Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui G. T., ieškovo atstovei, advokatei Aušrai Petkevičiūtei-Pušinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovei S. T. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, ieškovas šiuo metu yra nemokus, jis 2023-12-01 išėjo iš darbo (duomenys neskelbtini), kadangi negalėjo susimokėti buto nuomos ir komunalinių mokesčių ir išsilaikyti Vilniaus mieste. Ieškovas 2023 m. gruodžio ir 2024 m. sausio mėnesį negalėjo sumokėti vaikams išlaikymo, kadangi prarado darbą. Ieškovas 2023-03-24 ir 2023-04-24 atitinkamai paėmė 7000,00 Eur ir 3000,00 Eur paskolas iš paskolos davėjo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovas turi pradelstų skolinių įsipareigojimų kreditoriams už 9750,24. Ieškovo nuomone šalių nepilnamečių vaikų poreikiai nuo 2019 metų sumažėjo: jie nebelanko darželio, už kurį reikėtų mokėti. Mokykloje iki 3 klasės jiems bus skiriamas nemokamas maitinimas. Vaikai neturi neįgalumo ar specialių poreikių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovas teismo prašo sumažinti G. T. teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams: dukrai – A. T., gim.(duomenys neskelbtini), ir sūnui R. T., gim.(duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 Eur kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.

4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) teismui pateiktoje išvadoje (DOK-28954) nurodė, kad nepilnamečių A. ir R. T. atžvilgiu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Šeimai nebuvo inicijuotas/taikomas Atvejo vadybos procesas. Tarnybos vertinimu, nors šiuo metu ieškovo teikiamas išlaikymas vaikams ir viršija nustatytą minimalų orientacinio dydžio išlaikymą, tačiau sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl ieškovas, būdama darbingo amžiaus, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, taip pat teikti įrodymus, jog jis ėmėsi visų galimų veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Ieškovo prašoma teikti 250 Eur/mėn. išlaikymo kiekvienam vaikui suma yra mažesnė, nei šiuo metu yra pripažintas minimalus išlaikymo dydis. Tėvas (motina) įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 (21-22 punktai).

5. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė pilna apimtimi, papildomai nurodė, kad neprašys priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateiktas prašymas (DOK-62219) nagrinėti bylą Tarnybos atstovui nedalyvaujant. Išvada byloje yra pateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

9. Tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

10. Vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimai reglamentuojami CK 3.201 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Taigi, įstatymas numato du pagrindus kada gali būti pakeistas priteistas išlaikymo dydis – 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovas grindžia savo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio šalių nepilnamečiams vaikams pakeitimo (sumažinimo) tuo, kad pablogėjo ieškovo turtinė padėtis ir sumažėjo šalių nepilnamečių vaikų poreikiai.

12. Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

13. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6880-981/2019 patvirtino G. T. ir S. T. 2019-07-01 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – Sutartis), kurioje šalys be kita ko susitarė, jog G. T. teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams: dukrai – A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui R. T., gim.(duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį 1000,00 Eur (tūkstantį eurų ir 00 ct) abiem vaikams nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta ši Sutartis, įsiteisėjimo dienos, iki vaikų pilnametystės.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas laiku neindeksavo priteisto išlaikymo dydžio. Indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas, todėl nagrinėjamu atveju nesutiktina su ieškinyje nurodytais argumentais, kad „Pasirašant Sutartį ieškovas suklydo iš esmės dėl išlaikymo dydžio sutikimo mokėti vaikams. <...> Ieškovas galvojo, kad 1000 Eur suma vaikų išlaikymui nekis, kol su atsakove nesusitars kitaip, nes vaikams paaugus jų poreikiai bus mažesni ir ši suma vis tiek tenkins jų poreikius. <...>Ieškovo manymu, atsakovė kreipėsi į antstolius dėl neindeksuotos periodinio išlaikymo skolos išieškojimo ne todėl, kad neužtektų išlaikymo vaikams, o tik tam, kad pakenktų ieškovui, kadangi jis nesutinka su jos siūlomos bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimais.“ Taip pat atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad nors pagal teisės aktų reikalavimus priteistas išlaikymas yra indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau indeksavimas nekompensuoja dėl išaugusių poreikių atsiradusių/padidėjusių išlaidų (Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-616-221/2019; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1852-601/2018).

15. Nagrinėjamoje byloje, ieškovas reikalavimą sumažinti priteisto išlaikymo vaikams dydį, grindžia pablogėjusia savo finansine padėtimi. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas informaciją apie savo finansinę padėtį pateikia prieštaringai. Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad jo gaunamos pajamos (apie 1400 Eur per mėnesį) yra didelės, lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu ieškovo gyvenamojoje vietovėje, tačiau tuo pačiu ieškovas nurodė, kad lyginant su 2023 m. spalio mėnesiu jo pajamos yra sumažėjusios. Ieškovas teigė, kad gyventi iš Vilniaus į Šilalės rajoną persikėlė dėl didelių pragyvenimo kaštų Vilniuje, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad nesiėmė priemonių pragyvenimo kaštams sumažinti (pavyzdžiui, tartis dėl būsto nuomos sumažinimo), o taip pat neieškojo papildomo darbo, kad jo finansinė situacija pagerėtų.

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas sumažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ieškinio reikalavimą grindžia sumažėjusiais nepilnamečių dukters ir sūnaus poreikiais. Taigi, šio ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo - sumažinimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikui reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t.y. iš esmės sumažėjusiais vaikų poreikiais. Taigi, ieškovas byloje turi įrodyti, kad nepilnamečių vaikų poreikiai sumažėjo, palyginus su buvusiais 2019 metais ir jiems reikalingas mažesnis išlaikymo dydis, nei buvo nustatytas minėtu teismo sprendimu. Tiek ieškovas, tiek jo atstovė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodė, jog per penkerius metus iš esmės pasikeitė (sumažėjo) vaikų poreikiai. Teismas atkreipia ieškovo dėmesį, kad nuo 2019 metų šalių dukra ir sūnus iš mažamečių vaikų, kuriems 2019 m. teismo sprendimo priėmimo metu buvo 1 metai ir 8 mėnesiai ir 2 metai ir 11 mėnesių tapo moksleiviais. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011.), t. y. didėja jų poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimui ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nepilnamečiam vaikui pradėjus lankyti mokyklą, jo poreikiai jau nebėra susiję tik su būtinųjų poreikių tenkinimu (maistui, būstui, aprangai ir kt.), tačiau jau yra susiję ir papildomais poreikiais kultūriniam vystymuisi, laisvalaikiu ir kt. Todėl ieškovo teiginiai, jog nepilnamečių dukters ir sūnaus poreikiai lyginant su 2019 m. sumažėjo, yra niekuo nepagrįsti.

17. Ieškovas nurodo, kad atsakovė kiekvieną mėnesį gauna vaiko pinigus, skiriamus valstybės, todėl priteistas išlaikymo suma turi būti mažintina. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad atsakovei gyvenant kartu su dukra ir sūnumi, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, tenka rūpintis kasdiene vaikų priežiūra, pareiga rūpintis vaikais. Be to, gyvenant kartu su vaikais, atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda. Paminėtina ir tai, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad su vaikais matosi retai.

18. Įvertinus byloje pateiktą medžiagą, teismo posėdžio metu bylos šalių ir jų atstovų pateiktus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių pagrindus kada gali būti pakeistas (nagrinėjamu atveju – sumažintas) priteistas išlaikymo dydis – 1) įvykus esminiam tėvų (nagrinėjamu atveju – ieškovo) turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus (nagrinėjamu atveju – sumažėjus) nepilnamečių vaikų poreikiams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad neprašys priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų.

21. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad šioje byloje atsakovė patyrė 720 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių. Kadangi ieškovo ieškinys netenkinamas, atsakovei iš ieškovo priteistina 100 proc. (720 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovei suteiktą advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

22. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 4,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis), todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, 3.201 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais,

teismas nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 720 Eur (septynių šimtų dvidešimties eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.