- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- 2-1635-330/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01909-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „ALU systems“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1270-580/2018, kuria atmestas pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „ALU systems“ prašymas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Geosola“ bankroto administratorės atstatydinimo ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Geosola“ 2018 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsakovei UAB „Geosola“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto vizija“. 2018 m. gegužės 14 d. įvyko pirmasis BUAB „Geosola“ kreditorių susirinkimas, kuriame priimtais nutarimais buvo išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas, patvirtinta bankroto administratorės veiklos ataskaita, patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, patvirtintas pavedimo sutarties projektas, kreditorių susirinkimo pirmininkas įpareigotas pasirašyti su bankroto administratore pavedimo sutartį, patvirtintos informacijos apie bankroto proceso eigą teikimo ir kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos, nuspręsta nesudaryti taikos sutarties bankroto procese, patvirtinta įmonės likvidavimo tvarka, bankroto administratorė įpareigota kreiptis į teismą dėl įmonės likvidavimo. BUAB „Geosola“ kreditorė RUAB „ALU systems“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti visus 2018 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, atstatydinti įmonės bankroto administratorę ir paskirti naują administratorę.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja UAB „ALU systems“ nurodė, kad bankroto administratorės atstatydinimo būtinumą sąlygoja jos daromi pažeidimai UAB „Geosola“ bankroto procese. Paaiškino, kad bankroto administratorė nevykdė pareigos apie iškeltą bankroto bylą informuoti kreditorius, laiku neįvykdė pareigos pateikti teismui tvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, teismui patvirtinus įmonės darbuotojų finansinių reikalavimų sąrašą, nesikreipė į Garantinį fondą, pažeidė įstatyme nustatytą kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, neleidęs kreditorių susirinkime dalyvauti pareiškėjai ir neatsižvelgęs į jos prašymus bei pastabas, pažeidė pareiškėjos ir kitų kreditorių teises, teikė teismui nepagrįstus prašymus dėl supaprastintos bankroto procedūros taikymo ir baudos buvusiam įmonės vadovui skyrimo. Pareiškėjos nuomone, šios aplinkybės kelia abejonių dėl bankroto administratorės kompetencijos ir gebėjimo ginti bankrutuojančios bendrovės ir visų jos kreditorių interesus. Atkreipė dėmesį į tai, jog priežiūros įstaiga bankroto administratorei yra paskyrusi ne vieną nuobaudą.
3. UAB „Geosola“ bankroto administratorė UAB „Bankroto vizija“ su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti. Bankroto administratorė nurodė, kad pareiškėjos įtarimai dėl pažeidimų bankroto procese nepagrįsti. Paaiškino, kad institucijoms buvo teikiama informacija apie bankroto bylos iškėlimą. 2017 m. spalio 9 d. kreditorių sąraše nurodyti 35 kreditoriai. Teikiant tvirtinti finansinius reikalavimus, per apsirikimą nebuvo įtraukti pirmos eilės kreditoriai. Šį trūkumą pastebėjusi bankroto administratorė teismui pateikė patikslintą kreditorių sąrašą, o 2018 m. birželio 6 d. pateikė paraišką Garantinio fondo valdybai dėl išmokų pirmos eilės kreditoriams. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimas sušauktas pagal 2018 m. vasario 15 d. patvirtintą kreditorių sąrašą. Kreditoriai, kurių reikalavimai dar nebuvo patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi, dalyvauti susirinkime neturėjo teisės. Pažymėjo, kad įvykusiame kreditorių susirinkime priimti nutarimai per įstatyme nurodytą terminą nebuvo apskųsti. Akcentavo aplinkybę, jog prašymą dėl bankroto administratorės atstatydinimo pateikė UAB „ALU systems“ vadovas R. M., kuris yra susijęs giminystės ryšiais su UAB „Geosola“ valdymo organais ir dalyviais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjos RUAB „ALU systems“ prašymą atmetė.
5. Teismas, remdamasis teismų praktikos nuostatomis, pažymėjo, jog bankroto administratoriaus atstatydinimas vien dėl to, jog to pageidauja didžiausias kreditorius, netoleruotinas. Teismo vertinimu, kreditorius UAB „ALU systems“ nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu bankroto administratorę būtų galima atstatydinti.
6. Vien ta aplinkybė, jog teismas netenkino bankroto administratorės prašymo taikyti įmonei supaprastintą bankroto procedūrą ar buvo panaikinta bankroto administratorės prašymu įmonės vadovui paskirta bauda, nepagrindžia būtinybės atstatydinti bankroto administratorę.
7. Teismas akcentavo, jog atsižvelgiant į bankroto bylos apimtį ir nagrinėjimo trukmę, pakeitus įmonės bankroto administratorių vėlyvoje bankroto bylos stadijoje, naujajam administratoriui prireiktų daug laiko susipažinti su bankroto bylos medžiaga, didėtų administravimo kaštai bei užsitęstų bankroto bylos nagrinėjimas, kas neabejotinai pažeistų tiek mažųjų kreditorių teises, tiek viešąjį interesą.
8. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog bankroto administratorei priežiūros institucija skyrė nuobaudą, nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės. Pažymėjo, kad bankroto administratorei nuobauda buvo paskirta už bankroto procedūrų pažeidimą kito juridinio asmens bankroto byloje, o pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog bankroto administratorės pažeidimai bankroto bylose yra sistemingi.
9. Teismas pažymėjo, kad pagal įstatymą kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Kadangi pareiškėjos atstovas buvo nuvykęs į kreditorių susirinkimą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai apie kreditorių susirinkimą buvo žinoma nuo 2018 m. gegužės 14 d. Jokių paaiškinimų, kad kreditorius negalėjo gauti kreditorių susirinkimo nutarimų nepateikta. Pažymėjo, kad apie kreditorių susirinkime priimtus nutarimus pareiškėja galėjo sužinoti teisme. Pažymėjo, kad prašymą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo pareiškėja galėjo pateikti iki 2018 m. gegužės 28 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2018 m. liepos 12 d., t. y. esmingai praleidusi terminą skundui paduoti. Akcentavo aplinkybę, jog prašymo atnaujinti terminą pareiškėja nepateikė ir jokių aplinkybių dėl pavėluoto kreipimosi nenurodė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, jog procesinis dokumentas dėl kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo paduotas praleidus ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu pareiškėjos prašymą atmetė, iš esmės nesvarstydamas jo pagrįstumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Pareiškėja RUAB „ALU systems“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą patenkinti. Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl BUAB „Geosola“ kreditorių 2018 m. gegužės 14 d. susirinkimo nutarimų panaikinimo paduoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pareiškėja, kaip didžiausia bankrutavusios įmonės kreditorė, turi teisę inicijuoti bankroto administratorės atstatydinimo procedūrą. Teismas nevertino esminių pareiškėjos prašyme nurodytų bankroto administravimo pažeidimų, t. y. tų, kurie buvo padaryti tvirtinant įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bei sušaukiant pirmąjį įmonės kreditorių susirinkimą. Tikėtina, kad paskyrus naują įmonės bankroto administratorių, įmonės bankroto procesas vyktų daug operatyviau, tokiu būdu būtų apsaugoti visų įmonės kreditorių interesai. Sušaukusi pirmąjį kreditorių susirinkimą, bankroto administratorė pažeidė imperatyvias įstatymo normas.
10.2. Teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl nepagrįstai sprendė, kad terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų buvo paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Bankroto administratorė pareiškėjai neteikė informacijos apie įmonės bankroto bylą, nepranešė apie teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas pareiškėjos finansinis reikalavimas. Pareiškėja kreipėsi į teismą kai tik jai tapo žinoma apie kreditorių susirinkime priimtus nutarimus. Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas, teismas turėtų jį atnaujinti.
10.3. Pareiškėjos procesiniame skunde nurodyti procedūriniai pažeidimai lemia kreditorių susirinkime priimtų nutarimų neteisėtumą. Bankroto administratorė sušaukė pirmąjį kreditorių susirinkimą, kuomet dar nebuvo patvirtintas kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai sudaro daugiau nei 50 procentų visų reikalavimų, sąrašas. Vien pareiškėjos turimi balsai galėjo lemti kitokio turinio nutarimų priėmimą kreditorių susirinkime.
Atsiliepimas
11. BUAB „Geosola“ bankroto administratorė UAB „Bankroto vizija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pareiškėja bankroto administratorės atstatydinimo reikalauja vadovaudamasi vien asmeniškumais, tokiu būdu piktnaudžiaudama savo, kaip didžiausios kreditorės, padėtimi. Prašymą dėl bankroto administratorės atstatydinimo pateikė UAB „ALU systems“ vadovas R. M., kuris su UAB „Geosola“ valdymo organais ir dalyviais yra susijęs giminystės ryšiais.
11.2. Pareiškėja nepagrindžia argumentų dėl bankroto administratorės daromų pažeidimų UAB „Geosola“ bankroto procese. Bankroto administratorės atstatydinimas vien todėl, kad to reikalauja didžiausia kreditorė, netoleruotinas, nes tokiu būdu būtų sutrikdyta bankroto procedūrų eiga, didėtų bankroto administravimo kaštai, užsitęstų bankroto bylos nagrinėjimas, kas neabejotinai pažeistų kreditorių teises ir viešąjį interesą. Pareiškėjos subjektyvios prielaidos dėl administratorės piktnaudžiavimo ar pasyvumo, nesudaro pagrindo spręsti dėl bankroto administratorės atstatydinimo būtinumo.
Šalies argumentai
12. BUAB „Geosola“ bankroto administratorė UAB „Bankroto vizija“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Dėl bankroto administratorės atstatydinimo
14. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis tik CPK numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismo nutarčių apskundimo galimybė tam tikrais atvejais yra numatyta specialiuosiuose įstatymuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ). Teismo nutarties, kuria atmestas suinteresuoto asmens prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, apskundimo apeliacine tvarka galimybė nei ĮBĮ, nei CPK nenustatyta, o tokia teismo nutartis (kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių) neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai.
15. Pasisakydamas dėl galimybės skųsti teismo nutartį, kuria išspręstas bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismui išnagrinėjus įstatymo nustatyta tvarka gautą prašymą atstatydinti bankroto administratorių ar informaciją apie administratoriaus negalėjimą eiti pareigas ir patenkinus tokį prašymą (atstatydinus administratorių), teismo nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka, bet negali būti skundžiama kasacine tvarka. Teismui atmetus prašymą (neatstatydinus administratoriaus), tokia teismo nutartis nei apeliacine, nei kasacine tvarka negali būti skundžiama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017).
16. Pirmiau nurodytas įstatyminis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorę, nėra apeliacijos objektas. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalies, kuria netenkintas apeliantės prašymas atstatydinti bankroto administratorę, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Nutraukus apeliacinį procesą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su apskųstosios nutarties dalimi dėl bankroto administratorės neatstatydinimo, apeliacinės instancijos teismas nevertina.
Dėl termino skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų paduoti
17. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus ĮBĮ normos paveda spręsti kreditorių susirinkimui. Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę ginti savo interesus dalyvaudami kreditorių susirinkimuose ir balsuodami juose kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 24 straipsnio 1 dalis), taip pat skųsdami kreditorių susirinkimo nutarimus teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis).
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015; ir kt.).
19. Pareiškėja UAB „ALU systems“, nurodžiusi, jog yra didžiausia bankrutuojančios įmonės kreditorė, pirmosios instancijos teismui pateiktu procesiniu dokumentu prašė panaikinti visus BUAB „Geosola“ 2018 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus. Šį reikalavimą pareiškėja grindė ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies normos pažeidimu. Nurodė, kad pirmasis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas ir įvyko, nors tuo metu teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudarė mažiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos. Pareiškėja nurodė atvykusi į šį kreditorių susirinkimą, ketinusi jame dalyvauti, tačiau bankroto administratorė dalyvauti neleido, motyvuodama tuo, jog pareiškėjos finansinis reikalavimas dar nėra patvirtintas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pateikė praleidusi įstatyme įtvirtintą 14 dienų terminą. Šią išvadą teismas grindė tuo, jog pareiškėjai apie kreditorių susirinkimą buvo žinoma jo organizavimo dieną, o duomenis apie įmonės bankroto proceso eigą, be kita ko, ir apie pirmajame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus pareiškėja galėjo sužinoti bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju buvo praleistas terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų paduoti, akcentuodama aplinkybę, kad bankroto administratorės ji nebuvo informuota apie įmonės bankroto proceso eigą, nagrinėjamam klausimui reikšmingus procesinius veiksmus. Apeliacinis teismas iš esmės sutinka su pareiškėjos argumentais.
20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad bankroto administratorė pranešimus apie 2018 m. gegužės 14 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą išsiuntė 2018 m. gegužės 2 d. Pareiškėjos finansinis reikalavimas patvirtintas teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi (kuri įsiteisėjo (turėjo įsiteisėti) pasibaigus jos apskundimo terminui – praėjus 7 dienoms po jos kopijos įteikimo). Šiuo atveju pagal bylos duomenis nustatyta, kad skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pateikė kreditorė, kurios reikalavimai bankroto byloje buvo patvirtinti praėjus mažiausiai dviem savaitėms nuo 2018 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo.
21. Apeliacinis teismas pažymi, kad nei ĮBĮ, nei kiti teisės aktai nenustato, kad naujai (vėliau) į bankroto procesą įstojęs kreditorius neturi teisės skųsti anksčiau bankroto byloje priimtų kreditorių susirinkimų nutarimų, kurie, be kita ko, tam naujam kreditoriui yra privalomi. Kreditorius, kurio reikalavimai dar nebuvo patvirtinti kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu, neturi teisės skųsti tokio nutarimo, t. y. apskundimo teisę jis įgyja tik nuo patvirtinimo kreditoriumi dienos. Tokiu atveju negali būti pripažintos pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvados, iš kurių išplaukia, kad pareiškėja apie kreditorių susirinkimą (kuriame priimtus nutarimus skundžia) žinojo jo (susirinkimo) dieną, todėl skundą teismui esą turėjo pateikti per keturiolika dienų nuo susirinkimo dienos. Viena vertus, akivaizdu, jog tokios subjektinės teisės pareiškėja negalėtų realizuoti pirmosios instancijos teismo nurodytu terminu, nebūdama patvirtinta BUAB „Geosola“ kreditore. Antra vertus, žinojimas apie kreditorių susirinkimą, turint omenyje, kad pareiškėjai nebuvo leista dalyvauti tame susirinkime, neleidžia daryti išvados, jog galbūt pareiškėjos teises pažeidžiančių nutarimų pati priėmimo procedūra ir/ar jų turinys jai buvo žinomas.
22. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, pažymi, kad pareiškėja teisinį suinteresuotumą ir subjektinę teisę skųsti kreditorių nutarimus įmonės bankroto procese įgijo tik įsiteisėjus 2018 m. gegužės 30 d. nutarčiai, kuria buvo patvirtintas jos finansinis reikalavimas. Nei iš pirmosios instancijos teismo suformuotos ir apeliaciniam teismui perduotos atskirojo skundo medžiagos, nei iš BUAB „Geosola“ bankroto bylos duomenų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nenustatyta šios nutarties kopijos įteikimo pareiškėjai data. Bylos duomenys liudija, kad nutarties patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą kopija buvo įteikta bankroto administratorei, tačiau nėra duomenų, jog apie šią priimtą nutartį būtų informuota pareiškėja. Nors įvykusio kreditorių susirinkimo protokolo įteikimas, juolab naujam kreditoriui, įstatyme nenumatytas, apeliacinis teismas taip pat nenustatė, ar pareiškėjai buvo žinoma ir apie pirmajame įmonės kreditorių susirinkime priimtus nutarimus. Abejonių dėl aptartų aplinkybių nepašalina ir bankroto administratorės paaiškinimai pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsiliepdama į atskirąjį skundą, administratorė visiškai nenurodė argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria konstatuotas ieškinio senaties praleidimo faktas. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog skundą dėl kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pareiškėja turėjo pateikti vien vadovaudamasi žinojimo apie sušauktą konkretų susirinkimą faktu. Ši aplinkybė lemia, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė efektyvių priemonių tiek nustatyti pareiškėjos subjektinės teisės skųsti kreditorių nutarimus (tapimo kreditore) atsiradimo, tiek jos sužinojimo apie kreditorių priimtus nutarimus (jų turinį) momentą.
23. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti nustatytas 14 dienų terminas, skaičiuojamas nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Kita vertus, ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatos, įtvirtinančios kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo terminą, šio termino nesieja su kreditorių susirinkimo nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu – termino pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimą, t. y. kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl vėliau į bankroto bylą įstojusių kreditorių teisės ginčyti anksčiau patvirtintus kitų kreditorių reikalavimus pasisakyta, kad ta pati taisyklė taikytina ir sprendžiant dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, tačiau atkreiptas dėmesys ir į tai, jog, ginčijant kreditorių susirinkimo nutarimus praėjus ilgam laiko tarpui nuo jų priėmimo, kai kurie nutarimai gali būti jau įvykdyti, asmenys pagal juos gali būti įgiję tam tikras teises ir pareigas ar teisėtus lūkesčius dėl jų įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).
25. Vien tai, kad skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti 2018 m. gegužės 14 d. įvykusiame susirinkime, o pareiškėjos skundas dėl jų paduotas 2018 m. liepos 12 d., neteikia pagrindo daryti išvadą, jog naujai įstojusio kreditoriaus skundų dėl šių kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo nagrinėjimas sudarytų prielaidas neracionaliam bankroto procesui. Juolab kad pareiškėja siekė ginčyti ne materialųjį priimtų nutarimų turinį, o akcentavo dėl padarytų procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti nutarimų priėmimo neteisėtumą. Svarbu pažymėti, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo.
26. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatytas kreditorių nutarimų apskundimo terminas nėra naikinamasis, todėl gali būti atnaujintas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja prašymo atnaujinti praleistą terminą nepateikė tik todėl, kad manė jo nepraleidusi, todėl pirmosios instancijos teismas atmesti skundą vien šiuo pagrindu negalėjo. Juo labiau, kad bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas ir teismas privalo būti aktyvus nustatant reikšmės bylai turinčias aplinkybes. Nustatęs ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatyto termino praleidimo faktą, pirmosios instancijos teismas privalėjo savo iniciatyva spręsti klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo pagal byloje esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010). Šio klausimo neišsprendus, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų atmestas vien tik konstatavus senaties termino skundui paduoti praleidimo faktą, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
27. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjos skundą, netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su termino skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus skaičiavimu (nesiaiškino, kada pareiškėja įgijo subjektinę teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus), nesiaiškino, kada pareiškėja sužinojo apie skundžiamų nutarimų priėmimą, ar skundas iš teisų buvo paduotas praleidus ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta terminą, ir, jei jis (terminas) buvo praleistas, ar termino praleidimo priežastys yra svarbios, pateisinamos ir leidžiančios paminėtą terminą atnaujinti. Dėl tos priežasties teismas iš esmės nevertino pareiškėjos skundo argumentų dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, kiek tai susiję su pareiškėjos teiginiais apie kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo susirinkime tvarkos pažeidimus, nes šie procedūrų veiksmai yra reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Apeliacinis teismas akcentuoja, jog tokių (galimų) procedūrinių pažeidimų konstatavimas sudarytų reikšmingas prielaidas vertinti ir bankroto administratorės veiksmų teisėtumą, juolab kad tokiais bankroto proceso pažeidimais kreditorė ginčijo ir bankroto administratorės tinkamumą einamoms pareigoms. Pareiškėjos skundo naujo nagrinėjimo eigoje nustačius imperatyvių teisės normų pažeidimus sušaukiant pirmąjį kreditorių susirinkimą ar atliekant kitus bankroto procedūrų veiksmus, tikslinga dar kartą įvertinti bankroto administratorės veiksmų teisėtumą ir spręsti dėl jos tinkamumo vykdyti atsakovės bankroto administravimo funkcijas.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo esmę, atsižvelgdamas į tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso ir tai yra pagrindas konstatuoti bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių) neatskleidimą. Pagal byloje esančius duomenis bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas apskųstos teismo nutarties dalį panaikinti ir ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo vertinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine ginčo sprendimo instancija.
29. Nusprendus, kad yra pagrindas teismo nutarties dalį panaikinti ir ginčijamų kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo vertinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, apeliacinis teismas nepasisako. Apeliacinis teismas taip pat nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „ALU systems“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta atstatydinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Geosola“ bankroto administratorę.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalį, kuria atmestas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „ALU systems“ skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Geosola“ 2018 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo, ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.