Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ainoros Kornelijos Macevičienės, Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją byla pagal nuteistųjų E. B. ir G. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 eurų) dydžio bauda;

G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas G. J. laikino sulaikymo laikas 2015-07-31 (viena para), kuri prilyginama 2 MGL.

T. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Nuosprendis šioje dalyje neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. ir G. J. nuteisti už tai, kad 2015-07-31, apie 00.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“, veikdami kartu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, kas pasireiškė tuo, kad G. J. vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam A. M. į galvos sritį, po ko E. B. sudavė ranka vieną kartą nukentėjusiajam į veido sritį ir tęsdami nusikalstamus veiksmus, G. J. kartu su E. B., kelis kartus sudavė rankomis į galvos sritį ir kojomis į kitas kūno vietas, taip padarydami nukentėjusiajam A. M. muštinę žaizdą pakaušyje, poodinę kraujosruvą dešinio paakio srityje, apatinio žandikaulio sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimti ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-30 nuosprendį panaikinti ir, taikant BK 38 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais, o dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių šiuo metu tam atsirado prielaidos bei teisinės sąlygos.

Apeliantas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog teismo posėdžio metu E. B. kaltės nepripažino, kadangi didesne dalimi jis kaltę pripažino, tik neigė nusikaltimą padaręs iš chuliganiškų paskatų bei veikęs kartu su T. V.. Ši apelianto pozicija buvo pripažinta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kadangi kaltinamasis T. V. buvo išteisintas, o kaltinamuoju aktu inkriminuota aplinkybė - vandališki veiksmai - pašalinta iš kaltinimo. Atsižvelgiant į tai, visiškas kaltės pripažinimas pagal surašytą kaltinamąjį aktą nebūtų atitikęs faktinių bylos aplinkybių. Todėl darytina išvada, jog apelianto nepilną kaltės pripažinimą lėmė ne tik pasirinkta gynybinė pozicija, bet ir objektyvios priežastys. Nesant kaltinamojo pilno kaltės pripažinimo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl tokio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais. Ta apimtimi, kuria nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kaltę šiuo metu pripažįsta pilnai. Pilnai suvokia, jog dėl asmeninių priežasčių prasidėjusio konflikto su nukentėjusiuoju metu, jo tolimesnėje eigoje veikdamas kartu su nuteistuoju G. J., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir smurtaudamas prieš A. M., sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Sutinka su nuosprendžio išvada, jog iš nukentėjusiojo pusės jo atžvilgiu pasakyti įžeidžiančio turinio teiginiai buvo aiškiai per menka priežastis smurto panaudojimui viešoje vietoje.

Apeliantas taip pat teigia, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltę pripažįsta pilnai ir labai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Prie bylos prijungtas 2015-10-09 susitarimas atlyginti žalą sužalojus sveikatą liudija, jog nukentėjusiajam A. M. kartu su G. J. pilnai atlygino turtinę bei neturtinę žalą ir išlaidas už advokato pagalbą sumokėdami 3300 eurų. Šio susitarimo 4 punkte nukentėjusysis konstatavo, jog su apeliantu susitaikė dėl jo atžvilgiu įvykdytų veiksmų. Nukentėjusysis galėtų patvirtinti, jog pastarojo atsiprašė ir jis neturi jokių pretenzijų. Todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, spręstinas klausimas dėl įrodymų tyrimo atlikimo apklausiant nuteistuosius bei nukentėjusįjį. Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareikštas civilinis ieškinys taip pat atlygintas. Be to, jis anksčiau nebuvo teistas, turi šeimą, kurioje auga mažamečiai vaikai, neįrašytas į psichiatro bei narkologinę įskaitas. Taip pat turi aukštąjį išsilavinimą bei eilę metų eina direktoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikia vandens valymo įrangos projektavimo, gamybos, vandens valymo įrengimų eksploatacijos ir priežiūros paslaugas, atlieka vandens gerinimo stočių statybos darbus. Jo vadovaujama įmonė įgyvendino daugiau nei 300 projektų. Ši veikla įvertinta daugeliu padėkos raštų, kuriuos gavo iš Vilniaus mero, Ignalinos rajono savivaldybės mero ir kitų. Byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o pilnas kaltės pripažinimas bei nuoširdus gailėjimasis pripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantas savo elgesiu stengiasi įrodyti, jog jo veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir jis tikrai nėra linkęs nusikalsti ateityje.

Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog šiuo metu egzistuoja sąlygos bei pagrindai spręsti klausimą dėl kaltininko ir nukentėjusio asmens susitaikymo teisinio patvirtinimo. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu E. B. susitaikymo su nukentėjusiuoju faktas tyrėjos N. P. jau buvo įformintas atitinkamame protokole. Tačiau šis susitaikymas vėliau nebuvo patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. J. taip pat prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-30 nuosprendį panaikinti ir, taikant BK 38 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios G. J. pripažino savo kaltę, ką patvirtina jo apklausos bei susitaikymo protokolai, tačiau pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais. Be to, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atsirado prielaidos bei teisinės sąlygos jo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog teismo posėdžio metu jis kaltu nepripažino. Iš jo parodymų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad didesne dalimi kaltę pripažino, tačiau neigė nusikaltimą padaręs iš chuliganiškų paskatų bei veikęs kartu su T. V.. Ši apelianto pozicija buvo pripažinta apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriuo kaltinamasis T. V. buvo išteisintas, o kaltinamuoju aktu inkriminuota aplinkybė - vandališki veiksmai - pašalinta iš kaltinimo. Atsižvelgiant į tai, visiškas kaltės pripažinimas pagal byloje surašytą kaltinamąjį aktą, vadovaujantis priimto nuosprendžio turiniu, nebūtų atitikęs faktinių bylos aplinkybių. Todėl nepilną kaltės pripažinimą lėmė ne tik pasirinkta gynybinė pozicija, bet ir objektyvios priežastys. Nesant jo pilno kaltės pripažinimo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Ta apimtimi, kuria nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kaltę šiuo metu pripažįsta pilnai. Visiškai suvokia, jog dėl asmeninių priežasčių prasidėjusio konflikto su nukentėjusiuoju metu, jo tolimesnėje eigoje veikdamas kartu su nuteistuoju E. B., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir smurtaudamas prieš A. M., sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Sutinka su nuosprendžio išvada, jog iš nukentėjusiojo pusės E. B. atžvilgiu pasakyti įžeidžiančio turinio teiginiai buvo aiškiai per menka priežastis smurto panaudojimui viešoje vietoje.

Apelianto padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, jis savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad prie bylos yra prijungtas 2015-10-09 susitarimas atlyginti žalą sužalojus sveikatą, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajam A. M. kartu su E. B. atlygino turtinę bei neturtinę žalą ir išlaidas už advokato pagalbą. Šio susitarimo 4 punkte nukentėjusysis konstatavo, jog su apeliantu susitaikė dėl jo atžvilgiu įvykdytų veiksmų. Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareikštas civilinis ieškinys taip pat atlygintas. Be to, G. J. anksčiau neteistas, turi šeimą, kurioje auga mažamečiai vaikai, neįrašytas į psichiatro bei narkologinę įskaitas, turi aukštąjį išsilavinimą, vadovauja stambiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei aktyviai dalyvauja Lietuvos automobilių sporto gyvenime. Byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o kaltės pripažinimas bei nuoširdus gailėjimasis pripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Savo elgesiu stengiasi įrodyti, jog ši veika buvo išimtinai atsitiktinio pobūdžio ir nėra linkęs nusikalsti ateityje.

Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog šiuo metu egzistuoja sąlygos bei pagrindai spręsti klausimą dėl kaltininko ir nukentėjusio asmens susitaikymo teisinio patvirtinimo. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu G. J. susitaikymo su nukentėjusiuoju faktas tyrėjos N. P. jau buvo įformintas atitinkamame protokole, tačiau nebuvo patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis A. M. 2017-01-10 prašymu prašė apeliacinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, jam žala atlyginta dar ikiteisminio tyrimo metu, apeliacinius skundus prašo spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje nuteistieji E. B. ir G. J. bei jų gynėjai Vytenis Dziegoraitis ir Edmundas Rusinas prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, pritaikius BK 38 straipsnį baudžiamąją bylą nutraukti. Nukentėjusysis A. M. prašo apeliacinius skundus patenkinti, jis su nuteistaisiais susitaikė, jiems atleidžia, jam padarytą žalą atlygino. Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti, nuosprendį palikti nepakeista, nes nuteistieji kaltę pripažino pilnai tik priėmus nuosprendį, yra bausti administracine tvarka.

Nuteistųjų E. B. ir G. J. apeliaciniai skundai tenkintini, baudžiamoji byla nutrauktina, atleidžiant kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas, BK 38 straipsnis).

Nuteistieji apeliacinės instancijos teismo posėdyje savo kaltę pripažino priimto nuosprendžio ribose, nes jie negalėjo sutikti su pareikštu kaltinimu, o skundžiamu nuosprendžiu T. V. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Apeliantų pozicija pirmosios instancijos teisme pasitvirtino ir teismas jų veiksmus kvalifikavo teisingai. Jie su nukentėjusiuoju susitaikė, materialinę žalą atlygino ne tik nukentėjusiajam, bet ir gydymo išlaidas.

Kaltinamieji savo kaltę iš esmės pripažino dar ikiteisminio tyrimo metu, susitaikė su nukentėjusiuoju ir atlygino padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis A. M. susitaikymą patvirtino ir prašė bylą nutraukti.

Baudžiamosios teisės doktrinoje yra suformuluota pozicija, kad iš baudžiamosios atsakomybės esmės, humanizmo principo kyla būtinybė individualizuojant atsakomybę atsižvelgti ir į aplinkybes, tiesiogiai nesusijusias su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bei, kad tokios pozicijos turi būti laikomasi ir taikant BK 38 str. nuostatas.

Pagal pastarojo baudžiamojo įstatymo reikalavimus, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 d. (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai).

BK 38 str. 1 d. nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, nuteistieji savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. ir priskiriamo nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), padarymo pripažino visiškai.

Jie neturi nepanaikintų ir neišnykusių teistumų ir, atitinkamai, nėra pripažinti recidyvistais (BK 27 str. 1 d.). Nebuvo anksčiau atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str.

Šiuo metu jie dirba, turi nuolatines gyvenamąsias vietas, šeimas. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia kolegijai daryti išvadą apie nuteistųjų dabartinį teigiamą ir pozityvų socialinį elgesį. Paskirtos ir galiojančios administracinės nuobaudos nėra lemiamos sprendžiant klausimą dėl BK 38 straipsnio taikymą.

Taigi, minėtų duomenų visetas rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą pagal BK 284 str. 1 d. dėl minėtų proceso dalyvių susitaikymo, nėra. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad apeliantai ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, darytina išvada, jog E. B. ir G. J. būsima gyvensena ir elgesio pobūdis ateityje nebus nusikalstami.

Aukštesnysis teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad, šiuo atveju, yra visos BK 38 str. 1 d. numatytos sąlygos atleisti apeliantus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą šioje dalyje jiems nutraukti. Tokią teismų praktiką dėl BK 38 str. nuostatų taikymo formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-77/2012, 2K-589/2011, 2K-490/2011, 2K-291/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-386/2012).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria E. B. ir G. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudomis, panaikinti.

Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, E. B. ir G. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.