Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-568-1011/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-04-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2025-08-01Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-04-17
Bylos Nr.
1-568-1011/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15216-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
T. P., Baudžiamojo
Nukentėjusysis
I. P.
Advokatai
Dmitrijus Fomkinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-568-1011/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15216-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.; 1.2.4.6.; 2.1.15.3.3.3.; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,vertėjaujant Olgai Gumuliauskienei, Svetlanai Minakovai, Evelinai Kulik,dalyvaujant prokurorei Ievai Danylienei,kaltinamajam T. P., jo gynėjui advokatui Dmitrijui Fomkinui,nukentėjusiajai I. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukūręs šeimą, įgijęs (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas,

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. buvo kaltinamas tuo, kad nežymiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent:

2023-12-13 apie 15.55 val., įsiveržęs į maršrutinį troleibusą (duomenys neskelbtini), stovintį autobusų/troleibusų žiede (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, pradėjo konfliktuoti su troleibuso vairuotoja I. P. bei konflikto metu mušdamas I. P. ir kitaip prieš ją smurtaudamas – trenkdamas šiai dešinės rankos kumščiu į kairį skruostikaulį, dėl to nukentėjusioji nukrito ant dviejų priekinių keleivinių sėdynių, jis (T. P.) iš viršaus suduodamas I. P. ne mažiau, kaip 5 smūgius į kairį petį, sugavęs I. P. ranką, ją užsukdamas ir dar vieną kartą kumščiu trenkdamas šiai į dešinį skruostikaulį, padarė žaizdą su odos nubrozdinimu kaktos srityje, poodines kraujosruvas kairės akies vokų, kairio skruosto ir dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus srityse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais T. P. buvo kaltinamas įvykdęs BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis T. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2023-12-13 apie 16 val., įvažiavo į troleibusų žiedą ir pravažiavus skersinį teko sustoti, nes priekyje buvo sustojęs kitas troleibusas. Jų darbe – įprasta nueiti paprašyti pavažiuoti į priekį arba pyptelėti porą kartų. Kadangi jo troleibusas trukdė kitiems troleibusams pravažiuoti, jis pyptelėjo 2 kartus priekyje stovinčiame troleibusui, tačiau jokios reakcijos nesulaukė. Pastebėjo, kad troleibuse yra žmogaus siluetas, todėl nuėjo iki to troleibuso ir užėjo į vidų. Nespėjo net žodžio pasakyti, kai jam rusų kalba necenzūriškai surėkė ir sudavė smūgius su šluota. Gavo keletą smūgių į kaktą, o po kelių smūgių sugebėjo pagauti nukentėjusiosios ranką, tačiau pastaroji kitoje rankoje laikė veržliaraktį ir su juo sudavė jam smūgį žemiau juostos. Tada jis pagavo tą ranką bei pasodino nukentėjusiąją ant sėdynės. Apsisuko ir pasižiūrėjo, kaip jam išeiti, paleido nukentėjusiosios rankas bei išbėgo iš troleibuso. Nubėgo į savo troleibusą, užsirakino ir paskambino į dispečerinę, o po to, ir direktoriui. Dispečerei paaiškino situaciją, pasakė, kad gavo smūgius bei klausė kaip elgtis toliau. Jam nurodė skambinti į policiją bei kviesti greitąją medicininę pagalbą. Jis taip ir padarė, o po to, sulaukė skambučio, tačiau nepamena asmens vardo ir pavardes. Tas asmuo rekomendavo klausimą spręsti tarpusavyje. Jis sutiko ir atšaukė policijos bei greitosios iškvietimą, tačiau paramedikai nurodė vykti į ligoninę. I. P. su šluota jam pataikė į kaktą, kuri vėliau buvo sutinusi nuo visų nukentėjusiosios suduotų smūgių. Po įvykio metu atliktų skambučių, jis kreipėsi į medikus, kurie valandos bėgyje jį apžiūrėjo. Greitoji medicininė pagalba jį paėmė nuo troleibuso žiedo ir nuvežė į Lazdynų ligoninę. I. P. su veržliarakčiu pataikė jam į kirkšnį, dėl ko jis patyrė skausmą ir pastebėjo, kad koja nutirpo, sunku ją valdyti. Pas jį ant veido kraujo nebuvo, tačiau kirkšnyje buvo kraujosruva. Patikino, kad su darbuotojais apie šį įvykį nebendravo. Taip pat buvo nedarbingas dvi savaites. Kojos motorika buvo sutrikusi apie savaitę, todėl visą laiką gulėjo lovoje. Iš darbovietės sulaukė skambučio kitą dieną ir buvo informuotas, jog reikės atvykti į darbovietę bei viską paaiškinti komisijai. Iki pokalbio su komisija apie įvykį nekalbėjo. Darbovietei teikė paaiškinimą, tačiau tikslaus laiko nurodyti negali. Pateikė tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir teisme. Neigė bendravęs su nukentėjusiąja. Paaiškino, kad į troleibusą įlipo per dešinės pusės vairuotojo duris. Tuo metu vairuotoja buvo troleibuso viduje prie priekinių sėdynių, kur ją vėliau ir pasodino. Iki įvykio nukentėjusiosios nepažinojo, su ja nebuvo susitikęs ir konfliktų neturėjo. Teismo posėdžio metu pagarsinus T. P. paaiškinimus, jis nurodė, kad iš pradžių nukentėjusioji jam sudavė su šluota, o po to, su varžtu. Dešinėje rankoje laikė šluotą, o kairėje – veržliaraktį. Kai ji trenkė su šluota, jis sugavo jos ranką, o nukentėjusioji kita ranka sudavė smūgį į apačią. Šluota laikė dešinėje rankoje, o kitoje rankoje turėjo veržliaraktį. Neigė, kad sudavė nukentėjusiajai. Matė specialisto išvadą, tačiau tikino nežinąs, kaip I. P. patyrė šiuos sužalojimus. Pažymi, kad nukentėjusioji kreipėsi pas medikus tik po paros, todėl susižaloti ji galėjo ir kitur. Būnant troleibuse ant nukentėjusiosios sužalojimų nepastebėjo. Nebuvo kontakto į jos kūną, jis tik laikė I. P. rankas. Darbovietėje klausinėjo, kas nutiko, jis nurodė, kad buvo užpultas. Pasak jo, tai ne primas kartas, kai I. P. užpuolą asmenį. Ji buvo užpuolusi kitą vairuotoją – T. T., sudraskė jam veidą, nulaužė jam valytuvus ir gavo už tai baudą. Be to nurodė, kad jo dešinėje kišenėje buvo jo mobilus telefonas. Pirmas smūgis buvo į telefono ekrano šoną, o po to, į kirkšnį. Konflikto metu, nuo smūgio suduoto su šluota, buvo sulankstyti jo akiniai. Telefono apgadinimus pamatė tik kitą dieną, t. y. pradžioje matė trūkimo juostelę ant ekrano, o po to, ekranas nustojo veikti. Su šluota buvo suduoti 3–4 smūgiai ir tik vienas į kirkšnį. Kitoje byloje buvo nurodęs, kad įvykio metu buvo apgadintas jo telefonas, kuris kitą dieną nustojo veikti. Prašė jį išteisinti.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji I. P. parodė, kad tą dieną atvyko į darbą anksčiau, jog išvalytų troleibusą, kadangi buvo žiema – šlapia ir purvina. Valė troleibusą su šluota, tačiau sulūžo jos dalis su virvutėmis. Kai išvalė troleibusą, pastebėjo, kad jai dar liko kelios minutės sutvarkyti šluotą. Nuėjo į saloną, atsisėdo ant priekinių sėdynių, atsuktuvą laikė dešinėje rankoje, o šluotą – kairėje ir pradėjo sukti varžtą. Tikina negirdėjusi kito troleibuso pypsėjimo, nes salone veikė šildymas ir grojo muzika. Pamatė kaltinamąjį, kai jis įėjo į saloną rūkydamas ir paklausė jos, kodėl ji ten stovi. Ji atsisuko laikydama atsuktuvą ir šluotą. Stovėjo veidu į langus kairėje pusėje. Atsisuko ir teiravosi, kodėl jis paskui ją įvažiavo, nors yra 4 laisvos linijos. Ji stovėjo viena. Jis atsakė, kad ji pamiršo, kokioje šalyje yra, ir tuoj primins. Po to sudavė smūgį, bet ji spėjo pasilenkti, ir vienas smūgis teko į kairį skruostikaulį. Po smūgio ji nukrito ant dešinio šono – atsuktuvas buvo dešinėje rankoje, o šluota – kairėje. Pakėlė ranką ir koją, su ranka pradėjo gintis iš apačios. Pataikė kaltinamajam į veidą ir gynėsi koja. Tuo pat metu atsisuko ir sudavė iš apačios su atsuktuvu į kirkšnį. Jis, sukdamas jos ranką, pradėjo traukti atsuktuvą, o tada ji jam sudavė. Jis ištraukė atsuktuvą, sulaužė šluotą, o kotą ištraukė ir kažkur išmetė. Abu išbėgo į lauką – jis nubėgo į savo troleibusą, o ji klausė, ar jis supranta, ką padarė. Pamatė, kad jis pradėjo skambinti, suprato, kad jai reikia elgtis taip pat. Paskui atėjo laikas važiuoti, nes iki reiso buvo likusios 2 minutės. Ji direktoriui neprisiskambino, todėl paskambino M. K., nes jis yra kitas direktorius. Jis pasakė, kad paskambintų J. Z. Pastarasis jos klausė, kas atsitiko, į ką ji trumpai atsakė ir pasakė, kad nenori jokių skandalų. Jis pasiteiravo, ar ji dirbs, į ką ji atsakė – taip. Tada buvo nurodyta vykti į reisą. Po pamainos, direktorius paskambino ir pasakė, kad kitą dieną ji atvyktų ir viską surašytų. Tada, apie 12 val., tarp pamainų, nuėjo į komisija, kur dalyvavo parko direktorius, M. K. ir J. Z. Jie susirinko M. K. kabinete. Į susirinkimą kvietė K. J. Neplanavo rašyti pareiškimo ir manė, kad viską išsispręs tarpusavyje. Kaltinamasis jos nepažinojo, kaip ir ji jo. Jis žinojo, kad ji kilusi iš (duomenys neskelbtini). Vairavo troleibusą su užrašais, skirtais (duomenys neskelbtini). Tikina, kad yra įpratusi prie įvairių pravardžiavimų. Direktoriai pamatė mėlynes ant jos rankų, o ji parodė jiems sutinusią ranką. Jie pasiteiravo, ar ji buvo medicininėje apžiūroje, į ką ji atsakė, kad nebuvo. Po to paskambino direktorius ir pasakė, kad ji nuvyktų medicininei apžiūrai, todėl ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) polikliniką. G. jai padėjo su vertimu. Pradėjo verkti ne dėl paties smūgio, o dėl to, kad sudavė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) visada padėjo jų tautai. Paaiškino, kad vienas smūgis pataikė jai į veidą. Kai atsisuko, kad suduotų kaltinamajam, jis kumščiu smogė jai į petį – ne mažiau kaip 5 kartus. Kai ji gulėjo, jis bandė ištraukti atsuktuvą, ir tikriausiai tuomet pataikė jai į kaktą. Patikino, kad ten nebuvo žaizdos, tik nedidelis nubrozdinimas. Ji kaktoje turi randą – tikriausiai ten ir pradėjo kraujuoti. Pirmas susirinkimas su direktoriais buvo kitą dieną, t. y. su J. Z., M. K. ir K. J.. Po kelių dienų įvyko darbo susirinkimas. Iš karto po jo jie rekomendavo kreiptis į medikus, todėl ji kitą dieną po įvykio taip ir padarė. Ji sutinka, kad galėjo jam suduoti su šluota. Gulėdama ir gindamasi nuo kaltinamojo, galėjo jam suduoti. Atsuktuvas buvo jos dešinėje rankoje. Kai ji atsisuko, gavo smūgį, o tuomet sudavė jam iš apačios. Ji yra įgijusi (duomenys neskelbtini) išsilavinimus, vienas jų – (duomenys neskelbtini). Visą gyvenimą sportuoja: nešioja kuprines, keliauja į kalnus, važinėja dviračiu, taip pat yra nuplaukusi 70 km baidarėmis. Ji patikslino, kad pirmas smūgis buvo suduotas jai stovint, o kiti smūgiai buvo nukreipti į petį. Taip pat jis dešine ranka sudavė smūgį į kairį skruostikaulį. Jis bandė išsukti varžtų suktuvą iš jos rankų, po ko jos ranka ištino. Kraujosruva akiduobėje atsirado po pirmo smūgio į skruostikaulį, o kraujosruva ant dešinės plaštakos – kai jis traukė atsuktuvą. Jos kaktoje nebuvo sužalojimo iki konflikto su T. P. Sužalojimą ant kaktos pastebėjo tada, kai važiuodama troleibusu pajuto niežulį ir pamatė kraują. Ji vairavo troleibusą, ant kurio buvo (duomenys neskelbtini) skirtas užrašas. Kartais keleiviai ją pravardžiuodavo, taip pat pravardžiuodavo ir kiti vairuotojai. Tuo metu ji buvo vienintelė (duomenys neskelbtini) vairuotoja, tačiau vadovybė netoleruodavo tokio elgesio. Iki to įvykio nebuvo T. P. mačiusi, nebendravo su juo. Per parodymų patikinimą vietoje parodė sėdynes ant kurių nukrito. Atstumas nuo įėjimo iki sėdynių buvo apie 1 metrą. Paaiškino, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) tebeturi randą. T. P. nagu sukėlė kaktoje buvusį sužalojimą. Tuo metu, kai ji gulėjo ant troleibuso kėdžių, jis stovėjo virš jos. Tęsė darbą po įvykio, o ir nemanė, kad verta kreiptis į policiją. Taip pat, jei kas nors ką nors laužė, tai darė kiti darbuotojai. Kaltinamojo minėtas incidentas buvo darbinis momentas su kitu vairuotoju. Ji paaiškino, kad T. T. ją pastūmė, tačiau tai buvo emocijų pliūpsnis – ji jam įkyrėjo, nes jiedu dažnai pykosi dėl vėlavimų. Jis nesilaikė darbe nustatytų grafikų, todėl vėliau buvo perkeltas į kitą maršrutą. Kai kaltinamasis trenkė jai per petį, jos rankoje buvo šluota. Ji norėjo jį atstumti ir gynėsi – mušė jį koja ir šluota. Jei iš tikrųjų sudaužė telefoną ir akinius, pripažįsta, kad tai galėjo įvykti.

Papildomai paaiškino, kad iš pradžių nesiruošė kreiptis nei į policiją, nei į gydytojus. Tačiau kitą dieną, kai T. P. kreipėsi į policiją, J. Z. perskaitė straipsnį, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė. Kadangi jai buvo suduota per veidą, laukė, kol policija tai išaiškins, tačiau niekas neįvyko. Ji tikėjosi, jei buvo pradėta baudžiamoji byla, tyrėjas pakvies ją į apklausą. 14 dieną susirinkime J. Z. turėjo medicinos centro dokumentą, kuriame buvo nurodyta, kad T. P. kreipėsi dėl medicininės apžiūros. Ji nenorėjo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi kaltinamasis kreipėsi į policiją, ji pasielgė analogiškai. Ji neturėjo barnių su kolegomis lietuviais ir jų nenorėjo. J. Z. nežinojo, kad yra pradėta baudžiamoji byla – tai įvyko todėl, kad buvo kreiptasi į greitąją medicinos pagalbą. Ji norėjo viską išspręsti darbovietėje. Ji taip pat žinojo, kad T. P. kreipėsi į greitąją, tačiau iki šio momento nežinojo, kad byla yra baudžiamoji – manė, jog tai tik administracinis procesas. Ji nenori, kad T. P. būtų persekiojamas baudžiamąja tvarka. Ji pranešė apie T. P. veiksmus dėl tautinių užgauliojimų, kai jis pasakė, jog ji pamiršo, kokioje šalyje yra. Norėtų, kad kaltinamasis būtų nubaustas už savo veiksmus, tačiau ne baudžiamąja tvarka. Kadangi žinojo, jog tyrimo pradžiai reikia pačiai kreiptis į teisėsaugą, tai ir padarė balandžio mėnesį – nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą. Taip pat nurodė, kad nežinojo, kad buvo kviečiama apklausai, nes neturi rakto nuo pašto dėžutės. Sužinojo apie tai, kad apie įvykį buvo pranešta tik, kai pati atėjo rašyti pareiškimo, balandžio mėnesį. Pareigūnas pasakė, kad jau kažką yra girdėjęs, kai ji pradėjo pasakoti įvykio aplinkybes. Jis nuėjo patikrinti sistemoje. Kai ėjo rašyti pareiškimo, galvojo, kad tyrimas jau vyksta. Ji laukė šaukimo, o nesulaukusi pati nuėjo parašyti pareiškimą. Po įvykio kitą dieną, J. Z. parodė dokumentą iš ligoninės ir paaiškino, kad yra tyrimas pagal BK 140 str. ir gali būti iškelta baudžiamoji byla. Kitą dieną sužinojo iš direktoriaus, kad vyksta tyrimas. K. J. jai nurodė nueiti į polikliniką. Mano, kad S. J. sumaišė dienas, kai jiedu matėsi. Ji ir S. J. stovėjo apie valandą aikštelėje. Jis negalėjo tą dieną jos matyti, nes tą dieną vėlavo ir bandė pasivyti grafiką, t. y. važiavo be sustojimų. Tą dieną buvo labai susijaudinusi ir kalbėjo tik su žmogumi, kuris turėjo parvaryti troleibusą. Visgi mano, kad reikia T. P. nubausti, kad ateityje taip nedarytų.

Dėl civilinio ieškinio ji nurodė, kad jei teismas priteistų jos prašomą sumą, ji norėtų nupirkti kvadrakopterį, kad T. P. žinotų – jis muša Rusijos kareivius. Po įvykio jai buvo sunku – nešventė Kalėdų, sunkiai bendravo, prarado pasitikėjimą (duomenys neskelbtini), pergyveno, ar jai bus pratęstas leidimas gyventi Lietuvoje. Patyrė didelį stresą, kai turėjo atvykti ir parašyti pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini). Ji turėjo nubrozdinimų, hematomų – ant peties buvo hematoma, dėl kurios ilgai negalėjo pakelti rankos. Iš pradžių net negalvojo reikšti civilinio ieškinio, tačiau tyrėjas paaiškino, kad ji turi tokią teisę. Tuomet nusprendė, kad geriausia būtų nupirkti kvadrakopterį, nes asmeniškai jai nereikia T. P. pinigų. Akistatos su kaltinamuoju atsisakė, nes jis jai yra nemalonus žmogus, be to, tam neturėjo laiko.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. Z. parodė, kad pačio konflikto nematė, tačiau tą dieną, apie 16 val., gavo skambutį iš darbuotojos I. P. dėl konflikto su kitu vairuotoju – T. P.. Tuo metu, kai gavo skambutį, jis turėjo pradėti vesti paskaitą, todėl pasiūlė nukentėjusiajai susitarti, o jei nepavyks, tada kreiptis į policiją. Nukentėjusioji nurodė, kad įvyko konfliktas su kitu vairuotoju, kas jų įmonėje laikytina išskirtiniu atveju. Jie abu dirbo tapačiame maršrute. T. P. konfliktų su kitais darbuotojais neturėjo, o dėl I. P. tiksliai atsakyti negalėjo. Įmonėje buvo pradėtas vidinis tyrimas, kuriame jis nedalyvavo. Su darbuotojais aptarė situaciją. Galimai buvo organizuojamas susirinkimas su nukentėjusiąja. Paaiškino, kad žiede troleibusai stovi neužrakinti. Troleibusų sandaros specifika yra tokia, kad vienas troleibusas negali aplenkti kito. Pas juos yra atskiri darbuotojai, kurie judina visą troleibusų eilę tam, kad vairuotojai galėtų išeiti papietauti. Labai dažnai vairuotojai išeina prieš stovintį troleibusą, kad būtų galima atlaisvinti pravažiavimą. Tai reiškia, kad vairuotojas gali pavaryti į priekį kitą troleibusą. Nežino, kas buvo (duomenys neskelbtini) g. 124, troleibusų žiede. Ten yra keletas eilių, bet reikia iki jų privažiuoti. Patvirtino, kad kitą dieną ant I. P. veido kairės pusės, matė kažkokį sužalojimą, t. y. odos atspalvis buvo pakitęs. I. P. dažnai būna darbo vietoje. Jie turėjo 4 incidentus per einamąją savaitę, todėl negali atsiminti, kada ir su kuo bendraujame. Buvo bendravimas, aptarimas situacijos praeitos dienos.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. M. parodė, kad su nukentėjusiąja susitiko poliklinikoje, kuri paprašė pagalbos registratūroje. Nukentėjusioji jai nurodė, kad įvyko konfliktas, tačiau tvirtino nežinojusi su kuo, o vėliau sužinojo daugiau įvykio aplinkybių. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu teiktus paaiškinimus, juos patvirtino. T. P. pažįsta, tačiau patikino, jog jis negalėjo užpulti kito žmogaus dėl nieko. Ne pirmus metus pažįsta T. P. ir niekada su juo neturėjo konfliktų. Negirdėjo, kad jis turėtų konfliktų su kitais vairuotojais. Nieko negali pasakyti dėl nukentėjusiosios, tačiau pati yra turėjusi konfliktą su ja. Kaip ir T. P. paprašė pastumti savo troleibusą, o ji pasiuntė ją ir pradėjo ant jos rėkti, keikti. Tai buvo I. P. darbo pradžia, o gal ir po poros darbo mėnesių. Nukentėjusioji pasakė jai, kad pastaroji per ilgai dirba. Ji nesiėmė smurtinių veiksmų. Teko girdėti, kad nukentėjusioji – nesąžininga ir konfliktiška moteris. T. T. – pažįstamas, tačiau apie šį konfliktą, ji nežino. Paaiškino, kad galima nueiti pas kitą vairuotoją ir paprašyti, kad jis patrauktų troleibusą. Tačiau neturi teisės įeiti į troleibusą, jei nėra jo vairuotojo. Kiekvienas vairuotojas priskirtas prie savo troleibuso.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. P. parodė, kad apklausos protokole tiksliai surašomą, ką asmuo nurodo apklausos metu. Nukentėjusiosios pareiškimo priėmimas ir apklausa vyko tuo pat metu. Moteris atvyko jos tarnybinio budėjimo metu, t. y. kai ji policijos komisariate priiminėjo interesantus. Atėjusi nukentėjusioji aiškiai nurodė, kad nori, jog būtų nubaustas asmuo, kuris sukėlė jai fizinį skausmą, bei prašė pradėti tyrimą. Pagarsinus nukentėjusiosios pareiškimą, nurodė, kad I. P. neprašė įspėti asmens – ji norėjo nubausti kaltus asmenis. Patikslino, kad ne visada pasakojimą surašo pažodžiui. O šiuo atveju moteris nekalbėjo lietuviškai, todėl jie performuluoja taip, kaip išversta į lietuvių kalbą. Galbūt pareiškime nėra parašyta, kad moteris norėjo ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Jie priima pareiškimus ir sprendžia, ką toliau daryti. Įprastai visais atvejais pradeda ikiteisminį tyrimą, labai retai būna, kad palieka medžiagą. Be to, kiekvieną atvejį įvertina individualiai. Prašymai nėra automatiškai formuluojami vien dėl to, kad žmogus atvyko į ikiteisminio tyrimo įstaigą. I. P. parodė visas savo mėlynes ir patirtus sužalojimus, ji aiškiai norėjo tyrimo. Ji buvo viena. Jeigu pavyksta susikalbėti su asmenimis, o vertėjas tuo metu būna užimtas, tuomet ji viską pradeda, o vėliau prisijungia vertėjas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad, tiksliai neprisimena kada, įvyko kažkoks konfliktas. Tada transporto vadovas ir eismo organizavimo skyriaus vadovas jam pranešė apie tą konfliktą. Jie išsikvietė I. P. į jo kabinetą. Nukentėjusioji papasakojo savo versija, kas atsitiko, t. y. papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) žiede įvyko konfliktas. Tada informaciją perdavė tolimesniam tyrimui veiklos atsparumo vadovui. I. P. apie konfliktą pasakojo, kad užėjo vairuotojas pas ją į troleibusą ir jie sukonfliktavo. Neprisimena ar ji minėjo, kad konfliktas peraugo į muštynes. Kai vyksta konfliktai tarp vairuotojų, kiekvieną kviečiasi individualiam pokalbiui. Po įvykusio konflikto, sutikimas su nukentėjusiąja galėjo būti po savaitės, ar tai po 2 dienų. Jis matė, kad I. P. veido kairėje pusėje, po akimi, skruoste buvo pamėlynavimas, kurį parodė pati nukentėjusioji, kaip konflikto su T. P. pasekmę. Patikino, kad po konflikto jokių skambučių nesulaukė, su T. P. nebendravo. Jam žinoma, kad troleibusas buvo kažkaip netinkamai pastatytas ir trukdė pravažiuoti. I. P. nebuvo jam pasakojus, kad būtų buvęs konfliktas su keleiviais. Jam nebuvo žinoma, apie kitus konfliktus su nukentėjusiąja. Mano, kad transporto vadovas K. J. daugiau žinotų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. J. parodė, kad 2024-12-13 dirbo antroje pamainoje, kuri prasidėjo apie 15.20 val. Iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) pusę, kur susitiko su I. P. Jie dažnai ten susitikdavo ir pasikalbėdavo apie (duomenys neskelbtini) ir kitomis temomis. Pasišnekėjo ir išsiskyrė. Po 2 dienų sužinojo, kad gruodžio 13 d., po pietų, buvo konfliktas tarp T. P. ir I. P. Ji tai nustebino, nes kalbėjo su I. P. ir ji nieko neužsiminė. Jiedu susitiko gal po 16 val., apie 17 val. dispečerinėje, nes ji irgi pradėjo antrą pamainą. Ji važiuoja iš (duomenys neskelbtini) žiedo į (duomenys neskelbtini)ir, kai jis atėjo nukentėjusioji buvo dispečerinėje. Kalbant su I. P., pastaroji nieko nepasakė apie šitą konfliktą. O apie konfliktą tarp T. P. ir I. P. sužinojo iš kitų vairuotojų. Ji stovėjo (duomenys neskelbtini) žiede ir buvo pastačiusi srovės imtuvus ant laidų. Paaiškino, kad kai stovi imtuvai ant laidų, kitas troleibusas negali pravažiuoti. Ji kažką darė su akumuliatoriniu įrankiu. Ji jam apie tai pasipasakojo skambučio metu, po 2 dienų. T. P. atvažiavo į žiedą su ilgu troleibusu, triašiu. Jis neturi patirties dirbti su ilgu troleibusu. Jis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) žiedą – aikštelę ir netoli įvažiavimo stovėjo I. P. troleibusas. Vairuotojų taisyklėse numatyta, kad reikia toliau pavažiuoti, patraukti troleibusą, kad į aikštelę galėtų įvažiuoti autobusai. I. P. jam sukliudė pravažiuoti toliau. Jis išėjo iš troleibuso ir nuėjo pas I. P. paprašyti, kad praleistų. Nukentėjusioji papasakojo, kad kaltinamasis pradėjo negražiai kalbėti – klausti, ko ten ji stovi bei teigė, jog parodys, kur ji randasi. Ji smogė jam su tuo akumuliatoriniu įrankiu tarp kojų, o T. P. pabėgo. I. P. pasakojo, kad jis smogė jai su kumščiu į veidą ir paguldė kabinoje. Jis suprato, kad prie troleibuso buvo smūgis, bet iš tikrųjų, tai buvo troleibuso viduje. Dar nurodė jam, kad T. P. yra bailys, kad viena ranka gali nugalėti. Po to telefonu nukentėjusioji sakė, kad ji patyrė sužalojimų, kad buvo sumušimų ant veido. Tikina, kad įvykio dieną nieko nematė ant jos veido. Po įvykio matė I. P., nes įvykis buvo kažkur 15 val., ar 15.30 val. Jam kiti vairuotojai nurodė, kada buvo įvykis. I. P. dirba su pertraukomis pirmą pamainą, po to pertrauka ir tada ateina į antrą pamainą. T. P. dirbo antroje pamainoje. Jis vairavo troleibusą iš (duomenys neskelbtini) ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini) žiedą. Jau po T. P. įvažiavimo į žiedą kalbėjau su I. P. Paaiškino, kad pastaroji (duomenys neskelbtini) žiede pradeda pamainą, o po to ji būna (duomenys neskelbtini) žiede, t. y. ji tik pravažiuoja pro (duomenys neskelbtini) žiedą. Pagal grafiką, ji negali būti (duomenys neskelbtini) žiede. Su ja susitiko apie 17 val., o gal po 16 val. Jis nematė, kad ant jos veido būtų buvę sumušimų. Jis pastoviai su ja kalba, nes nukentėjusioji – simpatiška moteris. Pasakojo po kažkurio laiko, kad ji turėjo sumušimų. Jis jai sakė, kad nieko nematė, o pastaroji nurodė, kad buvo pasipudravusi. I. P. nenaudoja kosmetikos, jeigu ji būtų „pasipudrinusi“, jis tą pastebėtų. Kažkur apie 2 val. užtrunka kelionė. Maršrutas pirmyn ir atgal nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) užtrunka gal 1 val. 50 min. Jis pradėjo pamainą apie 15.20 val., o išvažiavo apie 15.30 val. Jis pradėjo pamainą (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) žiedo apie 40 min. Po nedarbingumo, T. P. atėjo į darbą ir papasakojo, kad jis atvažiavęs, išlipo iš kabinos ir priėjo prie I. P. Norėjo jos paprašyti, kad ji pravažiuotų toliau. Ji pradėjo klausti, ko jis atėjo, ko jam reikia, kodėl užėjo į jos troleibusą ir jam smogė įrankiu tarp kojų. Turbūt, kad T. P. per petį gavo su šepečiu. Jis išbėgo iš troleibuso ir paskambino į dispečerinę, ir išsikvietė greitąją pagalbą. T. P. sakė, kad jis pabėgo ir nieko nukentėjusiajai nedarė. Paaiškino, kad jie turi pranešti dispečeriams, jeigu kyla konfliktas. T. P. sakė, kad jo telefonas sudužo; jam po smūgio skaudėjo tarp kojų; jis negalėjo toliau dirbti. Tą pačią dieną išsikvietė greitąją pagalbą. Jis antroje pamainoje nebedirbo dėl sužalojimų. Nukentėjusioji nurodė, kad T. P. ją paguldė ant grindų. Kalbėjo su kitais vairuotojais ir dėl to, nes jam buvo įdomu. Paskambino I. P., norėjo jos paklausti, ar iš tikrųjų taip buvo. Ji buvo išsigandusi, verkė, kad ją gali atleisti iš darbo, pradėjo pasakoti. Pasakė, kad ji nepergyventų, po T. P. nedarbingumo, viskas išsispręs. Ji bijojo, kad iš darbo atleis. Tačiau jis ją ramino, jog būna konfliktų tarp vairuotojų. T. P. pavadino „durneliu“, nes susibarė su I. P. Su T. P. kalbėjo, kai jis grįžo iš biuletenio, t. y. po 2 savaičių. Nežino, kodėl ji bijojo, kad ją atleis iš darbo, dėl to ji neužsiminė. (duomenys neskelbtini) žiede yra dispečerinė. Jis matė nukentėjusiąją apie 17 val., (duomenys neskelbtini) žiede, ten kur galinė stotelė (Senosios plytinės). Kai ji atvažiavo į senąją plytinę, jis ten atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ir jiedu ten susitiko. Ten susitiko po konflikto, t. y. gruodžio 13 d. Jis dirba kartu I. P. ir abu vairuoja 10 troleibusą. Jos maršrutas yra iš (duomenys neskelbtini) žiedo į plytinę, o jo – įvairiai, būna iš (duomenys neskelbtini) į plytinę, ir iš plytinės į (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 15.20 val. pradėjo pamainą, 15.30 val. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), nuvažiuoti iki plytinės trunka apie 45-47 minutes, todėl apie pusę 17 val. galėjo būti plytinėje. (duomenys neskelbtini) dirba vairuotoju, bet kelionės minučių neatsimena. Gruodžio 13 d. su nukentėjusiąja matėsi ne viena kartą, ji atrodė kaip visada, sužalojimų nematė. Po 4 dienų, po įvykio, ją pamatė ir paklausė, kaip jos savijauta. Ji sakė, kad nelabai ir pradėjo rodyti savo veidą, liepė pažiūrėti į jai ant veido esančią kraujosruvą, tačiau jis tokios nematė. Nukentėjusioji konfliktavo su kitu vairuotoju – T. T. Ji važiavo jam iš paskos. Girdėjo, kad ji išėjo ir nutraukė jam srovės imtuvus, nes ji negali pasivyti grafiko, kadangi T. T. tempia. Negali pasakyti, ar buvo fizinis konfliktas tuo metu. T. P. jis pažįsta seniai. Jis negalėjo pirmas smogti, gali kažką pasakyti, bet kumščiais jis tikrai negali. Jis nustebo, kad jis su kumščiais smogė, nes pastarasis puikiai žino, kad jeigu smogs, tai gali prarasti darbą. I. P. paprašė jo būti liudytoju. Su I. P. dažnai kalbėjosi apie teismą. Ji man sakė, kad T. P. reikia nubausti, o jis nukentėjusiosios klausė už ką, nes ji jam smogė tarp kojų ir nubaudė. Mano, kad T. P. – nukentėjęs. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nurodė, kad I. P. smogė pirma, už jo pasakytus žodžius. Patikslino, kad pirmi nukentėjusiosios paaiškinimai buvo, kad ji pirma smogė T. P. Neseniai atsirado paaiškinimai, kad jai smogė T. P. Ji sakė pasakyti, kad nieko iki konflikto nebuvo. Jis jai nurodė, kad nieko nebuvo ant veido ir po konflikto. Ji pasakė, kad reikia nubausti T. P. Po teismo posėdžio, į kurį jis neatvyko, jis susitiko su I. P. parke ir pastaroji nurodė aplinkybę, kad T. P. ją paguldė kabinoje. Tikino, kad I. P. niekada nesakė, kad T. P. pirmas smogė. Pirma versija buvo, kai jai paskambinau ir ji papasakojo, kad T. P. pribėgo klausdamas, ko čia stovi, aš parodysiu, kur tu randiesi, į kokią šalį atvažiavai, tada ji išsigando ir smogė jam su elektriniu įrankiu. Vėliau, po kažkiek laiko pasakojo, kad ji buvo troleibuse, šepetį taisė. T. P. su cigarete užėjo į troleibusą klausdamas ko čia stovi, parodysiu, kur randiesi. I. jam smogė, o jis užpuolė ir paguldė kabinoje. Jis nesuprato, kaip tai galėjo būti, kad jie buvo troleibuso salone, o paguldė vairuotojo kabinoje. Po pirmo posėdžio atsirado versija, kad paguldė kabinoje. Be to, buvo atvejis labai seniai, kad T. P. primušė kitas asmuo, tačiau tuo atveju, T. P. jam atgal nesmogė. Pas direktorių abu ėjo ir rašė paaiškinimus.

2024-07-09 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis T. P. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis psichinių sutrikimų neturi, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, lietuvių kalbą moka, jo, kaip įtariamojo, teisės jam yra išaiškintos, dalyvauja su advokatu. Dėl jam pareikšto įtarimo jis visiškai nepripažįsta savo kaltės, tai yra visiškas melas, nuo pirmo žodžio iki paskutinio. Tiksliai dienos neatsimena, bet galimai 2023-12-13, atsimena kad apie 16 val., jis, važiuodamas iš pirmo savo padaryto rato ((duomenys neskelbtini)) į troleibusų žiedą, pamatė stovintį kitą troleibusą ((duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo netinkamai pastatytas ir trukdė jam prisiparkuoti, dėl to jis trukdė kitiems. Troleibuse matėsi ten esančio žmogaus siluetas. Jis padarė du garsinius signalus, tačiau jokios reakcijos nebuvo. Jis tada išlipo iš savo troleibuso ir priėjo prie to stovinčio. Vairuotojo durys buvo atidarytos. Jis užėjo, tačiau net nespėjo pasisveikinti, kaip jį užpuolė ten buvusi moteris. Ji, keikdamasi rusiškais žodžiais, sudavė jam kelis smūgius į galvą su kotu nuo šluotos ir vieną kartą sudavė žemiau juosmens su veržliasukiu, kuriuos turėjo savo rankose. Jis tada pagavo jos abi rankas ir, laikydamas ją už rankų, pasodino ant sėdynių, o pats atsisukęs patikrino kelią atgal bei išbėgo iš jos troleibuso, įlipo į savąjį, jame užsirakino ir pradėjo kviesti pagalbą. Pirma paskambino savo dispečerei, ir savo iniciatyva paskambino numeriu 112, paprašė policijos ir greitosios pagalbos, kadangi jam pradėjo skaudėti koją. Jis šios moters niekaip nemušė, niekaip jai nesmūgiavo, t. y. nesudavė jai nei vieno smūgio. Iki šio įvykio jis jos niekaip nepažinojo. Darbovietėje prieš tai neturėjo jokio kontakto (b. l. 88–90).

2024-04-10 ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. P. parodė, kad ji dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ troleibusų vairuotoja. 2023-12-13 apie 15.45 val., ji atvyko į (duomenys neskelbtini) žiedo stotelę pradėti darbo. Dauguma vairuotojų turi sau priskirtą troleibusą. Ji atvykusi ankščiau norėjo sutvarkyti savo troleibusą. Jos troleibusas stovėjo aikštelėje, niekam netrukdė, kiti troleibusai ir autobusai laisvai jos troleibusą apvažiuodavo. Tvarkydama troleibuso saloną, pritūpė sutvarkyti savo šluotos suktuku. Į troleibusą įlėkė kitas troleibuso vairuotojas – T. P. (daugiau jo kontaktinių duomenų nežino), su cigarete burnoje, jis jai rėkė: „ko čia stovi“, ji atsistojo su šluota ir suktuku rankose, pažiūrėjo, kad jo troleibusas sustojo prie pat jos troleibuso ir pasakė „ko tu manęs neapvažiavai, kai pilna vietos pravažiuoti?“, o jis atsakė „tu ką pamiršai kokioje šalyje randiesi, aš tau tuoj priminsiu“, po to jis dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į skruostą. Ji parkrito ant troleibuso sėdynių, o jis toliau ją kumščiais trankė. Kiek tiksliai buvo padarytą jai smūgių, ji neprisimena, tačiau mano, kad buvo nuo 5 iki 10 smūgių, dėl to pajuto fizinį skausmą. Ji bandė atsimušti, tačiau jis nenustojo jos kumščiuoti, kol ji suktuku nepataikė jam į tarpkojį. Po to jis išplėšė suktuką jai iš rankos, sugavo jos ranką ir ją išsuko, iš kitos rankos buvusią šluotą jis sulaužė, numetė suktuką ir išbėgo iš troleibuso. Po viso šio įvykio ji paskambino savo vadovybei ir pranešė apie įvykį. Šie jos paklausė, ar ji kvies policiją ir greitąją pagalbą, tačiau ji atsakė, kad nekvies, nes nenori skandalo. Jos vadovybė paklausė, ar ji gali toliau dirbti, ji atsakė, kad taip. 2023-12-14 ji, atėjusi į darbą, nuėjo pas vadovybę, papasakojo viską dar kartą, jie, pamatę kaip ji atrodo, jai pasakė vykti į polikliniką patikrinti sužalojimų rimtumą. Nuvykus į polikliniką, jai nustatė: kaktoje stebima žaizda – nubrozdinimas apie 2 cm skersmens. Veido srityje kairėje skruostų srityje stebima hematoma, kairės akies viršutinio ir apatinio voko hematoma. Dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus hematoma apie 5 cm skersmens. Skausminga palpacija kairėje sprando srityje, hematomos nestebima. Kairio peties sąnario palpacija neskausminga. Skausmingi taškai kaklinėje stuburo srityje iš kairės. Judesiai per kaklą skausmingi. Ji nesikreipė į policiją, nes galvojo, kad prieš ją smurtavęs asmuo jau kreipėsi į policiją, taip pat kreipėsi į darbo inspekciją, šie jai pasakė parašyti skundą, tačiau taip ir nesurašė jiems. Prie apklausos prideda išrašą iš poliklinikos. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos pateikti negali (b. l. 9–11).

2024-08-12 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji I. P. parodė, kad jos kolega, vardu S., dirba tame pačiame maršrute (duomenys neskelbtini), kaip ir ji. Jie pastoviai vienas kitą mato. Tačiau ji tiksliai negali pasakyti, ar su juo matėsi įvykio dieną ar dieną prieš, kadangi jau praėjo pakankamai daug laiko. Po įvykio kitą dieną ji buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) polikliniką, kur ją apžiūrėjo gydytojas, padarė rentgeną. Šioje poliklinikoje prie registratūros ji sutiko savo pažįstamą G., kuri dalyvavo jos apžiūroje pas gydytoją ir padėjo su vertimu. Į polikliniką ji nuvyko ne tiek savo noru, kiek savo direktorių liepimu, kurie iš karto po įvykio telefonu, ją iškvietė 2023-12-14, 12 val., direktoriai M. K. ir J. Z. (b. l. 23–25).

2024-12-04 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji I. P. parodė, kad įvykio metu, kai T. suko jai ranką bandydamas atimti veržliasukį, ji sėdėjo ant tos pačios priekinės sėdynės, ant kurios buvo nukritusi. Tuo metu jos rankos buvo tame pačiame aukštyje su jos galva, t. y. jos dešinioji ranka su joje laikomu veržliasukiu buvo prieš pat jos veidą. Ji nesileido T. atimti veržliasukį iš jos rankos ir tuo metu, kai T. pavyko išplėšti įrankį iš jos rankos, buvo užgautas jos veidas, kaktos srityje. Tiksliai negali pasakyti, kuo buvo užgautas, ar T. ranka, ar pačiu įrankiu. Dėl to jos kaktoje liko žaizda su odos nubrozdinimu. Tuo pačiu metu, kai jis išsukinėjo veržliasukį, buvo padarytos kraujosruvos dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje. Iki įvykio, ankstesniais laikais, o taip pat ir prieš pat įvykį, tos dienos eigoje tarp jos ir T. P. nebuvo jokių konfliktų. Jie netgi nematė vienas kito, kadangi iki to laiko jis dirbo kitame maršrute. Įvykio dieną buvo pirmas kartas, kai jį pamatė. Vėliau sužinojo, kad T. pradėjo dirbti maršrute (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) iki įvykio. Jokioje kitoje vietoje, apart (duomenys neskelbtini) viešojo transporto žiedo, jie susitikę iki to laiko nebuvo. Tarp jų su T. nebuvo jokių konfliktų kitoje vietoje. Visi įvykio dieną suduoti smūgiai vienas kitam įvyko jiems būnant troleibuso viduje (b. l. 39–41).

2024-12-04 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji I. P. parodė, kad ji atsisako atvykti į akistatą su įtariamuoju, kadangi jai būtų labai nemalonu susitikti su T. P., o taip pat ji neturi tam laiko. Be pagrindinės savo darbo veiklos ji papildomai užsiima humanitarine pagalba ir savanoriška vaikų rankdarbių būrelio veikla (duomenys neskelbtini) namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 42–44).

2024-11-05 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. P. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu: atvykus į (duomenys neskelbtini) viešojo transporto žiedą, pasitiko I. P.. Ji paaiškino, kad šiuo metu vairuoja kitą, naują troleibusą ir palydėjo iki kito maršrutinio troleibuso. I. P. parodė analogišką troleibusą, kokį ji vairavo įvykio dieną (nuotrauka Nr. 1). I. P. taip pat parodė tą pačią šluotą, kurią ji remontavo prieš pat įvykį, veržliasukiu prisukdama kotą (nuotrauka Nr. 2). I. P. paaiškino, kad T. P. į troleibusą užėjo pro atidarytą vairuotojo kabiną (nuotrauka Nr. 3). I. P. tuo metu pritūpusi remontavo šluotą (vietoje veržliasukio PPV metu laikė plaktuką) (nuotrauka (duomenys neskelbtini)). Tarp tos vietos, kur ji pritūpusi remontavo šluotą, ir vairuotojo kabinos, pro kurią užėjo T. P., buvo apie 1 metro atstumas (nuotrauka Nr. 5). T. P. užėjo į troleibusą rūkydamas cigaretę (nuotrauka Nr. 6). Jis pradėjo priekaištauti dėl jos netinkamai pastatyto troleibuso. T. P. troleibusas buvo paliktas iš galo jos vairuojamo troleibuso (nuotrauka Nr. 7). I. P. nesuprato kame reikalas, kodėl jos troleibusas pastatytas netinkamai (nuotrauka Nr. 8). Tada T. P. žengė žingsnį į priekį ir, sakydamas žodžius „Ar pamiršai, kokioje šalyje randiesi, tuoj aš tau priminsiu!“, kumščiu sudavė I. P. slystantį smūgį per dešinės pusės žando viršutinę pusę (nuotrauka Nr. 9). Nuo pirmo smūgio I. P. griuvo ant priekinių sėdynių. Jos rankose liko šluota ir veržliasukis (nuotrauka (duomenys neskelbtini)). T. P. stovėjo virš I. P. ir iš viršaus sudavė šiai antrą smūgį į kairės pusės skruostą (nuotrauka Nr. 11). I. P. uždengė savo veidą su kaire ranka (kurioje tuo metu laikė šluotą) (nuotrauka Nr. 12). T. P. toliau smūgiavo I. P. į nugaros viršutinę dalį kairėje pusėje (nuotraukos Nr. 13, Nr. 14). Siekdama apsiginti, I. P. iš apačios smogė T. P. dešinėje rankoje turimu veržliasukiu (nuotrauka Nr. 15). Tada T. P. pagavo jos dešinę ranką ir pradėjo išsukinėti ją, siekdamas atimti veržliasukį (nuotrauka Nr. 16). Išeidamas iš troleibuso, T. P. atėmė iš I. P. šluotą ir sulaužė ją per koto vidurį (nuotrauka Nr. 17) (b. l. 29–37).

2024-09-23 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. J. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ troleibuso vairuotoju, maršrute (duomenys neskelbtini). Apie 2023-12-13 įvykį jis sužinojo vėliau, maždaug po dviejų dienų iš bendrų kalbų darbovietėje. Tada jis pats paskambino I. P. paklausti jos, ar iš tikrųjų taip buvo. Ši jam papasakojo, kad taip, T. P. išlipo iš savo troleibuso ir, priėjęs prie jos, paklausė „Ar tu pamiršai kur randiesi?“ Ji tuo metu buvo troleibuso žiede, lauke keitė angliukus (ant troleibuso srovės imtuvų) arba valė langus, tiksliai pats nesuprato ką tiksliai ji veikė. Kadangi I. paliko savo vairuojamą troleibusą labai arti prie įvažiavimo į žiedą, jos troleibusas trukdė pravažiuoti T. P. troleibusui, ir dėl to šis išlipo ir priėjo prie I. Kiek jis pažįsta T. P., jis tikrai gali kažką grubiai pasakyti, tačiau muštis jam nėra būdinga. I. pasakė, kad už tokį jo pasakymą, ji nestipriai sudavė T. tarp kojų su varžtų suktuku. Visa tai, kaip suprato iš jos žodžių, įvyko lauke. Tačiau po to jie kažkaip susikibo jos troleibuso kabinoje ant grindų, T. apdraskė jai veidą. Kaip jie atsidūrė jos vairuojamo troleibuso viduje, jis nesuprato, nes ir pats bijojo per daug jos klausinėti. Jis pats matė I. iš karto po įvykio, tą pačią dieną, tačiau apie įvykį ji jam nesipasakojo, matyt nenorėjo to viešinti. I. veide ar kūne jis nepastebėjo jokių sužalojimų, nors matė ją ir dar kitą, kitą dieną. Vėliau, t. y. neseniai I. pati jam paaiškino, kad buvo pasipudravusi veidą ir taip užmaskavo padarytus jai sužalojimus. Su I. P. jis dažnai matosi, kadangi dirba viename maršrute. Su T. P. matosi rečiau. Po šio įvykio jis turėjo nedarbingumą. Maždaug po dviejų savaičių, kai sutiko jį darbe, jis jo taip pat paklausė apie įvykį. Šis papasakojo, kad jam trukdė pravažiuoti I. troleibusas, o pati I. stovėjo lauke ir su varžtų suktuku tvirtino angliuką prie srovės imtuvo galvutės. T. išlipo ir pradėjo jai kažką sakyti dėl to, kad kaip ji čia pastatė savo troleibusą, paprašė jos praleisti pravažiuoti. Tada ši netikėtai užpuolė jį su varžtų suktuku ir plastikiniu šepečiu bei smogė jam su šepečiu iš viršaus (per kur, negali pasakyti, nes jau neatsimena) o paskui tarp kojų smogė varžtų suktuku. Kaip suprato iš T. ir iš I. pasakojimų, viskas įvyko lauke. Tačiau iš T. pasakojimo nesuprato, kaip I. rankose atsidūrė šepetys, ką ji galėjo su juo daryti. Jis pats įvykio visai nematė ir negali žinoti apie tai, kas iš tikrųjų tarp I. ir T. įvyko. Žino tik versijas, kaip T. ir I. abu apie įvykį jam papasakojo (b. l. 45–47).

2024-10-09 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. Z. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). I. P. dirba jų bendrovėje nuo (duomenys neskelbtini). Ji buvo viena iš pirmųjų įsidarbinusių (duomenys neskelbtini). T. P. dirba nuo (duomenys neskelbtini). I. P. yra impulsyvi, dažnai keičianti nuotaiką moteris. Galimai tai yra jos traumos ((duomenys neskelbtini)) pasekmė. Apie šią traumą (tiksliai negali pasakyti kokia) ši deklaravo savo įsidarbinimo metu, kad (duomenys neskelbtini) metais, pirmos (duomenys neskelbtini) metu, (duomenys neskelbtini) gavo traumą. Pasak I., ji išėjo iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (ji yra buvusi (duomenys neskelbtini)) ir pradėjo dirbti troleibusų vairuotoja. Apie įvykį, kuris buvo 2023-12-13 (datos neatsimena, bet tai buvo trečiadienis, nes tą diena nuo 16 val., jis vedė mokymus). 16.10 val., gavo skambutį iš I. P., ši jam pranešė apie incidentą. I. jam papasakojo, kad troleibuso salone (ar jos, ar kito troleibuso, negali tiksliai atsiminti, kaip ji sakė), tarp jos ir T. P. įvyko konfliktas, kuriuo metu buvo panaudotas fizinis smurtas, ir to konflikto metu jai teko panaudoti techninę priemonę – atsuktuvą, kuriuo ji T. pataikė į tarpukojį (taip ši pati pasakė). Jis, J. Z., pasiūlė darbuotojai I. P. kreiptis į policiją, nes viešąją tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje užtikrina Policijos departamentas. T. P. jam neskambino. Tą pačią savaitę I. buvo atėjusi į administraciją, t. y. pas jį, tačiau jai dar kartą buvo pasiūlyta kreiptis į policiją. Ar tuo metu, kai ji buvo atėjusi, jos veide ar kūne matėsi kokie sužalojimai, jis negali atsiminti ir parodyti. Gali pasakyti, kad pas jį kiekvieną dieną ateina labai daug interesantų, ir jis fiziškai negali atsiminti, kaip kiekvienas iš jų atrodė. T. P. į jį visai dėl šio įvykio nesikreipė. Mano, kad šis turėjo kreiptis į savo tiesioginį vadovą R. J. Jis negali atsakyti į klausimą, kaip I. telefonu jam papasakojo apie jos su T. konflikto seką, dėl ko šis konfliktas prasidėjo, kas iš jų pirmas panaudojo fizinę jėgą. Kadangi jis nebuvo fiziškai toje vietoje, jis nieko nematė, o jos pasakojimo tiesiog neatsimena. Nieko tiksliau jis pats papasakoti negali (b. l. 49–52).

2024-11-08 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Tiksliai neatsimena dienos, tačiau gali būti, kad po 2023-12-13 dienos, viena arba kelios dienos po šios dienos, pas jį į kabinetą buvo pakviesta vairuotoja I. P. Ši atėjo pakviesta R. J. arba J. Z., tiksliai nepamena kieno iš jų dviejų. I. tada paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) viešojo transporto žiede įvyko konfliktas su vairuotoju, kaip vėliau išsiaiškino, tai buvo T. P. Ką tiksliai I. pasakojo apie įvykusi konfliktą, jis tikrai neprisimena ir negali to parodyti. Pasakojimo metu ši rodė savo veide po, jeigu gerai prisimena, kairės pusės akimi. Tačiau jis nelabai pastebėjo, ar jos rodomoje vietoje matėsi koks sužalojimas. Iki tos dienos jis I. neatsimena kada buvo matęs. Šiaip sutinka ją maždaug apie kartą į mėnesį (b. l. 53–55).

2024-11-19 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. M. parodė, kad praeitų metų gruodžio mėnesį, tiksliai neatsimena kokią dieną, galimai 2024-12-13, ji, būdama (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, prie registratūros sutiko savo kolegę I. P. I. tuo metu rusų kalba aiškino registratorei, kad ją sumušė, ir kad jai reikia pas kokį nors gydytoją. Registratorė negalėjo jos suprasti ir liudytoja priėjo padėti. Paklausė I., kas atsitiko. I. jai rusų kalba trumpai paaiškino, kad ji susimušė su vairuotoju. Liudytoja patikslino, su kokiu vairuotoju. Ši atsakė, kad su T., dirbančiu „ant (duomenys neskelbtini)“ (t. y. maršrute (duomenys neskelbtini)). Ji tada suprato su kuo, kadangi šiame maršrute dirba tik vienas vyras, vardu T. Jo pavardę liudytoja vėliau sužinojo iš dispečerės, t. y. T. P. Su T. ji sutaria normaliai, su juo kartais pabendrauja. Su I. tik pasisveikina ir tiek. Ši yra linkusi daug vadovauti, gali nurodinėti vadovams, ką reikia daryti. Poliklinikoje I. skundėsi rankos skausmu, sakė, kad negali jos pakelti (kokios pusės rankos, neatsimena). Tada liudytoja patarė registratorei, kad I. tikriausiai reikia pas traumatologą. Apie įvykio aplinkybes I. paaiškino taip, kad ji plovė grindis savo troleibuse ir ją netikėtai, nei iš šio, nei iš to užpuolė T. Liudytoja labai nustebo, negalėjo tuo patikėti. Ką tiksliai T. šiai padarė, I. nepaaiškino, sakė tik, kad jai labai skauda ranką. Jos veide ar matomose kūno dalyse jokių sužalojimų nesimatė, nors ji nelabai ir žiūrėjo (b. l. 56–58).

2024-04-10 I. P. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2023-12-13 apie 15.55 val., ją sumušė (duomenys neskelbtini) darbuotojas, troleibusų vairuotojas T. P., dėl to ji pajuto fizinį skausmą (b. l. 7).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1502/2024(01) nurodyta, kad remiantis I. P. apžiūros ir pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, teikiama išvada:

1. I. P. nustatyta žaizda su odos nubrozdinimu kaktos srityje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokų, kairio skruosto ir dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus srityse, padaryti minėtas sritis paveikus kietu buku daiktu (daiktais) ar plokštuma (plokštumomis), prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką, tai yra iki 2023-12-14, 14.31 val. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2. Nustatyti ir specialisto išvados 1-me punkte išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

3. Nustatyti ir specialisto išvados 1-me punkte išvardinti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius nukentėjusiajai kietu buku daiktu (daiktais) į nurodytas kūno sritis, tiek pačiai nukentėjusiajai griūvant bei minėtomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar plokštumas.

4. Nustatyti ir specialisto išvados 1-me punkte išvardinti sužalojimai yra nukentėjusiosios rankomis pasiekiamose vietose (b. l. 18–20).

VĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos ambulatorinio apsilankymo aprašyme, pateiktame I. P., nurodyta: medicininiai duomenys: anamnezė: dirba viešajame transporte. Vakar 2023-12-13 apie 16 val., darbo metu, įvyko incidentas. Būklės įvertinimas objektyviai: kaktoje stebima žaizda –nubrozdinimas apie 2 cm skersmens. Veido srityje kairėje skruostų srityje stebima hematoma, kairės akies viršutinio ir apatinio voko hematoma. Dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus hematoma apie 5 cm skersmens. Skausminga palpacija kairėje sprando srityje, hematomos nestebima. Kairio peties sąnario palpacija neskausminga. Skausmingi taškai kaklinėje stuburo srityje iš kairės. Judesiai per kaklą skausmingi (b. l. 12).

2024-11-27 gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas su įvykio nagrinėjimo dokumentais: 1. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas; 2. Komisijos protokolai; 3. T. P. paaiškinimas; 4. Pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą; 5. Dvišalės tyrimo komisijos išvadų aktas. Protokoluose užfiksuota, kad T. teigimu, 16.55 val. išleidęs keleivius, nuvažiavo į atstovos aikštelę ir pravažiavęs iešmą, privažiavo prie stovinčio troleibuso. Pyptelėjo, kad priešais esančio troleibuso vairuotojas pavažiuotų į priekį. Kadangi vairuotojas nereagavo, T. nuėjo ir įlipo į stovintį priešais troleibusą. Jam įlipus į troleibusą, jame esanti vairuotoja jam rusų necenzūrine kalba pradėjo reikšti priekaištus, kad jis papypsėjo, liepė važiuoti kita linija ir iš karto su šluota trenkė jam per veidą. Jo teigimu, kai jis pagriebė vairuotojos ranką, kad ji negalėtų smūgiuoti su šluota, vairuotoja jam badė elektriniu gręžtuvu genitalijų srityje. Gindamasis T. sugriebė abi I. rankas. Jėga pasodino ją, kai I. nepavyko išsprūsti, ji T. teigimu šiek tiek nurimo ir tada jis nubėgo į savo troleibusą ir paskambino dispečerei. Konflikto metu I. į veidą nesudavė. I. ankščiau nepažinojo. I. teigimu troleibusą ji pasistatė leistinoje vietoje, remontavo šluotą, rankose turėjo elektrinį gręžtuvą. T. P. atėjo netikėtai, įlipęs į troleibusą pradėjo klausinėti, kodėl ji pastatė troleibusą ten, kur jis stovi, paklausė „gal Tu pamiršai kokioje šalyje gyveni“ ir po tų žodžių smogė I. į veidą. Po smūgio I. teigimu ji nukrito, T. toliau smūgiavo. Ji gynėsi ir jos teigimu gindamasi ji smogė elektriniu gręžtuvu T. į kirkšnies sritį. Po šio smūgio T. nuo jos atsitraukė. Su T. P. iki šio konflikto I. nebuvo susitikusi ir konfliktų neturėjo. Akte nurodyta, kad įvykio vaizdo įrašo nėra. Pagal kelionės dokumentus ir grafiką I. P. vairuojamas troleibusas iš aikštelės turėjo išvažiuoti 15.57 val. ir 16 val., jau atvykti į „(duomenys neskelbtini) žiedas“ keleivių įlaipinimo stotelę (b. l. 60–69).

2024-01-04 įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta „(duomenys neskelbtini)“ autobusų ir troleibusų žiedas (atstovos aikštelė) yra prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame yra įsikūrusi kavinė. Į atstovos aikštelę patenkama pro įvažiavimą, esantį už kavinės. Aikštelėje yra autobusų ir troleibusų stovėjimo vietos, apžiūros metu troleibusai stovi dešinėje pusėje, o autobusai kairėje pusėje. Apžiūrėjus stovėjimo aikštelę ir šalia esančius pastatus, nustatyta, kad teritorija nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau daiktų, tinkamų fiksavimui, nenustatyta (b. l. 72–76).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G215/2024(01) nurodyta, kad: 1. T. P. nustatyta galvos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu kaktoje, odos nubrozdinimas dešinio kirkšnies srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu.

3.Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais. Galvos sumušimas galėjo būti padarytas tiek smūginiu kieto buko, ribotą paviršių turinčio daikto poveikiu (kito asmens suduotu smūgiu), tiek atsitrenkiant į kietą, buką, ribotą paviršių. Odos nubrozdinimas dešiniame kirkšnyje nėra būdingas griuvimui.

4. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos T. P. rankomis.

5. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo (b. l. 77–78).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimo ir teismo išvados

BK 140 str. 1 d. nustatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 28 str. 1-2 d. nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Minėtos straipsnio 3 d. nustatyta, kad, be kita ko, nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Taigi, taikant BK 28 str. nuostatas ir pripažįstant asmens veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 str. keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.

Teismų praktikoje išskiriamos keturios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y. kad nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022). Pažymėtina ir tai, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo poreikio gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-313/2012, 2K-220-895/2017).

Teismas, spręsdamas asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, gali konstatuoti atitinkamų aplinkybių, susijusių su kaltinamajam inkriminuota veika, buvimą tik neabejotinai tai nustatęs, kadangi, bet kokios abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. O ir teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes, pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, įsitikinus jų patikimumu, o ne prielaidomis ir spėjimais. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamosios naudai. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-24/2014 ir kt.).

Aptartos teisės aiškinimo taisyklės yra reikšmingos ir nagrinėjamoje byloje, tinkamai vertinant bei kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus.

Teismas, atsižvelgęs į aptartoje teisminėje praktikoje pateiktus išaiškinimus bei įvertinęs pirmiau išdėstytus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis T. P. padarė BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis nuo pradėto I. P. pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą.

Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. nustatytais reikalavimais, visumos analizė.

Vertinant byloje esančius įrodymus, pirmiausiai pažymėtina, kad T. P. nuosekliai, tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė smurtavęs nukentėjusiosios I. P. atžvilgiu, tvirtino jos nemušęs, o tik kilusio konflikto metu gynėsi nuo nukentėjusiosios smurtinių veiksmų, kuomet ši jam su šluota kelis kartus sudavė į kaktą, o su veržliarakčiu į tarpukojį.

T. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023-12-13 apie 16 val., įvažiavo į troleibusų žiedą turėjo sustoti, nes priekyje stovėjo kitas troleibusas. Jų darbe įprasta nueiti paprašyti pavažiuoti į priekį arba panaudoti garsinį signalą. Kadangi jo troleibusas trukdė kitiems pravažiuoti, jis pyptelėjo 2 kartus priekyje stovinčiam troleibusui, tačiau nesulaukė jokios reakcijos. Pastebėjęs, kad troleibuse matyti žmogaus siluetas, todėl nuėjo prie to troleibuso ir užėjo vidun. Nespėjo net žodžio pasakyti, kai jam I. P. rusų kalba necenzūriškai surėkė, o po to, sudavė smūgius į galvą su rankoje laikyta šluota. Gavo keletą smūgių į kaktą ir besigindamas sugebėjo pagauti nukentėjusiosios ranką, tačiau pastaroji kitoje rankoje laikė veržliaraktį ir su juo sudavė jam smūgį žemiau juostos. Tada jis pagavo tą ranką bei pasodino nukentėjusiąją ant sėdynės, paleido nukentėjusiosios rankas bei išbėgo iš troleibuso.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po įvykio T. P. nedelsdamas kreipėsi į žiede esančią dispečerinę, prašydamas nurodymų dėl tolesnių veiksmų, taip pat skambino skubiosios pagalbos telefonu. Nors kaltinamasis tą dieną ir atsisakė policijos pagalbos, tačiau dėl jaučiamų skausmų su Greitosios medicinos pagalbos medikais nuvyko į Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninę. Tai patvirtina ir byloje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G215/2024(01) bei VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės 2023-12-13 ambulatorinio apsilankymo aprayme nurodytos aplinkybės, kad į gydymo įstaigą atvežtas T. P. skundėsi dešiniojo klubo skausmu, juosmens skausmu, staigiai pasukant galvą negalėjo sufokusuoti žvilgsnio, mirga akyse; nurodė, kad jį sužalojo I. P. su akumuliatorine rankine drėle. Be to, iš 2023-12-13 ambulatorinio apsilankymo aprayme fiksuoti T. P. sužalojimai – kaktos centrinėje dalyje fiksuotas lokalus paraudimas su audinių patinimu, dešinėje kirkšnyje esantis odos nubrozdinimas. Specialisto išvadoje šie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; galvos sumušimas galėjo būti padarytas tiek smūginiu kieto buko, ribotą paviršių turinčio daikto poveikiu (kito asmens suduotu smūgiu), tiek atsitrenkiant į kietą, buką, ribotą paviršių. Odos nubrozdinimas dešiniame kirkšnyje nėra būdingas griuvimui. Taigi ši išvada patvirtina, kad T. P. konflikto su I. P. metu patyrė sužalojimus, o ir pati nukentėjusioji nurodė sudavusi smūgį žemiau juostos.

Čia pažymėtina, kad kaltinamojo T. P. teisme teikti parodymai iš esmės atitinka jo parodymus, duotus ir ikiteisminio tyrimo metu. Nedideli neatitikimai jo parodymuose dėl I. P. atliktų veiksmų sekos (ikiteisminio tyrimo metu kaltinamais teigė, kad užėjus į troleibusą, jam nukentėjusiosios buvo suduoti keli smūgiai į galvą šepečiu, vėliau – smūgis veržliarakčiu žemiau juosmens; tuo tarpu teisme nurodė, jog po smūgių į galvą sugriebė I. P. ranką, tačiau ši kita ranka sudavė smūgį veržliarakčiu) nėra esminiai ir nesudaro pagrindo abejoti jo parodymų nuoseklumu ir patikimumu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1502/2024(01) patvirtina, kad: 1) I. P. nustatyta žaizda su odos nubrozdinimu kaktos srityje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokų, kairio skruosto ir dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus srityse, padaryti minėtas sritis paveikus kietu buku daiktu (daiktais) ar plokštuma (plokštumomis), prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką, tai yra iki 2023-12-14, 14.31 val.; 2) šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis; 3) sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius nukentėjusiajai kietu buku daiktu (daiktais) į nurodytas kūno sritis, tiek pačiai nukentėjusiajai griūvant bei minėtomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar plokštumas; 4) nustatyti ir išvardinti sužalojimai yra nukentėjusiosios rankomis pasiekiamose vietose.

Tačiau, teismo vertinimu, I. P. teismo posėdžio metu teiktus parodymus, kad nagrinėjamo konflikto metu smurtauti pirmas pradėjo T. P., iš dalies paneigia liudytojo S. J. teisminio nagrinėjimo metu teikti parodymai. Teisme apklaustas S. J. parodė, kad 2023-12-13 dirbo antroje pamainoje, kuri prasidėjo apie 15.20 val. Iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) pusę, kur sutiko I. P.. Jiedu susitiko gal po 16 val., apie 17 val. dispečerinėje, nes ji irgi pradėjo antrą pamainą, tačiau nukentėjusioji nieko neužsiminė apie ką tik įvykusį konfliktą su T. P.. Po poros dienų, I. P., telefoninio pokalbio metu papasakojo apie konfliktą ir nurodė jam, kad T. P. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) žiedą su triašiu troleibusu, o netoli įvažiavimo stovėjo jos troleibusas, I. P. troleibusas jam sukliudė pravažiuoti toliau. Todėl jis atėjo pas nukentėjusiąją paprašyti, kad praleistų. Nukentėjusioji papasakojo, kad kaltinamasis pradėjo negražiai kalbėti – klausti „ko ten ji stovi... parodys, jai kur randasi“, todėl ji su akumuliatoriniu įrankiu smogė T. P. tarp kojų, tada šis pabėgo. S. J. patvirtino, kad pati I. P. jam sakė, jog pirmoji panaudojo fizinį smurtą prieš T. P. už jo išsakytą frazę, o jos priešingi paaiškinimai dėl kaltinamojo atliktų veiksmų pirmumo, atsirado tik vėliau. Jau vėliau, telefoninio pokalbio metu I. P. nurodė, kad ji konflikto metu patyrė sužalojimus. Tačiau S. J. patvirtino, kad sutikęs nukentėjusiąją darbe iš karto po įvykio jokių sužalojimų ant veido nematęs. Tai nurodė ir nukentėjusiajai, tačiau ji tvirtino, kad tuo metu buvo užsimaskavusi kosmetinėmis priemonėmis. Visgi liudytojas tvirtino esąs įsitikinęs, kad I. P. nenaudoja kosmetikos, o jei naudotų, jis tai neabejotinai pastebėtų, nes nekentėjusioji jam simpatiška moteris, jai teikdavo daugiau dėmesio. Po įvykio praėjus 4 dienoms, ją pamatė ir pasiteiravo apie jos savijautą. Nukentėjusioji jam nurodė, kad jaučiasi prastai ir demonstratyviai pradėjo rodyti savo veidą, liepė pažiūrėti į jai ant veido esančią kraujosruvą, tačiau jis tokios nematė.

Taigi, nors tiek teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, I. P. tvirtino, kad nagrinėjamo konflikto metu jai pirmas smūgį ranka į veidą sudavė T. P., tokias aplinkybes paneigia liudytojo S. J. teikti parodymai.

Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo S. J. parodymų patikimumu, kadangi jis nuosekliai paaiškino susitikimo su I. P. iš karto po konflikto, taip pat jam iš pokalbių su nukentėjusiąja žinomas faktines aplinkybes, jo parodymai yra išsamūs ir detalūs, be to, dėl smurtinių veiksmų pradžios iš esmės sutampa su jo ikiteisminio tyrimo metu teiktais parodymais. S. J. pats nematė nagrinėjamo konflikto aplinkybių, todėl jo parodymai laikytini netiesioginiais įrodymais. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018).

S. J. parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiosios paaiškinimų nuoseklumo, esą sužalojimą kaktoje ji pastebėjo tik tada, kai vairuodama troleibusą pajuto niežulį ir pamatė kraują. Atsižvelgiant į liudytojo parodymus, darytina išvada, kad jie su nukentėjusiąja bendravo netrukus po įvykio, tačiau jokių matomų sužalojimų jos veide liudytojas nenurodė pastebėjęs.

Teismo posėdžio metu I. P. nurodė, kad ji iš karto po įvykio kreipėsi į direktorių tik dėl to, jog manė, kad taip pasielgė ir T. P.. Nepavykus susisiekti su direktoriumi, I. P. paskambino M. K., kuris taip pat eina vadovaujamas pareigas, kuris nurodė susisiekti su J. Z. O pasitarus su J. Z., nukentėjusioji nusprendė tęsti darbą. Sekančią dieną atvyko į darbovietės organizuotą susirinkimą, kurio metu turėjo būti aptarta konfliktinė situacija tarp T. P. ir jos. Susirinkime dalyvavęs liudytojas J. Z. teismo posėdžio metu tvirtino, kad kitą dieną ant I. P. veido kairės pusės, matė kažkokį sužalojimą, t. y. odos atspalvis buvo pakitęs. Visgi, ikiteisminio tyrimo metu jis negalėjo prisiminti ir nurodyti, kad nukentėjusiosios veide ar kūne matėsi kokie sužalojimai. Iš esmės analogiškus paaiškinimus teikė ir M. K., pastarasis taip pat teismo posėdžio metu buvo įsitikinęs, kad matė sužalojimus ant I. P. veido, tačiau ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ši rodė į savo veide po kairės pusės akimi esančią vietą, tačiau jis nepastebėjo jokio sužalojimo. Darytina išvada, kad tokie M. K. ir J. Z. teikti parodymai laikytini nenuosekliais ir prieštaringais, todėl šių liudytojų parodymai vertinami kritiškai.

Čia pažymėtina, kad nukentėjusiosios teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai rodo jos nenuoseklią ir prieštaringą poziciją dėl kaltinamajam inicijuoto ir pradėto baudžiamojo persekiojimo. Teismo posėdžio pradžioje I. P. teigė nesiekianti, kad T. P. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, neketino rašyti pareiškimo, tačiau į policiją nutarė kreiptis tik vėliau, sužinojusi, jog į policiją dėl sužalojimų kreipėsi T. P.; kreipdamasi į policiją su pareiškimu siekė, kad kaltinamasis būtų sudrausmintas ir pagarbiau bendrautų. Vis tik vėliau pakeitė poziciją ir pareiškė, kad T. P. turėtų būti nubaustas, jog ateityje taip nesielgtų. Į policiją su pareiškimu I. P. kreipėsi tik 2024-04-10, t. y. praėjus 4 mėnesiams po nagrinėjamo konflikto. Teismo posėdžio metu apklausta tyrėja R. P. parodė, kad apklausos metu nukentėjusioji I. P. pati parodė patirtus sužalojimus, matė kraujosruvas ant jos kūno. Kita vertus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1502/2024(01) nurodyti ir I. P. galimai konflikto metu patirti sužalojimai (žaizda su odos nubrozdinimu kaktos srityje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokų, kairio skruosto ir dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus srityse) kvalifikuoti, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo vertinimu akivaizdu, kad tokie I. P. sveikatos sužalojimai, atsižvelgus į jų mastą ir pobūdį, praėjus 4 mėnesiams po konflikto turėjo pilnai išgyti. Todėl I. P. apklausos metu tyrėjai rodytos kraujosrūvos neturi jokių sąsajų su nagrinėjamo konflikto metu nukentėjusiosios galimai patirtais sužalojimais ir tik patvirtina, kad nukentėjusioji siekė bet kokiu būdu pagrįsti T. P. smurtinius veiksmus, galimai taip klaidindama ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Be to, byloje esantys įrodymai liudija, kad I. P. vengė jos atžvilgiu dėl T. P. sužalojimų pradėto ikiteisminio tyrimo, ne kartą šaukiama neatvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, jai buvo paskirtas atvesdinimas. Taip pat vengė ir T. P. atžvilgiu pradėtame tyrime atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmą – akistatą. Tokia nukentėjusiosios poziciją tik patvirtina, kad ji reikiamai nebendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, nesiekė, kad tiek jos, tiek T. P. atžvilgiu pardėtuose ikiteisminiuose tyrimuose kaip galima objektyviau būtų nustatytos nagrinėjamo konflikto aplinkybes.

Liudytoja G. M. nurodė, kad tarp darbuotojų I. P. buvo apibūdinama, kaip nesąžininga ir konfliktiška. Liudytojas S. J. taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji turėjo ir konfliktą su kitu troleibuso vairuotoju, kurio aplinkybių neginčijo ir pati I. P.. J. Z. nukentėjusiąją apibūdino kaip emocingą žmogų, linkusi į impulsyvias reakcijas ir nuotaikų kaitą. Tuo tarpu visi liudytojai T. P. iš esmės apibūdino kaip nekonfliktišką, patvirtino, kad kaltinamasis bendraudamas kartais gali išsireikšti grubesnėmis replikomis, tačiau smurtinis elgesys jam nėra būdingas, niekada nėra smurtavęs.

Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad jie nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios I. P. atžvilgiu pirmas smurtauti pradėjo T. P., o priešingai – nagrinėjamu atveju konfliktas kilo ir vėliau peraugo į smurtinius veiksmus būtent kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. nukentėjusiajai jam smūgiuojant per galvą šepečiu, kaltinamajam bandant apsisaugoti ir šepetį atimti, tada I. P. smūgiuojant veržliasukiu nukentėjusiajam į kirkšnies sritį, taip sukeliant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio jis toliau negalėjo tęsti darbo, o ir vėliau kelias savaites buvo nedarbingas.

Taigi, aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės bei aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad kaltinamojo T. P. veiksmai atitiko būtinosios ginties sąlygas. Jis gynėsi nuo I. P. agresijos, jos pradėto pavojingo, realaus ir akivaizdaus fizinio kėsinimosi, kuris objektyviai egzistavo, buvo išreikštas aktyviais fiziniais veiksmais ir turėjo padarinius T. P. sveikatai. Įvertinus nukentėjusiosios galimai konflikto metu patirto sveikatos sutrikdymo mastą, darytina išvada, kad būtinosios ginties ribos nebuvo peržengtos.

Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad kaltinamojo T. P. veika formaliai atitinka BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, tačiau jis nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai I. P. sukėlė būtinosios ginties sąlygomis, t. y. esant aplinkybei, šalinančiai baudžiamąją atsakomybę, todėl išteisintinas ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 3 str. 1 d. 7 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

I. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš T. P. priteisti 500 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 26). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad 500 Eur suma vertina jos patirtą neturtinę žalą, nes po įvykio jai buvo sunku – nešventė Kalėdų, sunkiai bendravo, prarado pasitikėjimą (duomenys neskelbtini). Ji pergyveno, ar jai bus pratęstas leidimas gyventi Lietuvoje. Patyrė didelį stresą, kai turėjo atvykti ir parašyti pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini). Patyrė sužalojimą – ant peties hematoma – dėl kurios ilgai negalėjo pakelti rankos.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 50,10 Eur dydžio ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą. Pagrindžiant ieškinio reikalavimus pateiktas 2024-06-20 gydymo paslaugų apyskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad I. P. suteikta gydymo paslaugų už 50,10 Eur (t. 1, b. l. 146–148).

BPK 115 str. 3 d. 2 p. numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Teismui pripažinus, kad kaltinamais T. P. veikė būtinosios ginties sąlygomis, I. P. ir Vilniaus teritorinių ligonių kasų civiliniai ieškiniai dėl turtinės, neturtinės žalos bei procesinių palūkanų paliktini nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

I. P. ir Vilniaus teritorinė ligonių kasai išaiškintina, kad jos turi teisę pareikšti T. P. ieškinius civilinio proceso tvarka.

Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 7 p., 115 str. 3 d. 2 p., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltintam Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu, baudžiamąją bylą nutraukti esant Baudžiamojo kodekso 28 str. 2 d. numatytai ir baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

I. P. ir Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus, išaiškinant teisę pareikšti T. P. ieškinius civilinio proceso tvarka.

T. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys