Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Raimondai Vičienei, dalyvaujant ieškovų L. Č., T. Č. ir G. Č. atstovui advokatui Eugenijui Markevičiui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei G. G., trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovui G. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vykusiame nuotoliniu būdu) išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų L. Č., T. Č. ir G. Č. patikslintą ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys byloje - SĮ Vilniaus miesto būstas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (2023-12-19 DOK-194305), prašydamas įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovais L. Č., T. Č. ir G. Č. už 51,70 Eur kainą, kuri numatyta LR valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ buto įkainojimo akte ir konvertuota iš Rusijos rublių į eurus, per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą terminą, skirti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei po 50 Eur baudos už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, ją sumokant ieškovams.

Pateiktame triplike (2024-02-06 DOK-21028) atsakovė ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikas su išlygomis buvo nustatytas tik iki 1998-07-01, o 2000-10-12 įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001-­01-01, Privatizavimo įstatymas pripažintas netekusiu galios. Taigi, nepaisant to, kad buto privatizavimo procedūra buvo pradėta šiam Privatizavimo įstatymui dar galiojant, visgi dėl jos užbaigimo ieškovai į teismą kreipėsi tik po daugiau kaip trisdešimties metų, per kuriuos teisinis reglamentavimas neabejotinai pasikeitė. Laikytina, kad dėl šios priežasties atitinkamai ir pačiame teismo sprendime, kuriuo ieškovams buvo pripažinta teisė privatizuoti butą buvo numatyta, kad buto pirkimo-pardavimo kaina turi būti apskaičiuota ne tik pagal Privatizavimo įstatyme, tačiau ir šiam įstatymui įgyvendinti numatytų teisės aktų nustatytą tvarką.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas ieškinį palaikė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė su ieškiniu nesutiko pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovas su ieškiniu nesutiko pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022 pripažino ieškovų teisę privatizuoti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškovais buto pirkimo-pardavimo sutartį už kainą, apskaičiuotą pagal Butų privatizavimo įstatyme bei šiam įstatymui įgyvendinti numatytų teisės aktų nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2023-01-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-28-1097/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-01 sprendimą paliko nepakeistą. 2023-05-25 atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-06-06 nutartimi šio atsakovės prašymo netenkino. Atsakovei nevykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-01 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022 dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovų atstovas 2023-07-02 kreipėsi į atsakovę ir trečiąjį asmenį SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su raginimu vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių komisija Komisija 2023-08-31 posėdyje pritarė UAB „Krivita“ Vertinimo ataskaitoje nustatytai buto pardavimo kainai 1 919 Eur, kurią sudaro 1 435 Eur buto vertė 1998-07-01 dienai ir 484 Eur vertinimo išlaidos. Savivaldybės įmonė 2023-09-20 raštu Nr. 1.35-23/5960 paprašė ieškovų ne vėliau kaip per 30 dienų informuoti Savivaldybės įmonę, ar jie sutinka su Komisijos nustatyta buto pardavimo kaina, taip pat rašte buvo nurodyta, kad per nustatytą terminą nesusisiekus su Savivaldybės įmone ir nepasirašius buto įkainojimo akto, pardavimo procedūra bus laikoma nutraukta be atskiro pranešimo. Kadangi per nurodytą terminą ieškovai raštu nesusisiekė su Savivaldybės įmone dėl Komisijos nustatytos buto kainos ir ieškovų atstovui informavus, kad nustatyta buto kaina netinka, atsakovė buto pardavimo procedūra suėjus 30 dienų terminui laiko nutraukta.

Ieškovai pateiktu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę sudaryti ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovais už 51,70 Eur kainą, kuri yra numatyta LR valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ buto įkainojimo akte ir konvertuota iš Rusijos rublių į eurus per 60 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, o šio įpareigojimo neįvykdžius – skirti po 50 Eur baudos už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną. Tuo tarpu atsakovė ir tretieji asmenys teigia, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikas su išlygomis buvo nustatytas tik iki 1998-07-01, o 2000-10-12 įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001-­01-01, Privatizavimo įstatymas pripažintas netekusiu galios. Nuo 2015-01-01 Savivaldybei priklausančių butų pardavimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, kuriame ra įtvirtinta aiški formulė, pagal kurią apskaičiuojama savivaldybei priklausančių būstų pardavimo kaina ir jokie kiti teisės aktai nei teismo sprendimo priėmimo metu, nei sprendimo vykdymo metu, nei šiuo metu nereglamentuoja savivaldybei priklausančių butų pardavimo tvarkos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, būtina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifiką. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas – tai ne tik sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, bet ir viena valstybės socialinės-ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas – sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinis padarinys – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką. Dėl to teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017; 2015-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585-313/2015).

Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 šio įstatymo galiojimo laikas buvo su išlygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios. Tačiau pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jame įtvirtinta teisė asmenims, atitinkantiems sąlygas, privatizuoti savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas nepasibaigė. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad civilinėje teisėje teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Tai reiškia, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. negalioja atgaline tvarka, bei kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus įstatymų galiojimui, tačiau įstatymų galiojimo metu įgytos teisės ir pareigos neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos pagal šių teisių ir pareigų atsiradimo metu galiojančią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012).

Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybę įsigyti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą nustato Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai su ieškiniu dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022 kreipėsi 2021-12-09. Ginčui aktualios šio įstatymo redakcijos (2021-07-01 – 2021-12-31) 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo įtvirtinta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022 ieškovams buvo pripažinta teisė privatizuoti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame sprendime nurodyta, kad S. Č. ir A. Č., kurių palikimą priėmė ir reikalavimo teises perėmė bylos ieškovai L. Č., G. Č. ir T. Č., 1992 metais, t.y. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią ginčo butą privatizuoti ir atliko būtinus veiksmus šiai teisei realizuoti, tačiau buto privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta. Minėtu sprendimu nėra konstatuota, kad buto privatizavimo procedūra buvo neužbaigta dėl S. Č. ir A. Č. kaltės. Priešingai, sprendime nurodoma, kad atsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės) teiginiai apie buto privatizavimo dokumentų ydingumą nesudaro pagrindo abejoti dėl S. Č. ir A. Č. išreikštos valios įsigyti butą lengvatine tvarka, kaip ir nėra pagrindo teigti, kad pirkėjai nesutiko su buto įkainavimų bei pažymėta, kad būtent savivaldybei, kaip atsakingai už privatizaciją institucijai, kilo pareiga tinkamai informuoti pirkėjus apie tolimesnius jų veiksmus bei pabaigti pradėtą buto privatizavimą.

Taigi, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, teisiniai privatizavimo santykiai bei S. Č. ir A. Č. subjektinė teisė privatizuoti ginčo butą atsirado Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, o pasikeitus teisiniam reguliavimui ir teismo sprendimu tokią teisę pripažinus jų teisių perėmėjams ieškovams, turi būti įgyvendinama pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą tvarką.

Kaip jau minėta, ieškovų pateikto ieškinio dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022 pareiškimo metu galiojusi tvarka numatė, jog būstas parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 str. (2021-07-01 – 2021-12-31 redakcija). Butų privatizavimo įstatym o galiojimo metu jį detalizuojantis teisės aktas buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintos Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės, kurios, be kita ko, numatė parduodamų butų įkainojimo tvarką (6–11 punktai). Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, ieškovai į civilinę bylą Nr. e2-3245-465/2022 pateikė buto techninės apskaitos bylą, iš kurios matyti, kad butas 1992-02-13 buvo inventorizuotas Lietuvos Respublikos valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ (inventorizacinis numeris 12049) ir Buto įkainojimo aktą, iš kurio turinio matyti, kad jis atliktas remiantis minėtomis Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėmis. Minėtame akte yra apskaičiuota ir nurodyta ginčo buto kaina – 17 850 rublių. Pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepagrindė ir neįrodė, kad byloje esančiame Buto įkainojimo akte ginčo buto kaina būtų nustatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl negalėtų būti taikoma. Atsakovės teiginiai apie tai, kad minėtu aktu negalima remtis, nes jis yra nedatuotas ir nepasirašytas, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022 yra konstatuota, jog pradėjus buto privatizavimo procedūrą, S. Č. buvo sumokėjęs už buto privatizavimo dokumentų įforminimą, buvo atlikta buto inventorizacija, surašytas privatizuojamo buto įkainojimo aktas, kas patvirtina, jog buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta valia butą privatizuoti ir atlikti būtini veiksmai šiai teisei realizuoti. Todėl argumentai, kuriais kvestionuojamas Buto įkainojimo aktas, neturi įtakos nagrinėjamo ginčo išsprendimui.

Taigi, byloje esant pateiktam ginčo buto įkainojimo aktui, sudarytam pagal Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nustatytą tvarką, atsakovei nebuvo teisinio pagrindo pakartotinai nustatyti buto pardavimo kainą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintą turto vertės nustatymo tvarką, t.y. taikyti įstatymą teisiniams santykiams, kurie atsirado dar iki jam įsigaliojant.

Ieškovams teisė privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą pripažinta teismo sprendimu, todėl, kaip jau minėta, sprendžiant dėl buto kainos yra aktualūs Butų privatizavimo įstatymą įgyvendinantys aktai, kurie galiojo privatizavimo procedūros metu. Butų privatizavimo įstatymo įgyvendinimo tvarka buvo numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintose Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse, o ne Paramos įstatyme, kaip teigia atsakovė. Atsakovė nurodo, kad jokie kiti teisės aktai nei teismo sprendimo priėmimo nei jo vykdymo metu, nei šiuo metu nereglamentuoja savivaldybei priklausančių butų pardavimo tvarkos, įskaitant ir tai, kad nedetalizuoja Privatizavimo įstatyme galiojusios pardavimo kainos nustatymo tvarkos, o vienintelis teisės aktas, kuriame tokia situacija yra aptariama yra Paramos įstatymas. Tačiau teismas dar kartą pažymi, kad pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia ne tik tai, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. įstatymas negalioja atgaline tvarka (lex retro non agit), bet ir tai, kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus šių galiojimui. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, jog šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Taigi, atitinkamai, ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta jam galiojant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2013).

Atskirai teismas pažymi, kad tokios pačios pozicijos nagrinėjant analogišką bylą laikėsi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-20 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3426-294/2021 ir Vilniaus apygardos teismas 2022-04-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-785-430/2022. Teismai konstatavo, kad teisė ieškovui privatizuoti būstą buvo pripažinta teismo sprendimu, dėl to negali būti taikoma Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinta taisyklė ir iš naujo įvertinama būsto kaina.

Taigi, kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad Buto įkainojimo aktu buvo apskaičiuota ir nustatyta buto pardavimo kaina – 17 850 rublių. Ieškovų nurodoma Aktu paskaičiuota buto kaina, atlikus valiutos konvertavimą pagal byloje esantį 2023-11-29 Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento pateiktą išaiškinimą, sudaro 51,70 Eur. Minėtos sumos dydis bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo nuginčytas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pats Buto įkainojimo aktas būtų pripažintas negaliojančiu, todėl esant aiškiai jame nustatytai buto pardavimo kainai, konvertuotai į eurus, atsižvelgiant į tai, kad teisė privatizuoti butą pripažinta teismo sprendimu, dėl ko buto kaina turi būti nustatoma vadovaujantis buto privatizavimo metu galiojančiais teisės aktais, ieškovų reikalavimas yra tenkintinas ir atsakovė įpareigotina sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovais už 51,70 Eur kainą, per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovai taip pat prašo skirti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei po 50 Eur baudos už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Spręsdamas dėl tokio reikalavimo pagrįstumo, teismas pažymi, kad tokio pobūdžio reikalavimai gali būti reiškiami vykdymo procese (CPK LVII skyrius) arba sutartinių santykių atveju (CK 6.215 straipsnis). Kadangi nagrinėjamu atveju tarp šalių neegzistuoja sutartinis teisinis santykis ir šiuo metu nėra atliekamas priverstinis teismo sprendimo įvykdymas, teismas neturi pagrindo tenkinti tokį reikalavimą. Kartu pažymėtina, kad sprendimui įsiteisėjus ir atsakovei jo nevykdant, ieškovai turės galimybę savo teises ginti CPK 771 str. 6 d. nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamoje byloje ieškinys iš esmės patenkintas (atmestas tik išvestinis reikalavimas dėl baudos skyrimo). Ieškovai bylos nagrinėjimo eigoje patyrė sekančias bylinėjimosi išlaidas - 109 Eur žyminis mokestis ir 3 630 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintomis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“, nuostatomis, bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį ir sudėtingumą, taip pat į advokato sugaišto laiko sąnaudas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovų atstovo į šią civilinę bylą pateiktos advokato išlaidos yra mažintinos 50 procentų, kaip neprotingai didelės (3 630 Eur) iki 1 815 Eur sumos. Bendrai iš atsakovės ieškovų naudai yra priteistina 1 924 Eur (109+1 815) bylinėjimosi išlaidų.

Bylos nagrinėjimo eigoje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nebuvo patirta, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę, į.k. 111109233, sudaryti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovais L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) T. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) už 51,70 Eur (penkiasdešimt vieną eurą ir 70 ct) kainą, per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Reikalavimą dėl 50 Eur baudos skyrimo atsakovei už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, atmesti.

Priteisti ieškovams L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) T. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, į.k. 111109233, 1 924 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.