Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. birželio 19 d. nutarimu A. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį 300 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2025 m. birželio 5 d. 19.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Insignia Sport Tourer SW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai neatlikti papildomi vairavimo mokymai po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 14 punktą.

5.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. kalte padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų jam taikymu dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šiais klausimais apygardos teismas toliau ir pasisako (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Visų pirma, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl 2025 m. balandžio 1 d. administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu, kuriuo A. B., be kita ko, buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui, tinkamo jam įteikimo. Nurodoma, kad ta aplinkybė, jog A. B. anksčiau įvykdė administracines nuobaudas, apie kurias buvo informuotas tuo pačiu elektroniniu paštu, nesudaro pagrindo manyti, kad toks procesinio dokumento jam įteikimo būdas yra tinkamas kiekvienu konkrečiu atveju. Apygardos teismas nesutinka su tokia apelianto versija.

9. Pritartina apylinkės teismui, kad 2025 m. balandžio 1 d. administracinio nusižengimo protokolas A. B. šiuo atveju buvo įteiktas tinkamai, kaip tai numato ANK 573 straipsnio 1 dalis. Bylos duomenimis, vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalimi, 2025 m. balandžio 1 d. administracinio nusižengimo protokolas A. B. buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini). Iš bylos matyti, kad Administracinių nusižengimų registre minėtas el. pašto adresas yra nurodytas tiek kaip A. B., kaip pažeidėjo bei transporto priemonės savininko, tiek kaip jo darbovietės (tuo pačiu kaip ir jo gyvenamosios vietos adresu) kontaktinis elektroninis pašto adresas. Vadinasi, minėtas administracinio nusižengimo protokolas A. B. buvo išsiųstas valstybės registruose nurodytu el. paštu. Be to, ir pats A. B. patvirtino, kad tai yra jo jau ilgą laiką naudojamas el. pašto adresas. Esant tokioms aplinkybėms, 2025 m. balandžio 1 d. administracinio nusižengimo protokolo įteikimas A. B. jo naudojamu bei valstybės registruose nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini) atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir yra laikomas tinkamu. A. B. privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, domėtis jam siunčiama oficialia korespondencija bei užtikrinti, kad jo nurodyti kontaktiniai duomenys, įskaitant el. pašto adresą, būtų aktualūs ir nuolat tikrinami. Asmuo, nevykdydamas pareigos sekti oficialią informaciją, pats prisiima atsakomybę už dėl to kylančius teisinius padarinius. Taigi, nors apeliantas teigia, kad el. paštu negavo ar nematė jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo, tokia jo versija yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma.

10. Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė tenka tam, kas vairavo transporto priemonę neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, arba už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nėra aiškiai nurodyta, kokia kaltės forma šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas. Asmuo gali vairuoti transporto priemonę neturint teisės vairuoti tiek aiškiai suvokdamas tokių veiksmų pobūdį, tiek ir nenumatydamas, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėdamas realią galimybę tai numatyti. Apygardos teismo vertinimu, kiekvienu atveju kaltės forma ir rūšis nustatinėjama individualiai.

11. Bylos duomenimis, A. B. tinkamai įteikto 2025 m. balandžio 1 d. administracinio nusižengimo protokolo, kuriuo jam buvo atimta teisės vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui, pabaigoje buvo išaiškinta, kad specialioji teisė grąžinama teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju A. B. Institucijos 2025 m. birželio 19 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2025 m. birželio 5 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai nėra įvykdytos sąlygos vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti. Iš esmės byloje nėra ginčo, jog 2025 m. birželio 5 d. A. B. vairavo transporto priemonę, nebūdamas tinkamai, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka, susigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau jis teigė, jog jam nebuvo tinkamai išaiškinta, kad pasibaigus administracinio poveikio priemonės galiojimo terminui, jis turi išklausti papildomus vairuotojų mokymus ir kreiptis į instituciją, suteikiančią teisę vairuoti, kad būtų priimtas sprendimas grąžinti tokią teisę. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas įvertino tokią administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. versiją bei ją motyvuotai atmetė. Apygardos teismas tam iš esmės pritaria.

12. Visų pirma, apygardos teismas pažymi, kad prieš sėsdamas vairuoti, A. B. turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti jam sugrąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Kitaip tariant, jis, būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui, anksčiau netekusiam teisės vairuoti dėl padaryto administracinio nusižengimo, nustatytas atitinkamas ne tik ANK 686 straipsnio 4 dalyje numatytas pareigas (pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ) nustatyta tvarka), bet ir specialiame teisės akte (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. IV-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše“) nustatytą teisės vairuoti sugrąžinimo tvarką, o kartu ir taikomą atsakomybę.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punktu, asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui pateikia prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) ir Aprašo 9.1-9.3 papunkčiuose nurodytus dokumentus. To paties Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Kai sprendimas priimamas dalyvaujant pareiškėjui, sprendimas grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjui įteikiamas nedelsiant. Kai sprendimas priimamas nedalyvaujant pareiškėjui, apie priimtą sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjas per tris darbo dienas informuojamas raštu arba elektroninėmis priemonėmis. Be to, pagal SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalį, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas siejamas ne tik su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu, papildomo vairuotojų mokymo baigimu, bet ir su juridiniu faktu – įgalioto pareigūno sprendimu.

14. KET 5 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis, kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus. Kartu tai reiškia, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentai, kad jis apie specialiosios teisės susigrąžinimo tvarką nežinojo, ja nepasidomėjo, jo kaltės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nešalina. Nagrinėjamu atveju A. B., norėdamas susigrąžinti specialiąją teisę, privalėjo išklausyti papildomus vairuotojų mokymus, kreiptis į AB „Regitra“ ir parašyti prašymą sugrąžinti teisę vairuoti transporto priemones bei sulaukti atitinkamo sprendimo, tačiau to jis nepadarė iki 2025 m. birželio 5 d. Todėl, šių sąlygų A. B. neįvykdžius iki 2025 m. birželio 5 d., laikoma, kad jis tą dieną automobilį vairavo neturėdamas tam teisės ir taip padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nors apeliantas laikosi pozicijos, jog nežinojo, kad turi atlikti aptariamą procedūrą dėl specialiosios teisės susigrąžinimo, t. y. automobilį vairavo būdamas klaidingai įsitikinęs, jog tokią specialiąją teisę jis turi, nėra laikytinas aktualiu ir svarbiu jo veiksmų pateisinimu ir nekaltumo įrodymu dėl šioje byloje aptariamo jo administracinio nusižengimo. Kaip jau minėta, transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus.

15. Apeliantas mano, kad šioje byloje jam yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir tenkinti jo reikalavimą – sutrumpinti jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tačiau apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, tam pagrindo nenustatė.

16. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. iš esmės kartoja tas pačias aplinkybes kaip ir savo skunde apylinkės teismui, t. y. jis nurodo savo teigiamas asmenines savybes, darbines ir šeimines aplinkybes, jo manymu, pagrindžiančias pagrindą jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog dėl šių aplinkybių apylinkės teismas pakankamai detaliai pasisakė nutartyje. Vien ta aplinkybė, jog apeliantas nesutinka su tuo, kaip teismas šias aplinkybes vertino, nereiškia, kad jos apskritai nebuvo įvertintos ar įvertintos netinkamai.

17. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

18. Pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

19. Visų pirma, atmetami kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra formalus bei mažareikšmis. Nors A. B. anksčiau buvo įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, kas leidžia teigti, jog jis pakankamai turėjo reikiamų žinių dalyvauti eisme, visgi pasibaigus anksčiau jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, jis neišklausė papildomų vairuotojų mokymų ir su prašymu į AB „Regitra“ nesikreipė. Taigi, transporto priemones, neturėdamas teisės jas vairuoti, A. B. būtų vairavęs ir toliau. Negana to, kaip jau minėta anksčiau, AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti priima ne automatiškai pažeidėjui pateikus prašymą, tačiau įvertinęs tokio prašymo tinkamam išsprendimui reikalingus duomenis bei dokumentus. Šių sąlygų A. B. neįvykdžius, jis negali būti laikomas vairuotoju, turinčiu teisę vairuoti transporto priemones. Dėl šių priežasčių A. B. vairuoti negalėjo nepaisant jo turimų įgūdžių bei patirties. Tokį vairuotojų poelgį įstatymų leidėjas įvertino kaip pavojingą ir baustiną pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

20. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nevertino A. B. kaip piktybinio pažeidėjo, tačiau spręsdamas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo jam klausimą pagristai įvertino jo anksčiau padarytus administracinius nusižengimus. Iš A. B. baustumo istorijos matyti, kad jis per 5 metus buvo nubaustas 10 kartų. Tačiau, skirtingai nei tai vertina pats apeliantas, anksčiau jo padaryti administraciniai nusižengimai negali būti laikomi mažareikšmiais. Dauguma atvejų A. B. buvo nubaustas už pakankamai pavojingus administracinius nusižengimus – nustatyto greičio viršijimą, naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu rankomis vairuojant transporto priemonę, taip pat už smulkesnio pobūdžio pažeidimą – vairavimą automobilio, neapdrausto privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Tai rodo, kad nors administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. sumoka jam paskirtas baudas, tačiau jis yra linkęs daryti administracinius nusižengimus, ką apylinkės teismas pagrįstai nurodė skundžiamoje nutartyje. Esant tokioms aplinkybėms, ANK 34 straipsnio 6 dalies pritaikymas A. B. neatitiktų šios teisės normos paskirties.

21. Apelianto teigimu, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui ir šeimos poreikiams aprūpinti. Dėl šio apelianto argumento apygardos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad asmuo, žinodamas, jog ši specialioji teisė jam yra reikalinga darbiniams ir šeimos poreikiams tenkinti, turėtų pats būti suinteresuotas nedaryti pažeidimų, kurie galėtų lemti šios teisės netekimą. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. elgėsi priešingai – daro KET pažeidimus, taigi, privalo prisiimti savo paties elgesio pasekmes. Taip pat ir pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbinėje ir asmeninėje veikloje nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Darydamas KET pažeidimą, A. B. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, o dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Taigi, šiuo atveju nenustačius jokių papildomų aplinkybių, kurių skundžiamoje nutartyje dar nebuvo aptaręs apylinkės teismas, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė), nei išskirtinai teigiamo A. B. asmenybės charakterizavimo ar kitų ypatingų aplinkybių, jam sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės termino ar jos visiškai neskirti nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

22. Be viso to, apeliaciniame skunde nurodoma apylinkės teismo nutartis nėra laikytina precedentu apygardos teismui, todėl šis teismas jokiu būdu nėra įpareigotas ja vadovautis ir priimti analogišką procesinį sprendimą. Taip pat apygardos teismas pažymi, kad vien aplinkybė, jog kitose administracinių nusižengimų bylose yra taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos administracinio poveikio priemonės arba yra paskiriamas trumpesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas terminas, nesudaro pagrindo gretinti skirtingus administracinius nusižengimus bei aplinkybes. Visų pirma, pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismas vertina individualiai nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei aplinkybių visumą. Antra, apeliaciniame skunde nurodomos apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos ar net panašios į šios bylos aplinkybes. Be to, nors teismų praktikos formavimas yra viena iš aukštesnės instancijos teismų funkcijų, vis dėlto, Lietuvos Respublikos teismų įstatyme yra įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose yra saistomi ne tik savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių suformuotų analogiškose ar panašaus pobūdžio bylose, tačiau žemesnės instancijos teismai yra saistomi būtent aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vadinasi, precedento galios, saistančios apygardos teismą, neturi apylinkės teismo procesiniai sprendimai.

23. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, kad A. B. paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas 6 mėnesiams nėra nei per griežtas, nei neproporcingas ar suvaržantis jo teises labiau nei šiuo atveju tai yra reikalinga. Todėl laikytina, kad taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti trumpesnį terminą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.