Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-03-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-98-651/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-25
Bylos Nr.
eAN2-98-651/2026
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00904-2025-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
G. F.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-98-651/2026Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00904-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.9.2; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 27 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas 2025 m. lapkričio 7 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą G. F. už tai, kad ji 2025 m. lapkričio 7 d., 18.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios maksimali leistina masė 2 500 kg, ir tempė priekabą „Westfalia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios maksimali leistina masė 1 200 kg, bendra junginio didžiausia masė – 3 700 kg, neturėdama teisės vairuoti tokios rūšies junginio. Tokiu būdu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimą.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2025 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14169-2025 G. F. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjos G. F. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-14169-2025 paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. F. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-14169-2025, t. y. panaikinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

4.1. Skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, itin reikšmingos aplinkybės yra padarytų veiksmų ir juos padariusio asmens pavojingumas. Apylinkės teismas visiškai nevertino paties padaryto pažeidimo, jo konkrečių aplinkybių, įrodančių mažesnį padarytos veikos pavojingumą ir dėl to nepagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonės. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, atsižvelgiant į taikytinų administracinės atsakomybės priemonių griežtumą, yra vienas iš mažiausiai pavojingų iš numatytų šiame straipsnyje. Tokia pat išvada darytina ir atsižvelgiant į nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, skiriamas už kitus su transporto priemonių vairavimu susijusius administracinius pažeidimus, pavyzdžiui ANK 420 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje. Būtent ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas apima akivaizdžiai skirtingo pavojingumo veikas. Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti apima ir atvejus, kad asmuo vairuoja transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti asmuo nebuvo įgijęs. Toks asmuo neturi nustatyta tvarka patikrintų ir pripažintų Kelių eismo taisyklių, saugaus eismo keliuose teorinių ir praktinių žinių ir įgūdžių vairuoti transporto priemonę. Tokio asmens vairavimas ir toks asmuo kelia didžiausią pavojų kelyje tiek kitiems eismo dalyviams, tiek pačiam sau. Taigi, nors minėtos veikos pavojingumas yra neabejotinai didesnis, nei kitais atvejais, numatytais ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tačiau už ją pagal numatytą sankciją gali būti skiriama ne didesnė nei keturių šimtų penkiasdešimt eurų bauda, o privalomai skiriamas administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas tokiam asmeniui, t. y. asmeniui ir taip neturinčiam teisės vairuoti, apskritai nepadarytų iš esmės jokio tokia sankcija siekiamo poveikio.

4.2. Taip pat nurodoma, kad šiuo atveju, konkrečios vairuojamos motorinės transporto priemonės su junginiu kategorija iš esmės atitiko apeliantės turimą teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, kokia ir nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tik nebuvo išlaikyto įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzamino akcinėje bendrovėje „Regitra“. Pagal SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą, turint B kategoriją galima vairuoti automobilį, kurio didžiausia leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius. Turint tą pačią B kategoriją, galima vairuoti minėtą automobilį, sujungtą su priekaba, kurios leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg. Taip pat, turint B kategoriją galima vairuoti minėtą automobilį, kuris sujungtas su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg. Automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą akcinėje bendrovėje „Regitra“ (toliau - ,,Regitra“). Taigi, papildomas egzaminas, norint vairuoti automobilio su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė daugiau nei 750 kg, junginį, įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzamino išlaikymo reikalaujama tuomet, kai bendra junginio didžiausia leidžiamoji masė yra didesnė nei 3 500 kg, bet mažesnė nei 4 250 kg. Šiuo atveju, kaip nustatyta, apeliantės vairuoto automobilio ir priekabos junginio bendra leidžiamoji masė buvo arčiau minimalios, o ne maksimalios nurodytos ribos. Apeliantė nurodo, kad visiškai sutinka su tuo, kad pagal aptartas SEAKĮ nuostatas, vairuojant didesnės masės junginį būtini papildomai patikrinti vairavimo įgūdžiai, nesiekia sumenkinti savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, tačiau mano, kad šiuo atveju turėtų būti įvertinta, kad tokios, kaip šiuo konkrečiu atveju, masės transporto priemonių junginio vairavimas neturint teisės tai daryti, t. y. turint teisę vairuoti atitinkamos B kategorijos transporto priemones, tik neišlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzamino „Regitroje", yra mažesnio pavojingumo nei skirtingos kategorijos, žymiai didesnės masės ir gabaritų transporto priemonės vairavimas neturint teisės tai daryti.

4.3. Skunde teigiama, kad sprendžiant dėl asmens padarytos veikos pavojingumo, atsižvelgiama ir į tokius veikos subjektyviuosius požymius kaip asmens kaltės laipsnis, tyčios kryptingumas, veikos motyvai, tikslai. Šiuo atveju pažeidimas buvo padarytas ne dėl sąmoningų, piktybinių paskatų, tyčinio piktnaudžiavimo ar teisės aktų reikalavimų ignoravimo, tačiau dėl žmogiškos, pripažintos klaidos, tinkamai neįvertinus transporto priemonių techninių parametrų ir savalaikiai nesiėmus aktyvių veiksmų išsilaikyti įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą ir įgyti teisę vairuoti šį konkretų transporto priemonių junginį. Dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, supranta, kad privalėjo atidžiau pasitikrinti turimus kvalifikacijos dokumentus, ir šią klaidą pripažįsta. Nors šias aplinkybes kaip lengvinančias atsakomybę pripažino ir Institucija ir apylinkės teismas, tačiau nesuteikė joms pakankamos reikšmės.

4.4. Skunde pažymima, kad šiuo atveju nusižengimo pavojingumo lygis sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kaip matyti iš teismų praktikos, už žymiai didesnio pavojingumo veiksmus neretai taikomas tokios pat, t. y. minimalios įstatyme numatytos trukmės, specialiosios teisės atėmimas, kaip ir šioje byloje. Pavyzdžiui, asmuo buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 416 straipsnio 3 dalį 340 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams už tai, kad jis vairuodamas automobilį, viršijo nustatytą 50 km/val. greitį, važiavo 74 km/h greičiu bei vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, nes vairavo transporto priemonę, nesusigražinęs specialiosios teisės įstatymu nustatyta tvarka (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje N:-. eAN2-34-958/2026). Kitoje byloje asmuo nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 3 dalį 150 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, už tai kad asmuo kad vairavo transporto priemonę – motociklą, kuris nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir kuris buvo be pritvirtinto valstybinio numerio ženklo, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nebuvo įgijęs (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-67-935/2026). Dar daugiau, nemažą dalį teismų praktikoje sudaro atvejai, kuomet asmuo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nes ši teisė jam dėl ankstesnio Kelių eismo taisyklių pažeidimo ar pažeidimų buvo jau anksčiau atimta ir dar negrąžinta. Šiems asmenis taip pat būdavo skiriama ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali bauda bei trumpiausio terminio, t. y. 6 (šešių) mėnesių teisės vairuoti teisės atėmimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-1073/2025, Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-142-491/2025, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-84-1140/2025, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-228-1049/2025). Taigi, taikant tokio pat griežtumo administracinio poveikio priemonę, kokia yra pritaikyta už panašius, bet žymiai didesnio pavojingumo veiksmus, pažeidžiami teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai. Būtent dėl šios priežasties, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos suteikia teisę individualizuoti administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę užtikrinant visų pirma teisingumo, proporcingumo ir protingumo principus.

4.5. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju taikant šią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą, apeliantė patirs suvaržymus, viršijančius būtinus ir neišvengiamus administracinės atsakomybės atveju. Galimybė vairuoti transporto priemonę yra būtina, kad galėtų vykdyti savo veiklą pagal su viešąja įstaiga (duomenys neskelbtini) sudarytą paslaugų teikimo sutartį dėl paslaugų neįgaliesiems teikimo. Šių paslaugų esmė – pavėžėjimas ir pagalba žmonėms, kuriems būtina socialinė integracija ir mobilumas. Neturėdama teisės vairuoti, patirs ne šios veiklos apribojimus ar vykdymo pasunkinimus, o negalės jos vykdyti visiškai. Tokiu būdu ne tik neteks pagrindinio pragyvenimo šaltinio, bet atsižvelgiant į itin ilgą šešių mėnesių laikotarpį, nukentės ir socialiai pažeidžiami asmenys, kuriems suteikdavo ar būtų galėjusi suteikti pagalbą. Be to, apeliantės kita veikla yra žirgininkystė (duomenys neskelbtini) žirgyne, kuriame laiko penkis jai nuosavybes teise priklausančius žirgus, taip pat yra sudariusi darbo sutartį su viešąja įstaiga (duomenys neskelbtini), pagal kurią dirba pilnu etatu, o šis darbas yra pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis. Žirgams reikalinga kasdienė tiesioginė priežiūra, išjodinėjimas, specialus pašaras, kraikas, treniruotės, veterinarinė priežiūra, kalvystės paslaugos, transportavimas į gydymo įstaigas ar varžybas. Ši priežiūra dėl objektyvių priežasčių negali būti atliekama jokioje kitoje vietoje nei žirgyne, kuris, šiuo atveju, yra adresu (duomenys neskelbtini), t. y. atokioje vietoje, nepasiekiamoje viešuoju transportu. Dėl to, tik vairuodama transporto priemonę ir galėdama nuvykti į žirgyną, galės pasirūpinti savo žirgais, kuriais be negali pasirūpinti niekas kitas, taip pat galės išlaikyti darbo santykius su (duomenys neskelbtini) žirgynu. Neturint galimybių pasirūpinti žirgais, kyla grėsmė gyvūnų gerovei ir sveikatai.

Šalies argumentai

4.6. Taip pat nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog G. F. iš ankstesnių baustumų jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio ji nepasimokė ir skirtos nuobaudos jos nuo naujo teisės pažeidimo padarymo neatgrasė. Kaip jau minėta, nusižengimas padarytas dėl neapdairumo ir techninių parametrų neįvertinimo, o ne sąmoningai ignoruojant KET ir SEAKĮ reikalavimus. Už vairavimą esant neblaiviam buvo bausta prieš ketverius metus, dėl minėto nusižengimo labai gailisi, padarė išvadas dėl savo neleistino elgesio, pasitaisė ir toks atvejis nepasikartojo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir teismų praktikoje nurodoma, jog vertinant visų reikšmingų asmenį charakterizuojančių ir veikos pobūdį parodančių aplinkybių visumą anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai savaime nevertintini kaip pagrindas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2A T-22-648/2024).

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) viršininkas pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. F. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 27 d. nutartį palikta nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo nėra ginčijama kaltė dėl G. F. inkriminuoto administracinio nusižengimo, tačiau keliamas administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

7. Susipažinus su apeliaciniame skunde bei atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais, taip pat pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patikrinus skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, darytina išvada, kad G. F. pagrįstai ir teisėtai už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis nėra pagrindo nesutikti, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. F. apeliacinis skundas atmestinas.

8. ANK 424 straipsnio 3 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

9. Administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

11. Nagrinėjamu atveju Institucija G. F. už jos padarytą administracinį nusižengimą paskyrė ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytą minimalų specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą – 6 (šešis) mėnesius. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad G. F. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (tai Institucijos nutarimu buvo pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės G. F. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pagrįstai pažymėjo, kad svarbūs yra ir ankstesni baustumai administracine tvarka. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog G. F. eilę kartų bausta administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, 2024-2025-metais už įvairius KET pažeidimus bausta net 13 kartų, be to, 2022 m. vasario 24 d. nutarimu bausta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą - transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai. Įvertinus šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakterizuojančius duomenis, kurių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog ir ateityje apeliantė sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog apeliantė nėra drausminga vairuotoja ir linkusi daryti KET pažeidimus, tarp jų ir itin šiurkščius – tokius kaip vairavimą esant neblaiviai, Šios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad G. F. yra atidi ir rūpestinga vairuotojas, dėl ko kyla pagrįstų abejonių, ar ji išties sugebės laikytis KET bei nedaryti naujų administracinių nusižengimų.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo atveju apeliantės vairuojamos motorinės transporto priemonės su junginiu kategorija iš esmės atitiko apeliantės turimą teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, kokia ir nustatyta SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tik nebuvo išlaikyto įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzamino akcinėje bendrovėje „Regitra“. Aplinkybė, jog apeliantė turi teisę vairuoti transporto priemones, priskiriamas kitoms kategorijoms („AM“, „B1“ „B“, „BE“ kategorijos) nesumažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Priešingai, šiais skundo argumentais G. F. iš esmės siekia sumenkinti savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, o tai patvirtina apeliantės nekritišką savo elgesio vertinimą bei atsainų požiūrį į įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų laikymąsi.

13. Apeliantė nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, t. y. tam, kad galėtų vykdyti savo veiklą pagal su viešąja įstaiga (duomenys neskelbtini) sudarytą paslaugų teikimo sutartį dėl paslaugų neįgaliesiems teikimo, tam, kad galėtų toliau dirbti (duomenys neskelbtini)žirgyne, ir tam, kad galėtų pasirūpinti penkiais jai nuosavybes teise priklausančius žirgus, laikomais (duomenys neskelbtini) žirgyne. Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, kai G. F. vairavo transporto priemonę, kurios maksimali leistina masė 2 500 kg, ir tempė priekabą valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios maksimali leistina masė 1 200 kg, neturėdama teisės vairuoti tokios rūšies junginio, ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti G. F. galimybes dirbti, vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį ar pasirūpinti gyvūnais, tačiau asmeniniai pažeidėjos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Apygardos teismo vertinimu, G. F., norėdama išlaikyti darbą vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį ar pasirūpinti gyvūnais, turi pati būti itin atidi, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjai taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.

14. Skunde cituojami apygardų teismų sprendimai, kuriuose asmenims, pasak apeliantės, už ANK 4247 straipsnio 3 dalyje numatytus alternatyvius, tačiau pavojingesnius administracinius nusižengimus taip pat paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas šešiems. Apygardos teismas su tokiu G. F. vertinimu sutikti negali. Kaip minėta, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybė, jei padaro vieną iš alternatyvių ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų, t. y. vairuoja transporto priemones, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba vairuoja transporto priemones, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio. Taigi pagal tą pačią ANK straipsnio dalį atsako ir asmenys, kurie nebuvo įgiję teisės vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones ar jų junginius, o taip pat ir asmenys, kurie nustatyta tvarka šios teisės nusigrąžino. Matyti, kad įstatymų leidėjas šiuos nusižengimus vertina kaip tokio paties pavojingumo. Tai, jog apeliantė savo veiksmus, t. y. vairavimą transporto priemonės junginio, kurio teisės vairuoti niekada nebuvo įgijusi, tapatina su tiesės vairuoti transporto priemones nesusigrąžinimu, dar kartą rodo, jog ji savo veiksmų nevertina kritiškai.

15. Analizuojant galimybes pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, svarbus yra ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vertinimas, tačiau ir praeityje jo padarytų administracinių nusižengimų bei už juos taikytų poveikio priemonių efektyvumo įvertinimas. Šiuo atveju, apeliantė nėra drausminga vairuotojas, sistemingai daro administracinius nusižengimus susijusius su KET pažeidimais, jam ne kartą anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, kurios savo tikslų nepasiekė, todėl valstybės taikomas poveikis turi griežtėti, tam, kad užkirsti kelią asmeniui ir toliau daryti KET pažeidimus.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir G. F.. už jos padarytą nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirtos privalomos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo neskirti. Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga G. F. padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežta ir padės užtikrinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus. Todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 27 d. nutartis paliekama galioti, nes yra teisėta ir pagrįsta, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. F. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. F. skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 27 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė