- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-07-22
- Bylos Nr.
- eAN2-228-1049/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Pažeidėjas
- D. B.
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2025 m. kovo 26 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 300,00 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, už tai, kad jis 2025 m. kovo 4 d. 18.33 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti. Šiais veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, D. B. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas pakeisti Institucijos nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą arba teisės vairuoti atėmimo neskirti, taip pat skirti pusę minimalios baudos arba baudos neskirti, o jei bauda bus skiriama, išdalinti metams ar panašiam terminui, nes yra finansiškai nepasiturintis. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi, D. B. skundo netenkino. Teismas padarė išvadą, kad Institucija nutarusi skirti pažeidėjui 300,00 eurų dydžio baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam – 6 (šešių) mėnesių terminui, įstatymo taikymo klaidos nepadarė, tinkamai individualizavo skiriamą nuobaudą, o skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti išskirtinių aplinkybių visumos egzistavimą baudos sumažinimui ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimui ar panaikinimui.
3. Apeliaciniame skunde D. B. nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi, prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti mažesnį teisės vairuoti atėmimo terminą arba teisės vairuoti atėmimo neskirti. Taip pat prašoma skirti pusę minimalios baudos arba baudos visiškai neskirti.
Šalies argumentai
3.1. Apelianto teigimu, jis buvo suklaidintas dėl specialios teisės susigrąžinimo tvarkos. Jam pateiktuose dokumentuose niekur nebuvo nurodyta, kad teisę vairuoti turės atgauti nustatyta tvarka. Skunde pažymima, jog teisė vairuoti buvo atimta 3 (trims) mėnesiams, per kuriuos transporto priemonių apeliantas nevairavo. Aptariamo pažeidimo padarymo metu buvo įsitikinęs, jog tokią teisę vairuoti jis yra susigrąžinęs. Teigiama, jog administracinį nusižengimą padarė neturėdamas tyčios.
3.2. Skunde nurodoma, jog nors per paskutinius dvejus metus yra baustas aštuonis kartus, tačiau daugiau kaip dėl pusės pažeidimų nesutinka. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad paskirtų baudų dydžiai vidutiniškai buvo apie 30,00 eurų, todėl negaišindamas nei savo, nei institucijų laiko, šių nuobaudų neskundė.
3.3. Apeliantas nurodo, jog po pirmosios nuobaudos, kuomet jam buvo paskirtas 3 (trijų) mėnesių specialiosios teisės atėmimas, pasimokė ir vairuoja atsargiai, administracinių nusižengimų nedaro.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. B. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, laikinai atliekantis skyriaus viršininko funkcijas Tomas Pileckas, prašo apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Institucijos įgaliotojo atstovo teigimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, D. B. buvo tinkamai informuotas apie specialiosios teisės susigrąžinimo tvarką. Administracinio nusižengimo protokole, kuris apeliantui buvo tinkamai įteiktas aiškiai buvo nurodyta, kad specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka.
4.2. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme yra numatytos eismo dalyvių pareigos siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Institucija pažymi, kad šis įstatymas yra visiems viešai prieinamas, todėl atsakingas eismo dalyvis bet kada gali sužinoti jam keliamas pareigas.
4.3. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas po specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo iki šio aptariamo nusižengimo padarymo dienos nesikreipė su prašymu į AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodantį padalinį. Šiuos privalomus susigrąžinti teisei vairuoti transporto priemones veiksmus, apeliantas atliko tik po nusižengimo padarymo ir po nutarimo priėmimo dienos, tai yra 2025 m. balandžio 9 d.
4.4. Institucijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas nustatytas minimalus, yra per griežtos. Atsiliepime pažymima, kad D. B. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kas jį charakterizuoja neigiamai. Skunde nepateikta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių visumos, dėl ko jo atžvilgiu turėtų būti skiriama mažesnė bauda ar trumpesnis teisės vairuoti atėmimo terminas nei tas, kuris numatytas minimalus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neginčija to, jog padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tačiau apeliantas skunde nurodo, jog jam nebuvo išaiškinta specialiosios teisės susigrąžinimo tvarka, o transporto priemonę vairavo manydamas, jog tokią teisę jis turi, dėl ko apeliaciniu skundu prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti trumpesnį specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą ar visai jo neskirti bei skirti pusę minimalios sankcijoje numatytos baudos ar visai jos neskirti.
7. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog D. B. pagrįstai Institucijos nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, o apylinkės teismo sprendimas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų nuostatų yra teisėtas ir pagrįstas.
8. Pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtinais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.
9. Institucijos Nutarimu D. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 300,00 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta įstatyme numatyta minimali nuobauda.
10. Skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
11. Iš teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad D. B. 2024 m. liepos 30 d. Institucijos nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 170,00 eurų dydžio bauda bei specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones, 3 (trijų) mėnesių terminui nuo 2024 m. spalio 21 d. iki 2025 m. sausio 20 d. Tai, kad apeliantui buvo žinoma apie šio nutarimo priėmimą bei specialiosios teisės atėmimą, ginčo nagrinėjamu atveju nėra.
12. Apeliantas taip pat neginčija ir to, jog 2025 m. kovo 4 d. vairavo transporto priemonę, tačiau nurodo, jog buvo įsitikinęs, jog tokią teisę jis yra susigrąžinęs, kadangi jau buvo praėjęs 3 (trijų) mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminas. Visgi su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.
13. Visų pirma, aukštesnysis teismas pažymi, kad specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pasibaigus paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka.
14. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ <...> įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu, bet su juridiniu aktu – AB „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę.
15. Atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą, D. B. pasibaigus jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, privalėjo baigti papildomą vairuotojų mokymą, be to, kreiptis į AB „Regitra“ su prašymu grąžinti jam teisę vairuoti, o AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas – esant pagrindui turėjo priimti sprendimą grąžinti tokią teisę. Tik tokiu atveju būtų laikoma, kad D. B. vėl turi teisę vairuoti transporto priemones. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. B. į AB „Regitra“ dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo kreipėsi tik 2025 m. balandžio 9 d. ir tą pačią dieną priimtas sprendimas D. B. grąžinti teisę vairuoti B1, B, AM kategorijos (-ų) transporto priemones, t. y. jau po to, kuomet 2025 m. kovo 4 d. vairavo transporto priemonę. Kadangi administracinio nusižengimo padarymo metu, teisė vairuoti transporto priemones D. B. teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo grąžinta, todėl Institucijos nutarimu apeliantas pagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės.
16. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – D. B. skunde apygardos teismui nurodo, jog jam nebuvo tinkamai išaiškinta teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarka, automobilį vairavo manydamas, jog tokią teisę turi. Nors kaip matyti iš byloje esančio 2024 m. birželio 4 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) detaliai nėra aprašyti specialiosios teisės susigrąžinimo tvarkos punktai, tačiau minėtame protokole nurodoma: „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kuria sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda. Specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka“ (administracinio nusižengimo protokolo 2 lapas). Taigi, iš esmės D. B., kaip jis pats nurodo, turinčio pakankamai didelę patirtį vairuojant transporto priemones, anksčiau bausto administracine tvarka, vairuotojo pareiga yra žinoti Kelių eismo taisykles bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad laikytis įstatymų yra kiekvieno žmogaus konstitucinė pareiga, o įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis). Juolab, jog šioje nutartyje aptarti teisės aktai, kuriais įtvirtinta specialiosiose teisės susigrąžinimo tvarka yra viešai prieinami kiekvienam asmeniui.
17. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai, jog D. B. nežinojo apie teisių susigrąžinimo tvarką, įtakos jo veiksmų teisiniam vertinimui neturi ir tai niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ar kaltės. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir skunde nurodyta aplinkybė, jog D. B. administracinį nusižengimą esą padarė neturėdamas tyčios.
18. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, padaromas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024). Visgi, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog D. B. žinojo bei suprato, jog ankstesniu Institucijos nutarimu, specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam buvo sustabdyta, todėl turėjo pareigą laikytis jam skirto draudimo, o pasibaigus jo terminui, atlikti visus reikiamus įstatyme numatytus veiksmus, jog tokia teisė jam būtų sugrąžinta. Įvertinus tai kas išdėstyta, aukštesniojo teismo vertinimu, šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. B. apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais skirti švelnesnę nuobaudą nei tai numatyta įstatyme, nėra pagrindo.
19. Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, svarbu įvertinti ir pačio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakterizuojančius duomenis, kurie apeliantui nėra palankūs. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkis) metus leidžia D. B. kaip vairuotoją charakterizuoti neigiamai. Anksčiau D. B. buvo baustas už nustatyto leistino greičio viršijimą, transporto priemonės pastatymą neleistinoje vietoje; vairavimą transporto priemonę rankomis naudojantis mobiliuoju telefonu; įvažiavimą į sankryžą reguliuojamą šviesoforu ir ją pervažiavus degant draudžiamam šviesoforo signalui; lenkimą ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones sankryžoje, kai tai daryti draudžiama. Nors pateiktame skunde apygardos teismui teigiama, jog nurodytų didžiosios dalies pažeidimų D. B. nepadarė, tačiau kaip matyti iš minėto administracinio nusižengimų registro išrašo, sprendimai dėl paskirtų administracinių nuobaudų yra įsiteisėję, baudos yra sumokėtos, dėl ko aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių duomenų patikimumu. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad apeliantas yra linkęs daryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o ankstesnių Kelių eismo taisyklių pažeidimų sistemingumas leidžia daryti išvadą, jog D. B. skirtos baudos savo tikslo nepasiekia, neatgraso jo nuo naujų nusižengimų darymo. Vien tai, jog šiuo metu, kuomet yra nagrinėjamas Institucijos skundžiamas nutarimas nepadaryta naujų pažeidimų, kaip tai nurodoma skunde, nesudaro pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog D. B. ir toliau laikysis Kelių eismo taisyklių.
20. Iš skundžiamos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutarties matyti, jog teismas įvertino skunde nurodomas aplinkybes, jog D. B. registruojasi Užimtumo tarnyboje, niekur nedirba, turi mažametį vaiką, kurį reikia vežioti į darželį. Visgi, šių aplinkybių apylinkės teismas nelaikė išskirtinėmis, kurių pagrindų būtų taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalyje nuostatos. Aukštesnysis teismas sutikdamas su apylinkės teismo vertinimu pažymi, kad pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas asmeninėje ar darbinėje veikloje nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar kitų asmenų (pvz. jo šeimos narių, darbinį ir pan.) interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
21. Nenustačius jokių aplinkybių, kurių skundžiamoje nutartyje nebūtų aptaręs apylinkės teismas, nei išskirtinai teigiamo D. B. asmenybės charakterizuojančių duomenų ar kitų ypatingų aplinkybių, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės skyrimo termino ar jos visiškai neskirti nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.
22. Aukštesniojo teismo vertinimu, nenustatyta ir jokių išskirtinių bei ypatingų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog D. B. paskirta bauda – 300,00 eurų būtų pernelyg didelė, neteisinga bei neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. B. nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau nėra jokių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas jauno amžiaus, būtų nedarbingas. Be to, nepateikta jokių reikšmingų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tikrąją asmens finansinę padėtį, turimas pajamas ar įsipareigojimus.
23. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslus, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai netenkino D. B. skundo ir paliko galioti Institucijos nutarimą, kuriuo jam paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Paskirta bauda bei administracinio poveikio priemonė nėra per griežta ir neproporcinga bei neprieštarauja teisingumo principui.
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti D. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.