- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-14
- Bylos Nr.
- 2YT-10369-1212/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00817-2026-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Vegys
- Pareiškėjas
- D. L.
- Kategorijos
- 3.4.5.19Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. L. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. L. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo R. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.
Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas yra R. L., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Palikėjo santuoka su pareiškėjo motina J. L. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Palikėjo nuolatinė/deklaruota gyvenamoj vieta mirties metu buvo (duomenys neskelbtini), todėl palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini), o paveldėjimo bylą tvarko Jonavos rajono 4-asis notarų biuras. Po palikėjo mirties pareiškėjui nebuvo žinoma, kad palikėjas būtų palikęs paveldimą turtą. Pareiškėjui nebuvo žinoma nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito registruotino turto. Taip pat palikėjas niekada nebuvo minėjęs apie II pakopos pensijų kaupimą ar pensijų fondus, o po jo mirties nerado jokių dokumentų (sutarčių, pranešimų, išrašų ar korespondencijos), kurie leistų pagrįstai įtarti, kad egzistuoja pensijų kaupimo sutartis ar sukauptos lėšos. Dėl šių priežasčių objektyviai neturėjo pagrindo inicijuoti paveldėjimo bylos ir kreiptis į notarą per įstatyme nustatytą terminą. Tik 2026 m. sausio 30 d. (pokalbio su pareiškėjo motina metu) paaiškėjo, kad palikėjas galėjo daug metų dalyvauti II pakopos pensijų kaupime, todėl egzistuoja palikėjo sukauptos lėšos, sudarančios paveldimą turtą. Taip pat pavyko telefonu susisiekti su banko konsultante, kuri patvirtino žodžiu, o vėliau ir elektroniniu laišku šią aplinkybę. Sužinojęs apie šią aplinkybę, nedelsdamas pareiškėjas pradėjo tvarkyti paveldėjimo klausimą ir kreipėsi į notarą. Pareiškėjas gavo notarės V. P. liudijimą, kad po palikėjo mirties paveldėjimo byla neužvesta ir pareiškimų dėl palikimo priėmimo nebuvo gauta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atsiliepime nurodė, jog pareiškimui neprieštarauja. Teismui įvertinus pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, siūlo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. Prašo bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 577 straipsnis). Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką dalyvaujantys byloje asmenys informuoti 2026 m. kovo 18 d. nutartimi, taip pat apie tai viešai paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 122 straipsnis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) mirusio R. L. sūnus. Remiantis byloje pateiktu Gyventojų registro išrašu apie asmens duomenis, nustatyta, jog palikėjas be pareiškėjo daugiau vaikų neturėjo, mirė ištuokoje, ištuokos data (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad palikėjas registruoto nekilnojamojo turto neturėjo. Remiantis Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro pateiktais duomenimis, po R. L. mirties jo palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo byla pradėta nebuvo. Iš pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad jis laiku nesikreipė į notarą dėl to, kad palikėjas niekada nebuvo minėjęs apie II pakopos pensijų kaupimą ar pensijų fondus, o po jo mirties nerado jokių dokumentų (sutarčių, pranešimų, išrašų ar korespondencijos), kurie leistų pagrįstai įtarti, kad egzistuoja pensijų kaupimo sutartis ar sukauptos lėšos. Dėl šių priežasčių pareiškėjas neturėjo pagrindo inicijuoti paveldėjimo bylos ir kreiptis į notarą per įstatyme nustatytą terminą. Tik 2026 m. sausio 30 d. (pokalbio su pareiškėjo motina metu) paaiškėjo, kad palikėjas galėjo daug metų dalyvauti II pakopos pensijų kaupime (Swedbank), todėl egzistuoja palikėjo sukauptos lėšos, sudarančios paveldimą turtą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576–578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, dėl ko įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo, o suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo, daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas pareiškėjui D. L. atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjo tėvo R. L. mirties (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad iš esmės labai aplaidaus ar nesąžiningo pareiškėjo elgesio ir didelio nerūpestingumo, įgyvendinant savo kaip įpėdinio teises, byloje nenustatyta (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 177, 178, 185 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas – praleistas terminas priimti palikimą atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Byloje nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl klausimas dėl jų priteisimo nesprendžiamas.
VĮ Turto bankas atsiliepimą atsisakytina priimti, nes Valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas 2026-03-10 įsiteisėjusia nutartimi buvo pašalinta iš bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais,
nutaria:
patenkinti pareiškėjo D. L. pareiškimą.
Atnaujinti pareiškėjui D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos dėl palikimo priėmimo kreiptis į notarą.
VĮ Turto bankas atsiliepimą atsisakyti priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.