir pareiškėjui ir S. K.) paraiškos pateikimo metu.

13.4. Reglamento 809/2014 29 str. 1 dalies a punkte nurodyta, kad „deklaruotų teisių į išmokas ir, atitinkamai, deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų kryžmines patikras, kuriomis siekiama išvengti tos pačios pagalbos arba paramos skyrimo kelis kartus už tuos pačius kalendorinius ar paraiškų teikimo metus ir nepagrįsto pagalbos, skiriamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 I priede ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 ( 7 ) VI priede išvardytas su plotais susijusios pagalbos schemas, ir paramos, skiriamos pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014 2 straipsnio antros pastraipos 21 punkte apibrėžtas su plotu susijusios paramos priemones, sumavimo“, taigi nurodyta, kad parama negali būti mokama du kartus už tą patį plotą tais pačiais deklaravimo metais, šiuo atveju pareiškėjui ir S. K.

13.5. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. Paraiškoje Lauką deklaravo dar turėdamas teisę naudotis valstybine žeme, o S. K. 2019 m. paraiškoje deklaravo Lauką tik tuomet, kuomet buvo sudaryta ilgalaikė nuomos sutartis (VĮ Registrų centre įrašas galioja nuo 2019 m. birželio 14 d.), NMA vertino abi paraiškas ir, atsižvelgdama į VAĮ 3 straipsnio 3 punkte nustatytą proporcingumo principą, paramą abiem pareiškėjams už Lauką nusprendė mokėti proporcingai.

13.6. Vertinant tokių pažeidimų, kaip pareiškėjo bei S. K. atliktas pažeidimas dėl dvigubo deklaravimo, pobūdį, nėra teismų praktikoje suformuluotų taisyklių, ar nustatytų kriterijų, į kuriuos institucijos turėtų atsižvelgti, skirdamos sankciją.

13.7. Tokia situacija, kuomet abu asmenys paraiškos pateikimo dienai turi teisėtą valdymą nėra reglamentuota tiek nacionaliniuose, tiek Europos Sąjungos teisės aktuose. Tačiau galiojant Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 36 straipsnio 5 dalies nuostatai bei atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. paraiškų teikimo laikotarpis buvo iki einamųjų metų birželio 7 d. (Kontrolės taisyklių 66.1 p.), o 2019 m. paraiškų duomenų keitimo laikotarpis buvo iki einamųjų metų liepos 2 d. (Kontrolės taisyklių 67 p.), todėl šiuo atveju ir kitas pareiškėjas S. K. 2019 m. paraišką pateikė turėdamas teisę ją teikti, t. y. 2019 m. pareiškėjo S. K. paraiška buvo pateikta 2019 m. gegužės 17 d., o ginčo Lauką deklaravo dar tuo metu, kai buvo galima keisti ir pildyti 2019 m. paraiškų duomenis, t. y. ginčo Lauko deklaravo 2019 m. birželio 14 d.

13.8. Administraciniai teismai ne vienoje byloje yra pasisakę, kad NMA, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (be kita ko, įskaitant) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad NMA priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos. Vadovaujantis VAĮ 3 straipsnio 3 punktu, proporcingumo principas viešajame administravime reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

Žemesnės instancijos teismas

13.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimas yra priimtas NMA veikiant ultra vires. Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tokius įgaliojimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. NMA yra vienintelė Lietuvoje akredituota institucija, skirstanti Europos Sąjungos ir valstybės paramos lėšas, galinti administruoti paraiškas, apskaičiuoti ir išmokėti paramą, o viena iš NMA funkcijų yra užtikrinti, kad paramos lėšos būtų išmokamos tiems paramos gavėjams, kurie laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Reglamento Nr. 1306/2013 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokėjimo agentūra yra įstaiga, atsakinga už išlaidų valdymą ir kontrolę, taip pat ir už tiesiogines išmokas ūkininkams, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalies b punkte.

13.10. Kadangi pareiškėjas ir S. K. 2019 m. paraiškų pateikimo dienai turėjo teisėtą valdymą tuo pačiu valstybiniu žemės sklypu, todėl NMA, vadovaudamasi VAĮ įtvirtintu proporcingumo principu, nusprendė paramą mokėti abiem proporcingai.

13.11. Susidarius tokiai faktinei bei teisinei situacijai, tikslinga į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti NŽT, kad ji pateiktų detalius paaiškinimus dėl susidariusios situacijos.

Atsiliepimas

14. Pareiškėjas A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Šalies argumentai

15. Pareiškėjas akcentuoja, kad NMA nepagrįstai teigia, jog S. K. paraiška buvo pateikta 2019 m. gegužės 17 d., o 2019 m. birželio 14 d. pateikta paraiška yra paraiškos keitimas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad asmenys, deklaruodami žemės plotą turi turėti bent teisinį pagrindą šį žemės plotą deklaruoti. Šis teisinis pagrindas turi būti realus, o ne menamas. Asmuo, deklaruojantis žemės sklypą, turi kažkokiu būdu šį sklypą valdyti – nuosavybės, nuomos, turto patikėjimo ar kita teise. S. K. 2019 m. gegužės 17 d. deklaravo žemės sklypą į kurio valdymą jis neturėjo jokio teisinio pagrindo, tokiu būdu, ši jo deklaracija negalėjo būti laikoma kaip teisėta, jos NMA pareigūnai negalėjo priimti. Teisę deklaruoti žemė sklypą S. K. įgijo tik nuo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo dienos, t. y. nuo 2019 m. birželio 14 d., o žinant, kad paraiškų teikimo laikotarpis baigėsi 2019 m. birželio 7 d., S. K. prarado teisę 2019 metais deklaruoti šį žemės sklypą, juo labiau, kad ginčo žemės sklypo teisėtu valdytoju iki pat 2019 m. birželio 19 d. buvo pareiškėjas. Visos šios aplinkybės buvo išdėstytos skunde dėl NMA sprendimo ir šias aplinkybes patvirtino Vilniaus apygardos administracinis teismas savo 2021 m. balandžio 6 d. sprendime, o NMA pozicija pareiškėjui nėra aiški, nes akivaizdu, kad NMA šiuo atveju palaiko išimtinai S. K., tiek priimant jo neteisėtas deklaracijas, tiek vėliau neteisėtai paskaičiuojant jam išmokas.

16. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad jis iki pat 2019 m. birželio 19 d. buvo teisėtas ginčo žemės sklypo valdytojas ir jis turėjo teisę ne tik nusiimti derlių, bet ir gauti kitas pajamas, susijusias su žemės valdymu, tačiau savo veiksmais šią pareiškėjo teisę NMA bando pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros 2020 m. spalio 16 d. sprendimo „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo bei skirtos išmokos sumos“ Nr. BR6-4046446 teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą jo prašymą išnagrinėti iš naujo pagrįstumo.

18. Bylos duomenimis, Agentūra, iš naujo įvertinusi 2019 m. gegužės 28 d. paraiškos duomenis, skundžiamu Sprendimu skyrė 868,74 Eur paramą, kurią sudaro pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus, išmoka už pirmuosius hektarus, žalinimo išmoka. Tokį sprendimą Agentūra priėmė nustačiusi, jog pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. pagrindė valdymo teisę į susikertančią Lauko 9,47 ha ploto dalį ir, kadangi parama gali būti mokama tik tam pareiškėjui, kuris įrodė teisėtą ir teisingą plotų deklaravimą, vadovaudamasi VAĮ 3 straipsnio 3 punkte nustatytu proporcingumo principu, nusprendė paskirti jiems abiem po 50 procentų apskaičiuotos paramos sumos už dvigubai deklaruotą Lauko ploto dalį.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, konstatavęs, kad: galiojančiuose teisės aktuose nenumatyta galimybė Agentūrai, tą patį lauką deklaravus keletui asmenų, išdalinanti paramą tam tikromis dalimis keliems tą patį lauką deklaravusiems asmenims, dėl ko Sprendimas, priimtas Agentūrai veikiant ultra vires, neatitinka VAĮ 3 straipsnio 4 ir 5 punktų, 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų ir, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui, negali būti laikomas teisėtu, todėl yra pagrindas jį panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.); panaikinus Sprendimą, Agentūra turėtų pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo ir įvertinti pateiktą paraišką ne tik jos deklaravimo aspektu.

20. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė atsakovas Agentūra.

21. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

22. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu ir pakartoti procesiniuose dokumentuose nurodytu argumentus, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

23. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

24. Nagrinėjamu atveju didesnę Agentūros apeliacinės instancijos teismui pateikto apeliacinio skundo dalį sudaro argumentai, nurodyti pirmosios instancijos teismui, t. y. Agentūros nustatytos faktinės aplinkybės ir teisės aktų turinio nuostatų aiškinimas, o nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Reglamento Nr. 809/2014 8 straipsniu, reglamentuojančiu valdos perleidimo atvejus, nepagrįstai teigia, kad, nors pareiškėjas tiesiogiai neperleido valdos trečiajam suinteresuotam asmeniui S. K., kadangi jis ir neturėjo tokios teisės, valdą trečiajam suinteresuotam asmeniui S. K. perleista žemės sklypo patikėtinio 2019 m. birželio 14 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 34SŽN-215-(14.34.55): Agentūros nuomone, negalima tapatinti dviejų skirtingų sąvokų – valdos perleidimo ir valstybinio žemės sklypo nuomos ar suteikimo juo laikinai naudotis – „ir tokiu būdu traktuoti netiesiogine prasme valdos perdavimą prilyginant susidariusiai situacijai“. Atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kai abu pareiškėjai turėjo teisėtą valdymą tuo pačiu valstybiniu žemės sklypu paraiškos pateikimo metu ir abu pateikė paraiškas gauti Europos Sąjungos paramą, kuri negali būti mokama du kartus už tą patį plotą, tais pačiais deklaravimo metais.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas pakankamai detaliai įvertino ir išanalizavo įvertino byloje pateiktus įrodymus, iš esmės tinkamai aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei padarė pagrįstą išvadą, kad Sprendimas yra priimtas Agentūrai veikiant ultra vires. Dėl Agentūros akcentuojamo argumento, t. y. nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kai abu pareiškėjai turėjo teisėtą valdymą tuo pačiu valstybiniu žemės sklypu paraiškos pateikimo metu ir abu pateikė paraiškas gauti Europos Sąjungos paramą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog parama mokama asmeniui, ne tik nustatyta tvarka ir terminais deklaravusiam teisėtai valdomą žemės ūkio valdą, bet ir čia vykdžiusiam / turėjusiam teisę vykdyti deklaruotą veiklą, bei kuriam, netinkami vykdžius prisiimtus įsipareigojimus, galėtų būti skiriamos ir sankcijos.

26. Pažymėtina, kad tai akcentavo, nors gal ir nepakankamai aiškiai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime („<...> Panaikinus Sprendimą, atsakovė turėtų pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo ir įvertinti pateiktą paraišką ne tik jos deklaravimo aspektu <...>“). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Tauragės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-131-439/2021 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT), kuris Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-683-1092/2021, paliktas nepakeistas, išnagrinėjęs šalių ginčą, susijusį su teise naudotis 2019 metais deklaruota žemės ūkio valda, ieškovo A. M. ieškinį tenkino (iš dalies). Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, kad, įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad A. M. apie tai, jog leidimas naudotis 9,65 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav., nebus tęsiamas buvo informuotas NŽT 2019 m. vasario 20 d. raštu, tačiau rašte nurodyta, kad minėtas leidimas nebus tęsiamas 2020 m. Duomenų, patvirtinančių, kad NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr.1P-(1.3.)-112 patvirtinto valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 29 punkte nustatyta tvarka informavo A. M., kad teisė naudotis ginčo žemės sklypu jam bus nutraukta nuo 2019 m. birželio 14 d. ir iki to laiko jis turi nusiimti derlių, byloje nėra. Priešingai, A. M. teisė naudotis ginčo žemės sklypu buvo nutraukta NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. įsakymu, t. y. ši teisė A. M. panaikinta po to, kai NŽT su S. K. sudarė 2019 m. birželio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Vadinasi, apie tai, kad jam nutraukta teisė naudotis 9,65 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav., A. M. sužinojo po 2019 m. birželio 20 d. (ieškinyje A. M. nurodė, kad sužinojo 2019 m. birželio pabaigoje, kas yra tikėtina, nes minėtas 2019 m. birželio 20 d. įsakymas buvo išsiųstas kitą dieną po jo priėmimo); atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju NŽT pažeidė savo pareigą teisės aktuose (Aprašo 29 p.) nustatytu terminu iš anksto informuoti A. M., kaip teisėtą valstybinės žemės naudotoją, apie suteiktos teisės laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nutraukimą. Dėl šios priežasties A. M. neturėjo ir negalėjo žinoti, kad jis iki 2019 m. birželio 14 d. turi nusiimti derlių, kad ginčo žemės sklypas nuo 2019 m. birželio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi yra suteikiamas valdyti ir naudotis atsakovui; nors teisėjų kolegija ir sutiko su S. K., kad NŽT yra laikytinas atsakingu už A. M. kilusią žalą, vis dėlto pažymėjo, kad ši aplinkybė pati savaime neatleidžia S. K. nuo prievolės atlyginti žalą: S. K. buvo informuotas (įspėtas), kad jis turi leisti A. M. nusiimti derlių. Tam jis iš esmės neprieštaravo, nes pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį, kurioje nebuvo nustatyta jo teisė nusiimti dar iki sutarties pasirašymo dienos sklype užaugusį derlių; teisėjų kolegijos manymu, atsakovas turėjo būti atidus ir rūpestingas, elgtis taip, kad nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pamatęs, kad jo išsinuomotame ginčo žemės sklype jau yra užaugusi žolė, kuri gali būti pjaunama, žinodamas, kad A. M. anksčiau naudojosi šiuo žemės sklypu, suvokdamas, kad ginčo žolė iš esmės užaugo ne S. K., bet A. M. esant teisėtu sklypo naudotoju, matydamas, kad pjauti žolę atsakovo išsinuomotame žemės sklype A. M. pradėjo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai S. K. sudarė nuomos sutartį, būdamas įspėtu leisti A. M. nusiimti derlių, S. K., be kita ko, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, turėjo leisti A. M. derlių (žolę) nusiimti. S. K. šių veiksmų neatliko, o turėdamas ir galėdamas žinoti, kad ginčo žolė iš esmės priklauso buvusiam žemės sklypo naudotojui, ją nepagrįstai pasisavino ir tokiu būdu padarė A. M. žalos.

27. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas