Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta adresu - (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba), neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs), kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

A. A. 2023 m. liepos 16 d., apie 18.00 val., ties namu (duomenys neskelbtini) ant kelio suduodamas ranka ne mažiau penkių kartų į galvos sritį, spirdamas vieną kartą į šoną R. G., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. G. sukėlė fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. A. pasitvirtino. Bylos įrodymai visiškai pagrindžia, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suduodamas ranka ne mažiau penkių kartų į galvos sritį, spirdamas vieną kartą į šoną, nukentėjusiajai R. G. sukėlė fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi pats kaltinamasis savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir jo kaltę nuosekliai pagrindžia prieš tai išvardinti ir teismo įvertinti rašytiniai bylos įrodymai. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamojo A. A. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant kaltinamojo A. A. baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą ir parenkant jam skirtinos bausmės rūšį ir dydį už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, teismas vertina tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika yra baigta, tyčinė, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta intensyviais smurtiniais veiksmais, o ja sukeltas fizinis skausmas ir nesunkiai sutrikdyta nusikelnėjusiosios sveikata. Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tačiau teistumai šiuo metu išnykę, todėl laikytina, kad jis nusikalto, būdamas neteistas (t. 2, b. l. 2-5), jo atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Taip pat teismas vertina tai, kad kaltinamasis vienerių metų laikotarpiu administracine tvarka kelis kartus baustas už įvarius nusižengimus ir turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 9-13), Rokiškio psichikos sveikatos centre ar priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (t. 2, b. l. 18-19, 22), nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje. Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam A. A. už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant BK sankcijose numatytą švelnesnę bausmę, nesusijusią su trumpalaikiu ar ilgalaikiu laisvės atėmimu – laisvės apribojimą, o parenkamos bausmės dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Taip pat vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam kartu su bausme skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei konkretūs įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punkte, ir draudimas, numatytas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte, kurie padės pasiekti numatytus bausmės tikslus. Teismas nepriima sprendimo skirti prokurorės nurodyto įpareigojimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), atsižvelgus į sunkią kaltinamojo turtinę padėtį bei teismo priteistinas kitas sumas, susijusias su žalos atlyginimu, kurias kaltinamasis taip pat privalės atlyginti. Taip pat teismas nepriima sprendimo skirti prokurorės nurodyto įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 80 val. per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), kadangi tokia priemonė yra iš dalies nesuderinama su skiriamu BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytu įpareigojimu. Tokių prokurorės nurodytų įpareigojimų paskyrimas kaltinamajam objektyviai apsunkintų bausmės atlikimą, darytų bausmės atlikimą objektyviai neįvykdomą ir tai pažeistų kaltinamojo interesus. Dėl to, būtent minėtos rūšies bei dydžio bausmės su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais bei draudimu paskyrimas kaltinamajam pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, bylos nagrinėjimo procese buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2023 m. gruodžio 12 d. pareiškė 2604,14 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiajai nuo nusikalstamos veikos R. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (t. 1, b. l. 102-103). Tačiau 2024 m. sausio 10 d. Panevėžio teritorinės ligonių kasa pranešė, kad civilinio ieškinio atsisako, nes su kaltinamuoju sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo dalimis (t. 1, b. l. 115-116). Pažymėtina, kad BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Detaliau civilinio ieškinio atsisakymo pareiškimo ir priėmimo tvarka BPK nereglamentuota, todėl, vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, sprendžiant šiuos proceso klausimus turi būti taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, o šio kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas priima sprendimą civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2024 m. sausio 10 d. atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti bei procesą dėl šio civilinio ieškinio nutraukti.

Tuo tarpu civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2024 m. sausio 11 d. pareiškė 906,07 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai ligos išmokų mokėjimu nukentėjusiajai R. G. jos nedarbingumo laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 4 d. iki 2023 m. lapkričio 17 d., gydantis sužalojimus, padarytus nusikalstama veika, atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (t. 1, b. l. 123-144). Šį pareikštą civilinį ieškinį institucija grindžia pridėtais rašytiniais duomenimis. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajai R. G. sveikata sutrikdyta dėl kaltinamojo A. A. tyčinių smurtinių veiksmų, dėl ko nukentėjusioji buvo nedarbinga minėtą laikotarpį, o pats kaltinamasis neginčijo šio civilinio ieškovo pareikšto reikalavimo ir sutiko su šiuo institucijos civiliniu ieškiniu, juolab toks reikalavimas yra pagrįstas konkrečiais rašytiniais duomenimis prie ieškinio, todėl šios institucijos pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant 906,07 Eur dydžio sumą iš kaltinamojo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Tuo tarpu nukentėjusiosios R. G. atstovas 2023 m. gruodžio 13 d. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma teismo iš kaltinamojo A. A. priteisti nukentėjusiajai R. G. 1118,76 Eur sumą jos patirtos turtinės žalos atlyginimui (t. 1, b. l. 67-72). Ieškinyje toks reikalavimas grindžiamas tuo, kad dėl perkamų vaistų ir vykimo pas gydytojus į kitus miestus nukentėjusioji patyrė 689,65 Eur dydžio turtinę žalą ir tai pagrindžia prie civilinio ieškinio pateiktais rašytiniais dokumentais. O likusios 429,11 Eur dydžio sumos reikalavimas civiliniame ieškinyje grindžiamas negautomis pajamomis, kadangi nedarbingumo laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 4 d. iki 2023 m. lapkričio 17 d. nukentėjusios gautos ligos išmokos buvo mažesnės nei jos darbo užmokestis, kas taip pat yra grindžiama pridėtais prie civilinio ieškinio dokumentais ir dėl ko susidarė minėta turtinė žala nukentėjusiajai. Dėl pastarojo reikalavimo teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, įtvirtinta nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią nuostatą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/2005). Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiąją R. G. sužalojo būtent kaltinamasis A. A., todėl kaltinamajam kyla pareiga atlyginti visą turtinę žalą, atsiradusią dėl jo atliktų nusikalstamų veiksmų, įskaitant ir nukentėjusiosios negautas pajamas, kurios yra pagrįstos konkrečiais skaičiavimais ieškinyje ir prie jo pridėtais dokumentais. Remiantis išdėstytu ir įvertinus tai, kad nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su byloje nagrinėtas nusikalstama veika, jos padarymo aplinkybėmis, pats kaltinamasis neginčijo šio civilinio ieškovo reikalavimo, toks reikalavimas yra pagrįstas konkrečiais rašytiniais duomenimis prie civilinio ieškinio, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl turinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, reikalaujamą 1118,76 Eur dydžio sumą turtinės žalos atlyginimui priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai.

Be to, nukentėjusiosios R. G. atstovas 2023 m. gruodžio 13 d. pareikštu civiliniu ieškiniu taip pat prašo teismo iš kaltinamojo priteisti 10 000 Eur sumą nukentėjusios patirtai neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 67-72). Ieškinys dėl šio reikalavimo grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, psichologinę traumą. Po šio įvykio, nukentėjusiosios kasdienybė pasikeitė kardinaliai, nes tenka gerti vaistus, jaučiamas nuolatinis nerimas, nuolatos grįžtama į praeities įvykius ir baiminamasi, kad taip nenutiktų ir vėl, bijomasi vykti į sodybą ir vėl sutikti įtariamąjį. Be to, nukentėjusioji yra garbaus amžiaus, todėl jos reakcija į įvykius ir patirtus išgyvenimus yra skirtinga nei jauno žmogaus. Ramiai ir gražiai nugyvenusi didžiąją savo gyvenimo dalį nukentėjusioji nesitikėjo, kad prieš pensiją ji kažkam sutrukdys ir turės patirti tokią fizinę ataką nukreiptą prieš ją. Pažymima, kad ji yra itin taikus, nuolat besišypsantis asmuo, tačiau po įvykio ją kankina nuolatinis baimės bei streso jausmas. Ji niekada su niekuo nekonfliktuoja ir į Rokiškio rajoną atvyksta pasidžiaugti poilsiu, tačiau kaltinamojo veiksmų ji daugiau niekada nebegalės ramiai mėgautis poilsiu savo taip mylimoje vietoje. Dėl to, nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į tai, jog nukentėjusioji, būdama garbingo amžiaus, patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinę traumą, pažeminimą, patirtos traumos pasekmės yra smarkiai juntamos šiai dienai ir bus juntamos ateityje. Taip pat nukentėjusioji neturtinę žalą grindžia ir tuo, kad 4 mėnesius buvo nedarbinga, jautė nuolatinį skausmą ir nepatogumus, kurie išliks visam likusiam gyvenimui. Tokie fizinio skausmo sukelti padariniai itin pažeidė ne tik fiziškai, bet ir morališkai, kadangi gydytojai įspėjo, kad jos sveikata niekada nebebus tokia, kokia buvo iki įvykio, nes užpuolimas sukėlė neatitaisomus padarinius, atsižvelgiant dar į tai, kad nukentėjusioji dėl amžiaus gyja daug sunkiau ir jos regėjimas nebuvo atstatytas į buvusią padėtį iki užpuolimo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji dėl patirto smurto patyrė išliekantį sveikatos pablogėjimą, miego sutrikimus, nuolatinį jaudulį bei baimę vykti į kaimą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, emocinę depresiją, jai priteistina moralinė žala. Šioje situacijoje nukentėjusiosios patirta moralinė ir fizinė žala yra pagrįsta medicininiais dokumentais bei faktine situacija, o jos sumušimo pasekmės bus juntamos visą likusį gyvenimą ir nėra aišku, ar išgijimas bus visiškas.

Teismo posėdyje nukentėjusios atstovas palaikė pateiktą ieškinį, įskaitant ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad dėl patirto smurto nukentėjusioji buvo 4 mėnesius nedarbinga, 2 mėnesius valgė per šiaudelį. Smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai buvo sulaužytas žandikaulis, sužalota akis, ko pasėkoje buvo padaryta operacija, pakeistas lęšiukas. Yra liekamieji reiškiniai, kurių gydytojai negali ištaisyti, t. y. dreba nukentėjusios akies rainelė, akis pastoviai ašaroja, mėlynoje šviesoje ji visai nieko nemato. Regėjimas, matyt, niekada jau neatsistatys. Be to, nukentėjusioji nuo liepos mėnesio nei karto nepraėjo ir nepravažiavo pro kaltinamojo namą, kadangi patirtas smurtas jai sukėlė nuolatinį jaudulį, baimę vykti į tą vietovę, sukrėtimą, pažeminimą, depresiją.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs, ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Šiuo atveju nukentėjusioji R. G. patyrė smurtinio pobūdžio fizinį poveikį, po kurio jai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikimas, todėl nukentėjusioji patyrė ir tam tikrus dvasinius išgyvenimus, kurie taip pat turi būti vertinami, nustatant padarytos neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas kompensacijos už padarytą neturtinę žalą dydį, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl padarytų konkrečių sužalojimų veido srityje, sužalojant atitinkamai akį ir sulaužius žandikaulį, o dėl padarytų fizinių sužalojimų sveikatai nukentėjusioji jautė ne tik fizinį skausmą, tam tikrus nepatogumus kasdieniniame gyvenime gydymosi proceso metu, bet ir buvusių sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol, kaip plačiai nurodyta nukentėjusios civiliniame ieškinyje ir jos atstovo paaiškinimuose. Be to, kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteistina suma yra kiek mažesnė ir siekia iki 2800 Eur (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019). Atsižvelgus į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, skaičių ir lokalizaciją kūne, bei iki šiol juntamas buvusių sužalojimų pasekmes sveikatai (liekamuosius reiškinius), taip pat į teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kartu įvertinus ir kaltinamojo A. A. tyčinę kaltę ir jo sunkią turtinę padėtį, t. y. kaltinamasis niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, byloje nėra duomenų apie turimą kokį tai turtą, juolab byloje priteistinos iš jo ir kitos didelės piniginės sumos, susijusios su nusikalstama veika padarytos žalos ir proceso išlaidų atlyginimu, kurias kaltinamasis taip pat privalės atlyginti, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas mano, kad yra pagrindas nukentėjusios reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir prašomą priteisti sumą už neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 3500 Eur. Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajai sukeltų padarinių.

Kaltinamajam A. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 34-37), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – ši kardomoji priemonė panaikintina.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį – 15,86 Eur. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir turėtų būti priteisiamos iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, padarius nusikalstamą veiką, tačiau teismas, atsižvelgęs į prieš tai aptartą sunkią kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat jam priteistas pinigines sumas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, priima sprendimą šių proceso išlaidų nepriteisti iš kaltinamojo (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

Tuo tarpu nukentėjusiosios R. G. atstovas advokatas Mindaugas Paukštė teismui pateikė 2024 m. balandžio 2 d. sąskaitą-faktūrą Nr. A24-016, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji patyrė 1040,00 Eur dydžio išlaidas už teisinę advokatą pagalbą, t. y. 480 Eur dydžio išlaidas advokatui už teisines konsultacijas, susipažinimą su dokumentais ir jų aptarimą, civilinio ieškinio paruošimą; 560 Eur - už pasiruošimą, nuvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, ko pagrindu nukentėjusiosios atstovas prašė teismo šias sumas kaip proceso išlaidas priteisti iš kaltinamojo (t. 2, b. l. 94-95).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios R. G. išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą viso baudžiamojo proceso metu. Teismas pažymi, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o tai yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-628/2020 ir joje nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamojo byloje teismas, spręsdamas dėl prašomų procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, vertina tai, jog byla nėra sudėtinga, t. y. nereikalaujanti itin sudėtingų teisinių žinių, jos apimtis nedidelė (2 tomai), byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis savo kaltę pripažino ir byloje nebuvę kilę sudėtingi teisiniai klausimai, o advokatas surašė 6 lapų apimties civilinį ieškinį, kuris tik iš dalies buvo tenkintas byloje, juolab objektyviai nėra pagrįsta, kodėl susidarė didesnės išlaidos, susijusios su dalyvavimu vieninteliame teismo posėdyje, nei išlaidos už teisinę pagalbą viso prieš tai buvusio proceso metu. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, t. y. padarytos nusikalamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir jos apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę (nukentėjusiajai buvo atstovaujama ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme), patenkintą ieškinio dalį, sprendžia, kad šių prašomų priteisti išlaidų sumos neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms, todėl iš kaltinamojo priteistinų nukentėjusiosios naudai procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina per pus iki 520 Eur.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, A. A. visos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nustatyti šias intensyvios priežiūros sąlygas: laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą̨, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, taip pat nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti A. A. per visą laisvės apribojimo laikotarpį:

- dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti A. A., kad jeigu vengiama atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. A. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 906,07 Eur (devynių šimtų šešių eurų 7 ct) sumą turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. A. nukentėjusios R. G. naudai 1118,76 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniolikos eurų 76 ct) sumą turtinei žalai atlyginti ir 3500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) sumą neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti bei procesą dėl šio civilinio ieškinio nutraukti (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

Priteisti nukentėjusiosios R. G. naudai iš kaltinamojo A. A. 520 Eur (penkių šimtų dvidešimties eurų) atstovavimo išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

A. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.