- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- 2A-971-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35532-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Andrius Verikas, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- O. S.
- Atsakovas
- S. S.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. S. ieškinį atsakovei S. S. dėl hipoteka įkeisto daikto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo - AB „Swedbank“, ir pagal atsakovės S. S. priešieškinį ieškovui O. S. dėl hipoteka įkeisto daikto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo - AB „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pateiktu ieškiniu ieškovas O. S. prašė teismo atidalinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant šį butą ieškovui, iš atsakovės priteisiant ieškovui 12 033,54 Eur (41549,40 Lt) kompensacijos; priteisti iš atsakovės 2 161,50 Eur kompensaciją už ieškovo patirtas remonto išlaidas, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (T. III, b.l. 58-59). Nurodė, kad 2008-07-22 ieškovas kartu su atsakove ir AB „Swedbank“ sudarė kredito sutartį Nr. 08-079402-FA dėl 68 350,30 EUR dydžio būsto kredito paėmimo. Kreditas buvo skirtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Kredito gavėjų prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas minėto buto hipoteka, o atsakomybė bankui – solidari. 2008-07-31 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas kartu su atsakove lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, įsigijo butą. Santuoka tarp šalių, bendru sutuoktinių susitarimu, 2011-12-12 buvo nutraukta. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių minėtas butas nebuvo padalintas, t.y. iki šios dienos butas ieškovui ir atsakovei priklauso po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise. Po skyrybų atsakovė išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę ir nebemoka jokių įmokų pagal kredito sutartį bei ateityje neplanuoja jos vykdyti. Atsakovės iniciatyva ir leidimu, be jokio teisinio pagrindo, negavus banko sutikimo, ieškovo sutikimo, į butą ji įkeldino trečiuosius asmenis, dėl ko vėliau buto būklė ženkliai pablogėjo. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl trečiųjų asmenų iškeldinimo. Nurodė, kad butui reikia atlikti skubų kapitalinį remontą, tačiau esant konfliktiškai situacijai su buto bendrasavininke, t.y. atsakove, remonto atlikti negalima, kadangi dėl atsakovės veiksmų, butui vėl gali būti padaryta žala. Ginčo butas yra vieno kambario, todėl laikytinas nedaliuoju turtu, jo atidalijimas natūra yra neįmanomas. Butas turi būti priteistas ieškovui, kadangi jis rūpinasi butu, ketina toliau vykdyti savo prievoles bankui, be to, ieškovas pagal kredito sutartį yra sumokėjęs didesnę kredito dalį ir sumokėjęs daugiau palūkanų nei atsakovė. Pažymėjo, kad atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje jau daugiau nei tris metus, todėl ieškovas yra labiau susijęs su butu. Ieškovui priteisus butą, ieškovas turi atlyginti atsakovei pusę atidalinamo buto rinkos vertės, t.y. 68500,00 Lt, tačiau dėl ieškovui faktiškai tenkančios pareigos prisiimti prievolių pagal kreditavimo sutartį nevykdymo pasekmes (po atidalijimo įgyjant nuvertėjusį ir dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) sugadintą turtą, kurį įsigyti buvo paimtas daugiau nei dvigubai didesnės vertės kreditas) atsakovė turi atlyginti ieškovui 110 049,40 Lt. Ieškovas ieškinio reikalavimus patikslino ir nurodė, kad kadangi atsakovė į bylą pateikė patikslintą buto rinkos vertės nustatymo pažymą, kurioje atsispindi suremontuoto buto galima rinkos vertė, todėl ieškovas patikslina savo ieškinį, įtraukiant į reikalavimą išlaidas, kurios buvo patirtos buto remontui, dėl ko buto vertė pakilo.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (T. III, b.l. 70-72).. Nurodė, kad kredito sutartimi ieškovo ir atsakovės prievolių įvykdymas buvo užtikrintas perkamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka, o atsakomybė šalių prievolių kreditoriui yra solidari. 2008-07-31 buvo įgytas minėtas butas, buto dalys yra lygios po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise. 2010-09-11 tarp šalių buvo sudaryta santuoka. Nepraėjus metams, t.y. 2011-08-01, ieškovas išsikraustė iš buto, oficialiai išsideklaravo ir deklaravo savo gyvenamąją vietą pas motiną bute adresu (duomenys neskelbtini). Išsikraustęs iš buto ieškovas atsisakė dengti bet kokią dalį kredito. Nuo 2011-08-05 atsakovė viena mokėjo kreditą ir palūkanas bankui pilna apimtimi ir vykdė bendrą šalių įsipareigojimą iki 2014-03-05. Nurodė, kad ieškovas 2011-08-16 pateikė bankui prašymą apie tai, kad pageidauja nutraukti kredito sutartį. 2011-08-25 tarp atsakovės ir jos mamos R. P. buvo pasirašyta panaudos sutartis bei įgaliojimas, kurie buvo patvirtinti notaro, atsakovė buvo įtikinta notarės, jog ji gali nevaržomai leisti gyventi bute, kurio ½ dalis priklauso atsakovei, ir jokio bendraturčio sutikimo nereikia. Pats ieškovas buvo suinteresuotas, kad tame bute kas nors gyventų, kadangi buvo susidariusi skola UAB „Vilniaus energija“ už suteiktas paslaugas. Pažymėjo, kad ieškovas puikiai žinojo ir pritarė, kad tame bute gyventų atsakovės motina, kuri padėtų padengti įsiskolinimą. 2011-09-01 atsakovė išvyko į Angliją dirbti, tam, kad uždirbtų pakankamai lėšų kredito ir palūkanų dengimui. 2011-12-12 santuoka tarp šalių buvo nutraukta. Pažymėjo, kad bute atliktas remontas buvo nevisiškai užbaigtas. Atsakovės nuomone, ieškovas pateikė buto nuotraukas padarytas dar 2009 metais. Ieškovas, išsikraustydamas iš buto, išsivežė baldus, buitinę techniką. Pats ieškovas nesiėmė jokių veiksmų buto būklei pagerinti nuo jo išsikraustymo iš buto iki šiol. Atsakovė nurodė, kad ji gali prisiimti kreditorinio įsipareigojimo bankui įvykdymą. Atsakovė yra padengusi didesnę kredito ir palūkanų dalį nei ieškovas. Nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė nesirūpino bendru ieškovo ir jos butu bei jo neišlaikė, atsakovė rūpinosi butu, mokėjo mokesčius ir jį prižiūrėjo. Pažymėjo, jog atsakovė sutikimo buto remontui nedavė ir net nebuvo apie tai informuota. Ieškovas remontą atliko be atsakovė žinios ir sutikimo, savo nuožiūra, nepaisydamas atsakovės nuomonės.
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad perleidus ½ dalį buto, kuri priklauso atsakovei, ieškovui lieka galioti solidari atsakovės ir ieškovo atsakomybė.
Šalies argumentai
Atsakovė S. S. pateiktu priešieškiniu prašė teismo atidalinti butą, esantį Perkūnkiemio g. 37-8, Vilniuje iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant šį butą atsakovei, o iš ieškovo priteisti atsakovei 14 481,10 Eur (50000,35 Lt) kompensacijos, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 422,55 Eur (1458,97 Lt), t.y. ½ dalis nuo bendros įsiskolinimo sumos, 260,84 Eur (900,61 Lt) už UAB „Admi“ paslaugas, taip pat ½ dalį – 354,80 Eur (1225,07 Lt) už vartojimo kredito sutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti ieškovą suteikti atsakovei galimybę pasidaryti raktų kopiją nuo buto ir netrukdyti bendrasavininkei naudotis turtu (T. II, b.l. 86-92). Nurodė, kad 2011-08-01 ieškovas išsikraustė iš buto, oficialiai išsideklaravo ir deklaravo savo gyvenamąją vietą pas motiną adresu Kapsų g. 42-305, Vilniuje. Nuo 2011-08-05 atsakovė viena dengė kreditą ir palūkanas bankui pilna apimtimi atitinkami su grafiku ir vykdė šalių bendrą įsipareigojimą iki 2014-03-05. Nuo 2014-03-05 iki 2014-08-05 atsakovė dengė ½ dalį su ieškovu privalomą mokėti dalį kas mėnesį. Nurodė, kad ieškovas 2011-08-16 pateikė bankui prašymą apie tai, kad pageidauja nutraukti kredito sutartį. 2011-08-25 tarp atsakovės ir jos mamos R. P. buvo pasirašyta panaudos sutartis bei įgaliojimas, kurie buvo patvirtinti notaro, atsakovė buvo įtikinta notarės, jog ji gali nevaržomai leisti gyventi bute, kurio ½ dalis priklauso atsakovei, ir jokio bendraturčio sutikimo nereikia. Pats ieškovas buvo suinteresuotas, kad tame bute kas nors gyventų, kadangi buvo susidariusi skola UAB „Vilniaus energija“ už suteiktas paslaugas. Įsiskolinimas per laikotarpį, kai ieškovas ir atsakovė bendrai gyveno bute, iki ieškovui išsikraustant, sudarė 2917,95 Lt. Vilniaus energijai už suteiktas paslaugas nuo 2010-10-01 iki 2011-07-31 skola buvo 1792,02 Lt, įsiskolinimas LESTO nuo 2008-11-01 iki 2011-08-18 sudarė 713,48 Lt, įsiskolinimas Corpus A nuo 2011-03-31 iki 2011-08-31 sudarė 176,12 Lt, įsiskolinimas UAB „Vilniaus vandenys“ nuo 2011-05-01 iki 2011-08-31 sudarė 236,32 Lt. Atsakovės motina, gyvendama šalių bute, mokėjo visus įsiskolinimus. Nurodė, kad 2011-09-01 atsakovė išvyko į Angliją dirbti, tam, kad uždirbtų pakankamai lėšų kredito ir palūkanų dengimui. 2011-12-12 santuoka tarp šalių buvo nutraukta. Pažymėjo, kad bute atliktas remontas buvo nevisiškai užbaigtas. Atsakovas išsikraustydamas iš buto išsivežė baldus, buitinę techniką. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita buvo užsakyta ir atlikta 2014-10-07, t.y. prajus 8 mėnesiams po to kai ieškovas leido gyventi bute šeimai iš keturių asmenų. Atsakovė ėmėsi veiksmų butui suremontuoti. Atsakovė sutikimo buto remontui nedavė ir net nebuvo apie tai informuota. Ieškovas remontą atliko be atsakovė žinios ir sutikimo, savo nuožiūra, nepaisydamas atsakovės nuomonės. Iš pateikto atliktų darbų aprašymo matosi, kad nėra tiksliai apskaičiuoti visi darbai, neaišku kokie įkainiai. Atsakovė nesutinka su buto remontui skirtų lėšų pagrįstumu. Atsakovė nurodė, kad ginčo butas yra vienintelis nekilnojamais turtas, kuriame atsakovė gali gyventi, atsakovė yra padengusi didesnę kredito ir priskaičiuotų palūkanų dalį nei ieškovas
Atsiliepimas
Ieškovas pateiktame atsiliepime su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (T. III, b.l. 11-18). Nurodė, kad atsakovė priešieškiniu prašo ginčo butą priteisti jai, tačiau nenurodo jokių priežasčių, kodėl toks reikalavimas turėtų būti tenkinamas. Ieškovo ieškinio reikalavimai grindžiami tik iki 2014-03-19 pagal Kredito sutartį sumokėtomis įmokomis, atsakovės priešieškinio reikalavimai ir jų skaičiavimas grindžiamas įmokomis, sumokėtomis iki šios dienos. Atsakovė pati nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, kurioje ji gyvena ir dirba jau daugiau nei trejus metus, t.y. pati atsakovė pripažįsta, jog jos turtinių interesų vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Atsakovė gyvendama užsienyje turės mažesnes galimybes, nei ieškovas, prižiūrėti butą, bendradarbiauti su hipotekos kreditoriumi. Pažymėjo, kad buto priteisimas atsakovei prieštarautų banko interesams, bei keltų grėsmę, jog kredito sutartis nebus vykdoma dėl atsakovės patiriamų finansinių sunkumų. Ieškovo mėnesinės pajamos leidžia tinkamai vykdyti mokėjimus pagal kredito sutartį. Ieškovas turi galimybę savo prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeisti bankui papildomą turtą. Atsižvelgiant į tai, butas turėtų būti priteistas ieškovui. Pažymėjo, kad ieškovas bankui yra sumokėjęs daugiau palūkanų ir didesnę kredito dalį nei atsakovė. Atsakovė nepagrįstai apskaičiuoja pagal kredito sutartį ieškovo sumokėtas įmokas ir nepagrįstai laiko jas bendru turtu. Atsakovės skaičiavimai dėl kompensacijos už buto priteisimą yra nepagrįsti.
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į priešieškinį prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra (T. III, b. l. 1-2).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: atidalino butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant butą atsakovei S. S. asmeninės nuosavybės teise; priteisė iš ieškovo O. S. atsakovei S. S. 6 000,00 Eur kompensaciją ir 680,95 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės S. S. ieškovo O. S. naudai 20,00 Eur nuostoliams atlyginti; nustatė, kad skolų už komunalinius patarnavimus butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesumokėtų iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, sumokėjimas yra asmeninė S. S. prievolė; nustatė, kad solidarią prievolę kreditoriui „Swedbank", AB pagal 2008-07-22 Kredito sutartį Nr.08-079402-FA iki visiško kredito grąžinimo turi įvykdyti atsakovė S. S.; priteisė iš atsakovės S. S. valstybės naudai 265,58 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovo O. S. valstybės naudai 11,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T. III, b.l. 132-141).
Teismas nurodė, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis Perkūnkiemio g. 37-8, Vilniuje, yra vieno kambario butas, jo padalinti natūra neįmanoma, tiek dėl to, kad tai yra tik vienas kambarys, tiek ir dėl kitų patalpų – virtuvės ir sanitarinių patalpų nedalumo. Pažymėjo ir tai, kad šalys yra buvę sutuoktiniai, konfliktiški santykiai išlikę iki šiol, negali sutarti dėl turto naudojimosi, nesutarė ir dėl kitų turto padalinimo būdų, tokių kaip buto pardavimas ir sutarimas dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Teismo vertinimu, nors atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmenybė teiktina bendrosios dalinės nuosavybės objekto atidalijimui natūra, tačiau šiuo atveju turto atidalijimas, išmokant kompensaciją pinigais yra vienintelis galimas turto padalinimo būdas. Pažymėjo, kad byloje ypatinga situacija susiklostė dėl kompensacijos priteisimo, kadangi ginčo butas buvo įsigytas ekonominio pakilimo metu, o įvykus rinkos pokyčiams buto vertė sumažėjo ir likusi negrąžina kredito suma yra didesnė nei buto rinkos vertė. Nurodė, kad šioje byloje vertinti šalių galimybes išmokėti viena kitai kompensacijas yra netikslinga, kadangi kompensacijos mokėjimas susijęs ne su vieno iš bendraturčių galimybe tokiu būdu gauti turto dalį, o su kredito dalies sumokėjimu. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad atsakovė gyvendama Jungtinėje Karalystėje, turės mažesnes galimybes, nei ieškovas, prižiūrėti butą, bendradarbiauti su hipotekos kreditoriumi, kadangi teismo posėdžio metu paaiškino pati atsakovė, užsienyje ji gyvena laikinai, išvyko, siekdama gauti geriau apmokamą darbą ir mokėti tiek kreditą, tiek įsiskolinimus už butui tiektas komunalines paslaugas. Tai, kad butas atsakovei svarbus matyti ir iš to, kad į teismo posėdį dėl turto atidalinimo ji atvyko iš Jungtinės Karalystės, nors turėjo jai atstovaujantį advokatą, tuo tarpu ieškovas, gyvendamas Lietuvoje, tokios galimybės nerado taip neišnaudodamas visų galimybių suderinti šalių valią dėl bendro turto atidalijimo ir aktyviai ieškoti bendraturčiams priimtiniausio sprendimo būdo. Be to, nustatė, jog pagal į bylą pateiktus kreditorinių mokėjimų paskaičiavimus po santuokos nutraukimo būtent atsakovė sumokėjo daugiau nei dvigubai didesnę pinigų sumą kreditoriniams įsipareigojimams padengti. Atsižvelgęs į nurodytą teismų praktiką, teismas nesivadovavo masinio vertinimo išvada, tačiau nors ir sutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovės pateikta preliminari turto vertinimo išvada negali būti prilyginama teismo ekspertizės išvadoms, laikė, kad šioje byloje tikslinga vadovautis atsakovės pateiktu preliminariu vertinimu, su kuriuo atsakovė sutinka ir kuris yra ieškovui naudingesnis, t.y. jo interesai nebus pažeisti. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad jo sumokėtos įmokos kredito dengimui (6564,54 Eur ir 9099,11 Eur palūkanų) laikotarpyje nuo 2008-09-05 iki 2014-03-05 turėtų būti padalintos ir iš atsakovės priteista jo naudai pusė sumokėtos sumos. Kalbėdamas apie ieškovo atliktą remontą, teismas nurodė, jog atsakovė, nors ir pasisako, kad išlaidos yra nepagrįstai u aukštintos, pagal pateiktą atliktų darbų aprašymą netiksliai apskaičiuotos, neaišku kokie darbų įkainiai, tačiau įrodymų, patvirtinančios jos argumentus bei patvirtinančių, kad remonto kaina yra nepagrįstai užaukštinta ar išlaidos nesusiję su ginčo buto remontu nepateikta, todėl teismas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių už bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto remonto atlikimą laikė pagrįstu ir tenkino. Pažymėjo, jog šalys, pasisakydamos dėl kiekvienos iš jų sumokėtos mokesčio dalies, skirtingai skaičiuoja sumokėtus mokesčius, kas patvirtina, kad jie kaip bendrataučiai nenusistatė tarpusavio atsiskaitymų apimties, nevykdė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos, nesitarė dėl bendro turto išlaikymo, o mokesčius už komunalinius patarnavimus mokėjo jų pasirinktu būdu. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad jis neturi įstatyminės pareigos mokėti už komunalinius patarnavimus, kai bute gyveno tretieji asmenys, t.y. atsakovės motina R. P.. Pažymėjo, jog faktinis elektros energijos, vandens vartojimas neturi teisinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas trečiųjų asmenų, kurie gyveno bute, elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Kadangi dalis skolinių įsipareigojimų pagal pateiktus raštinius įrodymus ir rašytinius šalių paaiškinimus, nėra apmokėta, be to, teisminio nagrinėjimo metu kito ir pateikti įrodymai neatspindi realios padėties, dalis skolų susiję su atsakovės motinos gyvenimu ginčo bute, teismas nusprendė, jog šiuo atveju teisinga ir protinga būtų nedalinti bendraturčių sumokėtų įmokų, o pareigą sumokėti visas likusias skolas už komunalinius patarnavimus, susidariusias iki teismo sprendimo priėmimo, nustatyti atsakovei, kuriai priteisiamas turtas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas O. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimai ir juos atmesti visa apimtimi; kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (T. III, b. l. 144-153). Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
1. Teismas sprendime nepagrįstai nustatė, kad šioje byloje nėra tikslinga spręsti dėl kompensacijos mokėjimo ir galimybės ją mokėti, kadangi tokia teismo išvada prieštarauja faktui, kad bendraturčio turtinė padėtis yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų, nustatant, kuriam iš bendraturčių tikslingiau priteisti atidalinamą turtą. Buto priteisimas atsakovei ne tik, kad prieštarauja banko kaip hipotekos kreditoriaus interesams, bet ir kelia grėsmę, jog kredito sutartis nebus vykdoma dėl atsakovės finansinių sunkumų. Dėl išdėstytų aplinkybių ir atsižvelgiant į tai, jog ieškovo materialinė padėtis yra gera ir jis gyvena Lietuvoje, butas priteistinas ieškovui;
2. Teismas iš esmės grindė tariamą ieškovo neatsakingą požiūrį tuo, kad jis nuomos pagrindais leido bute gyventi romų tautybės asmenims, tačiau ieškovas dėl atsakovės įkeldinto trečiojo asmens veiksmų negalėjo pateikti į butą net kelis metus. Sprendime nurodyti teiginiai dėl tariamo ieškovo, o ne atsakovės neatsakingumo pasirenkant buto nuomininką, atmestini;
3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo sumokėtų sumų dydį, dėl ko netinkamai paskaičiavo ginčo šalių priešines kompensacijas. Teismas neturėjo teisės neatsižvelgti į ieškovo pagal kredito sutartį sumokėta įmokas, o atsakovė neturėjo teisės pripažinti šias įmokas ar kitą ieškovo turtą bendru, kadangi tai prieštarauja ieškovo ir atsakovės sudarytai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo. Beveik visą santuokos laikotarpį atsakovė sąmoningai neieškojo darbų ir neprisidėjo prie kredito sutarties įmokų mokėjimo. Teismas iš esmės rėmėsi atsakovės atstovo baigiamoje kalboje pateiktu situacijos vertinimu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (T. III, b. l. 163-171). Nurodė, kad kreditorius neprieštarauja tam, kad butas natūra bei iš to išplaukiantys įsipareigojimai kreditoriui, būtų priteisti atsakovei. Pažymėjo, kad nėra pagrindo priimti ieškovo naujai teikiamus įrodymus, kad jie egzistavo ir jis jais galėjo remtis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nurodė, kad apelianto galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausantį butą niekada nebuvo varžomos ir apribotos. Apelianto nurodytas faktas, kad atsakovė per 3 metų laikotarpį bute lankėsi tik vieną kartą, niekaip neįrodo, kad ji butu nesirūpino ir nesidomėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Dėl apelianto prašymo priimti naujus įrodymus byloje. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naujus rašytinius įrodymus – išrašą iš viešojo registro apie tai, kad apelianto motina turi nuosavybės teise butą, pažymą apie tai, kad apeliantas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą šiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), 29,92 kv. m., ir dukros K. S., gim. 2014-09-14, gimimo liudijimo nuorašą, kuriame tėvu įrašytas apeliantas.
Apelianto prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovas (apeliantas) yra deklaravęs gyvenamąją vietą savo motinos bute (duomenys neskelbtini),byloje yra žinoma ir nebuvo ginčijama, todėl papildomų įrodymų pateikimas šiai aplinkybei įrodyti yra perteklinis. Vaiko gimimo liudijimą apeliantas teikia siekdamas įrodyti naujas aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme; skunde apeliantas nurodė, kad jo motinos bute jis gyveno su savo sugyventine ir vaiku, todėl ginčo butas jam yra reikalingas jo šeimos, mažamečio vaiko gyvenimo sąlygoms pagerinti. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), paminėta aplinkybė nebuvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir negali būti apeliacijos dalyku. Pažymėtina, kad vaikas apeliantui gimė 2014-09-14, t.y. apeliantas turėjo galimybę remtis vaiko gimimo aplinkybe bei teikti su tuo susijusius įrodymus pirmosios instancijos teisme. Be to, vien tik vaiko gimimo liudijimas nepatvirtina, kad vaikas ir jo motina gyveno kartu su ieškovu jos motinos bute. Teisėjų kolegija sprendžia, kad naujas įrodymas- vaiko gimimo liudijimas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, be to, jo pateikimas prieštarauja CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir prašymą atmeta.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto įgijimo tikslais bankas su ieškovu ir atsakove 2008-07-22 sudarė Kredito sutartį, suteikdamas 68 350,32 Eur dydžio kreditą. Šalių prievolė pagal Kredito sutartį iki ginčijamo teismo sprendimo priėmimo buvo solidari; kiekvienas iš bendraturčių įkeitė savo ½ buto dalį Hipotekos lakštu banku, užtikrindami savo prievolių pagal Kredito sutartį vykdymą.2010-09-11 šalys sudarė santuoką; 2011-12-12 santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu patvirtinus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys pareiškė, kad neturi santuokoje įgyto turto, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neturi skolinių įsipareigojimų ar prievolių prieš trečiuosius asmenys.
Ginčas tarp šalių kilo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant butą natūra vienam iš bendraturčių ir bendraturčių tarpusavio atsiskaitymų, susijusių su turto bendrosios dalinės nuosavybės režimo pasibaigimu.
Apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimai, prašė juos atmesti visa apimtimi; kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi iš dalies patenkinti atsakovės priešieškinį, ir atidalinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant butą atsakovei S. S. asmeninės nuosavybės teise; bei priteisiant iš ieškovo O. S. atsakovei S. S. 6 000,00 Eur kompensaciją už šio buto rinkos kainos sumažėjimą nuo kredito buto įgijimui paėmimo iki bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo dienos. Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su netinkamu bendraturčio, kuriam priteistinas atidalinamas turtas, vertinimu. Atsakovo manymu, teismas, spręsdamas, kuriam iš bendraturčių šaliai priteisti butą natūra netinkamai vertino šalių turtinę padėtį. Apelianto vertinimu, jo turtinė padėtis yra geresnė, nes ieškovo pajamos leidžia vykdyti periodinius mokėjimus pagal Kredito sutartį, be to, Kreditas buvo suteiktas būtent ieškovui, t.y. bankas jau buvo įvertinęs ieškovo mokumą. Apeliantas, esant reikalui, papildomai galėtų gauti lėšų iš giminaičių. Tuo tarpu apelianto vertinimu, atsakovės finansinė būklė yra nestabili, bylos nagrinėjimo metu ji prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už jos priešieškinį. Remiantis atsakovės teiktais įrašais, jos uždarbis Jungtinėje Karalystėje dažnai išimamas iš banko iš karto, tai patvirtina, kad atsakovė galimai išleidžia visus uždirbtus pinigus. Visos aplinkybės rodo, kad atsakovė, perėmusi butą, negalėtų vykdyti prievolių Bankui, dėl ko turto netektų abu bendraturčiai.
Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka, laiko juos nepagrįstais. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu šalių kreditorius AB „Swedbankas“ prašė nagrinėti ieškinį ir priešieškinį teismo nuožiūra, pabrėždamas, kad atsakovų prievolė pagal Kredito sutartį po teismo sprendimo liks solidari. Taigi, buto teisinio režimo pakeitimas iš bendrosios dalinės nuosavybės į asmeninę ir priteisimas natūra vienam iš bendraturčių neturi įtakos banko teisėtiems interesams. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis yra nestabili, dėl ko atsakovės galimybė vykdyti prievolę bankui yra abejotina. Bylos duomenimis atsakovė neturi išlaikytinių, nuo 2014 m. dirba Didžiosios Britanijos įmonėje kūrybine dizainere pilnu etatu, jos darbo užmokestis sudaro 29 900 svarų sterlingų per metus ( 2 tomas, b.l. 2-3); tokios vieno asmens pajamos yra pakankamos prievolių bankui įvykdymui. Apelianto versija, kad viso darbo užmokesčio paėmimas iš banko sąskaitos įrodo, kad atsakovė iš karto išleidžia visus uždirbtus pinigus, pagrįstas prielaidomis ir niekuo neparemtas. Atsakovės paaiškinimas, kad jos darbo užmokestis tiesiog pervedamas į kitą sąskaitą banke yra logiškas ir įtikinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovė prašė atidėti dalį žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimą, taip pat nepatvirtina jos nestabilios finansines padėties; prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ji motyvavo tuo, kad ketina sudaryti taikos sutartį su ieškovu, t.y. susitarti taikiai ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino byloje surinkus įrodymus apie šalių turtinę padėtį ir pagristai sprendė, kad atsakovė taip pat yra pajėgi vykdyti prievoles pagal Kredito sutartį, todėl buto priteisimas atsakovei nepažeistų kreditoriais ir hipotekos turėjo interesų, nesukeltų buto pardavimo grėsmės.
Apeliantas taip pat nesutinka ir su teismo išvadomis apie tai, kad iš dviejų bendraturčių būtent apeliantas išsaugojo ryšį su ginčo butu: jis gyvena Lietuvoje, sužinojęs apie butui padarytą žalą, ėmėsi visų galimų priemonių žalai pašalinti – padarė buto remontą, tuo tarpu atsakovė nuolat dirba ir gyvena Britanijoje.
Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto pozicija. Bylos duomenimis, 2011-08-01 ieškovas išsikraustė iš buto, oficialiai išsideklaravo ir deklaravo savo gyvenamąją vietą pas motiną, adresu (duomenys neskelbtini), iki išvykimo į užsienį bute liko gyventi atsakovė. Ieškovas 2011-08-16 pateikė bankui prašymą apie tai, kad pageidauja nutraukti kredito sutartį. Nuo 2011-08-05 iki 2014-03-05 atsakovė viena dengė kreditą ir palūkanas bankui, nuo 2014-03-05 iki 2014-08-05 atsakovė dengė ½ dalį su ieškovu privalomą mokėti dalį kas mėnesį. Atsakovė pareiškė, kad į Britaniją išvyko laikinai, tikslu užsidirbti, mokėti bankui, tokiu būdu išsaugoti turtą; jos paaiškinimai nepaneigti. Apeliantas po šalių išsiskyrimo ir santuokos nutraukimo buvo išreiškęs valią atsisakyti nuo nuosavybės teisės į savo buto dalį ir įsipareigojimų bankui, atsakovė tokios valios pareiškusi nebuvo; jeigu ji po šalių išsiskyrimo ir santuokos nutraukimo neburtų vykdžiusi abiejų bendraturčių prievolių bankui - kreditoriui, abu bendraturčiai netektų turto. Tokios bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė nebuvo praradusi saitų su turtu, nebuvo atsisakiusi savo nuo savo nuosavybės teisių į buto dalį.
Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo apkaltino ieškovą tuo, kad jis be atsakovės sutikimo pasirinko kaip nuomininką, duodamas įgaliojimą valdyti ir naudotis savo buto dalimi, romų tautybės asmenį su šeima, kurie kaip nuomininkai vertinami neigiamai; tokie teismo motyvai yra diskriminacinio pobūdžio. Apeliantas pabrėžia, kad atsakovė taip pat be jo kaip bendraturčio sutikimo, leido panaudos pagrindu apsigyventi bute savo motinai R. P., kurį buvo iškeldinta 2014-05-06 teismo sprendimu, kuriame taip pat buvo konstatuota, kad patalpų ir baldų būklė pablogėjo. Pažymėtina, kad tarp buvusių sutuoktinių ir bendraturčių kilusio konflikto pasėkoje abu bendraturčiai pasielgė netinkamai, suteikdami teisę gyventi bute kitiems asmenims be kito bendraturčio sutikimo. Teisėjų kolegija sutinka, kad apie ieškovo pasirinkto buto nuomininko gerumą/ patikimumą negali būti sprendžiama pagal jo tautybę, tačiau konfliktinėje situacijoje, kai apeliantas išsikėlė iš buto, deklaravęs savo ketinimus atsisakyti nuo nuosavybės į butą, o atsakovė negalėjo jame gyventi dėl būtinumo dirbti ir užsidirbti užsienyje, atsakovės sprendimas leisti atsigyventi bute panaudos pagrindu savo mamai yra priimtinesnis, nei sutiekimas įgaliojimo valdyti ir naudotis butu, duotas visiškai pašaliniam asmeniui, kaip padarė ieškovas. Apelianto argumentai, kad įsiteisusiu teismo sprendimu nustatytas faktas, jog atsakovės motina suniokojo buto apdailą ir sugadino baldus, atmetamas, nes teismo sprendimas dėl R. P. iškeldinimo buvo priimtas atsakovei už akių, įvertinus tik vienos šalies (ieškovo nagrinėjamoje byloje) argumentus. Apelianto argumentas, jog butas buvo niokojamas dėl atsakovės neatsakingo sprendimo leisti apsigyventi bute savo mamai, atmestinas. Sutiktina su teismo sprendimo motyvais, kad ieškovo 2014 m., po R. P. iškeldinimo atliktas buto remontas negali turėti lemiama reikšmę sprendžiant šalių ginčą.
Apeliantas nesutiko su teismo sprendimu priteisti butą natūra atsakovei ir dėl to, kad buvo atsižvelgta į tai, jog atsakovė atvyko į teismo posėdį iš užsienio, ieškovas neatvyko. Teismo sprendimas savo motyvais nesuteikia lemiamos reikšmės šiai aplinkybei.
Negalima sutikti ir su apelianto argumentu, jog priteisint turtą natūra, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad jis sumokėjo už buto kreditą daugiau įmokų, nei atsakovė; pirmosios instancijos teismas , atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys deklaravo, jog turtinių pretenzijų neturi neturi sprendime dėl santuokos nutraukimo šalys deklaravo, kad neturi santuokoje įgyto turto kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tokiu būdu atsisakė nuo turtinių pretenzijų vieną kitai, atsisakė dalinti šalių įmokas, sumokėtas iki santuokos nutraukimo. Kita vertus, byloje buvo nustatyta, kad nuo 2011-08-05 iki 2014-03-05 atsakovė viena dengė kreditą ir palūkanas bankui, ieškovas išsikėlė iš buto, atsisakė mokėti ir pareiškė bankui apie ketinimus atsisakyti nuo sutarties. Vertinant šalių valią ir pastangas išsaugoti turtą, ši aplinkybė yra reikšmingesnė, nei ieškovo nurodytos aplinkybes.
Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ginčo buto atsakovei S. S. neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl kompensacijos dydžio. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 6 000,00 Eur kompensaciją už buto rinkos kainos sumažėjimą nuo kredito buto įgijimui paėmimo iki bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo dienos. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo dalinti ir priteisti ieškovui iš atsakovės pusę įmokų, sumokėti iki santuokos nutraukimo dienos; padalino įmokas, šalių sumokėtas po santuokos nutraukimo ir priteisė ir, atlikęs šalių sumokėtų dalių įskaitymą, priteisė atsakovei iš ieškovo 2141,47 Eur. Teismas taip pat patenkino ieškovo reikalavimą priteiti iš atsakovės bute atlikto remonto išlaidas – 2161,50 Eur; atlikęs priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 20,03 Eur.
Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu ieškovas neginčija atsakovei iš ieškovo priteistos 6 000,00 Eur kompensacijos už buto rinkos kainos sumažėjimą nuo kredito buto įgijimui paėmimo iki bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo dienos dydžio. Iš esmės apeliantas nesutinka su teismo atsisakymu dalinti ieškovo sumokėtas buto kredito įmokas, sumokėtas iki santuokos nutraukimo. Apelianto paskaičiavimais, jis sumokėjo už buto kreditą 8 887,98 Eur, todėl iš jo priteista kompensacija turi būti mažinama 4 443,99 Eur suma.
Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas atsisakė padalinti ieškovo mokėtas nuo 2008-09-05 iki 2014-03-05 kredito dengimo įmokas (6564,54 Eur skolos ir 9099,11 palūkanų) ir iš atsakovės priteisti jo naudai pusė sumokėtos sumos. Dalis šių įmokų buvo sumokėta iki santuokos sudarymo, dalis – santuokos metu; nuo 2011-08-05, kai šalys nutraukė bendrą gyvenimą iki 2014-03-05 atsakovė dengė kreditą vieną, nuo 2014-03-05 – abu bendraturčiai, dalimis; pirmosios instancijos teismas padalino įmokas, sumokėtas nuo 2011-08-05, po šalių bendro gyvenimo pasibaigimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad , kadangi šalių santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-10 sprendimu, civ. byloje dėl santuokos nutraukimo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė tiek dėl turto, tiek dėl kreditorinių įsipareigojimų, reikalavimų vienas kitam nereiškė, todėl iki minėto teismo sprendimo sumokėtoms lėšoms regresinis reikalavimams netaikomas ir laikomas teisiškai nepagrįstu (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo šalys tiesiog konstatavo, jog neturi santuokoje įgyto turto ir toks konstatavimas neužkerta šalims procesines galimybes reikšti vienas kitam reikalavimus dėl įmokų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės įgijimu ir išlaikymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių pajamos taip pat laikytinos bendru sutuoktinių turtu, tai, kad santuokos metu atsakovė nedirbo ir kreditas buvo dengiamas tik iš ieškovo darbo užmokesčio neturi reikšmės, t.y. iš tikrųjų santuokos metu kreditas buvo dengiamas iš bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių sutuoktinių lėšų. Įsiteisėjusių teismo sprendimu įtvirtinta, kad santuokos nutraukimo metu ginčo dėl šių lėšų padalijimo nebuvo. Bylos duomenimis, ieškovas ir atsakovė iki santuokos sudarymo gyveno kartu, bendrai tvarkė ūkį. Teismų praktikoje asmenų, gyvenančių ir tvarkančių bendra ūkį iki santuokos sudarymo reikalavimai dėl tokioje faktinėse santykiuose įgyto turto (lėšų) padalijimo taip pat sprendžiami, atsižvelgiant į jų susitarimo dėl bendro turto tvarkymo turinį; paprastai tai daroma vėliau santuokos nutraukimo byloje, t.y. įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinat, kad santuokos nutraukimo metu nebuvo ginčo dėl lėšų, sumokėtų iki santuokos sudarymo, padalijimo. Kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, pakartotinas ginčas dėl jau išspręstų reikalavimų negalimas.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, atmetęs apeliacinį skundą tenkina atsakovės prašymą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti( 520 Eur) (CPK 93 str. 3 d., 98 str.1 d., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei S. S. a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo O. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 520 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.