Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei L. V. dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti duomenis, paskleistus internetinėje svetainėje „Facebook“ ir „Tik Tok“ neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę bei orumą ir įpareigoti atsakovę per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos internetinėje svetainėje „Facebook“ paskelbti, jog informacija „R. V., matydamas mane, tyčia važiavo tiesiai į mano automobilį. Tai nebuvo nelaimingas atsitikimas – tai buvo sąmoningas veiksmas siekiant sukelti avariją ir mane sužeisti. Šis tyčinis pasikėsinimas į mano turtą ir sveikatą <...> šį išpuolį organizavo mano artimas giminaitis“ neatitinka tikrovės ir atsiprašyti už ieškovo dalykinės reputacijos menkinimą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl garbės ir orumo pažeidimo

Dėl įrašo teiginių apie ieškovo tyčią, siekį pasikėsinti į atsakovės turtą, sveikatą ir gyvybę

5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta, jog įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

6. Taigi asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymuose nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių. Įgyvendindamas jam suteiktą saviraiškos laisvę, asmuo negali pažeisti ir kito asmens teisės į garbę ir orumą, kuri kasacinio teismo jurisprudencijoje yra suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų ir bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023, 30 ir 32 punktai). Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

7. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių, juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 65 punktas).

8. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas pirmiau minėtą nuostatą, yra nurodęs, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024, 81 punktas). Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, kad asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024, 84 punktas).

9. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 36 punktas).

10. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 12.20 val., kelyje ties (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis – jo metu ieškovas, vairuodamas traktorių „Massey Ferguson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su prikabintomis akėčiomis, prasilenkdamas su atsakovės vairuojamu automobiliu „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akėčiomis kliudė atsakovės automobilio vairuotojo pusės šoną ir automobilį apgadino.

11. (duomenys neskelbtini) 16.36 val. socialiniame tinkle „Facebook“ profilyje L. V. buvo paskelbtas įrašas „Ketvirtadienio pietūs, kai saulė aukštai danguje, paprastai yra laikas atsipalaiduoti ir mėgautis trumpu poilsiu. Tačiau mano kelionė namo šiandiena pavirto į tikrą košmarą. Ramiai vairuodama ir sustojusi praleisti R. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, kuris tuo metu vairavo traktorių, susidūriau su visiškai netikėtu ir sukrečiančiu įvykiu. R. V., matydamas mane, tyčia važiavo tiesiai į mano automobilį. Tai nebuvo nelaimingas atsitikimas – tai buvo sąmoningas veiksmas, siekiant sukelti avariją ir mane sužeisti. Šis tyčinis pasikėsinimas į mano turtą ir sveikatą buvo šokiruojantis ir nepaaiškinamas. Dar labiau šokiruojantis yra faktas, kad šį išpuolį organizavo mano artimas giminaitis – mano mirusio vyro brolis. Ar taip turėtų elgtis šeima? Šeima turėtų būti mūsų saugumo ir palaikymo šaltinis, tačiau šiuo atveju ji tapo didžiausiu pavojumi. Šis įvykis privertė mane permąstyti viską, ką žinojau apie pasitikėjimą artimaisiais ir šeimos ryšius. Po šio tyčinio išpuolio aš buvau išvežta į priimamąjį su greitąja pagalba. Mano trys vaikai ir aš esame sukrėsti ir gyvename nuolatinėje baimėje, nes nežinome, kas jam gali šauti į galvą toliau. Ši situacija kelia mums ne tik fizinį, bet ir didžiulį emocinį skausmą. Gyventi nuolatinėje baimėje ir nežinomybėje yra itin sunku, ypač vaikams, kurie turi jaustis saugūs savo namuose. Ši patirtis parodė, kad kartais tikrieji pavojai slypi ten, kur mažiausiai jų tikimės – mūsų pačių šeimoje. Toks elgesys negali būti pateisinamas jokiais būdais. Tyčinis pasikėsinimas į mano turtą ir gyvybę.“ Šis įrašas taip pat buvo paskelbtas ir socialiniame tinkle „Tik Tok“ profilyje „(duomenys neskelbtini)“.

12. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) įvyko sprendimo 10 punkte nurodytas eismo įvykis. Teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai taip pat patvirtino, kad minėtas įvykis teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintas eismo įvykiu (kelių eismo taisyklių pažeidimu), t. y. ikiteisminis tyrimas dėl šio eismo įvykio teisės aktų nustatyta tvarka buvo nutrauktas, dėl šio įvykio yra kaltas ieškovas. Vis dėlto ieškovas nurodė, kad jis minėtą įvykį sukėlė netyčia, nesiekė pasikėsinti į atsakovės sveikatą ir gyvybę, todėl anksčiau nurodyti atsakovės įrašai neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą.

13. Nagrinėjamu atveju atsakovė patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) ji socialiniuose tinkluose „Facebook“ profilyje L. V. ir „Tik Tok“ profilyje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbė ginčo įrašą, tačiau pažymėjo, kad įrašuose ji pateikė savo nuomonę – išdėstė subjektyvų (duomenys neskelbtini) įvykusios situacijos, t. y. eismo įvykio, vertinimą. Taigi šiuo atveju, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, svarbu įvertinti, ar ginčo teiginiai yra laikytini atsakovės nuomone, ar žinia.

14. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiu teiginiu yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 39 punktas).

15. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Vien tai, jog ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktas; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktas).

16. Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. vertinama, ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ieškovo elgesys ir pateiktos informacijos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2015).

17. EŽTT yra išaiškinęs, kad bet koks straipsnis ar teiginys turi būti vertinamas visas, o ne apsiribojant atskiromis frazėmis ar straipsnio dalimis (žr. EŽTT 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimą byloje Standard Verlags GmbH prieš Austriją, peticijos Nr. 13071/03; Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją [DK], peticijos Nr. 29369/10; 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą byloje E. E. prieš Islandiją, peticijos Nr. 24703/15; 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje Balaskas prieš Graikiją, peticijos Nr. 73087/17; 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Marcinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 24919/20).

18. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

19. Dėl vertinamojo pobūdžio teiginių (nuomonių) EŽTT yra nurodęs, kad tokiu atveju vertintina, ar teiginyje pavartota kalba buvo perdėta (perteklinė) ar nešališka (racionali), ar būta ketinimo apšmeižti ar apjuodinti oponentą ir ar teiginys turėjo pakankamą faktinį pagrindą (žr. EŽTT 2023 m. sausio 19 d. sprendimą byloje Khural ir Zeynalov prieš Azerbaidžaną (Nr. 2), peticijos Nr. 383/12). EŽTT jurisprudencijoje nurodoma, kad reikia aiškiai atskirti kritiką nuo įžeidimo, o pastarasis iš principo gali pateisinti sankcijas (žr., be kitų, EŽTT 2003 m. gegužės 27 d. sprendimą byloje Skałka prieš Lenkiją, peticijos Nr. 43425/98; 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą byloje Palomo Sanchez ir kiti prieš Ispaniją [DK], peticijos Nr. 28955/06). Įžeidimas gali nepatekti į saviraiškos laisvės apsaugos sritį, jei jis prilygsta beprasmiškam menkinimui, pavyzdžiui, kai vienintelis teiginio tikslas yra įžeisti asmenį. Tačiau vulgarių frazių vartojimas pats savaime nėra lemiamas vertinant įžeidžiantį pasakymą, nes tai gali būti stilistinė priemonė (žr. EŽTT 2010 m. birželio 8 d. sprendimą byloje Gül ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr. 4870/02; 2011 m. liepos 19 d. sprendimą byloje Uj prieš Vengriją, peticijos Nr. 23954/10; 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą byloje Grebneva ir Alisimčik prieš Rusiją, peticijos Nr. 8918/05).

22. Taigi, siekiant nustatyti, ar paskleista nuomonė pažeidė asmens neturtines teises – garbę ir orumą, turi būti vertinama, ar tokia nuomonė atitinka pakankamo faktinio pagrindo kriterijų, t. y. ar asmuo turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai subjektyviai nuomonei susidaryti, ir sąžiningumo kriterijų, t. y. ar ji išreiškiama neįžeidžiant ieškovo, nesiekiant jam pakenkti, jį apšmeižti, apjuodinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-403/2025).

23. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad šiuo atveju tikrovės neatitinka ir ieškovo garbę bei orumą žeminą atsakovės įrašo teiginiai apie tai, kad jis (duomenys neskelbtini) eismo įvykį sukėlė tyčia, siekė sužeisti atsakovę, kad tai buvo ieškovo organizuotas išpuolis.

24. Iš atsakovės įrašo tyrinio matyti, kad jame atsakovė vartoja šias frazes „R. V., matydamas mane, tyčia važiavo tiesiai į mano automobilį“, „tai nebuvo nelaimingas atsitikimas – tai buvo sąmoningas veiksmas, siekiant sukelti avariją ir mane sužeisti“, „šis tyčinis pasikėsinimas į mano turtą ir sveikatą buvo šokiruojantis ir nepaaiškinamas“, „<...> šį išpuolį organizavo mano artimas giminaitis <...>, „po šio tyčinio išpuolio <...>“, „tyčinis pasikėsinimas į mano turtą ir gyvybę“. Taigi paskelbtame įraše atsakovė ne kartą mini, jog ieškovas (duomenys neskelbtini) eismo įvykį sukėlė tyčia, nurodo, kad jis taip pasielgė, siekdamas pasikėsinti į jos turtą, sveikatą, gyvybę, šias aplinkybės įraše atsakovė dėsto teiginių forma. Vis dėlto vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nurodyti teiginiai yra laikytini žinia. Svarbu įvertinti visą įrašo turinį, jame pateikiamą kontekstą.

25. Vertindamas atsakovės paskelbto įrašo turinį, teismas pažymi, jog ginčo įrašas turėjo faktinį pagrindą – dėl ieškovo kaltės įvykusį (duomenys neskelbtini) eismo įvykį, kurio metu ieškovas, vairuodamas traktorių „Massey Ferguson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su prikabintomis akėčiomis, prasilenkdamas su atsakovės vairuojamu automobiliu, kliudė atsakovės automobilio vairuotojo pusės šoną ir automobilį apgadino. Pažymėtina, kad minėtas įrašas yra pateiktas pirmuoju asmeniu, jame atsakovė atpasakoja įrašo paskelbimo dieną tarp šalių įvykusį įvykį. Taigi eilinis (vidutinis) informacijos gavėjas gali suprasti, jog įraše atsakovė pateikia būtent savo pačios atpasakojimą.

26. Įrašo pradžioje atsakovė dėsto faktines aplinkybes, po jų – teigia, kad ieškovas ginčo įvykį sukėlė tyčia: „<...> vairuodama ir sustojusi praleisti R. V. <...> kuris tuo metu vairavo traktorių <...> R. V., matydamas mane, tyčia važiavo tiesiai į mano automobilį“. Taigi atsakovė pačiame įraše nurodo priežastis, sudariusias jai pagrindą vertinti, kad ieškovas minėtus veiksmus atliko tyčia, t. y. atsakovė ėmėsi veiksmų praleisti ieškovo vairuojamą traktorių, tačiau ieškovas, matydamas ją, vis tiek įvažiavo į jos automobilį. Pažymėtina, kad įraše nėra papildomų teiginių, kuriais būtų stengiamasi sustiprinti faktinį pagrindą, jog eismo įvykį ieškovas sukėlė tyčia, pavyzdžiui, teiginių apie tai, kad atvykę policijos pareigūnai patvirtino ieškovo kaltę dėl įvykio, nėra aptariami ieškovo veiksmai po įvykio, nekalbama apie įvykio buvusius įtemptus šalių santykius. Įraše nurodytas teiginys apie sąmoningą, tyčinį ieškovo veiksmų pobūdį iš esmės remiasi aplinkybe, jog ieškovas, matydamas atsakovę, įvažiavo į jos automobilį.

27. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neginčijo aplinkybės, jog eismo įvykio metu matė atsakovės vairuojamą transporto priemonę, o tam, kad šalių transporto priemonės galėtų prasilenkti, atsakovė automobiliu pasitraukė kelkraščio link ir sustojo. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad, prasilenkdamas su atsakovės automobiliu, jis turėjo galimybę pasitraukti dešiniau ir išvengti susidūrimo, tačiau nežino, kodėl to padaryti nepavyko. Ieškovas taip pat patvirtino, kad turi patirties vairuojant žemės ūkio techniką, geba „iš akies“ įvertinti minėtos technikos dydį, reikalingą atstumą ir pan. (2025 m. birželio 5 d. teismo posėdis). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. T. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jis kartu su atsakove važiavo jos vairuojamu automobiliu, jis sėdėjo automobilio priekyje, keleivio pusėje. Važiuodami keliu jie pamatė priešais atvažiuojantį traktorių. Tada atsakovė pasitraukė į kelkraštį ir sustojo ant žolyno, o traktorius važiavo į priekį. Kiek jis pamena, prieš mašinoms prasilenkiant, traktoriaus vairuotojas buvo šiek tiek pristabdęs, tačiau vėl pradėjo važiuoti į juos (2025 m. birželio 5 d. teismo posėdis 1 val. 48 min – 1 val. 49 min.). Jo manymu, ieškovas turėjo galimybę išvengti eismo įvykio, kadangi aplink buvo pieva, todėl ieškovas galėjo be kliūčių ja važiuoti. Jo nuomone, eismo įvykis galėjo įvykti ir tyčia. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudarė pakankamas prielaidas atsakovei manyti, kad ginčo įvykį ieškovas galėjo sukelti tyčia – ji atliko reikiamus veiksmus ieškovo vairuojam traktoriui praleisti, ieškovas turėjo patirties vairuojant žemės ūkio techniką, galėjo nekliudomas pasitraukti dešiniau ir išvengti susidūrimo, kitų objektyvių kliūčių, dėl kurių ieškovas negalėjo išlaikyti pakankamo atstumo tarp prasilenkiančių transporto priemonių, nebuvo.

28. Atitinkamai iš kartu su įrašu pateiktų fotonuotraukų matyti, jog atsakovės automobilis buvo ženkliai apgadintas – ieškovo vairuojamo traktoriaus akėčiomis buvo įpjautos atsakovės vairuojamo automobilio vairuotojo pusės priekinių dukrelių dalis, vairuotojo pusės galinės dukrelės ir vairuotojo pusės automobilio galinė dalis. Akivaizdu, kad apgadinimų vieta – automobilio pusė, kurioje tuo metu sėdėjo atsakovė, ir apgadinimų pobūdis galėjo sukelti atsakovei didelį išgąsti, ji galėjo jausti grėsmę savo sveikatai, o taip pat ir gyvybei. Teismo posėdžio metu liudytojas T. T. patvirtino, kad tiek atsakovė, tiek jis pats dėl įvykusio įvykio labai išsigando, atsakovė drebėjo, jai teko kviesti greitąją medicinos pagalbą. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės, sudarė atsakovei pagrįstas prielaidas manyti, jog ieškovas gėlėjo siekti tyčia pasikėsinti į jos turtą, sveikatą, gyvybę.

29. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad įraše pateikta atsakovės pozicija dėl ieškovo galimos tyčios ir siekio pasikėsinti į jos turtą, sveikatą, gyvybę buvo pagrįsta tam tikrais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti.

30. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovu, jog įraše pateiktas teiginys apie tai, kad ieškovas važiavo tiesiai į atsakovės automobilį („R. V., matydamas mane, tyčia važiavo tiesiai į mano automobilį“) pats savaime nepakankamai išsamiai atspindi susidūrimo aplinkybes ir gali sudaryti klaidingą įspūdį, jog šalių transporto priemonės susidūrė kaktomuša. Vis dėlto, kaip minėta, sprendžiant šio pobūdžio ginčus svarbu įvertinti visą paskelbtą publikaciją (įrašą) ir jos kontekstą. Nors, kaip minėta, įrašo teiginys „R. V., matydamas mane, tyčia važiavo tiesiai į mano automobilį“ nėra pakankamai išsamus, tačiau atsakovė kartu su įrašu socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Tik Tok“ pateikė įvykio fotonuotraukas, iš kurių matyti įvykio vieta, susidūrusios transporto priemonės, taip pat atsakovės vairuojamam automobiliui padaryti apgadinimai. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovas neginčijo, jog minėtos fotonuotraukos atitinka tikrovę. Teismo vertinimu, šios fotonuotraukos sudarė galimybę eiliniam (vidutiniam) informacijos gavėjui pačiam įvertinti atsakovės įrašuose išdėstytos pozicijos apie ieškovo veiksmus ir įvykio aplinkybes pagrįstumą – įvertinti, ar, atsižvelgus į eismo įvykio vietą, ieškovas savo veiksmais galėjo išvengti įvykio, ar, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, taip pat transporto priemonei padarytus apgadinimus, transporto priemonės susidūrė kaktomuša ar kitu būdu, ar atsakovė turėjo pagrindą manyti, jog ieškovas veikė tyčia, ar jis galėjo turėti tikslą pasikėsinti į jos turtą, sveikatą, gyvybę, t. y. susidaryti savarankišką nuomonę apie tai, ar ieškovas iš tiesų galėjo veikti tyčia, turėdamas tikslą pasikėsinti į atsakovės turtą, sveikatą, gyvybę.

31. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovė ginčo įraše pateiktais teiginiais apie ieškovo tyčią ir siekį pasikėsinti į jos turtą, sveikatą, gyvybę („R. V., matydamas mane, tyčia važiavo tiesiai į mano automobilį. Tai nebuvo nelaimingas atsitikimas – tai buvo sąmoningas veiksmas siekiant sukelti avariją ir mane sužeisti. Šis tyčinis pasikėsinimas į mano turtą ir sveikatą <...>“, „po šio tyčinio išpuolio <...>, „tyčinis pasikėsinimas į mano turtą ir gyvybę“) išreiškė savo nuomonę apie galimas (duomenys neskelbtini) eismo įvykio priežastis. Pažymėtina, jog nors atsakovė vartojo stiprų emocinį svorį turinčius pasakymus, o ieškovas dėl ginčo įrašo sulaukė neigiamų reakcijų, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė savo nuomonę išreiškė neetiškai ar nesąžiningai, siekdama jį nepagrįstai pažeminti. Kaip minėta, atsakovės pateikti teiginiai buvo paremti aplinkybėmis, sudarančiomis realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti. Pačiame įraše atsakovė nurodė priežastį minėtai nuomonei susiformuoti, nenuslėpė esminių įvykio aplinkybių, taip pat nei tiesiogiai, nei netiesiogiai įraše neišreiškė raginimo, skatinimo tretiesiems asmenims reikšti ieškovui įžeidimus, grasinimus ir pan. Kaip matyti iš pateikto įrašo, atsakovė jame nemažai dėmesio skiria savo išgyvenimams nupasakoti. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti, jog (duomenys neskelbtini) eismo įvykis atsakovei buvo netikėtas, sukėlė išgąstį, tam tikrus emocinius išgyvenimus. Taigi aplinkybė, kad, atsakovei šias aplinkybes paviešinus publikacijoje (įraše), skaitytojams galėjo susiformuoti palankus požiūris jos atžvilgiu, ir, atitinkamai, neigiamas požiūris ieškovo atžvilgiu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovės nuomonė buvo išreikšta neetiškai ar nesąžiningai, ieškovo garbę ir orumą žeminančiu būdu. Pažymėtina, jog nors ieškovas teigia, kad įraše pateiktas teiginys apie tai, kad po įvykio atsakovė buvo išvežta su greitąją medicinos pagalba („Po šio tyčinio išpuolio aš buvau išvežta į priimamąjį su greitąją pagalba“) neatitinka tikrovės, tačiau atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. T.. Iš byloje pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) 13.21 val. su greitosios medicinos pagalbos tarnyba atvyko į VšĮ Šilutės ligoninę, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė po (duomenys neskelbtini) eismo įvykio su greitosios medicinos pagalbos tarnyba atvyko į VšĮ Šilutės ligoninę, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės vertintinos, kaip nepagrįstos.

32. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimai pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) įraše paskelbti teiginiai „R. V., matydamas mane, tyčia važiavo tiesiai į mano automobilį. Tai nebuvo nelaimingas atsitikimas – tai buvo sąmoningas veiksmas siekiant sukelti avariją ir mane sužeisti. Šis tyčinis pasikėsinimas į mano turtą ir sveikatą <...>“, „po šio tyčinio išpuolio <...>“, „tyčinis pasikėsinimas į mano turtą ir gyvybę“ neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą, ir įpareigoti atsakovę atsiprašyti ir viešai juos paneigti atmestini kaip nepagrįsti.

33. Teismas pažymi, kad ieškovas pareikštu ieškiniu taip pat prašo pripažinti, jog minėti teiginiai menkina ieškovo dalykinę reputaciją. Kaip matyti iš CK 2.24 straipsnio nuostatų turinio, sąvoka „dalykinė reputacija“ yra taikoma juridinių asmenų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ savarankiškų reikalavimų, susijusių su juridinio asmens dalykine reputacija, nereiškia. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad ieškiniu reikalavimų dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo nereiškia (2025 m. birželio 25 d. teismo posėdis 44 min. – 45 min.). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako.

Dėl įrašo teiginių apie „išpuolio organizavimą“

34. Ieškovas taip pat nurodo, jog atsakovės įraše vartojamais žodžiais „išpuolis“, „organizavimas“ buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad ieškovas eismo įvykį suplanavo, jam rengėsi. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ginčo įraše atsakovė vartoja frazes „<...> šį išpuolį organizavo mano artimas giminaitis“, „po šio tyčinio išpuolio aš buvau išvežta į priimamąjį <...>“. Lietuvių kalbos žodyne (http://www.lkz.lt/) žodis „išpuolis“ apibrėžiamas kaip puolimas, ataka; „organizuoti“ – kurti, steigti, rengti, tvarkyti. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas) žodis „išpuolis“ apibrėžiamas kaip puolimas iš apsiaustų pozicijų, priešiškumo pasireiškimas; „organizuoti“ – kurti, steigti, telkti visuomenės jėgas, daryti, rengti. Bendrinės lietuvių kalbos žodyne (https://ekalba.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas) žodis „organizuoti“ apibrėžiamas kaip steigti, burti, daryti renginį daryti sistemingą, planingą (sinonimas – tvarkyti). Taigi sutiktina su ieškovu, jog atsakovės pavartota frazė apie „išpuolio organizavimą“ šnekamojoje kalboje gali būti suprasta kaip rengimąsis ar planavimas iš anksto kažką daryti, tačiau tai nėra vienintelė šių žodžių reikšmė, jie taip pat gali turėti prasmę „vykdyti, daryti“, todėl, siekiant įvertinti šios frazės prasmę ginčo įraše, kaip minėta, svarbu įvertinti visą publikacijos (įrašo) turinį.

35. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog žodį „organizuoti“ ji vartoja kaip žodžių „daryti, vykdyti“ sinonimą. Iš pateikto įrašo turinio matyti, kad atsakovė jame nemini ieškovo veiksmų, susijusių su ginčo įvykio planavimu ar rengimusi jam. Vis dėlto, atsižvelgus į tai, kad atsakovė įraše ne kartą išreiškia nuomonę, jog ieškovas (duomenys neskelbtini) eismo įvykį sukėlė tyčia, sąmoningai, siekė pasikėsinti į jos turtą, gyvybę ir sveikatą, teismo vertinimu, eilinis (vidutinis) informacijas gavėjas įraše vartojamus teiginius apie išpuolio organizavimą galėjo suprasti kaip ieškovo rengimąsi iš anksto sukelti (duomenys neskelbtini) eismo įvykį ir taip pasikėsinti į atsakovės turtą, gyvybę ir sveikatą.

36. Atkreiptinas dėmesys, jog, priešingai nei teiginių apie ieškovo galimą tyčią atveju, atsakovė įraše minėdama frazes apie „išpuolio organizavimą“ nenurodo jokių aplinkybių ar duomenų, sudariusių jai prielaidas manyti, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) eismo įvykį galėjo planuoti iš anksto. Byloje tokių duomenų taip pat nėra. Aplinkybės, kad ginčo įvykio metu šalių tarpusavio santykiai buvo įtempti, atsakovė buvo pateikusi pareiškimus, siekdama, jog ieškovas būtų pripažintas kaltu jos atžvilgiu padaręs nusikalstamas vaikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje (žmogaus terorizavimas) ir 187 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas), jų pagrindu ieškovo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00131-24, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovės įrašo teiginiai apie išpuolio organizavimą turėjo faktinį pagrindą. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimu, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) vyriausiasis prokuroras (duomenys neskelbtini) nutarimu atsakovės (pareiškėjos) skundo dėl prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimo netenkino. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas (duomenys neskelbtini) nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi atsakovės (pareiškėjos) skundus taip pat atmetė. Klaipėdos apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi, be kita ko, konstatavo, jog ieškovo veiksmai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo išprovokuoti pačios nukentėjusiosios (atsakovės) veiksmų. Kaip pati nukentėjusioji (atsakovė) nurodė, ji (duomenys neskelbtini) atjungė elektrą, o (duomenys neskelbtini) jos iniciatyva nušienauta pieva. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkė yra L. V. (gim. (duomenys neskelbtini)). Skunde nurodoma, kad R. V. (ieškovas) konfliktų metu nukentėjusiosios (atsakovės) L. V. atžvilgiu yra pasakęs, jog ji „liks basa prie suskilusios geldos“, „pati sau duobę kasasi ir jis jos nepasigailės“. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, nukentėjusioji L. V. (atsakovė) provokavo R. V. (ieškovą) konfliktui, todėl jis galėjo pykčio proveržio metu spontaniškai atsakyti į nukentėjusiosios (atsakovės) žodžius. Tačiau tai nėra pagrindas išvadai, kad nukentėjusioji (atsakovė) turėtų bijoti, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ar jog R. V. (ieškovas) to norėjo. R. V. (ieškovo) atliktų veiksmų pobūdis nepatvirtina jo veiksmuose buvus tiesioginę tyčią sistemingai bauginti nukentėjusiąją (atsakovę). Taigi, kaip matyti, iš nurodytų aplinkybių, tarp šalių kylantys konfliktai yra susiję ir su pačios atsakovės veiksmais ieškovo atžvilgiu.

37. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nors atsakovės teiginys apie tai, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) eismo įvykį organizavo iš anksto („<...> šį išpuolį organizavo mano artimas giminaitis <...>“) yra įraše pateikiamos nuomonės apie ieškovo tyčią ir siekį pasikėsinti į atsakovės turtą, sveikatą, gyvybę tąsa, todėl, įvertinus ginčo įrašą kaip vientisą publikaciją, šis teiginys taip pat laikytinas atsakovės nuomone, tačiau, atsižvelgus į tai, kad ši nuomonė neturi objektyvaus faktinio pagrindo, ja nesąžiningai suponuojamos nuostatos apie didesnį ieškovo pavojingumą, t. y. kad jis (duomenys neskelbtini) eismo įvykiui rengėsi iš anksto, pripažintina, jog šie teiginiai ir juose išreikšta nuomonė žemina ieškovo garbę ir orumą.

38. Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006). Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-403/2025).

39. Teismui pripažinus, jog atsakovės (duomenys neskelbtini) įraše paskelbtas teiginys „<...> šį išpuolį organizavo mano artimas giminaitis <...>“, kuriuo ji viešai paskleidė savo nuomonę apie tai, kad ieškovas tarp šalių (duomenys neskelbtini) eismo įvykį planavo (jam rengėsi) iš anksto, kvalifikuotinas kaip nuomonė, o ne kaip žinia, specifinis teisių gynimo būdas – tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą duomenų paneigimas negali būti taikomas. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovo teisės apginamos teismo sprendimu pripažinus atsakovę padarius šį pažeidimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

41. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 1 685 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 111 Eur žyminis mokestis ir 1 574 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad patenkinta apie 30 proc. ieškinio reikalavimų (ieškinys patenkintas tik vieno iš ginčo įraše nurodytų teiginių atžvilgiu, ši ieškinio dalis taip pat patenkinta tik iš dalies). Esant šioms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovės priteistina 505,50 Eur (1 685 Eur x 30 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

42. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 3 289,69 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atmetus 70 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovo priteistina 2 302,78 Eur (3 289,69 Eur x 70 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

43. Atlikus tarpusavio reikalavimų užskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 797,28 Eur (2 302,78 Eur - 505,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovė L. V. savo paskyrose socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Tik Tok“ (duomenys neskelbtini) įraše apie ieškovą R. V. viešai paskleidė savo nuomonę „<...> šį išpuolį organizavo mano artimas giminaitis <...>“, kuri žemina ieškovo R. V. garbę ir orumą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. V. 1 797,28 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei L. V..

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.