Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, trauktas administracinėn atsakomybėn, neteistas,

T. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, neteistas,

G. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, trauktas administracinėn atsakomybėn, neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji E. B. ir G. J. 2015-07-31, apie 00.30 val., viešoje vietoje – Aušros Vartų g. 5, Vilniuje, prie baro „Glory Bar“, veikdami kartu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, kas pasireiškė tuo, kad G. J. vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam A. M. į galvos sritį, po ko E. B. sudavė ranka vieną kartą nukentėjusiajam į veido sritį ir tęsdami nusikalstamus veiksmus, G. J. kartu su E. B., kelis kartus sudavė rankomis į galvos sritį ir kojomis į kitas kūno vietas, taip padarydami nukentėjusiajam A. M. muštinę žaizdą pakaušyje, poodinę kraujosruvą dešinio paakio srityje, apatinio žandikaulio sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimti ir tvarką.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir paaiškino, kad nurodytą dieną T. V. jo – A. B., telefonu paklausė, ar galėtų jį paimti iš baro ir parvežti namo, nes buvo išgėręs. Jis buvo su G. J., todėl kartu nuvažiavo prie „Glory“ baro. Privažiavęs, neleistinoje vietoje pasistatė automobilį, įjungė avarinį ir nuėjo pakviesti T. V., nes telefonu negalėjo jam paskambinti. Jam nespėjus prieiti prie įėjimo į barą, iš tolo išgirdo iš apsaugos darbuotojo, kad jo neįleis į barą. Jis nesuprato, kam tai buvo pasakyta, todėl paklausė, ar šie žodžiai skirti jam. Apsaugos darbuotojas jam pasakė, kad jis – E. B. yra plikas, blogai apsirengęs. Priėjęs prie apsaugos darbuotojo, norėjo išsiaiškinti, kodėl taip įžeidinėja. Be to, apsaugos darbuotojas matė, kad jis neturėjo tikslo užeiti į barą, nes automobilis buvo paliktas atidarytomis durelėmis. Besiaiškinant santykius dėl tų įžeidinėjimų, jie apsistumdė, nes jis buvo įžeistas be jokio pagrindo, buvo suduoti keli smūgiai. Jam atrodo, kad nukentėjusysis jį pirmas atsistūmė nuo savęs. T. V. buvo šalia, gal 1-2 m atstumu, ką kalbėjo, neprisimena. T. V. nelaikė nukentėjusiojo, jis neturėjo jokio kontakto ir konflikte nedalyvavo. Tada į konfliktą įsijungė G. J., jie pasitraukė link arkos, maždaug 40-50 m nuo įėjimo. T. V. arkoje nebuvo. Ten konfliktas tęsėsi ir nukentėjusiajam buvo suduota smūgių. Kas kiek sudavė – tiksliai negali pasakyti. Nepamena, kad būtų sudavęs nukentėjusiajam kojomis. Kas ir kiek smūgių sudavė – negali pasakyti, bet smūgiai buvo suduoti. Arkoje buvo pakankamai tamsu, sutinka, kad sudavė kelis kartus. Kieno smūgiais buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajam – pasakyti negali. Nukentėjusysis tą vakarą vilkėjo švarku, šviesiais marškiniais. Po smūgių jie įsėdo į automobilį. Dar su jais buvo liudytojas, kurio jis nepažįsta, jis paprašė pavežti jį iki Katedros aikštės, kur automobilių stovėjimo aikštelėje jis buvo palikęs savo automobilį. Liudytojas atsisėdo į automobilio galą ir jie visi nuvažiavo link Katedros aikštės. Po to jis stabtelėjo išleisti tą liudytoją ir tuo metu į Katedros aikštelę įsuko policijos automobilis. Jie grįžo į nusikaltimo vietą, kitas pareigūnas atvedė nukentėjusįjį, kuris patvirtino, kad jie dalyvavo tame konflikte. Jis pripažįsta, kad konfliktas buvo, bet tai buvo dviejų asmenų konfliktas, be to, konfliktas įvyko ne viešoje vietoje, žmonių aplinkui nebuvo, viskas vyko arkoje, niekam negalėjo trukdyti, jokios viešosios tvarkos nepažeidė. Ar buvo aplinkui daugiau žmonių – nepastebėjo, mano, kad nebuvo. Žalą jie atlygino, kaip pageidavo nukentėjusysis.

Kaltinamasis G. J. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir paaiškino, kad prieš metus laiko su E. B. atvažiavo prie „Glory“ baro pasiimti draugo T. V.. Išlipo iš automobilio. E. B. ėjo priekyje, o jis iš paskos. Tada apsaugos darbuotojas E. B. pasakė, kad tokio į barą neįleis. Įvyko žodinis konfliktas. E. B. paklausė, kokio tokio, o jis pasakė: „pliko, pažiūrėk kaip tu atrodai, kaip apsirengęs“. Įvyko konfliktas, dėl ko kilo muštynės, o po muštynių sėdo į automobilį ir išvažiavo namo. Jis sudavė smūgius nukentėjusiajam. Ar buvo kraujas – nepamena.

Jis manė, kad nukentėjusysis yra baro apsaugos darbuotojas. Jis tiksliai negali pasakyti, kaip jie atsidūrė arkoje. Jis sudavė tik rankomis. Kiek pamena, nukentėjusysis nebuvo nukritęs. Su koja nelabai pasiektų spirti nukentėjusiajam. Žalą atlygino ir susitaikė. Iš dalies jis prisipažįsta kaltu, bet tai buvo tarpasmeninis konfliktas. Nukentėjusysis jo neįžeidė, jis manė, kad reikia ginti draugą nuo apsaugos darbuotojo, nes buvo apsistumdymai. Kokie sužalojimai buvo padaryti draugui – nematė. Kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam, pamatė kitą dieną, o įvykio dieną, kaip jis atrodė išėjęs iš arkos – nematė. Jo drabužiai išėjus iš arkos buvo normalūs, nesuplyšę, nebuvo kruvini. Smurto naudojimo metu jie buvo trise: jis, E. B. ir apsaugos darbuotojas. Kur buvo T. V. – nematė. Kiek girdėjo, tai konflikto įkarštyje T. V. išėjo iš baro. Gal nukentėjusysis jam sudavė, gal ne, o gal pastūmė. Gal labiau nukentėjusysis jį pastūmė. E. B. pastūmė, po to gal ir smūgis buvo suduotas. Jam rodos, kad konflikto iniciatyva sklido iš nukentėjusiojo pusės. Nuo žodinio konflikto viskas ir prasidėjo. Arkoje daugiau nieko iš pašalinių nebuvo, ten tamsu. Prie baro gal šiek tiek šviesiau.

Kaltinamųjų E. B. ir G. J. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, yra pilnai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: iš dalies pačių kaltinamųjų T. V., E. B. ir G. J. parodymais, nukentėjusiojo A. M. parodymais, iš dalies liudytojų J. J., O. M., J. R. ir S. P. parodymais, liudytojo A. A. parodymais, apžiūros protokolais, asmens parodymo atpažinti protokolais, kitais įrodymais.

Nukentėjusysis A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis detalius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais remtis. 2015-07-31 naktį jis buvau atvykęs pas savo kolegą S. P., kadangi buvo jo gimtadienis. Atvykęs prie Aušros g. esančio baro „Glory Bar“, paskambino S. P. ir pasakė, jog vėluos, todėl pasisiūlė jo palaukti. Alkoholio jis nevartojo. Jis ten nedirbo, o tiesiog vienas stovėjo lauke. T. V. tuo metu buvo viduje ir kalbėjo telefonu su kitais kaltinamaisiais, kurie po kiek laiko atvažiavo prie baro. Dėl ko prasidėjo žodinis konfliktas – nepamena. Konfliktas prasidėjo jiems esant toliau vienas nuo kito – už 10-15 m, po kelių minučių jie priartėjo 1 m atstumu. Kas kur stovėjo – nepamena. Jis gavo pirmą smūgį į veido sritį nuo G. J., tuomet dar kelis smūgius gavo nuo E. B., o T. V. prilaikė ranka. Po kelių akimirkų jie jau buvo arkoje. Kiek kas kartų jam sudavė, jis pasakyti negali, nes jis gynėsi. Viskas baigėsi po 3-4 min. Tada jis paskambino BPC, išsikvietė policijos ekipažą, jie jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jį nuvežė į Lazdynų ligoninę ir susiuvo žaizdą. Viskas buvo 00.30 min. nakties.

Siekiant patikrinti kitus byloje esančius įrodymus, teismas pagarsino nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015-07-31 apie 00.30 val. prie Aušros Vartų g. 5, Vilniuje, namo, jis buvo lauke ir laukė savo būrio vado, S. P., kuris turėjo privažiuoti prie baro „Glory bar by Stikliai“ ir su juo susitikti. Jo laukiant iš baro išėjo vaikinas su baltais marškiniais. Tas vaikinas kalbėjo telefonu. Jis girdėjo, kaip tas vaikinas kvietė draugus, kurie turėjo privažiuoti prie minėto baro, jo pasiimti. Po kelių minučių, privažiavo juodos spalvos automobilis „Mercedes Benz“ S klasės, iš kurio išlipo du vyrai. Priėję arčiau, vienas šūktelėjo: „ko žiūri“. Į tai jis atsakė, kad turi akis ir žiūri. Tada visi trys priėjo prie jo, pradėjo jį įžeidinėti keiksmažodžiais, grasinti. Paprašęs nusiraminti, vienas iš jų, kuris buvo su akiniais (G. J.), smogė jam į veido sritį kumščiu, tada kitas, kuris buvo plikas (E. B.), smogė kumščiu taip pat į veido sritį. Trečias iš minėtos kompanijos (T. V.) prilaikė jį ranka, leisdamas jį mušti. Po pirmųjų smūgių, pasipylė smūgių kruša, iš dviejų asmenų (pliko ir su akiniais). Paskui jie nustojo mušti. Tada, jis nuėjo į šoną ir išvietė policiją. Dėl sumušimų buvo nuvežtas greitosios medicinos pagalbos automobiliu į Lazdynų ligoninę. Papildomai apklaustas nurodė, jog priešais jį stovėjo G. J., iš kairės stovėjo T. V., o E. B. – iš dešinės. Tada dar persimetė keliais žodžiais, tiksliai jau dabar neatsimena, ką kalbėjo. Po šitų žodžių, G. J. vieną kartą kumščiu trenkė jam į veido sritį, T. V. prilaikė jį ranka. Po to konfliktas persimetė prie arkos, kur G. J. sudavė jam keletą smūgių. E. B. jį taip pat mušė, rankomis, spardė kojomis, kiek sudavė smūgių, tiksliai nežino ir neatsimena, negali konkretizuoti. Jie mušė ir į veidą, ir į įvairias kūno vietas, T. V. arkoje su jais nebuvo, jis liko prie baro įėjimo. Jis smūgių jam nesudavė, tik konflikto pradžioje prilaikė jį ranka. Tuomet E. B. ir G. J. pasišalino, o jis paskambino BPC, pasakė kad užpuolikai buvo su juodos spalvos automobiliu „Mercedes Benz“. Atvyko pareigūnai, jis papasakojo apie įvykį ir atvykusi greitoji medicinos pagalba jį nuvežė į Lazdynų ligoninę. Žala jau atlyginta, minėtoje byloje neketina teikti civilinio ieškinio (1 t., b. l. 26, 30).

Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis papildomai nurodė, jog išeidamas iš baro T. V. kalbėjo telefonu. Jis negirdėjo, ką konkrečiai kalbėjo, bet suprato, jog jis kažko laukė. Tada atvažiavo automobilis, išlipo du asmenys ir jie trise emocingai kalbėjosi. Kažkuris iš kaltinamųjų vairavo, bet kuris – nepasakys. Jam atrodo, kad E. B. jo paklausė „ko žiūri?“ Pirminės apklausos metu jis nurodė, kad tai buvo E.. Po to jie priėjo trise ir ėmė jį įžeidinėti. Žodinis konfliktas įvyko dėl žiūrėjimo, gal dėlto, kad jie garsiai reiškė emocijas, šaukė, aiškino, jog nori užeiti į tą vietą, bet jis pasakė, kad asmenys nepageidaujami šioje vietoje ar pan. Jis tame bare nedirbo. Nepastebėjo, kad kaltinamieji būtų buvę neblaivūs. „Glory Bar“ dirba jo būrio vadas, kurio jis laukė, todėl jautė atsakingumo jausmą, norėjo palaikyti tvarką. Jis prašė kaltinamųjų nereikšti garsiai emocijų, netriukšmauti, neįžeidinėti. E. B. paklausė „ko žiūri?“, jis pasakė, kad „turiu akis ir žiūriu“, tada jie priėjo arčiau ir jis pasakė, jog jie nepageidaujami. Jie dar apsikeitė porą frazių, gal jos buvo ir su keiksmažodžiais, pakeltu balsu. Jis E. B. pavadino pliku, nes to nelaiko įžeidimu, pats yra plikas. Pirmas jam smogė G. J. – asmuo su akiniais. Jis jam smogė į veido sritį. Tada iš karto į veidą smogė kitas – E. B.. Įvyko toks jo apstumdymas, o T. V. prilaikė ranka. Jam tuo metu pasirodė, jog jis laikė jį. Bet ar jis prilaikė, ar bandė atskirti – tai palieka spręsti teismo nuožiūra. Tuo metu jam pasirodė, kad tai buvo prilaikymas, o šiuo metu jis nėra įsitikinęs. Toliau parsidėjo smūgių krūša, jis ėmė gintis. Jie įvykio eigoje pasitraukė link arkos, t. y. apie 15 m nuo įėjimo į „Glory Bar“. Yra vaizdo medžiaga. Visas veiksmas vyko dvi minutes, po to viskas baigėsi. Nieko nelaukdamas jis išsitraukė mobilaus ryšio telefoną ir paskambino į BPC. Smūgiai jam buvo suduoti kojomis, kumščiais į veidą, į kūną. Pargriuvęs jis nebuvo. Spardė kažkur į korpusą, juosmenį. T. V. nemušė, tik kiti du kaltinamieji. Kai veiksmas perėjo prie arkos, T. V. nebuvo, tik tie du asmenys. Jis – nukentėjusysis, sportuoja, užsiima sunkumų kilnojimu, tačiau T. V. galėjo ir prilaikė jį už kairės pusės žasto, o kitas asmuo tuo metu smūgiavo. Kaip tiksliai jį prilaikė, negali parodyti. Laikymas užtruko 20-30 s. Jis pats kaltinamiesiems nesudavė nė vieno smūgio, nes turėjo išskristi į Turkiją. Jo rūbai buvo suplėšyti. Jį ne tik mušė, bet ir tampė. Rūbai buvo sugadinti, batai buvo kruvini, apgadintas laikrodis. Jam padaryta žala kaltinamųjų pageidavimu ikiteisminio tyrimo metu buvo apmokėta, iš viso jam sumokėta 3000 €. Šiuo metu ieškinio nereiškia, jiems atleido ir mano, kad su jais susitaikė.

Liudytojas J. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad neblogai pažįsta T. V., jis yra jo draugas, o kiti du kaltinamieji jam tik matyti. Vieną vakarą jis su T. V. ir J. R. buvo naktiniame bare „Glory“. T. V. buvo sutaręs, kad jį kažkas paims iš baro, jis išėjo, jie išėjo paskui jį, manydami, kad važiuos. Išėję matė ir girdėjo, kad tarp apsaugos darbuotojo ir asmenų, atvykusių paimti T. V., įvyko konfliktas, girdėjosi, kad dėl plikumo. Viskas vyko greitai, T. V. dar bandė prieiti prie pažįstamų ir sustabdyti, bet jie trise besižodžiuodami ir besimaskatuodami rankomis nuėjo į prietemą, kur konfliktas vyko toliau. Iš situacijos nesimatė, kad kažkas kažką temptų, ėjo visi savo noru. Prie baro buvo tik žodinis konfliktas, bet bekalbėdami jie nuėjo į prietemą ir ten nebuvo matyti kas ką veikė, jie ten buvo trise. Apsauginio jis nepamena, negali jo atpažinti, bet tai gali būti ir nukentėjusysis. Jie toliau stovėjo prie įėjimo į barą, girdėjo pakeltą tonaciją. T. V. priėjo prie jų, bet į jį niekas dėmesio nebekreipė, todėl jis nebesikišo, o jie nusistumdė į pakampį. Akivaizdaus smurto jis nematė, buvo konfliktas tarp trijų asmenų ir jie rankomis kažkokius judesius darė, bet fizinio kontakto, nei iš vienos pusės, nei iš kitos pusės, nematė. Iš to skersgatvio grįžo du piliečiai, kurie atvažiavo T. V. pasiimti. Jie niekur nebėgdami automobiliu išvažiavo link namų. Automobilyje buvo jis, Tadas, ir kiti du kaltinamieji. J. R. pasiliko.

Teismas, siekdamas patikrinti kitus byloje esančius įrodymus, pagarsino liudytojo J. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojo J. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad galimai 2015-07-30 jis su T. ir J. nuėjo į barą „Glory Bar“. Į barą užėjo trise. Bare pabuvo apie 20 minučių, po to nusprendė važiuoti namo. T. pasakė, kad paskambins dviem draugams, kad jie juos pasiimtų. Tada T. pasakė, kad draugai atvyko ir jie trise išėjo iš baro į lauką. Išėjęs iš baro jis pamatė, kad T. draugai konfliktuoja su kažkokiu nepažįstamu vaikinu, pamanė, kad jis yra apsaugos darbuotojas. Girdėjo, kaip vienas iš T. draugų reiškė pretenzijas minėtam vaikinui dėl jo plikumo. T. stovėjo kartu su juo ir į konfliktą nesivėlė. Gali būti, kad kažkuriuo momentu, T. buvo priėjęs prie draugų ir minėto vaikino, ir bandė juos skirti. Vienu momentu, T. draugai pradėjo stumdyti minėtą vaikiną ir nusistūmė į gatvės galą. T. stovėjo su juo ir J. bei kitais lankytojais. Matė, kad T. draugai pradėjo mušti minėtą vaikiną, matė, kad smūgiavo rankomis, ar spardė kojomis, jis nepastebėjo, kadangi muštynės vyko prietemoje. Kas konkrečiai kam smūgiavo, jis nematė. Tikrai nematė, kad minėtas vaikinas butų pargriuvęs ant žemės. Muštynės vyko apie minutę. Po to, vaikinas kažkur nuėjo, o T. draugai grįžo prie jų. Nematė, kad ant T. draugų drabužių ar kūno būtų kraujo ar kokių nors sužalojimų. Po to, jie su T. ir jo dviem draugais, draugo automobiliu, išvažiavo iš baro, J. liko klube. Jį pavežė iki automobilio. Po to jis matė, kaip T. ir jo draugus sustabdė policijos pareigūnai (1 t., b. l. 47, 48).

Pagarsinus liudytojo J. J. parodymus, jis papildomai paaiškino, kad juos reikia suprasti taip, kad jis nepastebėjo, ar kas mušė rankomis. Liudytojas pabrėžė, kad smūgių nei kojomis, nei rankomis jis nepastebėjo. Toje vietoje, kur vyko konfliktas, galėjo atrodyti kaip muštynės, bet tiesioginių smūgių akivaizdžiai nematė. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose turėtų būti parašyta ne taip, kaip pagarsino teismas, nes smurto jis tikrai nematė, o matė tik apsistumdymą. Nei vieno iš kaltinamųjų drabužiai nebuvo kruvini. Sėdėdamas gale ant T. drabužių jis nieko nematė, o kitų asmenų drabužiai ir nesimatė, nes buvo tamsu. T. nuėjo ir bandė išspręsti kilusį konfliktą. Jis tikrai buvo nuėjęs, pasakė „vyrai, kame klausimas“, bet niekas ten jo negirdėjo. Jis tik pasakė tuos žodžius, bandė skirti. Fizinio bandymo išskirti nebuvo, tik žodinis.

Liudytojas O. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra taksi vairuotojas. Tą vakarą jis stovėjo prie baro „Glory“, privažiavo juodas automobilis „Mercedes“, iš jo išlipo vyrai, vienas su akiniais, kitas truputį plikas (nurodo į kaltinamuosius E. B. ir G. J.). Vienas iš jų paprašė apsauginio palydėti, nes ieškojo draugo. Apsauginis pasakė, kad jų neįleis, nes jie pliki ir pradėjo stumdyti vienas kitą, prasidėjo muštynės. Apsauginis yra nukentėjusysis. Pirmas stumdytis pradėjo apsauginis, o ką jie kalbėjo – negirdėjo. Jis stovėjo prie mašinos, stovėjo netoli baro ir girdėjo, kad vienas jų norėjo įeiti į barą paieškoti draugo, bet apsauginis neįleido, nes vienas iš jų buvo plikas. Stumdyti pradėjo apsauginis, iš pradžių vieną, tada kitą, po to prasidėjo muštynės. Viso buvo du asmenys ir apsauginis. Kur vyko muštynės – nematė. Jis liko stovėti ir prie baro „Glory“, atvažiavo policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. Atvykus pareigūnams, tų dviejų asmenų nebebuvo, tik apsaugos darbuotojas. Tas asmuo – nukentėjusysis, stovi ten pastoviai, todėl sprendžia, kad jis apsaugos darbuotojas. Jis stovėjo prie durų, tačiau kaip buvo apsirengęs – nepamena. Buvo su švarku ir kelnėmis. Jis nuo baro stovėjo 5-6 m atstumu. Asmenys, kurie išlipo iš automobilio, nuo jo stovėjo 5-6 m atstumu. Jo mašina stovėjo šalia baro, o jis stovėjo prie savo automobilio. Muštynės jam buvo neįdomios. Žmonių prie baro nebuvo, tik viduje. Jis negali atsakyti, kiek laiko stebėjo viską, policiją atvažiavo po 6-7 min. Po to jis girdėjo, kad ties asmenys, kurie atvažiavo, apsaugos darbuotojui sumokėjo 2000 €. Kalbas girdėjo maždaug po savaitės, žmonės lauke kalbėjo. Jis ten dirba jau 10 m, ten jo darbo vieta. Yra taksi aikštelė. Kur po to dingo asmenys – nematė, tik atvažiavo policija, greitoji medicinos pagalba. Kai vyko muštynės, jis nežiūrėjo. Po to pamatė, kad apsauginis buvo kruvinas, o kitų asmenų nebuvo, kur jie dingo nežino. Prie jo kažkas priėjo ir paklausė, ar jis matė, kas čia įvyko ir paprašė būti liudytoju. Asmens, jam esančio iš kairės (nurodo į kaltinamąjį T. V.) tą vakarą jis nematė.

Liudytojas J. R., teismo posėdžio metu paaiškino, kad liudytojas J. J. yra jo draugas, o kitus kaltinamuosius pažįsta mažiau. „Glory“ bare jis susitiko su T., J. ir S. – baro administratoriumi. T. V. pasiimti atvažiavo E. B. ir G. J., bet jų neįleido į barą. Tada prasidėjo prie durų stumdymasis. Iš pradžių jie išėjo prie durų, o po to į lauką, matė daugiau stumdymosi, po to jau nieko nematė, nes trys žmonės pasišalino į skersgatvį – ten jų nebuvo matyti.

Teismas, siekdamas patikrinti kitus byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas nurodo neprisimenantis visų aplinkybių, pagarsino liudytojo J. R. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu J. R. paaiškino, kad 2015-07-30 jis kartu su J. J., T. V. ir Silvestru – „Glory“ baro vadovu, buvo bare „Glory Bar by Stikliai“, sėdėjo prie staliuko, vartojo alkoholinius gėrimus. T. V. jau ruošėsi važiuoti namo. Jis paskambino dviem draugams, kad atvažiuotų jo paimti iš minėto baro. Tų dviejų T. draugų jis nepažįsta, žino juos tik iš matymo. Tada, atvyko T. draugai, ir jie, būdami baro viduje, pamatė, kad vyksta sąmyšis lauke. Pamatė, kad vienas stambus vyras, kuris buvo baro apsauginis, konfliktuoja su dviem T. draugais, kaip vėliau sužinojo, visas konfliktas įvyko dėl to, kad tas apsauginis pavadino negražiai E. B., dabar tiksliai neatsimena, kaip jis jį pavadino, bet jo žodžiai buvo labai įžeidžiantys, ir jis tuo norėjo pasakyti, kad taip atrodančių asmenų kaip jis, niekada neįleis į minėtą barą. T., pamatęs konfliktą, išbėgo iš baro, norėjo juos išskirti ir jis matė kaip nukentėjusysis, apsauginis, pastūmė E. B., tada jie visi trise – apsauginis, E. B. ir G. J. tarpusavyje mušėsi, prasidėjo, kaip minėjo, sąmyšis, ir po to, kai apsauginis pastūmė E. B., G. J., gindamas draugą, vieną kartą trenkė kumščiu apsauginiui į veido ar galvos sritį. Tada jie trise nutolo link arkos ir jis nebematė, kas ten toliau vyko. T. V. visą laiką stovėjo prie durų, šalia jo, jis muštynėse nedalyvavo, nieko nemušė. Tada, po kažkurio laiko, grįžo G. ir E., pakvietė T. ir J., jie įlipo į automobilį ir išvažiavo. Jis liko bare. Po kažkurio laiko iš arkos išėjo visas kraujuotas apsauginis (1 t., b. 1. 50).

Pagarsinus liudytojo J. R. parodymus jis papildomai paaiškino, kad jis išėjęs į lauką iš aplink buvusių žmonių sužinojo, kad apsauginis įžeidė atvykusius asmenis, bet kas ką pasakė jis negirdėjo. Liudytojas patvirtino, kad vieną smūgį matė. Liudytojas O. M. ten dirba pastoviai, jis jį matė ir tą vakarą, jis stovėjo maždaug 5-10 m atstumu nuo baro. Kažkas dar filmavo. Be to, jis kategoriškai teigia, kad T. V. nebuvo priėjęs prie konfliktuojančių asmenų. Pagal jį, J. J. ir T. V. buvo šalia. Tą vakarą jis – liudytojas, vartojo alkoholį. Po to, kai sumuštas apsauginis išėjo iš skersgatvio, po 1-3 min. atvažiavo policijos ekipažas. Apsauginis buvo šiek tiek su krauju. Su T. V. jį sieja draugiški santykiai. Kad apsaugos darbuotojas užstojo žmonėms kelią praeiti į barą, jis matė iš baro per langą. Incidento pradžią jis matė per langą, o po to išėjo į lauką. Nukentėjusysis tą vakarą jį ir draugus įleido į vidų, jis buvo kaip „face control“. Ten dažniausiai stovi vyras vardu S., bet jo tą vakarą nebuvo. „Face control“ ten visada yra, bet kas ten neužeis.

Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra vyriausiasis patrulis. Jis patvirtino, kad tą vakarą gavo pranešimą dėl muštynių, kad asmenys sumušė pranešėją ir pasišalino juodu automobiliu „Mercedes“. Pagal požymius nuvažiavo prie arkikatedros ir aikštelėje pastebėjo tą automobilį, valstybinis numeris atitiko, todėl privažiavo ir sustabdė. Kitas ekipažas buvo prie nukentėjusiojo, tai vėliau privežė prie Aušros vartų ir nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušė būtent tie piliečiai. Pranešėjas nurodė asmenis, bet kurie tiksliai jį mušė neatsiminė. Po to asmenį išvežė į ligoninę.

Teismas, siekdamas patikrinti kitus byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas nurodo neprisimenantis visų aplinkybių, pagarsino liudytojo A. A. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. paaiškino, kad 2015-07-31 patruliuodamas kartu su patruliu D. B. iš Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato OVS gavo pranešimą, kad Aušros Vartų g. 5, Vilniuje, sumušė pranešėją ir pasišalino link Katedros aikštės, juodos spalvos automobiliu „Mercedes Benz“, naujausiu modeliu. Pagal nurodytus požymius, L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje jis pastebėjo paminėtą automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jie sustabdė paminėtą automobilį. Automobilį vairavo E. B., o automobilyje buvo du keleiviai – T. V. ir G. J.. Patikrino paminėtus asmenis. G. J. rankos buvo kruvinos, buvo krauju išteptos kelnės. Jie paklausė jo, iš kur kraujas, į tai jis atsakė, kad nukrito. Tada, jie susisiekė su policijos ekipažu Nr. AP-39, kuris bendravo su nukentėjusiuoju (įvykio vietoje dirbo vyr. pairulė R. D. ir vyr. patrulis K. B.). Atvyko prie Aušros Vartų g. 5, Vilniuje, kur nukentėjusysis atpažino sulaikytus tris asmenis. Detaliai nukentėjusysis nieko nepasakojo, kas jį mušė, tik nurodė, kad visi trys vartojo smurtą ir jį sumušė. Paminėtus tris asmenis sulaikė ir pristatė į 3-jąjį policijos komisariatą (1 t., b. l. 56).

Pagarsinus liudytojo parodymus, jis nurodė, kad parodymai teisingi.

Liudytojas S. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį T. V., vardo ir pavardės nežino, žinau tik kaip baro klientą. Tą vakarą jis dirbo „Glory“ bare. Žino, kad įvyko muštynės, bet jų nematė, nes tuo metu kalbėjo su J. R.. Jis tik išgirdo, kad įvyko šurmulys, todėl išėjo pažiūrėti ir matė lauke kruviną nukentėjusįjį. Pastarasis tuo metu skambino policijai. Kur buvo T. V., jam sunku pasakyti. Jie atėjo su J. R. kartu, bare gėrė alkoholinius gėrimus. Kada į lauką išėjo T. V., jis nežino. Įvykus šurmuliui, jis išėjo ir pamatė, kad iš arkos link gatvės ėjo kruvinas nukentėjusysis ir kvietė policiją. Pamatęs kruviną nukentėjusįjį, pasiteiravo, ar jam reikia kažkuo pagelbėti. Tai neįprastas įvykis prie baro. Nukentėjusįjį jis matė ne pirmą sykį, žino jį kaip jų apsaugos darbuotojo S. draugą. Tuo metu Sauliaus bare nebuvo. Savaitgaliais prie baro stovi apsaugos darbuotojas ir žiūri, ką įleisti. Jis neatsimena ar ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus.

Teismas, siekdamas patikrinti kitus byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas nurodo neprisimenantis visų aplinkybių, pagarsino liudytojo S. P. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. P. paaiškino, kad dirba bare „Glory Bar by Stikliai“, barmenu. 2015-07-30 bare jis priėjo prie staliuko, prie kurio vartojo alkoholinius gėrimus jo pažįstamas, J. R.. Su juo kartu buvo iš matymo pažįstami asmenys, kaip vėliau paaiškėjo tai T. V. ir J.. Jie, būdami prie staliuko, pamatė, kad lauke konfliktuoja A.. Jis A. pažįsta tik iš matymo. Įvykio dieną jis buvo atėjęs į barą, paklausti, ar dirba apsaugos darbuotojas S.. Jis jam atsakė, kad S. ateis vėliau ir A. išėjo į lauką. A. lauke konfliktavo su dviem nepažįstamais asmenimis, kaip jie atrodo nežino, atpažinti negalėtų. Tada, jis nuėjo prižiūrėti baro ir daugiau nebematė, kas ten vyksta lauke. Jis nematė pačių muštynių, kas jose dalyvavo ir kas kam trenkė, nes dirbo bare, buvo užimtas su klientais. Ar T. V. dalyvavo muštynėse negali atsakyti, nes nematė, buvo, kaip ir minėjo, užimtas bare su klientais. Kai tik prasidėjo konfliktas, T. buvo baro viduje, prie staliuko. Po to, kai nuėjo prie baro, T. šalia jau nebuvo, todėl nežino kur jis dingo, tačiau teigti, kad jis dalyvavo minėtame konflikte ar muštynėse negali, nes nematė. Po to, praėjus kažkuriam laikui, į baro vidų grįžo A.. Jis buvo visas kruvinas. Jis A. paklausė, ar jam reikia suteikti pirmą pagalbą, jis atsakė kad ne, ir kad kviečia policiją. Daugiau su juo apie konfliktą nekalbėjo. Tik po to, iš J., sužinojo, kad automobilyje buvo sulaikytas T. V., daugiau nieko apie minėtą konfliktą negali pasakyt (t. 1, b. 1. 54).

Pagarsinus liudytojo parodymus jis papildomai paaiškino, kad bare su juo buvo trys asmenys. Paties konflikto jis nematė. Įvyko šurmulys, išėjo iš baro ir pamatė kruviną A.. Nukentėjusysis nėra dirbęs bare „Glory“ apsaugos darbuotoju, pas juos dirba tik S..

Medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, jog A. M. nustatyta muštinė žaizda pakaušyje, poodinė kraujosruva dešinio paakio srityje, apatinio žandikaulio sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2015-07-31. Pagal turimus duomenis sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 68).

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. M. iš jam pateiktų atpažinti trijų asmenų, iš veido bruožų, atpažino T. V., kaip asmenį, kuris jį prilaikė dešine ranka už jo kairės rankos žasto, kad jis nepasišalintų ir kiti du asmenys galėtų jo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą (1 t., b. l. 33-35).

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. M. iš jam pateiktų atpažinti trijų asmenų, iš veido bruožų atpažino E. B., kaip asmenį, kuris jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą (1 t., b. l. 41-45).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad po įvykio apžiūrėti nukentėjusiojo A. M. marškiniai, kurie yra suplėšyti ir ištepti panašia į kraują medžiaga (1 t., b. l. 70-72).

Iš policijos pateiktos informacijos matyti, jog pranešėjas 2015-07-31 0.17 val. praneša policijai, kad jį ką tik sumušė du asmenys ir juodos spalvos automobiliu „Mercedes“ pasišalino iš įvykio vietos (1 t., b. l. 18).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Aušros Vartų g. 5, Vilniuje, į „Glory Bar“ yra du įėjimai, šalia baro iš kairės pusės yra keturių aukštų filharmonijos pastatas, iš fotonuotraukų matyti, jog tarp pastatų yra arka, per kurią eina Pasažo skersgatvis (1 t., b. l. 22-25).

Iš elektroninių laiškų matyti, kad asmuo, kuris nurodytas kaip E. Š., e. paštas (duomenys neskelbtini), persiuntė policijai vaizdo įrašus susijusius su 2015-07-31 muštynėmis prie „Glory Bar“ (1 t., b. l. 89-91).

Peržiūrėjus pateiktą kompaktinio disko turinį teismo posėdyje matyti, kad diske yra dvi laikmenos su vaizdo įrašais. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu Video_1.mov, matyti vieta prie pastato – naktinio baro. Matyti šviesiais marškinėliais vilkintis vyriškis, kurio tikslesnių bruožų dėl blogo apšvietimo nesimato. Vaizdo įraše taip pat matosi kiti gatvėje prie baro esantys asmenys. Girdisi, kaip kažkoks vyriškis sako: „nes jis pats puolė, tai ir pats gavo, ir viskas... nu tai kas čia tokio... jis pasakė, tu su plika galva neįeisi“. Taip pat matyti, jog prie pastato Aušros Vartų g. stovi juodas automobilis, panašus į „Mercedes“. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu Video.mov, matyti jog filmuojama iš arkos gilyn į Pasažo skergatvį, matosi gatvė. Kiek toliau gatvėje matyti besigrumiantys asmenys, kiek tiksliai asmenų grumiasi, nesimato. Girdisi, kaip moteris sako: „ei klausykit, negalima taip daryt, kaip darot... negalima taip daryt...“, šalia filmuojančio asmens dar yra kiti asmenys (1 t., b. l. 92, 93).

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje.

Šioje byloje ginčo dėl to, kad nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, nėra, nes nusikaltimas buvo pradėtas ir nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta Aušros Vartų gatvėje, prie įėjimo į barą, o veika buvo tęsiama toliau nuo baro – arkoje. Nors nusikaltimas buvo tęsiamas nuošalesnėje vietoje, arkoje, patekimas į ją nebuvo ribojamas, todėl ta vieta taip pat laikytina vieša.

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Šioje byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas smurtas. Kad buvo naudotas smurtas prieš nukentėjusįjį, patvirtino tiek pats nukentėjusysis, tiek ir kaltinamieji E. B. su G. J.. Tai patvirtino teismo posėdyje ir J. R., nurodydamas, kad matė vieną smūgį nukentėjusiajam. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat nurodė, kad matė, jog gindamas E. B. G. J. sudavė vieną kartą kumščiu apsaugos darbuotojui į veido ar galvos sritį. Apžiūros protokole užfiksuoti ir nukentėjusiajam padaryti sužalojimai. Teisme kilo ginčas dėl to, kur buvo suduoti smūgiai, ar prie įėjimo į bara, ar toliau – arkoje. Šioje dalyje teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojų J. J. ir J. R. parodymai nėra nuoseklūs, jie skiriasi nuo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu abu minėti liudytojai nurodė, kad jie matė, kaip nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai prie įėjimo į barą, o teismo posėdyje J. J. šias aplinkybes griežtai neigė. Teismo posėdyje J. J. nurodė nematęs jokio smurto, buvo tik žodinis konfliktas, nors ikiteisminio tyrimo metu vienareikšmiškai nurodė matęs, kaip T. draugai pradėjo mušti nukentėjusįjį, matė smūgius rankomis. Teismo posėdyje J. R. teigė, kad T. V. apskritai nebuvo priėjęs prie konfliktuojančių asmenų, tačiau tokie parodymai nesutampa nei su nukentėjusiojo, nei su paties T. V. parodymais, kad jis įkišo ranką tarp konfliktuojančių asmenų, taip juos bandė išskirti. Atsižvelgiant į nurodytų parodymų prieštaringumą, taip pat į tai, kad šie asmenys yra susiję draugiškais santykiais su kaltinamaisiais, teismas šioje dalyje jų teismo posėdžio metu duotais parodymais nesivadovauja ir daro išvadą, kad E. B. ir G. J. pirmuosius smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį sudavė jau prie įėjimo į „Glory Bar“, matant kitiems asmenims. Kad muštynės prasidėjo prie įėjimo į „Glory Bar“, be kita ko, teisme patvirtino ir liudytojas O. M..

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kilti veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015).

Būtent šios aplinkybės kaltinamieji ir nepripažįsta, nurodydami, jog konfliktas su apsaugos darbuotoju buvo asmeninio pobūdžio, o visuomenės rimtis ar tvarka sutrikdyta nebuvo, nes konfliktas įvyko arkoje, kur jo niekas nematė. Tačiau baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės byloja ką kita.

Tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamieji nurodė, kad konfliktas kilo tarp nukentėjusiojo A. M. ir kaltinamųjų E. B. su G. J.. Vienareikšmiškai tiksliai teisminio nagrinėjimo metu nustatyti dėl ko kilo konfliktas nepavyko. Kaltinamieji nurodo, kad juos įžeidinėti pradėjo A. M. jiems išlipus iš automobilio ir einant link baro, vadino E. B. pliku. Liudytojas J. J. gi ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis girdėjo, kaip vienas iš Tado draugų reiškė pretenzijas nukentėjusiajam dėl jo plikumo. A. M. teigia, kad jis bandė kaltinamuosius sudrausminti dėl perdaug emocingų kalbų, kad jie jį provokavo klausdami, ko jis žiūri, tačiau pripažino, jog jis nurodė, kad jie bare nepageidaujami ir vieną iš jų pavadino pliku. Tačiau, kilus žodiniam konfliktui, smūgius nukentėjusiajam prie įėjimo į barą sudavė būtent G. J. ir E. B.. Tik vėliau, besigrumdami, jie nuėjo link arkos, kur nukentėjusiajam buvo suduota daugiau smūgių. Kaltinamieji E. B. ir G. J. teismo posėdyje šias aplinkybes pripažino. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir J. R., nurodęs, kad prie baro matė suduodamą smūgį nukentėjusiajam. Kad nukentėjusiajam buvo suduodami smūgiai, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir J. J., o teisminio nagrinėjimo metu liudytojas O. M. patvirtino, kad prie įėjimo į barą prasidėjo muštynės. Liudytojas S. P. ir O. M. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad matė iš tarpuvartės ateinantį kruviną nukentėjusįjį. Kokių nors duomenų, kad nukentėjusysis smūgiuotų kaltinamiesiems, byloje nėra. Akivaizdu, kad kaltinamieji E. B. ir G. J. elgėsi įžūliai, moralės požiūriu nepriimtinai, aplinkinius šokiruojančiai, nes prieš žmogų panaudojo fizinį smurtą – sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankomis į nukentėjusiojo galvą ir juosmens sritį. Kaltinamieji ir nukentėjusysis ankščiau pažįstami nebuvo, konfliktas kilo spontaniškai, dėl mažareikšmės dingsties, t. y. pasakymo, kad vienas iš jų plikas ir jie čia nepageidaujami, kaltinamųjų veiksmai tęsėsi pakankamai ilgai – kelias minutes, konfliktas prasidėjo prie baro ir tęsėsi tarpuvartėje. Liudytojas S. P. nurodė, kad susiklosčiusi situacija nebuvo įprasta. Be to, iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad muštynes matė ne tik patys įvykio dalyviai, bet ir įvykyje nedalyvavę žmonės, viena iš moterų netgi buvo pasipiktinusi įvykiais, bandė sudrausminti kaltinamuosius, kilo sumaištis. Iš vaizdo įrašo matyti, kad prie „Glory Bar“ muštynių metu buvo daug žmonių, kad netgi buvo filmuojamos muštynės arkoje. Kad po įvykio matė iš arkos išėjusį kruviną nukentėjusįjį, patvirtino liudytojai S. P., O. M. ir J. R.. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, vienas ekipažas dirbo įvykio vietoje, kitas vyko sulaikyti su „Mercedec“ automobiliu pasišalinusių kaltinamųjų, nukentėjusiajam buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos automobilis. Taip pat atkreiptinas dėmesy ir į tai, jog G. J. konflikto metu buvo neblaivus (0,78 promilės). Abejingą E. B. požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias vertybes iš dalies atskleidžia ir jo elgesys iki konflikto, kuomet jis su automobiliu atvyko prie baro ir jį paliko stovėti draudžiamoje vietoje. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų įžūlus elgesys akivaizdžiai rodė nepagarbą aplinkiniams ir sukėlė padarinius, t. y. visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą.

Teismų praktikoje dėl BK 284 straipsnio taikymo pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Tos pačios, teismo jau nustatytos, aplinkybės atskleidžia ir kaltinamųjų kaltės turinį. Nepaisant to, kad kaltinamieji teigė susipykę ir konfliktavę tik su apsaugos darbuotoju, visuomenės rimties ir tvarkos jie net neketino sutrikdyti, visgi dviese naudodami smurtą prieš vieną asmenį, suduodami po kelis smūgius jam viešoje vietoje, tiek prie klubo, tiek ir arkoje, kai gatvėje buvo daug žmonių bendrais bruožais numatė, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad kaltinamieji E. B. ir G. J. veikė tiesiogine tyčia ir jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte kaltinamiesiems buvo inkriminuota, kad jie visuomenės rimtį ir tvarką sutrikdė vandališkais veiksmais. Tačiau teismų praktikoje vandališkais veiksmais yra laikomas turto naikinimas ar gadinimas. Tokia aplinkybė baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, todėl ji šalinta iš kaltinimo.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamųjų E. B. ir G. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Nors kaltinamasis G. J. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,78 promilės), tačiau byloje nėra nustatyta, kad tai būtų turėję reikšmės nusikaltimo padarymui.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas E. B. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (trauktas administracinėn atsakomybėn, dirba, žalą atlygino), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. E. B. yra teisiamas pirmą kartą, teismas paprastai tokiam asmeniui skiria bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus baudą. Nustatydamas baudos dydį, teismas atsižvelgia, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis artimesnis galimos skirti bausmės – baudos, minimumui.

Skirdamas G. J. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (trauktas administracinėn atsakomybėn, dirba, žalą atlygino), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes – fizinį smurtą pradėjo naudoti pirmas. G. J. yra teisiamas pirmą kartą, teismas paprastai tokiam asmeniui skiria bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus baudą. Nustatydamas baudos dydį, teismas atsižvelgia, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis artimesnis galimos skirti bausmės – baudos, minimumui.

G. J. laikino sulaikymo 2015-07-31 (2 t., b. l. 45-48) laiko klausimas spręstinas BK 66 straipsnyje numatyta tvarka.

Dėl kaltinimo T. V.

Ikiteisminio tyrimo metu T. V. buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis, veikdamas kartu su E. B. ir G. J., 2015-07-31, apie 00.30 val., viešoje vietoje, prie Aušros Vartų g. 5, Vilniuje, esančio baro „Glory Bar“, vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kas pasireiškė tuo, kad G. J. vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam A. M. į galvos sritį, po ko E. B. sudavė ranka vieną kartą nukentėjusiajam į veido sritį, po ko, tęsiant nusikalstamus veiksmus, T. V. prilaikė nukentėjusįjį dešine ranka už kairės rankos žasto, tokiu būdu atėmė jam galimybę pasipriešinti, o G. J. kartu su E. B. kelis kartus sudavė rankomis bei spyrė į galvos, krūtinės ląstos ir kitas kūno sritis, taip padarydami nukentėjusiajam A. M. muštinę žaizdą pakaušyje, poodinę kraujosruvą dešinio paakio srityje, apatinio žandikaulio sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimti ir tvarką.

Kaltinamasis T. V. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad prieš metus, vakare su pažįstamais J. ir J. buvo „Glory“ bare. Jis nusprendė važiuoti namo, bet buvo išgėręs, todėl paprašė, kad E. jį paimtų iš baro. Jis pasakė, kad greit bus, nes buvo kažkur netoliese. Atėjus laikui jo dar nebuvo, priėjo arčiau durų ir pamatėme, kad vyksta žodinis konfliktas. Kadangi E. jo pažįstamas, draugas, jis priėjo arčiau prie jų, t. y. per kelis metrus ir pasakė „baikit, skiriamės ir važiuojam“, bet konfliktas vyko ir persikėlė į arką. Jiems nuėjus link arkos, jis liko stovėti prie įėjimo su žmonėmis, kurie išėjo iš baro su juo, t. y. Julius ir Jurijus. Situacija vyko 2-3 min. Tada grįžo E. su G., jie keturi įsėdo į užvestą automobilį ir išvažiavo. Jis nukentėjusiojo tikrai neprilaikė, o su ranka priėjęs skyrė ir prašė baikit konfliktą, bet konfliktas persikėlė į arką. Jam nepavyko jų išskirti ir jis liko ant slenksčio prie pat įėjimo į barą su J. ir J.. Jis manė, kad nukentėjusysis yra apsaugos darbuotojas. Tyrėja užrašė jo parodymus taip, kad jis prilaikė ranka nukentėjusįjį, nenorėjau, kad konfliktas įsivažiuotų. Tuomet jam liepė pasirašyti, jeigu jis nori, kad būtų susitaikyta.

Teismas, siekdamas patikrinti kitus byloje esančius įrodymus, pagarsino kaltinamojo T. V. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu T. V. nurodė, jog nukentėjusįjį jis laikė už rankos, nes norėjo nuslopinti kilusį konfliktą ir išskirti konfliktuojančius asmenis (2 t., b. l. 22).

Pagarsinus kaltinamojo parodymus jis papildomai paaiškino, kad jis su ranka įlindo į tarpą ir bandė juos išskirti. Ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino, nes jam pasakė, kad byla baigsis susitaikymu ir nepateks į teismą. Nukentėjusiajam žala buvo atlyginta. Su juo iš baro išėjo J. ir J.. S. gal buvo viduje, nematė, jo nepažįsta. Liudytojų O. M., S. P. ir J. J. kontaktus nurodžiau jis, nes juos gavo iš J.. Kai juos sulaikė, jis paskambino J. ir paprašė surinkti liudytojus, nes jis nieko nedarė. J. liko prie baro, kai mes išvažiavome. Jis nematė, kas pirmas kam sudavė, nematė smūgių. Jam išėjus iš baro, jie apsižodžiavo, apsistumdė ir konfliktas persikėlė į arką už 5 m nuo baro.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. nurodė, kad jam iš pradžių susidarė įspūdis, jog T. V. su ranka jį prilaikė, tačiau šiuo metu jis nėra tikras ar T. V. jį prilaikė tam, kad kiti asmenys jį galėtų mušti. Kaip matyti iš apklaustų liudytojų J. J. ir J. R. parodymų, nors ir ne visiškai nuoseklių bei sutampančių tarpusavyje, T. V. muštynėse nedalyvavo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasi T. V. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Išvada, kad T. V. prilaikė A. M., jog pastarasis negalėtų priešintis mušamas, yra daroma vadovaujantis vien tik subjektyviu nukentėjusiojo paaiškinimu apie susidariusią situaciją. Tačiau teisme ir pats nukentėjusysis A. M. vienareikšmiškai negalėjo patvirtinti, kad T. V. veiksmai buvo nukreipti siekiant jį laikyti, kad jis nesipriešintų mušamas. A. M. teisme pats nurodė, kad jis nesipriešino ir netgi nesiruošė priešintis bei vartoti fizinį smurtą užpuolikų atžvilgiu, todėl iš esmės nebuvo prasmės pastarąjį ir laikyti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad palyginus su T. V. A. M. yra stambaus kūno sudėjimo, todėl T. V. galimybės laikyti A. M. buvo ribotos. Be to, kaip matyti iš tolesnio konflikto vystymosi eigos, kaltinamieji E. B. ir G. J. nukentėjusįjį nustūmė į arką, toliau nuo įėjimo į „Glory Bar“ ir ten tęsė smurtinius veiksmus, o T. V. toliau nuo baro nėjo ir konflikte nebedalyvavo. Tai patvirtino ne tik teisme apklausti liudytojai, bet ir pats nukentėjusysis. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei vienas liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nepatvirtino aplinkybės, kad T. V. smurtautų ar bandytų laikyti nukentėjusįjį, todėl daro išvadą, jog kaltinimas T. V. grindžiamas tik nukentėjusiojo daroma prielaida, kuri nėra patvirtinta jokiais bylos faktiniais duomenimis. Esant tokiai situacijai, teismas konstatuoja, kad byloje ištyrus visas aplinkybes bei išnaudojus procesines priemones reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nėra surinkta pakankamai neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, todėl dėl šios veikos padarymo jis išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 50 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), t. y. 1883 € (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) baudą.

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 50 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), t. y. 1883 € (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. J. laikino sulaikymo laiką 2015-07-31 (viena para, kuri prilyginama 2 MGL).

T. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę kaltinamiems iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.