Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-110-1117/2022

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-01-28
Bylos Nr.: e2-110-1117/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-01199-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aida Stulpinienė
Ieškovas: M. J.
Atsakovas: L. V.
Advokatai: Rasa Valiukienė, Rita Lankutienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-110-1117/2022Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01199-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 2.4.4.5.1; 3.2.6.1 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 28 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,sekretoriaujant Inai Visockienei,dalyvaujant ieškovui M. J., jo atstovei advokatei Ritai Lankutienei,atsakovei L. V., jos atstovei advokatei Rasai Valiukienei,išvadą teikiančios institucijos atstovei Linai Petreikei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei L. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo:

1. Pakeisti 2018 m. lapkričio 21 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo sūnui M. V. priteisto išlaikymo dydį ir priteisti nepilnamečio M. V., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymui iš jo tėvo M. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

2. Nustatyti, kad M. J. bendrauja su sūnumi M. V. tokia tvarka:

Šalies argumentai

2.1 ne vėliau kaip prieš parą suderina su vaiko motina savo ketinimą aplankyti sūnų, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę, sutartu laiku vaiką pasiima ir grąžina. Bendraujant su sūnumi užtikrina jam saugią aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja, nevartoja alkoholio ir pan.);

2.2 bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, nekenkiant vaiko interesams, o motina tokiam bendravimui netrukdo;

2.3 pasiimdamas sūnų bendravimui iš jo gyvenamosios vietos, užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą pas save: drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.;

2.4 atsižvelgiant į sūnaus užimtumą ir pageidavimą, vežasi sūnų už Lietuvos ribų apie tai informavęs sūnaus motiną ne vėliau kaip prieš savaitę; veždamasis vaiką į užsienį tėvas savo sąskaita užtikrina visų reikiamų formalumų sutvarkymą: parūpina bilietus, vaiko kelionės dokumentus, sūnų apdraudžia reikiamomis draudimo formomis, paskiepija reikiamais skiepais ir pan.

Ieškinyje nurodė, kad su atsakove turi sūnų M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Telšių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad jis yra M. V. tėvas, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko motina L. V. jos nuolatinėje gyvenamojoje vieloje; iš jo sūnaus išlaikymui buvo priteistos periodinės kas mėnesį mokamos išmokos po 250 Eur nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesta administruoti vaiko motinai L. V.. Jis neturi galimybių mokėti prileistos išlaikymo sumos. Teismo sprendimu nebuvo nustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka, todėl bendravimas būna apsunkintas, ribojamas. Priimant prašomą pakeisti teismo sprendimą, jis neturėjo galimybes dalyvauti, ginti savo pozicijos, nes buvo išvykęs į užsienį, jam ten sunkiai sekėsi. Vaikui išlaikymas buvo priteistas nedetalizuojant jo poreikių ir kuris iš tėvų kokia dalimi prisidės. Priteistos išlaikymo sumos yra nepajėgus mokėti, skoloms vis didėjant jo finansinė padėtis tapo labai bloga, pasikeitė iš esmės. Jo paskaičiavimu, sūnaus gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, būtų galima užtikrinti tam tikslui išleidžiant bendrai per mėnesį| vidutiniškai apie 300 Eur: maistui 120 Eur, drabužiams ir avalynei 40 Eur, higienos reikmenims 20 Eur, sveikatos priežiūrai 20 Eur, su ugdymo įstaigos lankymu susijusioms išlaidoms 50 Eur, papildomas ugdymas ir lavinimas, būreliai 20 Eur, būsto išlaikymo ir transporto išlaidu dalis 30 Eur. Sūnui valstybė moka ne mažiau kaip 70 Eur išmoką. Dėl to, jam sūnaus išlaikymui mokant po 150 Eur per mėnesį, atsakovei prie sūnaus išlaikymo pinigais bereikėtų prisidėti tik 80 Eur. Jo pajamos yra minimalios, kadangi neturi sveikatos ieškotis geriau apmokamo darbo. (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre mokėsi 2019-2020 metais, įgijo elektriko specialybę. 2021 m. vasario 9 d. sudarė darbo sutartį su UAB „A. A." elektros instaliacijos montuotojo darbui. Jau daug metų yra diagnozuotos stuburo išvaržos, skrandžio refliuksas, dėl susirgimų kenčia skausmus, negali dirbti daugiau darbo valandų, viršvalandžių. Iš gaunamų pajamų turi užsitikrinti būtiniausius savo poreikius: nusipirkti maisto, drabužių, avalynę, užsitikrinti būsto išlaikymą. Dėl sveikatos problemų reikia pirkti vaistus, mokėti už vizitus pas gydytojus, tyrimus. Gyvena savo motinos namuose ir prie būsto išlaikymo, komunalinių patarnavimų apmokėjimo prisideda 100-150 Eur per mėnesį. Priteisus nepagrįstai per didelę išlaikymo sumą, o jam neturint galimybės tokios sumos mokėti, jis nebeišgali išsimokėti skolų, yra priverstas išgyvenimui vėl skolintis. Yra susidaręs išlaikymo vaikui įsiskolinimas 8876 Eur ir 976,40 Eur vykdymo išlaidų antstolei. Turi 2930 Eur skolą savo seseriai M. J., be to, 2021 m. liepos mėn. sudarė vartojimo kredito sutartį su NEO Finance, gavo 7000 Eur paskolą, kurios grąžinimui kas mėnesį reikia mokėti po 213 Eur. Nesant nustatytos jokios bendravimo su vaiku tvarkos, kyla dėl to problemų. Norėtų netrukdomas, neribojant tam laiko, bendrauti su sūnumi bent telefonu, turėti galimybę domėtis vaiko sveikata, jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, susitikimo su vaiku laikas neturėtų būti derinamas pagal atsakovės gyvenimo draugo nuotaikas ar darbo grafiką. Vaiko auklėjime jis norėtų dalyvauti kuo daugiau.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad į teismą nusprendė kreiptis, nes atsakovė neleidžia matytis su sūnumi, o 2018 m. priteisto išlaikymo suma yra per didelė. Jo nuomone, nuo tada kai buvo priteistas išlaikymas, vaiko poreikiai pasikeitė, padidėjo, nes vaikas auga, bet jis neturi galimybių mokėti priteisto išlaikymo. Maždaug vienerius metus dirba elektriku, per įvairias įdarbinimo agentūras yra siunčiamas į komandiruotes užsienyje. Komandiruotės trunka 4-6 savaites, tada grįžta į Lietuvą 2 savaitėms, darbo ir atostogų laikotarpiai gali būti ilgesni ar trumpesni, priklausomai nuo objekto, kuriame dirba. Teko dirbti Vokietijoje, Švedijoje, pastaruoju metu vėl Vokietijoje, yra siunčiamas ten, kur yra darbo objektas. Uždirba 1100 Eur per mėnesį, jeigu dirba 6 savaites, tai uždirba 1500 Eur, bet tada per 2 laisvas savaites pajamų negauna. Jis norėtų nevažinėti į komandiruotes užsienyje, dirbti Lietuvoje už 500 Eur ir susimažinti vaiko išlaikymui priteistą sumą, nes iš tų 500 Eur jam reikia pačiam pragyventi, nuomotis butą. Sveikatos būklė jam neleidžia dirbti ilgų valandų, turi tris stuburo išvaržas. Kadangi dabar važinėjasi į komandiruotes, nuomotis butą (duomenys neskelbtini) jam nėra tikslinga. Grįžęs iš užsienio apsistoja pas mamą, kur iš pasiskolintų pinigų įsirengė kambarį, pasistatė židinį. Jis turi skolų apie 10000 Eur ir išlaikymo įsiskolinimą taip pat apie 10000 Eur, tiksliai nežino. 7000 Eur vartojimo kreditą ėmė, nes planavo pirkti automobilį darbui, tačiau automobilio nenusipirko, tuos pinigus išleido kambario pas mamą remontui, kitoms reikmėms. Vaikui priteistą išlaikymą atskaito iš jo darbo užmokesčio, kai jis dirba. Sutiktų vaikui mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur. Vaiko išlaikymui per mėnesį 300 Eur nepakanka, bet jam gyventi irgi reikia. Pirma reikia jam susitvarkyti gyvenimą, o paskui galės daugiau teikti ir vaikui. Kitų išlaikytinių neturi. Atsakovė iš jo nori tik pinigų, o su vaiku bendrauti neleidžia. Jis vaiką iki 2 metukų su atsakove augino pats, paskui išvyko į Angliją. Išlaikymą vaikui teikė ir su vaiku bendravo, kol vaikui suėjo 3 metukai. Po skyrybų su atsakove, jis pradėjo vartoti alkoholį, neteko Anglijoje darbo, gyveno praktiškai gatvėje, todėl nebegalėjo teikti išlaikymo vaikui, apie teismo procesą nieko nežinojo. Kai sužinojo apie teismo sprendimą, apskundimo terminai jau buvo pasibaigę. Su vaiku matėsi 2021 m. vasarą 2 kartus. Sūnus su juo susitikti nori. Jis norėtų, kad teismas patvirtintų tokią bendravimo tvarką, kad kai jis praneša atsakovei, jog nori susitikti su vaiku, L. V. turėtų jam leisti su vaiku susitikti. Būnant Lietuvoje jis norėtų vaiką pasiimti 1-2 dienom arba tiek, kiek norėtų pats vaikas. Laiką jie leistų pas jo mamą, kur jis gyvena. Taip pat norėtų vaiką išsivežti į užsienį savo komandiruotės laikotarpiui, prisitaikytų prie vaiko atostogų grafiko. Jeigu turėtų draugę, tai ji prižiūrėtų vaiką, kol jis būtų darbe, o po darbo sūnumi rūpintųsi pats. Jis nieko konkrečiai negali pasakyti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nes nežino, kur jis bus apsistojęs, kokioje šalyje bus komandiruotės ir kokios jos bus trukmės. Tiesiog atsakovė turėtų būti įpareigota duoti vaiką tada, kai jis praneša, kad nori susitikti ar išsivežti. Ryšio priemonėmis su vaiku nebendrauja. Nors nupirko vaikui telefoną, tačiau paskambinus niekas neatsiliepia. Jis norėdavo susitikti su vaiku, bet atsakovė pasakydavo, kad bendrauti galės tik po teismo sprendimo. Į vaiko teisių apsaugos instituciją dėl tarpininkavimo, pagalbos suorganizuoti bendravimą su vaiku, nesikreipė. Neįsivaizduoja, kaip tokią bendravimo tvarką, kokia yra nurodyta ieškinyje, vykdytų antstolis.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad M. J. išlaikymo vaikui negalėjo teikti dėl objektyvių aplinkybių, jis ilgą laiką nedirbo, susidarė įsiskolinimai. Vaiko išlaikymui yra pakankama 300 Eur suma, be to dar yra skiriama 70 Eur išmoka iš valstybės. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka yra paremta šalių susitarimu, tačiau, akivaizdu, jog ieškovas su atsakove geranoriškai šiuo klausimu nesusitaria. Ieškovui yra sudėtinga suformuluoti tikslią jo bendravimo su sūnumi tvarką, tai priklauso nuo jo darbo komandiruotėse trukmės. Dėl to prašo teismo išeiti už ieškinio ribų ir savo nuožiūra nustatyti konkrečią ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini). su ieškovu susilaukė sūnaus M. V.. Nesusiklosčius jų santykiams, nutrūkus bendram gyvenimui, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo nustatė ieškovo tėvystę M. V. atžvilgiu, vaiko gyvenamąją vietą nustatė kartu su ja bei iš M. J. priteisė sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį po 250 Eur, nustatant, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise administruos ji. Nagrinėjant minėtą bylą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai M. J. buvo įteikti tinkamai. Teismas konstatavo, kad M. J., žinodamas apie iškeltą civilinę bylą, privalėjo jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, privalėjo veikti, siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kadangi M. J. visiškai nesidomėjo bylos eiga, nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, vengė atvykti į teismą ir net siekė vilkinti teismo procesą, todėl jokios jo teisės bylos nagrinėjimo metu negalėjo būti pažeistos. Ieškinyje nurodyta suma, reikalinga vaiko išlaikymui yra abstrakti ir neatitinkanti realios situacijos. Ieškovas nesidomi vaiko gyvenimo aktualijos, jo sveikatos būkle ir realiais sūnaus poreikiais, todėl akivaizdu, jog nenutuokia, kokia išties reikalinga suma vaiko išlaikymui per mėnesį. M. V. lanko lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)". Darželyje vyksta įvairūs renginiai, už kuriuos yra renkamos piniginės lėšos. Vaikas papildomai lanko anglų kalbos pamokėles, kurios yra mokamos. Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. sūnus pradės lankyti mokyklą, todėl išlaidos, skirtinos vaiko išlaikymui, dar padidės. Sūnų teks aprūpinti įvairiomis mokyklinėmis prekėmis, nupirkti sportinę aprangą, kanceliarines priemones bei kt. Vaikas turi sveikatos problemų. Dėl sparčiai besivystančios trumparegystės jis turi nešioti akinius ir kas vakarą lašinti vaistus į akis. Vieni akiniai vidutiniškai kainuoja apie 250 Eur, tačiau būna, kad per metus tenka įsigyti ir dvejus akinius. Akių lašai valstybės nėra kompensuojami, todėl juos turi pirkti iš savo lėšų. Dažni vizitai pas gydytojus ar kitus specialistus reikalauja nemažai papildomų išlaidų. Viena iš ieškovo skolų yra išlaikymo įsiskolinimas vaikui. Ieškovas ieškinyje nenurodo, kokiu tikslu buvo paimtas 7000 Eur vartojimo kreditas, jokiais objektyviais įrodymais nepagrindžia šio kredito būtinumo ir reikalingumo. Ieškovas yra jaunas, darbingo amžiaus žmogus, įgijęs elektriko profesiją. Nurodyti sveikatos sutrikimai neužkerta kelio ieškovui dirbti ar ieškoti geriau apmokamo darbo. Jos turimais duomenimis M. J. piktnaudžiauja alkoholiu, yra agresyvus, nesukalbamas ir itin sunkaus būdo žmogus, dėl to keičia darbo vietas. Ji augina dar vieną nepilnametį vaiką - dukrą G. V., kuriai taip pat reikalingas išlaikymas. Dirba, pajamos nėra labai didelės, tačiau visais įmanomais būdais stengiasi užtikrinti savo vaikams kuo palankesnes sąlygas jų augimui, vystymuisi, ugdymuisi bei sveikatai. Nekilnojamojo turto neturi. Pasinaudojusi gautu vartojimo kreditu įsigijo automobilį, kuris yra būtinas vykimui į darbą bei vežant vaikus į ugdymo įstaigas. Ieškovas nesidomi sūnumi, nerodo net minimalių pastangų, kaip galėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Neprieštarauja, kad būtų nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka, tačiau ieškinyje nurodytos bendravimo sąlygos yra nepriimtinos. Nesutinka, kad ieškovas sūnų galėtų išsivežti į bet kurią užsienio valstybe, kadangi tarp tėvo ir vaiko nesant artimo ryšio, vaikui nebūtų suteikiamas reikiamas saugumas. Kitos ieškinyje nurodytos bendravimo sąlygos yra abstrakčios, nedetalizuotos, paremtos vien jos ir ieškovo susitarimu, todėl jos negali būti traktuojamos ir patvirtinamos kaip konkreti bendravimo su vaiku tvarka.

Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad prieš kreipiantis į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, ji bandė su atsakovu susitarti, kad šis apmokėtų bent vaiko darželį. M. J. nesutiko, todėl ji kreipėsi į teismą ir 2018 m. išlaikymas vaikui buvo priteistas. Nuo tada jokių žinių iš ieškovo, noro bendrauti su vaiku nebuvo, iki tol, kol ji 2021 m. liepos mėn. gavo pranešimą dėl mediacijos. Nesutinka su reikalavimu dėl išlaikymo vaikui dydžio sumažinimo, nes sūnaus poreikiai, jam augant, tik didėja, viskas brangsta. Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. sūnus pradės lankyti pirmą klasę mokykloje, tuomet išlaidos dar labiau padidės, reikės uniformos, mokymosi priemonių, pratybų. Vaikas turi sveikatos problemų, periodiškai lankosi pas akių gydytoją, yra paskirti akiniai, 2 kartus per dieną lašinami vaistai į akis. Vienerių akinių kartais metams neužtenka, vis tenka juos keisti. Akiniai kainuoja apie 150 Eur, net neimant geriausio stiklų varianto. 2021 m. gruodžio 19 d. buvo pas gydytoją, kuris pasakė, kad vėl reikia naujų akinių. Vaikas šiuo metu lanko priešmokykinę grupę darželyje, papildomai lanko šokių ir anglų kalbos pamokėles, kurios yra mokamos. Ji asmeniškai vaiko poreikiams išleidžia apie 300 Eur per mėnesį. Nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas, ji iš atsakovo darbovietės yra gavusi gal 6-7 išlaikymo įmokas, nes atsakovas arba nedirba, arba yra nedarbingume. Išlaikymo išieškojimas vykdomas per antstolį, yra susidaręs apie 10000 Eur įsiskolinimas. Ji dirba UAB “(duomenys neskelbtini)”, darbo užmokestis sudaro 600-700 Eur per mėnesį. Gauna išmokas vaikui po 70 Eur. Turi dar vieną nepilnametį vaiką. Su dviem vaikais gyvena nuomojamame bute. Ieškovas visiškai nežino vaiko poreikių, nėra su juo bendravęs. 2021 m. vasarą ieškovas jai paskambino, pasakė, kad nori apipirkti vaiką mokslo metams. Susitikus, ieškovas nupirko vaikui telefoną, kurio vaikas nenaudoja. Ji nesutinka, kad ieškovas vaiką kažkur išsivežtų kelioms dienoms, jau nekalbant apie išsivežimą į užsienį. Nerealu, kad ieškovas sugebėtų pasirūpinti vaiku, nes iki šiol yra bendravęs su juo 2 kartus po 20 min. Realiai vaikas tėvą žino tik iš nuotraukų, apie jį nekalba ir tėčiu nevadina. Telefonu sūnus su tėvu nebendrauja. Nuo telefono nupirkimo ieškovas skambino kelis kartus, bet tai buvo dieną, kai vaikas darželyje, ir naktį. Paskutinį kartą skambino 2021 m. rugsėjo 1 d., norėjo vestis vaiką į kavinę, bet ji iš balso pajuto, kad ieškovas yra neblaivus, todėl vaiko nedavė. Mano, kad yra reikalingas kažkoks pereinamasis laikotarpis, kuomet galėtų bendrauti po 1-2 valandas jai dalyvaujant, kad vaikas priprastų prie tėvo, jie pažintų vienas kitą. Tikrai neišleistų vaiko vieno pačio su ieškovu, nes pvz. jis, palikęs vaiką žaidimų aikštelėje, gali nueiti kur nors gerti alaus. Ieškovui reikėtų išklausyti tėvystės įgūdžių kursus, nes jis neįsivaizduoja, ką reiškia rūpintis vaiku.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių galėtų būti sumažintas šalių nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydis nėra. Nuo teismo sprendimo priėmimo vaiko poreikiai tikrai nesumažėjo, o tik padidėjo ir ateityje, kuomet vaikas pradės lankyti mokyklą, tik didės. Be būtiniausių poreikių užtikrinimo reikalingos lėšos ir M. V. sveikatos priežiūrai, vizitams pas gydytojus, vaistams, akiniams. Atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis, gaunantis pakankamai normalų atlyginimą, neturintis kitų išlaikytinių, todėl gali teikti priteistą išlaikymą vaikui. Įsiskolinimai, kurių turi ieškovas, susidarė dėl jo paties elgesio, neatsakingo požiūrio. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku tačiau jo siūloma tvarka yra nekonkreti ir nepriimtina. Tarp vaiko ir tėvo nėra emocinio ryšio, vaikas tėvą matė 2 kartus. Pritaria atsakovės nuomonei, kad yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, kad vaikas pažintų tėvą, jie užmegztų ryšį, bendravimą.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad nepritaria išlaikymo dydžio sumažinimui, tai prieštarautų vaiko interesams. Priteista suma yra reikalinga vaiko poreikių patenkinimui. Turėtų būti nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, tačiau reikėtų, jog būtų numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį bendraujama 1-2 valandas. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojos buvo nuvykusios į atsakovės šeimą, bendravo su nepilnamečiu M. V.. Vaikas teigė, jog žino, kas yra jo tėtis, pažįsta iš nuotraukų, tačiau daugiau nieko nurodyti negalėjo. Tarp vaiko ir tėvo nėra emocinio ryšio, vaikas tėvą matė kelis kartus. Siūlytų ieškovui išklausyti tėvų įgūdžių kursus, tam reikėtų savarankiškai kreiptis į Telšių socialinių paslaugų centrą, kur nuolat yra organizuojamos grupės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo

Šalys turi nepilnametį vaiką M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu nustatyta, kad M. J. yra vaiko M. V. tėvas, o M. V. yra M. J. vaikas; nepilnamečio vaiko M. V. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. V.; iš M. J. priteistas išlaikymo įsiskolinimas 1365 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d.; iš M. J. priteistas išlaikymas vaikui M. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasment indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesta administruoti vaiko motinai L. V..

Ieškovas prašo pakeisti minėtu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš jo sūnaus išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaikų poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamų atveju, jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko M. V. poreikiai iš esmės sumažėjo, nėra. Priešingai, pats ieškovas pripažino, jog vaiko poreikiai, jam augant, tik didėja. Kai teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas, vaikas buvo 3 metų amžiaus, lankė ugdymo įstaigą, jau tada nustatyta, jog vaikas turi sveikatos problemų, reikalingi akiniai, vizitai pas gydytojus. Šiuo metu vaikas yra 6 metų amžiaus, lanko priešmokyklinę grupę darželyje, mokamus anglų kalbos bei šokių būrelius. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. M. V. pradės lankyti mokyklą, todėl akivaizdu, jog išlaidos vaiko poreikiams tik didės. Be to, situacija dėl sveikatos būklės taip pat nėra pasikeitusi, vaikui reikalinga periodiškai keisti akinius, yra lankomasi pas gydytojus, kasdien vartojami vaistai, ką patvirtina atsakovės pateikti medicininiai dokumentai. Tai, jog atsakovė nurodė vaiko poreikiams išleidžianti apie 300 Eur visiškai nepatvirtina, jog tokios sumos pakanka visų būtinų vaiko poreikių patenkinimui. Atsakovė nurodo, jog taupo, neperka netgi geriausio akinių varianto būtent dėl finansinių sumetimų. Iš pateiktų akinių užsakymų ir kvito matyti, jog vienerių akinių kaina būna nuo 230 Eur iki 270 Eur, be to, juos atsakovė perka išsimokėtinai, kas nurodyta užsakymų atitinkamose grafose. Atsakovės vaiko išlaikymui skiriama suma yra adekvati jos gaunamoms pajamoms, t. y. iš 600-700 Eur darbo užmokesčio bei gaunamų išmokų už vaikus (po 70 Eur) ji turi išlaikyti save, du nepilnamečius vaikus. Akivaizdu, jog daugiau lėšų skirti vieno vaiko išlaikymui ji realiai negali, tačiau tai nereiškia, jog tokia pačia dalimi prie vaiko išlaikymo neturi prisidėti tėvas.

Ieškinyje nurodoma neva vaiko poreikiams per mėnesį yra pakankama 300 Eur suma, pateiktas preliminarus paskaičiavimas kiek kokiems poreikiams skiriama, tačiau toks paskaičiavimas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Ieškovo nurodomos išlaidos vaiko sveikatos priežiūrai, su ugdymu susijusioms išlaidoms, būsto išlaikymo, transporto išlaidos yra neadekvačios pagal vaiko amžių, sveikatos priežiūros poreikius bei ekonominę situaciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vaikui būsto išlaikymui ir transporto išlaidoms ieškovas nurodo pakankant 30 Eur sumos per mėnesį, tačiau nurodydamas savo išlaidas teigia, jog jam būsto išlaikymui kas mėnesį reikalinga 100-150 Eur suma. Teismo posėdžio metu pats ieškovas pripažino, jog vaiko poreikių patenkinimui nepakanka 300 Eur sumos.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal kasacinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys) visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties Nr. e3K-3-70-969/2018, 27 punktas).

Taigi, šiuo atveju iš ieškovo vaiko išlaikymui priteista 250 Eur per mėnesį suma atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Praėjus 3 metams po sprendimo priėmimo, jokių faktinių aplinkybių, kad vaiko M. V. poreikiai yra iš esmės sumažėję, nenustatyta, todėl šiuo pagrindu priteisto išlaikymo dydis nekeistinas.

Ieškovas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui dydžio sumažinimo grindžia ir tuo, jog iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Iš Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo turinio matyti, jog nagrinėtoje civilinėje byloje M. J. elgėsi pasyviai, žinodamas apie teismo procesą jame nedalyvavo, įrodymų neteikė, bylos duomenimis nuo 2017 m. gruodžio 1 d. buvo deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Paties ieškovo teigimu tuo metu, jis buvo netekęs Anglijoje darbo, gyveno praktiškai gatvėje. Šiuo metu į bylą ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad M. J. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini)profesinio rengimo centre mokėsi elektriko specialybės. Laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. ieškovas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos išmokų negavo. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus sprendimu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. M. J. skirta 122 Eur per mėnesį socialinė išmoka. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. ieškovas nuomojosi butą (duomenys neskelbtini) už 210 Eur mėnesį mokestį, sutartis buvo sudaryta 12 mėn. laikotarpiui. Pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. darbo sutartį ieškovas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, už mėnesį gavo 270,61 Eur darbo užmokestį. Už 2020 m. laikotarpį ieškovo deklaruotos pajamos sudarė 843,75 Eur. Nuo 2020 m. gegužės 20 d. M. J. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Pagal 2021 m. vasario 9 d. darbo sutartį ieškovas įsidarbino UAB „A. A.“ elektros instaliacijos montuotoju. Iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2021 m. liepos 31 d. jo pajamas iš darbo veiklos per mėnesį sudarė vidutiniškai apie 870 Eur. Šiuo metu atsakovas yra dirbantis, paties teigimu dirba elektriku įvairiuose objektuose užsienyje, į kuriuos yra komandiruojamas Lietuvoje veikiančių įdarbinimo agentūrų. Darbo užmokestis sudaro apie 1100 Eur per mėnesį, priklausomai nuo komandiruočių trukmės. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ieškovas neturi, nurodo gyvenantis pas mamą, kur iš pasiskolintų pinigų įsirengė kambarį. Kitų išlaikytinių neturi. 2018 m. rugpjūčio 31 d. medicininiame pažymėjime nurodyta, kad M. J. diagnozuotos stuburo išvaržos, kartojasi skausmų paūmėjimai, tikslinga riboti sunkų fizinį krūvį ir ilgas darbo valandas. Iš 2010 m. kovo 23 d. Palangos VRS „Palangos gintaras“ epikrizės matyti, kad M. J. diagnozuotos juosmens-kryžmens rezginio ligos, tarpslankstelinių diskų išvaržos, taikytos reabilitacinės procedūros. 2021 m. rugpjūčio 12 d. M. J. diagnozuota GERL (II) (refliuksas). Ieškovas turi skolinių įsipareigojimų: antstolės G. Mankevičienės 2021 m. rugpjūčio 26 d. pažymoje nurodyta, kad įsiskolinimas L. V. sudaro 8876 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 20 Eur ir 976,40 Eur vykdymo išlaidų; pagal paskolos raštelius M. J. yra skolingas M. J. 2930 Eur; pagal 2021 m. liepos 13 d. vartojimo kredito sutartį ieškovas yra skolingas NEO Finance , AB 7000 Eur, vartojimo kredito sutarties trukmė 54 mėn., kas mėnesį mokamos 213 Eur įmokos; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai yra susidaręs 615,60 Eur įsiskolinimas dėl išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų.

Nors pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas turi sveikatos problemų, tačiau yra darbingo amžiaus, dirbantis, nedarbingumo lygis jam nenustatytas. Jo paties nurodytas gaunamo darbo užmokesčio dydis (1100 Eur) yra nemažas, kitų išlaikytinių jis neturi. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog skolintis iš sesers ir NEO Finance buvo būtina, detaliai nenurodė kokioms reikšmėm išleido apie 10000 Eur sumą. Išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs taip pat dėl paties ieškovo neatsakingo elgesio, t.y. nuo 2018 m. sausio 1 d. jis neteikė išlaikymo vaikui, dėl ko buvo priteistas 1365 Eur išlaikymo įsiskolinimas bei išlaikymas periodinėmis išmokomis. Atsakovės teigimu, ką realiai patvirtina ir antstolės G. Mankevičienės pažyma, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (per 3 metų laikotarpį) ieškovas yra sumokėjęs tik 6-7 išlaikymo įmokas. Objektyvių duomenų, kad tuo laikotarpiu jis negalėjo dirbti, gauti pajamų, nepateikė.

Atsakovė dirba(duomenys neskelbtini), UAB, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. jos darbo užmokestis vidutiniškai sudarė apie 560 Eur per mėnesį. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba mokėjo atsakovei 72 Eur vaiko išlaikymo išmoką. Atsakovė nekilnojamojo turto neturi. L. V. nuosavybės teise priklauso automobilis Volvo XC90 (pirmosios registracijos data 2006 m.). Pagal 2021 m. kovo 3 d. vartojimo kredito sutartį L. V. turi kreditorinį įsipareigojimą BIGBANK AS filialui, kredito suma 5800 Eur, kredito grąžinimo terminas iki 2027 m. rugpjūčio 17 d., kas mėnesį mokama įmoka 101 Eur. Šios aptartos aplinkybės rodo, jog šalių turtinė padėtis yra panaši, ieškovo gaunamas darbo užmokestis yra netgi didesnis, tačiau atsakovė iš gaunamų pajamų nuolat išlaiko ir nepilnametį sūnų, prie kurio išlaikymo ieškovas prisideda tik epizodiškai.

Teismo vertinimu, jokio esminio M. J. turtinės padėties pasikeitimo (pablogėjimo), dėl kurio turėtų būti sumažintas teismo sprendimu priteistas išlaikymas vaikui, nėra. Ieškovas viena iš išlaikymo dydžio sumažinimo priežasčių nurodė tai, jog norėtų gyventi Lietuvoje, nevažinėti į komandiruotes, sutiktų gauti ir mažesnį atlyginimą, jei tik išlaikymas vaikui būtų sumažintas ir liktų pinigų jo poreikiams, buto nuomai, kad nereikėtų gyventi pas mamą. Ieškovo siekis sumažinti mokėtino išlaikymo vaikui dydį, nesant tam objektyvių pagrindų, o siekiant gerovės sau, vertintinas kaip prieštaraujantis vaiko interesams. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta ieškovo reikalavimą sumažinti priteistą išlaikymą sūnui nepagrįstu, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. V. tvarkos nustatymo. Ieškovas nurodo, jog atsakovė neleidžia jam bendrauti su vaiku, todėl jis nori, jog būtų nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovė su ieškinyje nurodyta prašoma nustatyti M. J. bendravimo su sūnumi M. V. tvarka nesutinka, tačiau neprieštaravo, jog bendravimo su vaiku tvarka apskritai būtų nustatyta.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas; kt.).

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad realiai bendravimas tarp ieškovo M. J. ir jo sūnaus M. V. nevyksta. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendime nurodyta, kad tėvas su vaiku nebendrauja nuo 2018 m. sausio 1 d. Abi šalys patvirtino aplinkybę, jog ieškovas nuo sprendimo įsiteisėjimo su vaiku matėsi 2 kartus 2021 m. vasarą po keliolika minučių, dalyvaujant atsakovei. Vaikas tėvą pažįsta tik iš nuotraukų, su juo nebendrauja, tėčiu nevadina. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog tarp vaiko ir tėvo nėra susiklostę emociniai ryšiai, stabilūs vaiko ir tėvo santykiai.

Šalys gera valia dėl tėvo bendravimo su vaiku nesusitaria. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).

Teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

Ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, teismo vertinimu, yra nekonkreti ir neaiški, paremta šalių susitarimu, nors, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, jų nebendravimo laikotarpį, geranoriškas susitarimas mažai tikėtinas. Tai, jog ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka yra per daug abstrakti, ir realiai negalėtų būti vykdoma antstolio, jeigu tokią tvarką teismas patvirtintų, pripažino ir pats ieškovas. Be jokios abejonės, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime, ugdyme. Jokių duomenų, kad bendravimas su tėvu kenkia nepilnamečio M. V. interesams teismas nenustatė. Tokių aplinkybių nenurodė nei atsakovė, nei išvadą teikiančios institucijos atstovė. Siekiant eliminuoti konfliktų tarp šalių galimybę, teismas pritaria ieškovės atsiliepime į ieškinį išdėstytai pozicijai, kad nustatoma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka turi būti kuo konkretesnė ir detalesnė. Šeimos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu taip pat prašė teismo tėvo bendravimo su vaiku tvarką nustatyti savo nuožiūra, nurodant konkrečias datas ir laikus, kada ieškovas gali bendrauti su sūnumi.

Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

Visgi, įvertinus faktinę situaciją, jog tarp ieškovo iš vaiko reikalinga sukurti ryšį tarp tėvo ir sūnaus, jį sustiprinti, teismo vertinimu, yra reikalingas bendravimo tvarkos pereinamasis laikotarpis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012). Nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika reiškia, kad pereinamojo laikotarpio nustatymas tam tikrais atvejais yra galimas.

Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Šiuo atveju tėvo ir vaiko ryšiai nėra susiklostę, jų bendravimas iki šiol buvo trumpas ir epizodiškas, todėl staigus, ilgos trukmės, intensyvus tėvo bendravimas su vaiku gali pažeisti vaiko interesus. Tiek atsakovė, tiek išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog šiuo atveju būtų reikalingas pereinamasis laikotarpis, bendraujama po 1-2 val. dalyvaujant vaiko mamai, kad M. V. susipažintų su tėvu, susiformuotų jų tarpusavio ryšys ir tuomet būtų galima pereiti prie dažnesnio bendravimo, nebedalyvaujant vaiko motinai. Teismas su tokia išvadą teikiančios institucijos pozicija sutinka ir sprendžia, jog 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis yra būtinas tinkamam vaiko bendravimui su tėvu užtikrinti. Pažymėtina, jog ieškovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą teismo nustatyta tvarka bendrauti su vaiku. Po 6 mėnesių pereinamojo laikotarpio, nustatytinas ilgesnės trukmės vaiko bendravimas su tėvu.

Ieškovas šiuo metu tam tikrais laikotarpiais gyvena užsienyje, išvyksta į komandiruotes skirtingose šalyse ir skirtingiems laikotarpiams, tačiau epizodiškai grįžta į Lietuvą, turi 2-4 savaites atostogų, per kurias ir organizuotinas kontaktinis vaiko ir tėvo bendravimas. Nepaisant to, ar ieškovas yra užsienyje, ar Lietuvoje, nustatytinas konkretus tėvo bendravimo su vaiku telefonu ar kitomis nuotolinėmis ryšio priemonėmis laikas. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog tėvas yra nupirkęs sūnui telefoną, todėl yra sąlygos užtikrinti nuotolinį ieškovo bendravimą su vaiku.

Ieškovui išaiškintina, kad ir be atskiro teismo sprendimo, jis turi teisę dalyvauti vaiko auklėjime, domėtis ugdymo procesu, savarankiškai susisiekiant su vaiko ugdymo ar mokymosi įstaigomis, turi teisę ir pareigą rūpintis vaiko sveikatos priežiūra, domėtis vaiko ligos eiga. Be to, ieškovui siūlytina išklausyti ir tėvystės įgūdžių kursus, organizuojamus Telšių socialinių paslaugų centre, Telšiuose, Džiugo g. 6.

Teismas pažymi, jog ganėtinai ilgą laiką (4 metus) vaiko gyvenime nebuvus nuolatinio tėvo bendravimo su sūnumi, reikalingos didesnės šalių pastangos, siekiant užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius. Pažymėtina, jog nuo 2018 m. iki šio teismo sprendimo priėmimo, ieškovas nerodė jokios iniciatyvos bendrauti su vaiku, nedalyvavo vaiko gyvenime, dėl tarpininkavimo ir bendradarbiavimo, kad būtų užtikrinta jo teisė bendrauti su sūnumi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą nesikreipė. Dėl to, teismo sprendimo vykdymo metu, šalims siūlytina bendrauti su Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos specialistais, konsultuotis dėl bendravimo su vaiku metu kylančių klausimų. Be to, išlieka teisė ir galimybė šalims geranoriškai susitarti dėl kitokios (papildomos, dažnesnės) bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas nenustato ieškovui galimybės vaiką išsivežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, nes jo darbo vietos (kokioje šalyje dirbs), gyvenimo sąlygos, komandiruočių trukmė, vaiko priežiūros sąlygos, tuo metu, kai ieškovas dirba, nėra aiškios. Pats ieškovas neturi aiškios vizijos, kaip jis, išsivežęs vaiką į užsienį, juo pasirūpintų nepertraukiamą, pakankamai ilgą laikotarpį. Visgi tai nekliudo, praėjus pereinamajam laikotarpiui, šalims geranoriškai susitarti dėl vaiko nakvynės pas tėvą ar vykimo į užsienį su tėvu. Be to, bet kuri šalis, gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, jeigu bus pasikeitusios aplinkybės ir šiuo teismo sprendimu nustatyta tvarka neatitiks šalių ir jų nepilnamečio vaiko poreikių. Įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintinas ir M. J. bendravimo su sūnumi M. V. tvarka nustatytina (CK 3.170 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškinio reikalavimą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo atmesti.

Nustatyti ieškovo M. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. V. bendravimo tvarką:

1. Ieškovas M. J. bendrauja su sūnumi M. V. nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, kompiuterinėmis bendravimo programomis) vieną kartą per savaitę, kiekvieną trečiadienį nuo 18.30 val. iki 19.30 val.

2. Nustatytinas šešių mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pereinamasis ieškovo M. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. V. kontaktiniu būdu laikotarpis, kurio metu ieškovas sūnumi bendrauja taip:

2.1. Ieškovas M. J. apie savo grįžimą į Lietuvą informuoja atsakovę L. V. SMS žinute ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki jo grįžimo į Lietuvą.

2.2. Ieškovui M. J. būnant Lietuvoje, pradedant pirmu savaitgaliu nuo ieškovo grįžimo, ieškovas su sūnumi M. V. bendrauja kas antrą šeštadienį nuo 11 val. iki 13 val., kartu dalyvaujant ir atsakovei. Atsakovė L. V. nurodytu laiku pristato vaiką į ieškovo gyvenamąją vietą arba kitą nurodytą vietą Telšiuose (pvz. pramogų, laisvalaikio leidimo vietą, žaidimų aikštelę ar pan.).

2.3. Ieškovas M. J. apie ketinimą susitikti su vaiku 2.2 punkte nurodytu laiku privalo pranešti atsakovei L. V. SMS žinute iki tos savaitės, kurios šeštadienį turi teisę pasimatyti su vaiku, ketvirtadienio 20 val., nurodydamas konkrečią vietą Telšiuose, į kurią vaikas turi būti pristatytas.

3. Praėjus pereinamajam 2 punkte nurodytam laikotarpiui, ieškovas su sūnumi kontaktiniu būdu bendrauja taip:

3.1. Ieškovas M. J. apie savo grįžimą į Lietuvą informuoja atsakovę L. V. SMS žinute ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki jo grįžimo į Lietuvą;

3.2. Ieškovui M. J. būnant Lietuvoje, pradedant pirmu savaitgaliu nuo ieškovo grįžimo, ieškovas su sūnumi M. V. bendrauja kas antrą šeštadienį nuo 10 val. iki 16 val., nebedalyvaujant atsakovei. Atsakovė L. V. nurodytu laiku pristato vaiką į ieškovo gyvenamąją vietą arba kitą nurodytą vietą Telšiuose (pvz. pramogų, laisvalaikio leidimo vietą, žaidimų aikštelę ar pan.). Po tėvo bendravimo su vaiku atsakovė pasiima vaiką iš ieškovo nurodytos vietos Telšiuose.

3.3. Ieškovas M. J. apie ketinimą susitikti su vaiku 3.2 punkte nurodytu laiku privalo pranešti atsakovei L. V. SMS žinute iki tos savaitės, kurios šeštadienį turi teisę pasimatyti su vaiku, ketvirtadienio 20 val., nurodydamas konkrečią vietą Telšiuose, kuriuo vaikas turi būti pristatytas.

4. Jeigu ieškovas 2.3 ir 3.3 punktuose nurodyta tvarka nepraneša atsakovei apie ketinimą susitikti su vaiku, susitikimas neorganizuojamas.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Aida Stulpinienė